Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Partijos

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Tiesos.lt siūlo   2019 m. spalio 1 d. 12:42

5     

    

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Pro Patria

Vargu ar rasime krikščioniškos pasaulėžiūros žmogų, nepritariantį šiam šūkiui. Žodžių tvarka svarbi. Didysis katalikybės autoritetas Tomas Akvinietis Teologijos sumoje rašė, kad „po Dievo, žmogus labiausiai skolingas tėvams ir Tėvynei“. (II IIae, 101) Nes Dievas yra pirmasis mūsų būties šaltinis, o tėvai ir šalis, kurioje užaugome – antrasis. Krikščionybė reiškia patriotizmą. Tad didžiuokimės Lietuva!

Jurgis Zauerveinas mums patarė didžiuotis ir tuo, kad esame lietuviai. Ar tai „nacionalizmas“, primenantis šūkį „Lietuva – lietuviams!“ bei panašius lozungus? Tikrai ne. Didžiuotis, kad esi lietuvis, nereiškia manyti, kad esi „didesnis“ nei rusas. Rusui dera didžiuotis tuo, kad jis yra rusas. Prancūzų „katalikiškasis egzistencialistas“ Gabrielis Marcelis rašė, jog didžiavimasis savo šeima ir tradicija maitina žmogaus dvasinės gyvybės šaknis. Tik reikia skirti pasididžiavimą nuo arogancijos, kuri laiko, kad kiti yra menkesnės vertės.

Žinoma, tautinis pasididžiavimas ne visada yra paprastas dalykas. Lengva, tarkime, buvo prof. Levui Karsavinui didžiuotis, kad jis yra rusas. Didžiuotis esant vokiečiu nacių siautėjimo laikais buvo sudėtinga. Vokietijai ir dabar sunku atgauti sveiką patriotizmo jausmą po to, kai jis buvo taip baisiai iškreiptas. Tačiau jo reikia mums visiems.

Viename iš giliausių lietuviškos politinės minties dokumentų „Į pilnutinę demokratiją“ yra toks teiginys: „Bet kuris tautinio prado niveliavimas yra pačios tautų bendruomenės susilpninimas. Tautų bendruomenė gali būti stipri tik tada, kai atskiros tautinės bendruomenės bus stiprios savąja individualybe ir iš jos kylančia kultūra. Tautinės bendruomenės stiprumas yra tautų bendruomenės stiprumo laidas.“ Pokario metais suformuluota Lietuvos vizija yra intelektualios katalikiškos minties vaisius – tokių autoritetų kaip St. Šalkauskis, A. Maceina, J. Girniaus ir kt. politinės minties apibendrinimas.

Jei galime ir turime didžiuotis savo tauta ir valstybe, tai ką turi daryti kitataučiai mūsų šalies piliečiai? Gerbti savo tautinę tapatybę ir būti Lietuvos patriotais. Tai – ne tik idealu, tačiau ir galima: prisiminkime Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavusius žydus arba demokratiškai nusiteikusius rusų tautos atstovus Sąjūdžio laikais. Jei svetur gyvenantiems lietuviams linkime išlaikyti lietuvybę ir įnešti gražų indėlį į juos priėmusių šalių gyvenimą, to paties turime linkėti ir ne lietuvių tautybės mūsų šalies piliečiams. Pagarba jų tautinei tapatybei kaip tik ir skatina juos būti Lietuvos patriotais.

Regis toks gali būti atsakymas į pasigirstančius priekaištus, kad naujai besikuriančiai krikščioniškos demokratijos partijai nedera teigti, kad ji siekia tautinio atgimimo. Painiavos galbūt sukelia terminai. Nacionalizmo sąvoka, reiškianti lygiavertį atskirų tautų įsitvirtinimą pasaulio istorijoje, yra suprantama akademinėje diskusijoje, tačiau klaidina visuomeninėje. Žodžio skambėjimas yra nelyginant vaizdas reklamoje: veikia pasąmonę, o sukeltą emocinį įspūdį pakeisti yra sunku. „Nacionalizmas“ skambėjo nacionalsocializmo kliedesyje; sovietinė propaganda „buržuaziniais nacionalistais“ vadino partizanus, ir net Sąjūdžio laikais anglakalbiai amerikiečiai kartais naivokai mus klausinėjo: „Tai jūs esate nacionalistai?“ Tikrai ne: kaip ir jie patys, mes buvome ir esame patriotai.

Pasididžiavimas Tėvyne skamba mūsų himne ir pirmuose Konstitucijos teiginiuose. Pastaruoju metu patriotizmas netgi atgimsta visuomenei rengiantis Lietuvą ginti nuo priešų bei gerbiant laisvės kovas. Meilė Lietuvai vienija politinius oponentus. Būtų geriausia, kad būtume viena „Lietuvos“ partija. Tačiau žmonės yra skirtingi, ir netgi Katalikų Bažnyčioje Dievo siekia kiek skirtingais – pranciškonų, dominikonų, karmelitų ir kitais keliais. Ir siekiant Tėvynės gerovės galimi skirtingi keliai. Tačiau bendras tikslas gali skatinti draugiškumą.

Vienas svarbiausių besikuriančios krikščioniškos politinės partijos ypatumas yra tas, kad ji skiria ypatingą dėmesį šeimos vertybėms, suprantant jas taip, kaip jas aiškina Bažnyčios tradicija. Pastarosios esmę yra gerai aprašęs šv. Augustinas: Dekalogo vykdymas yra laisvės pradžia.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2019-10-2 8:05

Tokiais atvejais sakoma ” neperšokęs griovio nesakyk op ” .Taip ir su partija , gal ji ir pasisako už tas vertybes klausimas vienok vistiek lieka neatsakytas kokiais būdais ji planuoja tas vertybes išvalyti nuo drumzlių .? Ir pas baisiausius liberalus Jus nerasite sanguliavimo su velniu ar daugpatystės ..ju šeimose auga vaikai ne vazonuose ir smurtas yra labiau išimtis nei gyvenimo normą ..Mielas autoriau .. ka Jus duosite - pasiūlysite visuomenei to ko šiandiena negali pasiūlyti senos partijos .?  Atmeskime tas kalbas rožines ir pažvelkime į tamstas paprasto žmogaus akimis ? Man vis dar imponuoja kitu šalių patirtis ... kaip ten žmonės supranta žodi tarnauti visuomenei .. pav. UK parlamento narys pas rinkėjus gali nuvažiuoti dviračiu ir kostiumėlis apšiuręs , o alga gauna tik už valandas praleistas savo darbo vietoje Parlamente ..atsižymėjus magnetine kortelę . Aišku visko čia nesuvardinsi ..bet kad niekas neperka sau automobiliu valdišku pieštukų sąskaitą ,faktas ..Čia reikia ne kitos partijos o kito žmogaus ..kitokio požiūrio ir pasišventimo visuomenei ..o mes vis dar kariaujame su malinauskais , šimašiais .. ir t.t.

Dievui ir Tėvynei!       2019-10-1 22:19

Kaip gerai, kad anuomet nepraleidome progos patylėti!
Jau a. a. Prancūzijos prezidente Jacques Chirac, kuris 1975 m. (kaip premjeras) pasirašei abortų legalizavimo įstatymą, 
aktyviai kovojai prieš pastangas, kad Europos krikščioniškos šaknys būtų įrašytos į Europos konstituciją!
Vis dėlto buvai pašarvotas Šv. Sulpicijaus bažnyčioje (2019 rugsėjo 30) ir iškilmingai palaidotas su Šv. Mišiomis!
https://www.lifesitenews.com/news/french-president-who-signed-abortion-law-receives-public-catholic-funeral

Koks baisus ir atgyvena!       2019-10-1 19:51

Mano šeimos namai - mano šeimai!

Žodžio laisvė...       2019-10-1 17:03

Nemažai atvykėlių labai norėtų,kad lietuviai būtų tykūs,ramūs,beteisiai ir nuolankūs
vykdytojai.Kitaip išvadina fašistais,necionalistais,miškiniais,banditais,nacistais.
Lietuvi,pakelk galvą,ištiesink nugarą,pasijusk žmogumi ir didžiuokis,kad esi lietu-
vis ir Lietuvos žemės paveldėtojas ir gynėjas.

Šeimoje       2019-10-1 15:18

yra ir senoliai-išmintis.Reikia nepamiršti ir jų.Kokia jų vieta visuomenėje.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.