Įžvalgos

Gitenis Umbrasas. Menininkai neturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną ar stotis prieš abejingumo volą

Ramutė Bingelienė   2017 m. spalio 16 d. 1:03

16     

    

Gitenis Umbrasas. Menininkai neturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną ar stotis prieš abejingumo volą

Kol Kultūros ministerija kartu su Šiuolaikinio meno centru (ŠMC) kūrybinėse dirbtuvėse „brandino“ ekspertų komisijos atrinktų penkių menininkų ar jų kolektyvų idėjas, Tiesos.lt paprašė žinomą menininką Gitenį Umbrasą, sukūrusį ne vieną istorinės atminties ženklą, supažindinti portalo skaitytojus su savo kūrybiniais ieškojimais bei siūlymais (daugiau apie šio menininko kūrybą ir pilietinę poziciją, skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje ČIA).

Pokalbis pakrypo ir kiek kita tema – kaip nutiko, kad Lukiškių aikštės memorialui sukurti skelbti konkursai – iš aštuonių (!) organizuotų Gitenio dalyvauta trijuose – taip nuvylė visuomenę, ir apie Kultūros ministerijos sumanymą „paskutinę minutę gelbėti situaciją“ pavedant ŠMC surengti kūrybines dirbtuves, ir apie tai, ką išgyvena meno žmonės matydami, kaip „tvarkomasi“ su kultūra.

Taip jau sutapo, kad kol parengėme publikaciją, buvo paviešinti ir kūrybinių dirbtuvių rezultatai – žiniasklaidoje paskelbtos jų „vizualizacijos“ (žr. ČIA) tik patvirtino turėtas nuojautas: ir naujoji menininkų idėjų „brandinimo“ forma neįstengs rasti tinkamo sprendimo – siūlomi projektai kone vienbalsiai suvokti kaip patyčia iš paties sumanymo pagerbti Laisvės kovotojų atminimą.

Ne visuose konkursuose dalyvavau. Pavyzdžiui, perskaitęs konkurso sąlygas Vinco Kudirkos paminklui sukurti, nusprendžiau, kad jos kvailos ir aš tame nedalyvausiu.

O kvailos jos buvo todėl, kad užsakovai norėjo, jog būtų sukurtas ne vieningas, apjungiantis ženklas, o „atpasakojimas“ ar „išvardijimas“ – lyg pasakoj apie ropę, kur dėliojama: ropė, senelis, bobutė, dukrytė ir galiausiai pelytė...

Būtent taip istorikai įsivaizduoja istorijos (naratyvo) iliustravimą. Tad ir Vinco Kudirkos paminklo užsakyme buvo prašoma, rodos, trijų dalykų: kad atsispindėtų veikla „Varpe“, himnas ir portretinis panašumas. Tokį patį sprendimą matome įgyvendintą ir Gedimino paminkle.

Aš iliustratoriumi tapti nenorėjau.

2013 m. paskelbto konkurso plastiniam akcentui Lukiškių aikštėje sukurti sąlygos buvo ne mažiau idiotiškos, tačiau tąkart ir pats apsisprendžiau pabūti idiotu – ir ne tik kritikuoti, bet ir siūlyti.

Konkursas vyko nekompetentingai ir pažeidžiant sąlygas. Buvo akivaizdūs ir dvigubi standartai: pirmoji ir antroji vieta atiteko jau ne pirmą kartą dalyvavusiems konkursuose ir todėl neatitiko slaptumo reikalavimų (daugiau apie tai skaityti ČIA), o kitiems žymiems menininkams vien už tai, kad neteisingai pasirašė ant vidinio voko, net nebuvo leista dalyvauti konkurse. Vėliau paaiškėjo, kad konkurso organizatoriams vadovavo mokyklos net nebaigęs viceministras… 

Posėdyje, įvykusiam dar iki konkurso, Kultūros ministerijos atstovams sakiau, kad jei jie iš tiesų ketina realizuoti konkurso nugalėtojo sumanymą, visų pirma turi sudaryti trišalę sutartį tarp architektūrinio projekto skelbėjo (Aplinkos apsaugos ministerijos), plastinio akcento konkurso skelbėjo (Kultūros ministerijos) ir žemės valdytojo (Vilniaus savivaldybės). Nesudarė. Ar Kultūros ministerijos atstovas nesuprato, ar iš anksto ketino konkursą sužlugdyti, kol kas liko neaišku.

2017 m. Vyčio fondo skelbtas konkursas irgi vyko pažeidžiant konkurso sąlygas – buvo nepaisoma konkurso sąlygose nurodyto maketo mastelio ir nurodytų skulptūros parametrų. Konkursas buvo skelbiamas pagal vienas sąlygas, o vertinamas pagal kitas. Tačiau fondo pirmininkas V. Kavaliauskas net nepriėmė prašymo peržiūrėti konkurso vertinimo rezultatus. Be to, neslėpsiu, nekaip nuteikia ir tas faktas, kad iki šiol „Vyčio fondas“ atsiskaitė ne su visais prizininkais.

Tai, kad organizuoti kūrybines dirbtuves Lukiškių aikštės memorialui sukurti Kultūros ministerija pavedė būtent Šiuolaikinio meno centrui, kuris 27 metus naikino monumentalų meną, jo ir architektūros sąveiką, viską pasako apie ministerijos kompetenciją.

Be to, atrankos komisijoje dalyvavo administratoriai, žodžio meistrai ir tik vienas architektas bei vienas kino menininkas. Per pirmuosius žingsnius, atrenkant 5 kandidatus į kūrybines dirbtuves, paaiškėjo ir visiškas atrankos neskaidrumas: visų pirma, negalime pamatyti visų pasiūlymų kūrybinėms dirbtuvėms ir jų palyginti, o taip pat – ir pristabdyti populiarią praktiką – vogti sumanymus.

Mano supratimu, ir 2013, ir 2017 m. Kultūros ministerija, keldama klausimą, ar iš viso reikalingas paminklas Lukiškių aikštėje, sabotuoja Seimo sprendimą skirti Lukiškių aikštę kovoms už Lietuvos Laisvę ir nepriklausomybę įamžinti. Kiekviena valstybė turi savo nueito kelio ženklus: pradingusi karūna, signatarų pasirašytas nepriklausomybės aktas, himnas ir t.t.. Tai tarsi valstybės „brandos atestatas“. Pasišventę menininkai ėmėsi sukurti skulptūrinį „himną“ Lietuvai, tačiau kultminas nori girdėti čiastuškas, skelbia konkursus ir juos uždusina, o kalti lieka ... menininkai. 

Kai metų metus vykdoma tokia kultūros politika, kas belieka kultūros žmonėms? Apsimesti, kad taip ir turi būti? Jie tiesiog nebeturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną. Ar stotis barikada prieš abejingumo volą – kol jis ir vėl visko nenušlavė.

Tiesą sakant, būtent todėl ir noriu supažindinti jūsų skaitytoju su savo penkiais įvairių komisijų atmestais pasiūlymais Lukiškių aikštės memorialui. tegul sprendžia visuomenė.

I. Vyčio skulptūra Lukiškių aikštėje: iš gilios senovės į ateitį „šviesos greičiu“ skriejantis Vytis – Lietuvos simbolis

Kaip skelbia istoriografiniai šaltiniai, nuo XV a. iki XIX a. šis simbolis buvo vadinamas „Pagaune“ (lenk. Pogoń arba „Waykimas“).

Lietuvos ir Žemaičių kronikoje, rastoje XVII a. Tobolsko archyvuose, rašoma, jog simbolis „Pagaunė“ buvo naudojamas jau Didžiojo kunigaikščio Narimanto: „[…] tas Narimantas savo antspaude turėjo herbą, kažkokį raitelį, kurį padarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ženklu. Tame herbe buvo pavaizduotas narsus vyras ant balto žirgo raudoname dugne, apnuogintu kardu, lyg kažką vytųsi“.

Vėliau, XVII a., karalius Žygimantas Augustas siūlė herbą pavadinti žemaitiškos kilmės žodžiais: „waykitoias“ (vaikytojas) ir „waykimas“ (vaikymas). XVIII–XIX amžių sankirtoje įsitvirtino antrasis – „Vaikymas“. XIX a. viduryje S. Daukantas pasiūlė herbe pavaizduotą karžygį vadinti naujadaru – „vytis“ (rašomas mažąja raide, kirčiuojamas pirmas skiemuo). Mikalojus Akelaitis 1884 m. pradėjo vartoti „Vytį“ jau kaip herbo pavadinimą. Iki XIX a. pabaigos „Vytis“ įsitvirtino kaip visuotinis herbo pavadinimas. O slavų kalboje „Vytis“, manau, galėjo vadintis „Витязь“.

Lietuvoje buvo sukurta daug Vyčio ikonografijų. Turime keletą senų Vyčio atvaizdų. Turime ir M.K.Čiurlionio bei V. Dobužinskio kurtų (daugiau žr. J.Galkaus išleistą veikalą „Lietuvos Vytis“).

Mano siūloma Vyčio skulptūra būtų iš nerūdijančio plieno arba emaliuoto vario su titano karkasu. Maždaug 7 m. ilgio.

O jos plastikoje – kaip dekoro elementai – būtų naudojamos nuskenuotos ir padidintos archeologinių radinių rekonstrukcijos (šarvų detalės, kardo nuolaužos, pentinai, sagtys, pakinktai, pasagos ir t. t.). Būtų derinama aukštųjų technologijų ir sendinto metalo, istorinių rekonstrukcijų stilistika.

Skydo fone dažniausiai pasikartoja vertikalus Vytis, o vėliavos fone – horizontalus. Tam daro įtaką ir plastinės kompozicijos dėsniai.

Mano siūloma skulptūra nėra heraldikos artefakto iliustracija. Įtraukdama istorijos inkliuzus, skulptūra visų pirma perteikia pačią Vyčio idėją – veržlumą ir greitį.

Vyčio dinamikai ir greičiui perteikti naudojamas Žaibo motyvas – jis būtų sukurtas perstumdant tūrius.

Kelios dekoro detalės

Lietuvių ginklai Žalgirio mūšyje

Turtingesni raiteliai ginkluotėje naudodavo kaukes apsaugančias veidą.

Skulptūros lokalizacija


II. „Lietuvos laisvė“: Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti

Jono Basanavičiaus tautosakos rinkinyje „Iš gyvenimo vėlių“ pasakojama, kaip atsiranda ežerai: Plaukia danguje debesėlis. Susirinkusių žmonių būrelis sako visokius vardus. Bando vardą atspėti. Kai ištariamas debesėlio vardas, jis nusileidžia ir pavirsta ežeru…

Juk taip ir kuriamas pasaulis – įvardinant-įvaizdinant. Ir nors mūsų tėvai, seneliai, protėviai žuvo, kentėjo, sėdėjo lageriuose, kai kurie praradę viltį sirgo, tačiau jų maldų ir svajonių debesis kaupėsi, koncentravosi, kol buvo suvoktas ir įvardintas, o susidarius palankioms aplinkybėms ir išsiliejo – kaip „ežeras“.

Mūsų Nepriklausomybė nusileido kaip Palaima. Laisvės svajų debesis pritvinko ir išsipildė Lietuvos žemėje 1990 metais.

Mano supratimu, taikiai iškovotos nepriklausomybės atminimo ženklo pobūdis turėtų skirtis nuo ženklo, skirto atminti laisvę, iškovotą praliejant kraują.

Jei neatsitokėsime ir nesusivoksim, kokią dovaną gavome, ir netinkamai įvardinsime, gali baigtis ir taip, kaip nutiko pasakoje apie „Auksinę žuvelę“...

Tokį Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo projekto skulptūrinį kompozicinį sprendimą radau plėtodamas medinėje liaudies skulptūroje sutinkamą „Maloningosios“ motyvą.

Tai – figūra su sklindančiais iš delnų į žemę spinduliais.

Matote – plastinę kompoziciją vainikuojanti figūra menamą 3D tinklo erdvę išgaubia kaip drobulę ir taip suteikia jai laisvės idėjos pojūtį ir atpažinimą. Taip norėjau parodyti, kad nepriklausomybė  – tai nuolatinis darbas ir procesas, o ne baigtinė duotybė.

Labai svarbu, kad ažūrinė rotondinė struktūra neužstoja šv. Jokūbo bažnyčios ir organiškai įsilieja į istorinį Vilniaus peizažą.

O čia, bazinėje skulptūros dalyje, tarp kolonų, galėtų stovėti žmogus. Štai čia, aplinkui kiekvieną koloną, būtų išdėstyti apšvietimo židiniai.

Skulptūrinės kompozicijos gamybai būtų naudojami prailginti vėliavų kotai-flagštokai, emaliuoti ir chemiškai apdoroti metalai.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad statinys turi interaktyvaus panaudojimo galimybes – tautos iškilmių metu kolonas būtų galima paversti vėjo ar muzikanto valdomais vargonais arba ant „spindulių“ iškelti valstybės vėliavas.

Šie pasiūlymai gali būti integruoti ir į kitus Lukiškių aikštės plastinių akcentų sprendimus.

Skulptūros lokalizacija


III. „Pakelta velėna“: paminklas partizanui Vizbarui-Vapsvai

Prie „Atminties sienos“, „pastatytos“ KGB rūmų cokolyje, siūliau ir vis dar siūlau sukurti ir paminklą iš tardymo kameros pro langą iššokusiam partizanui Vizbarui-Vapsvai.

Skulptūra būtų pagaminta iš klijuotų, poliruotomis briaunomis stiklo siluetų. Ją sudarytų keli iškelti žemės geodeziniai zondai – kubai. Juos galima traktuoti ir kaip savarankiškus objektus, ir kaip memorialo sudėtines dalis (pjedestalus, nežinomo kareivio kapą ir pan.).

Kad stiklo tūriai nerasotų, gali tekti duobės dugną ir kubo sienas inkrustuoti skanuotais ir 3D spausdintuvu atspausdintais kaulų motyvais. Žinoma, žemės geodeziniai sluoksniai būtų išdžiovinti ir tik tada uždengti.

Pats kubo vidus būtų tuščiaviduris.

Medžiai būtų arba pasodinti vazonuose, arba geležiniai – reikėtų ieškoti optimaliausio sprendimo.

Pakelta velėna

Skulptūros lokalizacija

Man svarbu, kad šie pasiūlymai gali būti integruoti ir į kitus Lukiškių aikštės plastinių akcentų sprendimus.

IV. „Atminties siena“: pagerbkime visas aukas

Pamėnkalnio papėdėje norėjau „prakalbinti“ ir nusikaltimų prieš lietuvių tautą bei žmoniškumą daiktinius įrodymus. Kaip tautosakoje – juk pasakose kalbamasi su nusikaltimą mačiusiais nąsčiais, slenksčiu ar šuliniu…

Man iki šiol labai apmaudu, kad kuriant „Atminties sieną“ Gestapo ir KGB pastato (Gedimino pr.40) cokolyje 2000 metais buvo realizuota tik dalis sumanymo: tąkart iškalti sušaudytų kovotojų  už Lietuvos laisvę vardai, pavardės ir jų gyvenimo datos, taip pat kalnui, sovietmečiu vadintam Tauro kalnu, grąžintas senasis Pamėnkalnio vardas. Ir nors Kultūros ministerija pritarė ir „Atminties sieną“ vainikuojančioms ąžuolo lapų formos trinkelėms, ir bareljefui pastato timpane, tačiau tuo metu lėšų nenumatė.

Todėl ir siūlau tęsti nebaigtus „Atminties sienos“ darbus:

- iškalti ant buvusio Gestapo ir KGB pastato (Gedimino pr.40) cokolio ne tik KGB, bet ir Gestapo sušaudytų žmonių vardus, pavardes, slapyvardžius (jei tokie yra) ir gimimo bei mirties datas.

- buvusio LTSR herbo vietoje (timpane) realizuoti bareljefą:
(i) jei Lukiškių aikštėje bus nuspręsta pastatyti Vytį, ant buvusio KGB pastato timpano siūlau Sopulingosios-Maloningosios motinos motyvą;
(ii) jei Lukiškių aikštėje bus nuspręsta realizuoti Lietuvos Laisvę, tuomet siūlau Vyčio motyvą. 

(i)

(ii)

- po aukų sąrašu, iškaltu cokolyje, pakeisti grindinio dangą į ąžuolo lapų konfigūraciją turinčių trinkelių vainiką:

Pavardžių ir trinkelių išdėstymo lokalizacija

V. „Žirgas“: kovotojams už Lietuvos laisvę atminti

Nuo neatmenamų laikų žirgas Lietuvoje ir dainose apdainuotas, ir architektūrą karūnuoja. Žirgas lydi lietuvį ir bėdoje, ir laimėje. Žirgas guldė galvą šalia kario ir lydėjo jį į Dausas…

Todėl ir siūlau kovotojams už Lietuvos laisvę atminti pastatyti iš akmenų luitų „megalitinį“ Arkliuką.
Skulptūra būtų apie 5–7 m. aukščio.

Skulptūros lokalizacija

Dar kelios mintys. 2000 metais, kai ant KGB cokolio buvo įgyvendinamas „Atminties sienos“ sumanymas, pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudota tam tikra technika, kai purškiant per trafaretą korundą ant granito graviruojamos raidės. Suprantama, kad mechanizmas kartais sugesdavo. Tuomet į Seimą ir kitur pasipildavo skundai. Kai aparatą sutvarkydavo ir darbas buvo tęsiamas toliau, ir vėl pasipildavo skundai… Darbas vyko it ant keptuvės. Taip pagal senas tradicijas kai kas darė politinę karjerą. Pastatas, kaip žinome, buvo caro, gestapo ir KGB-istų valdžioje. Tai ir tradicijos čia susiformavo savotiškos…

Bet ir dabartiniai konkursai nestokoja dvigubų, trigubų standartų, vykdomi arba sabotuojant, arba nekompetentingai, susireikšminant. Imame atrodyti kaip „vienkartiniai“ žmonės. Mąstoma kadencijomis o ne išliekamomis vertybėmis, todėl ir tokie rezultatai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

> Andriukas dviratukas       2017-12-8 20:24

Labai puiki Lazdynų skulptūra. Ji anksčiau stovėjo ant žemo paaukštinimo, bet kadangi mulkiai tarybiniai andriukai niokoja viską, ką pasiekia jų letenos, todėl teko ją pakelti.

Štai kaip reikia dirbti       2017-12-8 20:16

O ne kažkur pamačiau ir štai – tiap liap – jums sumažinta bunkerio kopija!

Giliai prasmingas       2017-12-6 21:47

  projektas. O juk is tiesu visada Kova vyko ir tebevyksta tarp Sviesos ir ne…. ,tarp Gerio ir ne…. Man Vytis asocijuojasi su Sv.Jurgio, Lietuvos globejo - kovotojo su blogio slibinais ivaizdziu,
neatmetant ir musu vidiniu kovu su savais “drakonais”. Tepadeda mums Sv. Jurgis ir sitoje absurdo kovoje uz tikru ,amzinuju vertybiu ir tautinio solidarumo dvasios isgryninima ir viso to apgynima.

Tomas       2017-12-6 10:14

Brangieji, Gitenio projektai net svarstyti nebuvo visai ne dėl to ,kas jie nemeniški ar netinkantys aikštei,o dėl to ,kad Gitenis yra tiesos žmogus-laisvasis menininkas,tiesos akcijos vienas iš sumanytojų ir vykdytojų.
Darbai tikrai verti nugalėti konkurse.Manau taip ir bus.

Andriukas dviratukas       2017-10-10 22:33

Lazdynuose, priešais parduotuvę stovi kuinas. Toks pat ištemptas, pratemptas, pritemptas kaip ir Gitenio Umbraso kuinas.

Kad taupyti jau savo pinigus, nes valdiški pinigai jų naguose jau nuosavi, valdininkai paskelbė Lukiškių aikštę morališkai pasenusia. Jai ne vieta tokiame brangiame Senamiestyje. Todėl ją iškeldina į aną aikštę, į Lazdynus.

O Lukiškių vietoje statys nacionalinį “multifunkcįŽalgirio stadioną su pinigų fontanu per patį vidurį.
To stadiono vietoje bei aplinkui jau neteisėtai leido statyti viešbučius ir butus. Todėl tai statys ir Lukiškėse.

Gitenis Umbrasas nuolat apie valdininkų padus trinasi. Žiūri kokį čia kakį dar nulipdyti jie užsigeis.
Štai jis dėlioja kakį ir taip, ir šitaip… Ir ištempia, ir ant arkakio pasodina, ir vėzdą įbeda… Ir vamzdžių surūdijusių prismaigsto su kakio bumbulu ant viršaus… Ir motulę žemę iškelia į orą su kakiais ir kirminais po šaknimis…
Prismaigstys po visą Vilniaus kaimą kakių ant pagaliukų.
Net neįsivaiduoja kaip nykiai kaimas atrodytų. Kaip kapai.

Gitenio raiteliui reikia pakeisti kuiną į dviratį.
Unitazas tinka irgi. Rankoje visai ne ilgas peilis, o grandinėlė nuo bakelio. Išradingas, sumanus toks pinigų kakių fontanas. Kitur stato sisiojančias mergaites, o Lietuva pastatys kakojantį ant laisvės kovų dėdę.

Savivaldybė jau ir įsakymą išleido pavadinti jį ne “Vytis”, o “Šikašius”. Tai tokia mitinė būtybė. Ji mito pinigais, o svarbiausia, kad visur dėdavo auksinius kiaušinius kakių paminklus.
Nes gi visais laikais visi statė paminklus ne laisvei, o valdovams… - Laisvės antkapiams.

Gitenis savo kakius užtepė ir ant KGBistinio teismo sienų.
Bet ten tokia nešvankybė netinka. Ten reikia padoriai užrašyti tikrą pavadinimą to, kas ten yra iki šiol: KGB
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise

Tuo metu, dykai, be jokių milijonų, už kampo, Pamėnkalnio gatvėje visą namo sieną nuo žemės iki stogo išradingai išpaišė kažkoks bevardis dailininkas.

Laisvės kovos tęsiasi. Nereikia joms tokio atminimo.
Reikia kovos. Tai ir būtų geriausia padėka ir atminimas protėviams, kurie galvas guldė už jūsų teisę ant jų kakoti paminklais.
Labai jau noriai valdžia stengiasi tą kovą palaidoti antkapiais, lyg ji būtų ne šiandien, o gilioje praeityje, praeitame amžiuje.

Gitenis Umbrasas ir visi kiti nenori klausti ar reikia. Nes tektų nedaryti… pinigų.
O dar, neduok dieve, viešame ginče paaiškėtų, kad lavonas dar gyvas, dar kovoja. Žiauru laidoti gyvą.
Pagal įstatymus šis klausimas turi būti pirmas. Jo niekas neuždavė.

http://andrius.saugokmedi.lt/kadaryti/atminimas

Gerbiamas Giteni       2017-10-9 18:46

pasirodo sis klausimas svarbus vos ne kiekvienam.Iskyla problema-liaudies balsas ar menines idejos suprantamos isprususiems sioje srityje.Beje as irgi turiu savo nuomone-man priimtinas butu Rupintojelis kaip kancios simbolis,bet suprantu,kad daugeliui nepatiktu.O jame matau susikaupima,apmastyma,musu tautai bent jau buvusi budinga lyrizma…O gal-Sierakausko ziedas -kaip istikimybes ir pasisventimo simbolis ?Gerai-Vytis.Matomas Jusu straipsnio iliustracijose-tikrai estetiskas ,bent jau man patinka.Jei liaudis pageidauja-tebunie.Beje -laida ,,Demesio centre” pasirode nerimta.Kalbejusieji netinkami buti ekspertais siuo klausimu.Modernaus meno propaguotojai net nezino kaip po keliu desimciu metu bus ziurima i ju skoni,o tikras menas turi islaikyti laiko isbandyma…Juk nekeisime paminklo kas pora desimciu metu.Beje-aciu uz si straipsni.Ir dar-visas imanomas lesas kol kas skirciau visgi Gedimino pilies kalno gelbejimui,o ne paskubom statomam Lukiskiu paminklui.

Mix       2017-10-9 16:10

Labai ačiū! Susižavėjau pateiktais projektais. Tai tikras, gilus menas, nepalyginama su buvusiais pateiktais projektais, kuriuos ir mano giminaitė (ne menininkė) sugebėtų nubraižyti.O ypač įsimintinais bolvonais (konkursas J.Basanavičiaus paminklui).

Stiprūs darbai       2017-10-8 16:31

Labai džiaugiuos, kad paskelbėt, kad grąžinot tikėjimą, jog dar turime menininkų, kurie nekerta savo šaknų, atvirkščiai, semias idėjų ir iš mitologijos, ir iš liaudies meno.
Bet… siaubas ima pagalvojus, kokiems mankurtams valdininkams esam patikėti…
Mieli meninkai, suprantu, kad esat įbaudžiavinti per kultmino stipendijas, bet… netylėkit. Patys matot, jie saiko nejaučia…

Kultūros ministerijai       2017-10-8 16:17

Paskelbkite konkursa visų Lietuvos mokyklų pirmų-antrų klasių mokiniams, kad jie paruoštų skulptūras Lukiškių aikštei, nes peržiurėjęs tas peckeliones, galiu tiesiai pasakyti, gėda. Nėra Lietuvoja nei menininkų nei skulptorių.

Nepasirašysiu       2017-10-8 11:07

“- iškalti ant buvusio Gestapo ir KGB pastato (Gedimino pr.40) cokolio ne tik KGB, bet ir Gestapo sušaudytų žmonių vardus, pavardes, slapyvardžius (jei tokie yra) ir gimimo bei mirties datas.”

Akivaizdu, kad menininkas tiki p. Kuolio Lietuvos tautos, o ne lietuvių tautos koncepcija. “Keulė rūkė” irgi tiki ta pačia koncepcija. Gėda.

ruta       2017-10-6 9:23

Manau , klasika visada bus moderni , todel ir nesinori , nei metalo , nei stiklo / kad ir 3D/ , nei kitu moderniojo ‘miano’ israisku , kaip jau buvo su / atleiskite/ Meko ir Zuoko sudu kolekcija uz 12 000 000 lt afera .p.s. suprantu , liberastams dominuojant visuose srityse , zmones priversti prisiderinti prie ju ‘miano’ supratimo , uzuojauta kurejams ..

žmogujui       2017-10-5 15:16

kuo “geras” sakalausko/kavaliausko arklys?
iš kur ta entuziastinga empatija?
spėtume, jog pasižiūrėjęs į veidrodį matote arklio “veidą” -iš čia ir empatija.
per susitapatinimą? smile

Juozapas       2017-10-5 15:12

Šiuo atveju mano pozicija labai panaši į kolegos “Al.”
Kas yra santūru/nesantūru- ginčytini dalykai.
Tikroji vertė ir prasmė išryškėja kai tiksliai žinoma vardan ko ir kodėl.
Bet kuriuo atveju, Autorius yra išprususi, giliai konceptualiai mąstanti asmenybė, o tai mūsų dienų Lietuvoje itin retai sutinkamas reiškinys.
Jeigu svarbių vietų ir reiškinių įpaminklinimo reikalus spręstų keleto tokio lygio asmenybių kolegija, nebūtų nei vargo, nei gėdingų “rezultatų” ką turime dabar. Jausmas dvejopas -  apmaudas dėl to kas vyksta de facto ir viltis, kad ši tauta ir valstybė dar nėra galutinai degradavę, nes šviesių žmonių dar yra.

 

Žmogus       2017-10-5 14:58

Aš manau.Baikit tas idėjas apie prailgintus žirgus ar spindulius krintančius iš padebesų ,ar akmenų luitus.Geras yra Vytis, kurį visi matėme Kavaliausko pateiktuose eskizuose ir makete,žmonės jam pritarė ir Seimas pritarė. O ponia Jonsson manau baigsis kadensija ir tiek jai tereikės tos Lietuvos, išdundės , kur geriau . O postamente galėsit susirašyt kieno tik norit pavardes.Per daug pinigų skiriate tiems padūmojimams.

turime reikalauti       2017-10-5 14:18

Dabartinė kultūros ministrė ilgą laiką gyvenusi Švedijoje, Danijoje, ar dar kur nors yra nutolusi nuo Lietuvos istorijos, jos kultūros. Ji yra pasaulio pilietė - liberalė. Kitaip sakant, išsivietinusi, todėl iš jos reikalauti kokių nors patriotiškų žingsnių tiesiog beviltiška. Tačiau negirdėti daugumos Lietuvos žmonių balso, juos ignoruoti neturi teisės nei kultūros ministerija, nei ŠMC. Mums belieka tik apie jų darbus ir veiksmus kalbėti, rašyti ir reikalauti. Šie žmonės atėjo dirbti Tautai, jie yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Al.       2017-10-5 2:28

Aš už santūresnes formas, bet mąstymo kryptis ir darbų apimtis verti pagarbos.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kaip nužudyti pilietiškumą

Protesto akcija „Lietuvos aukštojo mokslo laidotuvės“

Pirmą kartą Lietuvoje nubausta įmonė už darbuotojo diskriminavimą dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje

Darius Kuolys. Tarptautinę žmogaus teisių dieną apie Kauno apygardos teismą –  teisingiausią teismą ES ir NATO

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška?

Iš redakcijos pašto. Janina Survilaitė. Dar kartą apie manipuliavimo archyvais „profesionalus“

Alvydas Jokubaitis. Tauta ir politikų bejėgiškumas

Geroji Naujiena: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią! Per tyrus išveskite mūsų Dievui taką!“

Popiežius Pranciškus: su korupcija reikia kovoti iš visų jėgų

O jeigu Vilniaus Lukiškių aikšte skrietų Gitenio Umbraso „Vytis-Žaibas“?

Vytautas Radžvilas. Vytis, ŠMC ir amžinai šuolaikiška vergo sąmonė

Jaunimas ir politika: ką užaugino nepriklausoma Lietuva?

Gintautas Vaitoška. Stambulo konvencija: berniukai bus mergaitės!

Audriaus Bačiulio paminklų „vyrui ant arklio“ galerija

Nuo bačkos. Andrius Kubilius: kaip išspręsti nekokybiško atstovavimo problemą

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė: „Mano tėvelis yra gyvas ne tik mano širdyje“

Susigrąžinkime „Gerumo angelus“ patys!

Vytautas Sinica. Buitinės sąmonės triumfo kalnelis

Martinas Schulzas: Naujajai sutarčiai nepritarusios ES šalys iš Sąjungos bus pašalintos automatiškai

Povilas Urbšys. Negi mums gėda Vyties?

Prof. Vytautas Landsbergis: „Nacionalizmo bangomis Europoje norima užimti vietą po saule“

Matthew’as McManusas. Socialinė transformacija ir rinkos ekonomika

Suomijai – 100! Vaizdai iš didžiojo suomių mūšio dėl Laisvės

Irena Vasinauskaitė. Pasaulį seną išardysim ?..

Bronius Puzinavičius. Tarkim, Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatai bus anuliuoti – ir kas toliau?

Vidmantas Valiušaitis. Kas pastatys lietuvišką Mannerheimo liniją?

Daumantas Stumbrys. Mūsų ir toliau mažės

Samuelis Greggas. Teisingi pinigai

Teismas patenkino LLKS skundą: prokuratūra iš naujo spręs, ar iškelti Rūtai Vanagaitei bylą dėl partizanų vadą juodinusių teiginių

Vyriausybė ketina parengti kompleksinę programą, aprėpiančią visą pokario Laisvės kovų įamžinimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.