Istorija, Demokratija ir valdymas

Hannah Arendt: Kaip gimsta totalitarizmas

Tiesos.lt siūlo   2017 m. vasario 3 d. 17:34

5     

    

Hannah Arendt: Kaip gimsta totalitarizmas

Bernardinai.lt

Siūlome keletą ištraukų iš 1974 metų interviu su Hannah Arendt. Filosofę kalbino prancūzų rašytojas Rogeris Errera.

Totalitarizmas

Totalitarizmas prasideda nuo neapykantos tam, ką dabar turi. Antrasis žingsnis yra nuostata: „Dalykai turi pasikeisti, nesvarbu, kaip. Bet kas yra geriau, nei yra dabar.“ Totalitariniai lyderiai organizuoja tokio tipo masinį sentimentą, jį organizuodami artikuliuoja, o artikuliuodami kažkaip priverčia žmones jį pamilti. Jiems prieš tai buvo sakoma „nežudyk“, ir jie nežudė. Dabar jiems sakoma „žudyk“, ir, nors jie mano, kad žudyti labai sudėtinga, jie tą daro, nes tai yra dalis elgesio kodekso. Jie išmoksta, ką žudyti, kaip žudyti ir kaip daryti tai kartu. Tai yra taip plačiai apkalbėtas Gleichschaltung – koordinavimo procesas. Jūs esate koordinuojamas ne esančios valdžios, o savo kaimyno – koordinuojamas daugumos. Užuot komunikavęs su kitu, tu dabar esi prie jo priklijuotas. Be abejo, jautiesi nuostabiai. Totalitarizmas apeliuoja į labai pavojingus emocinius poreikius žmonių, kurie gyvena visiškoje izoliacijoje ir baiminasi vienas kito.

Melai

Tą akimirką, kai nebelieka laisvos žiniasklaidos, gali nutikti bet kas. Totalitarizmui ar bet kokiai kitai diktatūrai valdyti leidžia žmonių neinformuotumas. Kaip gali turėti nuomonę, jei nesi informuotas? Jei visi tau nuolatos meluoja, padarinys yra ne tas, kad tu pradedi tikėti melu, o tas, jog niekas daugiau niekuo nebetiki. Taip yra, nes melai pačia savo prigimtimi turi būti pakeisti, o meluojanti valdžia nuolatos turi perrašinėti savo istoriją. Tie, kuriems transliuojami melai, sulaukia ne vieno melo, su kuriuo galėtų gyventi likusias dienas. Jie sulaukia gausybės melų, kurie priklauso nuo tuo metu pučiančių politinių vėjų. Ir žmonės, kurie daugiau nebegali pasitikėti niekuo, negali apsispręsti. Iš jų yra atimamas ne tik gebėjimas veikti, tačiau ir gebėjimas mąstyti ir vertinti. Su tokiais žmonėmis tu gali daryti, ką panorėjęs.

Atsitiktinumas ir istorija

Pagrindinė kiekvieno įvykio charakteristika yra ta, kad jis nebuvo numatytas. Mes nežinome ateities, visi veikia į ateitį. Niekas nežino, ką daro, nes ateitis yra daroma, veiksmą atlieka ne „aš“, o „mes“. Tik tokiu atveju, jei aš būčiau vienintelis veikėjas, galėčiau numatyti savo veiksmo padarinius. Tai, kas nutinka, yra visiškas atsitiktinumas, ir atsitiktinumas yra vienas didžiausių visos istorijos veiksnių.

Niekas nežino, kas nutiks, nes tiek daug priklauso nuo gausybės kintamųjų, nuo paprasto šanso. Kita vertus, jei žvelgiame į istoriją retrospektyviai, tai tokiu atveju, nors ji ir yra atsitiktinė, tačiau mes galime papasakoti istoriją, turinčią prasmę… Pavyzdžiui, žydų istorija, turėjo savo pakilimų ir nuosmukių, savo priešiškumų ir draugysčių, kaip ir kiekviena kitos tautos istorija. Manymas, kad yra viena linijinė istorija, savaime suprantama, yra klaidingas. Tačiau, jei į tai žvelgi po Aušvico, tai atrodo, kad visa istorija, ar bent jau nuo viduramžių, neturėjo jokio kito kelio kaip tik Aušvicą… Tai yra tikroji kiekvienos istorijos filosofijos problema, kaip yra įmanoma, kad žvelgiant retrospektyviai visada atrodo, jog kitaip nutikti ir negalėjo.

Parengta pagal „The New York“

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Daiva       2017-02-3 19:36

Ačiū Dievui, yra Hannah Arendt. Skaitykite Hannah Arendt.Dabar - pats laikas.

Nutylėjimai.       2017-02-3 19:25

Dabar apie smurto uždraudimo įstatymą kiekviena televizija praneša vis kitu kampu,kai kurios kai ką nutylėdamos,kitos pasakydamos.Yra garbingai ir negarbingai besielgiančios televizijos.

E951       2017-02-3 19:03

bet tai kaip tinka liberalmarksizmui !

kai moterys pradeda rūkyti...       2017-02-3 18:25

tada vyrai tampa pederastais
o paskui jau gimsta totalitarizmas
(visos blogybės dėl nuodėmės)

Izraelyje panasiai elgiasi Palestinoje       2017-02-3 18:12

Bet ar tai totalitarizmas ?Gal tik paprastas semitizmas?


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.