Istorija, Demokratija ir valdymas

Hannah Arendt: Kaip gimsta totalitarizmas

Tiesos.lt siūlo   2017 m. vasario 3 d. 17:34

5     

    

Hannah Arendt: Kaip gimsta totalitarizmas

Bernardinai.lt

Siūlome keletą ištraukų iš 1974 metų interviu su Hannah Arendt. Filosofę kalbino prancūzų rašytojas Rogeris Errera.

Totalitarizmas

Totalitarizmas prasideda nuo neapykantos tam, ką dabar turi. Antrasis žingsnis yra nuostata: „Dalykai turi pasikeisti, nesvarbu, kaip. Bet kas yra geriau, nei yra dabar.“ Totalitariniai lyderiai organizuoja tokio tipo masinį sentimentą, jį organizuodami artikuliuoja, o artikuliuodami kažkaip priverčia žmones jį pamilti. Jiems prieš tai buvo sakoma „nežudyk“, ir jie nežudė. Dabar jiems sakoma „žudyk“, ir, nors jie mano, kad žudyti labai sudėtinga, jie tą daro, nes tai yra dalis elgesio kodekso. Jie išmoksta, ką žudyti, kaip žudyti ir kaip daryti tai kartu. Tai yra taip plačiai apkalbėtas Gleichschaltung – koordinavimo procesas. Jūs esate koordinuojamas ne esančios valdžios, o savo kaimyno – koordinuojamas daugumos. Užuot komunikavęs su kitu, tu dabar esi prie jo priklijuotas. Be abejo, jautiesi nuostabiai. Totalitarizmas apeliuoja į labai pavojingus emocinius poreikius žmonių, kurie gyvena visiškoje izoliacijoje ir baiminasi vienas kito.

Melai

Tą akimirką, kai nebelieka laisvos žiniasklaidos, gali nutikti bet kas. Totalitarizmui ar bet kokiai kitai diktatūrai valdyti leidžia žmonių neinformuotumas. Kaip gali turėti nuomonę, jei nesi informuotas? Jei visi tau nuolatos meluoja, padarinys yra ne tas, kad tu pradedi tikėti melu, o tas, jog niekas daugiau niekuo nebetiki. Taip yra, nes melai pačia savo prigimtimi turi būti pakeisti, o meluojanti valdžia nuolatos turi perrašinėti savo istoriją. Tie, kuriems transliuojami melai, sulaukia ne vieno melo, su kuriuo galėtų gyventi likusias dienas. Jie sulaukia gausybės melų, kurie priklauso nuo tuo metu pučiančių politinių vėjų. Ir žmonės, kurie daugiau nebegali pasitikėti niekuo, negali apsispręsti. Iš jų yra atimamas ne tik gebėjimas veikti, tačiau ir gebėjimas mąstyti ir vertinti. Su tokiais žmonėmis tu gali daryti, ką panorėjęs.

Atsitiktinumas ir istorija

Pagrindinė kiekvieno įvykio charakteristika yra ta, kad jis nebuvo numatytas. Mes nežinome ateities, visi veikia į ateitį. Niekas nežino, ką daro, nes ateitis yra daroma, veiksmą atlieka ne „aš“, o „mes“. Tik tokiu atveju, jei aš būčiau vienintelis veikėjas, galėčiau numatyti savo veiksmo padarinius. Tai, kas nutinka, yra visiškas atsitiktinumas, ir atsitiktinumas yra vienas didžiausių visos istorijos veiksnių.

Niekas nežino, kas nutiks, nes tiek daug priklauso nuo gausybės kintamųjų, nuo paprasto šanso. Kita vertus, jei žvelgiame į istoriją retrospektyviai, tai tokiu atveju, nors ji ir yra atsitiktinė, tačiau mes galime papasakoti istoriją, turinčią prasmę… Pavyzdžiui, žydų istorija, turėjo savo pakilimų ir nuosmukių, savo priešiškumų ir draugysčių, kaip ir kiekviena kitos tautos istorija. Manymas, kad yra viena linijinė istorija, savaime suprantama, yra klaidingas. Tačiau, jei į tai žvelgi po Aušvico, tai atrodo, kad visa istorija, ar bent jau nuo viduramžių, neturėjo jokio kito kelio kaip tik Aušvicą… Tai yra tikroji kiekvienos istorijos filosofijos problema, kaip yra įmanoma, kad žvelgiant retrospektyviai visada atrodo, jog kitaip nutikti ir negalėjo.

Parengta pagal „The New York“

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Daiva       2017-02-3 19:36

Ačiū Dievui, yra Hannah Arendt. Skaitykite Hannah Arendt.Dabar - pats laikas.

Nutylėjimai.       2017-02-3 19:25

Dabar apie smurto uždraudimo įstatymą kiekviena televizija praneša vis kitu kampu,kai kurios kai ką nutylėdamos,kitos pasakydamos.Yra garbingai ir negarbingai besielgiančios televizijos.

E951       2017-02-3 19:03

bet tai kaip tinka liberalmarksizmui !

kai moterys pradeda rūkyti...       2017-02-3 18:25

tada vyrai tampa pederastais
o paskui jau gimsta totalitarizmas
(visos blogybės dėl nuodėmės)

Izraelyje panasiai elgiasi Palestinoje       2017-02-3 18:12

Bet ar tai totalitarizmas ?Gal tik paprastas semitizmas?


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.