Gražioji Lietuva

Liudvikas Jakimavičius   2013 m. sausio 4 d. 10:27

0     

    

Gražioji Lietuva

Nenupasakojamas gerumas važiuoti per Lietuvą. Vaizdas keičia vaizdą, o vaizdą vaizdelis: miškai, laukai, pamiškės, upeliai, kapinaitės su medžių guotais, senos sodybos, ąžuolynai, dyzelis pigus – tik keliauk iki svaigaus apsikeliavimo. Visokių tų kelionių būta. Net į kitus žemynus. Stebi tyrinėtojo akim, kas ten kitaip: geriau ar blogiau, linksmiau ar liūdniau, bet visados grįžęs pripažįsti, kad tavo namai yra čia. Dabartinis dileris diegia mūsų sąmonėn pabėgimo iliuzorišką perspektyvą: parduokim savo namus ir išsilakstykim. Po to nusenę sugrįšim su vertinga patirtimi ir pasikavosime savo žemėje su gražiais šlipsais ir Armani kostiumais baltuose poliruotuose karstuose su paauksuotomis rankenomis.

Bet kokių velnių mums iš čia važiuoti, kai gyvename demokratinėje valstybėje, turime karštą vandenį, televizorių ir šiukšlių išvežimo tarnybas, turime autobusus ir troleibusus, net ir įstaigas, kurios tavo namuose gali išnuodyti blusas, blakes ir tarakonus.

Kartą Barselonoje viename pigiame motelyje teko praleisti naktį su ekonominiu emigrantu iš Bolivijos. Tasai apie Europą nieko neišmanė, tik mokėjo ispanų kalbą, kurią aš daugiau mažiau suprantu, bet kalbėti nemoku. Prie vyno butelio apšilę mes išsiaiškinome, kad jis prieš kelias dienas pradėjęs dirbti gatvės šiukšlių šlavėju, ir kai septintą ryto pramerkiau akis, jo jau nebuvo. Mano galvon įsipynė bjauri ryto mintis, kad taip pat niekur nebebus ir mūsų. Šeštą ryto išeisime šluoti pasaulio šiukšlių.

Ir nebebus mūsų todėl, kad esame stumiami iš mūsų gimtos tikrovės. Kartą, prieš keletą metų iki Justino Marcinkevičiaus mirties, dariau jo namuose interviu ir klausiau apie žmogaus, rašytojo orumo paniekinimą dabartinėje Lietuvoje. Tasai liūdnai nusišypsojo ir atsakė: „Liudvikai, mielas mano, bet į šitą klausimą aš tau neatsakysiu“. Turiu tą įrašą ir nėjau į tas pompastiškas valstybines laidotuves, nes jos buvo valdiškas farsas. Sąžinė neleido vaidinti.

Nenupasakojamas gerumas yra važiuoti per Lietuvą. Man labai patinka ta kryžkelė, kur viena rodyklė rodo į Druskininkus, kita – į Merkinę, ir dar ženklas, kad iki Vilniaus yra 100 kilometrų, o iki Kauno 101. Mano draugui, puikiam poetui Stasiui Stacevičiui iki namų buvo likę tik 400 metrų nueiti per Merkinės pūgą: ne iki Vilniaus ir ne iki Kauno. Neparėjo. Jei žmogus ir buvo išgėręs, tai tikrai ne iš gero gyvenimo.

Bus ir daugiau namo nepareisiančių, jei sėdės tokie mūsų pačių deleguoti žmonės, kuriems nerūpės, kad visi: nemylimi, pigūs, pusbrangiai, brangūs, brangesni ir brangiausi pareitų namo.

Bet gražu ir graudu važiuoti per Lietuvą. Ypač pro kapines ir mažas kaimų kapinaites, kur pakasti mažutėliai.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.