Gintautas Terleckas. Kai neturi savo pilies, negali būti ir pilietiškumo

Tiesos.lt redakcija   2015 m. sausio 31 d. 16:07

34     

    

Gintautas Terleckas. Kai neturi savo pilies, negali būti ir pilietiškumo

Istorikas Gintautas Terleckas, dirbęs mokytoju, buvęs verslininku, dabar saugantis Medininkų pilį, kartu su Lietuvos Sąrašu ryžosi eiti į Vilniaus tarybos rinkimus.
Pilietinis Tiesos.lt portalas teiraujasi kandidato į sostinės tarybą G. Terlecko, kas lėmė tokį jo apsisprendimą, kokios asmeninės patirtys jam pačiam atrodo svarbiausios ir kuo jos galėtų būti naudingos įgyvendinant Lietuvos Sąrašo programą.

Abejoti tuo, ką dabar veiki, kuo gyveni, – natūrali žmogiška būsena. Bet kai tokios abejonės virsta kankinančia kasdienine rutina, supranti, kad gyveni ne taip, jog atėjo laikas daug ką keisti. Ilgą laiką maniau, kad tie, kurie sprendžia mano gimtojo Vilniaus, ir ne tik jo, valdymo klausimus, žino už visus kitus ir už mane, kaip geriausiai tai daryti. Dabar galiu tvirtai pasakyti, kad taip nėra. Kam reikalingas tikras ar tariamas profesionalumas, jei jis nedera su bendruomenės interesais, poreikiais, visaverčiu gyvenimu? Svarbiausia yra norėti girdėti ir matyti, kas aplinkui tave vyksta, ir pasitelkus specifines sritis išmanančiuosius, sugebėti keisti rajono, miesto gyvenimą, kad būtų didesnė skirtingų žmonių gyvenimo dermė.

Likimas lėmė, kad gimiau Elenos ir Antano Terleckų šeimoje. Gyvenome Valakampių dalyje, vadinamoje Ežerėliais. Dabar ten, iškirtus ilgaamžes pušis ir nugriovus savitą aurą turėjusius medinius namus, kaip kokių brangių sausainių primėtyta kotedžų. Dažnas jų rėžia akį savo neskoninga prabanga ir svetimybe supančiam miškui. Mano vaikystės laikais gyventi ten miestiečiai nesiveržė. Antakalnio mokykloje, kurią mes lankėme, mus, miško vaikus, kaimiečiais pravardžiavo. Chruščiovinių, brežnevinių „komunalkių“ teikiami patogumai mums buvo nepasiekiami. Tačiau mes dėl to nė kiek nesisielojome – jau tada supratome gamtos, erdvės, laisvės privalumus. Ežerėliuose gyvenantys kaimynai, net ir gerokai toliau gyvenantys, sveikinosi, dažnai žinojo vienas kito likimus, rūpesčius.

Mūsų namuose lankydavosi daug svečių. Ankstyvoje vaikystėje man dažnai būdavo nesuprantama, ko susirinkę žmonės įnirtingai ginčijasi, skeryčioja rankomis. Tik vėliau pradėjau suprasti, kad jiems svarbūs visai ne kasdieniniai rūpesčiai. Jog egzistuoja ir kitoks pasaulis, kuriame labai svarbu neprarasti garbės, orumo, teisingumo jausmo. Iš tų vaiko ir paauglio nugirstų pokalbių visam gyvenimui liko supratimas, kad nėra nei blogų, nei gerų tautų, lygiai taip pat kaip mažų ar didelių. Yra tik gėris ir blogis. Vertybės ir tiesos buvo siejamos su pavergtos Tėvynės tema. Namai, kuriuose kartais prieglobstį rasdavo ne tik gyvenimo negandų mėtomi žmonės, bet ir benamiai šunys ir katės, buvo užversti knygomis, laikraščiais. Tėvas juos skaitydamas pabraukdavo svarbiausias mintis, jas garsiai cituodavo namiškiams ar svečiams. Vėlesniais laikais šeimos galva, puoselėdamas savo viltis, kad kada nors tapsiu istoriku, vertė mane kai kurias knygose pabrauktas vietas perrašinėti į sąsiuvinį, taip mokydamas mane raštingumo ir reiškinių esmės supratimo. Dar ir dabar atsimenu kai kurias J. Jurginio, B. Genzelio monografijose tėvo pabrauktas vietas.

Be svečių ir knygų, namuose svarbią vietą užėmė trumpabangis radijo imtuvas. Tėvas retai kada leisdavo jam pailsėti. Iš šio aparato išgirdau uždraustų knygų ištraukų skaitymus, Vakaruose gyvenančių Lietuvos rezistentų, Rusijos disidentų kalbas. Radijas, traškėdamas nuo Rusijos imperijos dirbtinių eterio trikdžių, griovė sovietinės propagandos kalamas klišes. Ypač jų daug girdėdavau už kelių kilometrų lankomoje mokykloje. Dauguma jos mokytojų buvo išdidūs ir šalti. Pertraukų metu visi privalėjome koridoriais vaikščiodami sukti ratus. Stoviniuoti neleisdavo raudonais raiščiais rankoves apsijuosę budintys mokytojai ir vyresnieji mokiniai. Tačiau tokia mokyklos kazarminė tvarka dažnai „lūždavo“. Ši Antakalnio mokykla gerokai skyrėsi nuo daugumos Vilniaus mokyklų. Ją lankė aplinkui gyvenančių sovietinės nomenklatūros, aukštųjų mokyklų dėstytojų, menininkų vaikai. Jų tėvai turėjo galimybę lankytis užsienyje, matyti visai kitokį pasaulį, nei jį piešdavo brežnevinė spauda. Supančios aplinkos susidvejinimas provokavo jaunimą, nepripažįstantį kompromisų, paviršutiniškiems protestams. Kartais mokiniai į pamokas vietoje portfelių atsinešdavo knygomis ir sąsiuviniais prikimštus kibirus, ilgus plaukus nusikirpdavo visiškai plikai. Vienoje mokyklos diskotekoje, skambant hard roko muzikai (vietinis ansambliukas „Plūgai“ traukė lietuviškai dainą „Jėzus Kristus buvo hipis, basas vaikščiojo danguje“), jaunuoliai suklaupė ant salės grindų, taip reikšdami protestą prieš diskotekos nutraukimą. Mokyklos admininistracija represijų nesiėmė: bijojo konfliktuoti su sovietinio elito vaikais.

Daugiaveidiškumas visuomenėje turbūt niekada iki galo neišnyks. Tačiau susitaikyti su tuo negalima. Iškreiptas savisaugos jausmas trukdo mums susikalbėti, tapti bendruomeniškiems. Manau, kad žmogaus siekis atskleisti savo galimybes ir vertybes yra įgimtas, ir todėl gali suardyti ydingiausią sukimąsi ratu. Iš kreivų veidrodžių kambarėlių visada galima pabėgti, pasmerkti juos likti tuščius. 

Ilgainiui tėvo savišvieta, elementarių buitinių savo ir kaimynų teisėtų interesų gynimas, priešinimasis vietinės biurokratijos netvarkai peraugo į antisovietinę veiklą. Prasidėjo laiškų, peticijų, memorandumų organizavimo ir rašymo, pogrindinės literatūros leidimo ir platinimo laikai. Koks pogrindis be kratų. Jos vertė trapią namų tvarką aukštyn kojomis. Kostiumuoti, savo neribotą galią jaučiantys KGB vyrukai rytais apsupdavo mūsų namus. Jie, lyg kokios žiurkės, vertė kambarius, sandėlius, rausė daržą, tempė į krūvą įvairiausią, mano tėvo „kaltę“ apnuoginančią literatūrą. Mama iš prigimties buvo švelni, kukli ir nedrąsi. Tačiau net tokios įtampos sąlygomis ji nepalūždavo. Dulkėtiems, savo smalsiu uolumu patenkintiems pareigūnams ji drąsiai rėždavo tiesą. Tėvą čekistai ne kartą po kratų išsivežė tardyti į Lenino prospekte dunksančius rūmus. Būtent ten, į kur Lukiškių aikštėje stovintis akmeninis Leninas ranka rodė deramą vietą visiems „kontriniams nacionalistams“. Ten 1979 metų spalio 30 dieną nuvežtas tėvas namo grįžo beveik po aštuonerių metų: po Permės lagerio ir „saulėto“ Magadano tremties.

Tuo metu aš pusalkanis sovietinės armijos statybiniame batalione savo kailiu „tyrinėjau“ socialistinio gyvenimo būdo privalumus. Visi rūpesčiai areštavus tėvą užgulė mano mamos pečius. Pati Sovietų Sąjunga – blogio imperija – atrodė amžina ir neįveikiama. Retkarčiais užplūsdavo mintys, jog tėvo rezistencija beprasmė, palaušianti jo sveikatą, ir tiek. Tik viltis ir tikėjimas panašias mintis vijo. Mes gyvenome, liūdėjome ir džiaugėmės, laukėme grįžtančio tėvo. Ačiū tiems žmonėms, kurie mus palaikė, neleido pasiduoti viską žlugdančiai nevilčiai.

Dabartinėje Lietuvoje daug sutrikimo, nevilties dėl tikros ar tariamos neteisybės. Emigracija, savižudybės – suskaidytos, nesolidarios bendruomenės sopuliai. Tačiau tam yra priešnuodžių. Reikia pasitikėti savimi ir padėti šalia ar toliau esančiam. Tada ir pats gali tikėtis paramos. Susitelkusi bendruomenė gali daug ką pakeisti. 

Paleistas iš sovietinių „rekrūtų“ įstojau į Pedagoginį institutą – ryžausi tapti istorijos mokytoju. Okupacinė valdžia šiam mano siekiui lyg ir netrukdė. Kitaip elgtis jai nebuvo naudinga. Norėdamas išlaikyti jau savo paties šeimą, laisvu laiku dirbau kaimyno Dominyko šiltnamyje. Jis man gerai mokėjo. Padėjo mama, tremtinys tėvas. 1985 m. mokslus baigiau. Prisimenu studijų bendramokslių nuoširdžius, šiltus tarpusavio santykius. Dauguma dėstytojų man, „nacionalisto ir antitarybininko“ sūnui, nerodė jokio priešiškumo, kai kurie iš jų mane moraliai rėmė. Savo idėjomis jie padėjo suprati, kad sunkiausia pavergti žmogų, priklausantį tautai, kuri gerbia savo savastį, ją saugo.

Kodėl dabar sunkiai augančio Nepriklausomybės medžio pusžalius vaisius skinantis žmogus taip lengvai „modernėja“, tolsta nuo savo tautiškumo? Skaudu, kai matai, kaip Lietuvos himną traukiantys politikai ar valdininkai tampa aktyviais Vakarų marksistų sukalto Europos naratyvo trubadūrais. Kai neturi savo pilies, negali būti ir tikro pilietiškumo. Jo nepakeisi kažkokiu mistiniu Europos piliečio vaiduokliu. Suprantu ir vertinu priklausymo Europos Sąjungai privalumus. Tačiau mūsų pareiga saugoti Lietuvos valstybingumą, jos, kaip ir Vilniaus savastį, nuoširdžiai ja rūpintis.

Istorijos mokslas padeda įžvelgti reiškinių gyvastį palaikančias ar žlugdančias priežastis. Laikas pagal savo taisykles mus stumdo kaip šachmatų figūrėles. Bet jei suprasime šio žaidimo logiką, patys lemsime žaidimo kryptį.

Istorijos mokytojo darbą pradėjau jau skambant tautos Atgimimo varpams. Dirbdamas supratau, kaip svarbu yra būti nuoširdžiam, nemeluoti sau ir kitiems – tik taip padėsi jaunuoliams rasti save. Ugdydamas kitus, auklėji ir pats save.

Lietuvos sąrašas kviečia šalinti pasilikusius „valstybė – valdžia –miestas – tarnai“ azijietiško modelio požymius. Svarbiausiu mediatoriumi turi tapti bendruomenė: sąmoninga, savo kūrybinę galią jaučianti, pasiryžusi keistis ir keisti asmenybių jungtis. Namo, kiemo, panašių interesų bendrijos vienijasi ir kuria didesnes bendruomenes: rajonų, miestų. Taip visa valstybė tampa bendruomene: skirtingų tautų, kultūrų, socialinių sluoksnių, požiūrių derinamu instrumentu.

Man pažįstami Jungtinių Valstijų Kalifornijos lietuvių bendruomenės gyvenimo modeliai: ten gyvenau beveik dvejus metus, tiesa, jau seniai, gal jie jau pasikeitę. Tuo metu net, atrodo, nežabojamą individualizmą, ekonominį liberalizmą išpažįstanti valstybė, jos miestai kontroliavo gyventojų ūkinius santykius: ne visada prekybiniai centrai galėjo kelti prekių kainas, Santa Monikos gyvenamųjų būstų nuomos dydį varžė vietinė valdžia. Stebino ne tik biznio, bet ir paprastų gyventojų iniciatyvos padėti skurstantiems, skriaudžiamiems. Kai kurie Didžiojo vandenyno pakrantės restoranai skelbė „laimingas valandas“, kurių metu benamiai galėjo sočiai pavalgyti. Išaiškėjus, kad kai kurios kompanijos žiauriai išnaudoja vynuoges skinančius meksikiečius, kilo visuotinis judėjimas „NE vynuogėms“.

Mūsų įsivaizduojama hamburgerius kemšanti, nuo automobilių dujų dūstanti, skirtingų kultūrų visuomenė sugeba sukurti tegul ir ne idealią darną, kurią stiprina uoliai saugoma gamta, išlikęs ispaniškosios architektūros paveldas. Nenuginčijama, kad visa tai pasiekta ir nuolat tobulinama net į pasąmonę įdiegto pilietinės atsakomybės, pareigos jausmo. Mačiau, kaip privataus namo kieme, nuolat žydinčių medžių paunksmėje, dūzgiant kamanėms, net labai turtingai gyvenantis kalifornietis ištuštintą kokakolos skardinę rūpestingai suplojo ir, suradęs tokiai atliekai skirtą vietą, ją ten išmetė. Niekam net į galvą nešauna mintis mesti pro automobilio langą nereikalingo popiergalio ar plastikinio maišelio: tai ne tik teršia gamtą, bet gali tapti nelaimės priežastimi. Be abejo, tokiai tradicijai padeda griežta draudimų sistema: šalia kelių dažnai galima pamatyti įspėjamuosius plakatus, kad už gamtos šiukšlinimą gresia didelės baudos. Tačiau draudimais nepiktnaudžiaujama. Jais tik stengiamasi padėti gyventi.

Tokios gausos visokių nepagrįstų įstatymų, poįstatyminių aktų, taisyklių kaip Lietuvoje tikrai nėra. Kodėl mano tėvynėje gyvuoja tokia juridinių reguliavimų makalynė? Tūlas pilietis paliekamas nuolatinėje baimėje. Jis bet kada gali būti nubaustas. Įvykdyti visus, dažnai vienas kitam prieštaraujančius įstatymus neįmanoma. Taip pradingsta bet koks noras ką nors daryti, kurti. Bet nieko nedaryti irgi nevalia. Juk mokesčius mokėti, skolas grąžinti privalai. Kitu atveju tavęs nepaliks ramybėje bankai, visokie monopolines nepagrįstai brangias paslaugas teikiančios ar skolas išieškančios įmonės. Tokioje beprotybės karuselėje apsvaigintą, materialinį nepriteklių kenčiančią būtybę labai lengva valdyti, tampyti už virvučių. Visokiais raišteliais surištas, jis net pagalvoti neturi jėgų, kad savo mieste, Tėvynėje gali gyventi kitaip. Kai kuriose Europos šalyse, kurių sandraugoje esame, valdininkai priversti elgtis kitaip. Ten visiems aišku, kad bet koks valdininkas turi tarnauti mokesčių mokėtojui.

Bėda dar ir ta, kad Lietuvoje painiojamos valdžios ir valstybės sąvokos. Nepasitikėjimas, pagieža, pyktis, susipina su vergišku paklusnumu, pataikavimais. Tokioje postgulaginėje erdvėje nelieka vietos visuotinei atsakomybei, vienybei, gimtojo miesto, valstybės klestėjimui. 

Verslas išmokė kai kurių vadybinių, organizacinių vadovui būtinų gebėjimų. Bendravau su labai skirtingais žmonėmis, mokiausi ne tik reiklumo, bet ir tolerancijos, derybų meno, rinkos analizės. Kartais situacija vertė ryžtingai apsispręsti. Dirbau Naujojoje Vilnioje, labai margame socialine ir etnine prasme Vilniaus rajone. Gerai žinau vietinių gyventojų, verslininkų problemas. Režisieriui, sukančiam siaubo ar sovietinius laikus menantį filmą, šiame rajone nereikėtų jokių dekoracijų. Vakarais tarp apleistų, kadaise niūriomis spalvomis nudažytų namų duobėtose gatvėse tikrai gali pradėti vaidentis. Naujosios Vilnios, kaip ir viso miesto gyventojai, iš naujos valdžios tikisi realių permainų.

Būtina keisti Vilniuje sąlygas ir verslui. Mažai įmonei sunku konkuruoti su stambiomis. Monopolijos iškreipia rinkos sąlygas. „Vilniaus energijos“ santykiai su prie radiatorių prikaustytais daugiabučių gyventojais primena baudžiavą.

Nežinau, ar „Mažų įmonių“ įstatymas ką nors pakeitė. Kokių tik reikalavimų uab‘ui nesugalvota. Įmonės vadovas priverstas būti finansininku (pigiai samdoma buhalterė kiekvieną dieną į tavo darbą neprilakstys), kasininku, pardavėju, tiekėju, raštvedžiu, teisininku. Reikia atsakyti už darbo saugą, būti gaisrininku, elektriku, rūpintis tarša, higiena, bala žino dar kuo. Pačiam verslui laiko ir nelieka. Paramos smulkiam verslui, ekonomikos šerdžiai, nedaug. Miesto valdžia privalo sudaryti palankesnes sąlygas smulkiam verslui.

Žinoma, ne viskas mūsų gyvenime taip blogai. Jame daug šviesos. Jos vedamiems ir reikia eiti į tikrąją būtį.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Daiva Patapavičiutė- Miknevičienė       2015-02-1 21:14

Tai žmogus iš didžiosios raidės .
Labai džiaugiuosi, kad man teko mokytis pas Jus! Visos klasės vardu, kaip buvusi seniūnė, noriu pasakyti ačiū Jums, kad buvote pats geriausias AUKLĖTOJAS, mes jus prisimename ir mylime! Ir mes jau žinome už ką balsuoti smile

Gaila,kad        2015-01-31 17:53

neturesiu galimybes uz Jus balsuoti,tai tik nuosirdziai palinkesiu sekmes.Puikus rasinys.

būk kolaborantas       2015-01-31 16:55

pradžiai būk kolaborantas: komunistas, kgbistas (darbietis), grušnikas (paksistas).
Savo blogais darbais įrodyk ištikimybę rusijai.
tada komunistų partija leis užsidirbti pinigų, pasistatyti namą - pilį ir tapti piliečiu.
Visiems kitiems - tik emigracija.

Apie kokios pilies saugojimą        2015-01-31 16:07

dar svaičiojama jei ji jau su visais patrakais parduota ir dar neįsivaizduojamos magaryčios pridėtos. Na , liko dar suskilusi gelda , joje likutis evrų ir dideli pažadai , kad ta gelda sužaliuos ir priaugins marias gėrybių , kurios visiems jau visi metai be pertraukos kabinamos ant ausų.

hmm..        2015-01-29 20:06

6iandien per LTV buvo kalbama apie Rusijos šalinimą iš Europos Tarybos. Bet vėlgi neaišku ar iš strabūrinės ar iš briuselinės. Galėtų bent kartą išsiaiškint dėl terminų. O tai ir kitus klaidina ir patys matyt ne visada susigaudo apie ką kalba.

to internauts       2015-01-28 12:26

susikišk tu tą savo Europosgelbėjima žinai kur.Taip"padėjo"mum,kad milijonas issigelbėjo visom kryptim.Lietuvis tur gerbt save ir suprast,kad svetimas pons nei iš Rytų,nei iš Vakarų aukso dykai nedalins.Jėga Tautos vienybėj,one tarnystej maskvom-briuseliam.

internauts       2015-01-28 12:19

taigi, saugokim savo pilį.
Mąstykim, domėkimės kas vyksta iš tikrųjų, gelbėkim ne tik save, bet ir Europą. Nes “patriotinės” Europos nacionalistinės partijos persimeta į Kremliaus pusę iš visiško naivumo.

Stalino laikais buvo šioks toks konfliktas tarp stalinistų ir trockistų, trockistai “disidentai” po to užplūdo Vakarus… ir jau iš ten ėmė nešti “saulę’...  Stalinas juos laisvai išleisdavo. O vėliau ir kiti. Tik ne tokios rūšies disidentus kaip Terlecką ar Sadūnaitę. Jei koks jūreiviukas bandydavo pabėgti, jį kaip mat sugrąžindavo ir “gydydavo’. 

Bet mes žinom kaip NKVD/KGB planuotojai penkiasdešimtemečiais į priekį moka naudotis Hegelio dialektika: tezė-antitezė-sintezė. Sukelk problemą, sulauk reakcijos (o ką jie su visu tuo darys?) ir pasiūlyk “sprendimą”. Taip ir po karinių konfliktų su žydų aukomis buvo pasiūlytas “sprendimas’ - Žmogaus teisių teismas. Iš pirmo žvilgsnio gal ir gerų pasiūlymų turintis, bet atidžiau pasižiūrėjus - totalitarinė orveliška diktatūra.

internauts       2015-01-28 11:52

šiandien per Marijos radiją du teisininkai nagrinėjo kitą Strasburo Europos Tarybos konvenciją - “Sambulo Konvenciją” ir jos pavojus. Tačiau iš to, kad jie nepamatė pačio didžiausio šios Konvencijos pavojaus, supratau, kad, ko gero, ta Konvencija platinama be priedo, kurį,įtariu,  tik aš vienas esu perskaitęs. Tame priede rašoma apie “tarybos” ekspertų” įgaliojimus ir teises. Niekas jų neturi teisės nei apskųsti, nei pasidomėti jų dokumentais, kad net respublikos teisininkai neturi teisės žinoti kur jie padeda iš šeimų atimtus vaikus, moteris ir t.t., nes tie ekspertai komisarai yra iškelti auksčiau bet kokios vyriausybės… ir tai jau kvepia pasaulinio lygio orveliška totalitarine diktatūra bei valstybių Konstitucijų panaikinimu.

Klausiau tos laidos, galima sakyti, su apmaudu. Nes tai, kad katalikai nebeturi nei vieno portalo, kuriame galima būtų parašyti savo nuomonę, kelia įtarimą, kad juos jau kažkas reguliuoja… pamenu, kaip Donskis rašinėjęs į Bernardinus, ėmė skųstis, kad per komentarus jis neva blogai miega. Ir gana greit po to Benardinai pakeitė savo dizainą ir įsivedė registraciją... Dabar Donskis jau perėmęs D.Puro “Žmogaus teisių stebėjimo institutą”, turės nuosavą ruporą savo gudriam saldžialiežuvavimui…

internauts       2015-01-28 11:23

pastaba     2015-01-27 14:47
Ukraina padarė didžiulę klaidą pasirašiusi ir ratifikavusi “tautinių mažumų” konvenciją su Strasburo Žm.teisių Europos Taryba. Rusija ją yra pasirašius dar prie Jelcino, bet neratifikavusi.
Šita konvencija davė pagrindą separatizmui. Nereikia to nutylėti.
Kažkas mulkina Rytų Europos šalis ir jos “tautinėmis mažumomis’ įteisina tautas, kurios turi savo valstybes. Rusai Ukrainoje nėra “tautinė mažuma”, bet tautinė bendruomenė, kaip ir lenkai Lietuvoje. Lenkija taip pat pasirašė šią pavojingą konvenciją, įteisinusi “mažumomis net 13 tautų. Nei baltarusai, nei rusai, nei žydai, čekai negali būti lenkų “tatinė mažuma”, juolab, kad tautų migracija tik didėja… Tik kašubai, čigonai ir panašios tautos, kurios neturi savo valstybės gali būti laikomos TAUTINE MAŽUMA.
Protingos Vakarų šalys - Anglija, ispanija, Vokietija tokių nesąmonių nepadarė.  Net mažytis Liuksenburgas llabai apdairiai tą konvenciją pasirašė. Bet geriau mažoms tautoms išvis jos nepasirašyti, remiantis tuo, kad mažų tautų valstybės ir yra “mažuma”.

Tautinių Mažumų konvencija davė teisinį pagrindą Rusijos remiamiems Ukrainos separatistams, kodėl Europoje apie tai nekalbama?  Juk būtent tos konvencijos pagrindu ir Ispanijos katalonai bandė atsiskirt nuo Ispanijos su padedant rusų diplomatams, kaip teigė wikileaks,  o taip pat ir škotų separatistai kėlė sąmyšį Anglijos vyriausybėje…

Taigi, reikėtų rimčiau kelti klausimą apie Strasburo THE COUNCIL OF EUROPA vaidmenį tautų kiršinime. Jo taryboje nuo seno, nuo 1995 rods metų sėdi ir ŽIRINOVSKIS IR ZIUGANOVAS, o ši institucija, kaip žinia,  buvo įkurta 1949 metais to paties prokuroro rankomis, kuris buvo paskirtas vadovauti Niurnbergo procesui. O Niurnbergo procesas, kaip teigė J.Mikelinskas, nebuvo objektyvus, nes teisė ne visus “nusikaltėlius žmonijai”, o tik vieną pusę - pralaimėjusius. Tad galima laikyti, kad ir Strasburo Žmogaus teisių Europos Taryba buvo įkurta stalinistų/neotrockistų,faktiškai bolševikų pergalei įtvirtinti Europoje ir pasaulyje teisiniu pagrindu.

Kaip istorikui, gerb. Terleckui siūlau atidžiau pasidomėti šia Strasburo “Europs Taryba”, kurią daug kas painioja su ES vadovų Europos Taryba ir keiksnoja Europą už “amoralumo skleidimą’, nors visai ne iš europiečių tai sklinda. Juokingiausia tai, kad šia stalinistųų įkurta organizacija, kurios taryboje sėdi bolševikų vadas Ziuganovas su Žirinovskiu, Vakarų demonizavimui naudojasi pats stalinistas Putinas. 

Diedukas       2015-01-28 11:03

“Žinių radijas” - Naglis nuo vakarykščio galo, šiandien užtikrintai pirmas!

Juozapas---Diedukui       2015-01-27 23:30

Užsuk kada į mano svirną, nueisim pameškeriot.

Juozapas---s.m.       2015-01-27 23:28

Kails, kails.
Paantrinsiu Diedukui.
Yra reikaliukų.

Diedukas > s.m.       2015-01-27 23:11

Kails, bičiuli,

Retai pasirodai. Neišnyk ilgam, dažniau užsuk. Būsi reikalingas…
Perspėsim…

Juozapas       2015-01-27 22:24

Neblogai parašytas straipsnis.
Jaunojo G.Terlecko neteko pažinti, tad nelabai ką turiu pasakyti.
Rašo gerai.
O va, su Antanu Terlecku teko bendrauti ne kartą.
Tiesa, tuo metu, kai p. Antanas kentėjo kalėjimuose ir lageriuose buvau tik piemengalys. Bet kadangi jau tuo metu buvau pakankamai aršiai priešiškai nusiteikęs sovietų atžvilgiu, jau buvau girdėjęs apie Antaną.
Su p. Antanu pirmą kartą susitikom Sąjūdžio apyaušryje.
Paliko įspūdį.
Paskutinį kartą kalbėjomės pernai.
Žmogus metuose, labai garbaus amžiaus, kamuojamas ligų - bet koks proto aiškumas!
Namuose turiu pusę lentynos p. Antano knygų su dedikacijomis.
Laikas nuo laiko paskaitau.
Ką norėčiau pasakyti - noriu palinkėti p. Gintautui, vieno paprasto dalyko:
-Ką Tamsta bedarytumei, niekuomet nepamiršk kieno esi sūnus.
Tėvo pavardę nešiok garbingai.
Esi jaunas, kartai gali būti sudėtinga rasti vienintelį teisingą atsakymą.
Tuomet gerai pagalvok- o ką Tėvas pasakytų, ką jis darytų tokioje situacijoje ?
Na, o kol kas - sėkmės!

s.m.       2015-01-27 21:52

opaaaaa!!!
Net nesusismasciau, - gi buves mokykliokas.
Sekmes, ponas Gintautai!
Jo, kazkas anksciau uz mane pastebejo - tevuko kopija.
Linkiu Jums paties Antano Terlecko verto kietumo ir istvermes.

Valdemaras       2015-01-27 20:38

Pastebejimai apie Zuoko ir jo vadovaujamos savivaldybes veiksmus.Pirma- isorine vaizdine reklama- imone turi sumoketi uz ja i prieki uz 5 metus avansu( nesvarbu, kad ji gali nedirbti po pusmecio) Antra- privaciu tiek taksi, tiek mikroautobusu vezeju suzlugdymas, pasitelkiant teisesauga ir sprendimus, priestaraujancius sveikai nuovokai( pavojinga praktika- taikoma Rusijoje)Galima kalbeti ir apie kitus jo veiksmus, kas tiesiogiai neirodyta, bet akivaizdu protaujantiems zmonems.Rinkejas turetu vadovautis sveika valstiecio nuovoka- ar galiu renkamam kandidatui patiketi savo pinigines lesas, tad po tokiu pamastymu duobiu, mano vadinamu- kada ileki su automobiliu i ja- 10 nuo simto-neliktu…

Jolanta E.       2015-01-27 17:57

Sekmes, Gintai! Kodel Gi ne?!

Beta       2015-01-27 17:36

Ten tas balsavimas ne šiaip dėl mandrumo, bet lems išeis ar ne kandidatas į antrą diskusijų etapą- o tai papildomas laikas pristatyti save ir programą. Taigi, siūlau nepatingėti.
“Žinių radijas
Vilniaus ringas (I etapas)

Kovos dėl sostinės vadovo posto prasidėjo! Būtent Jūsų balsai nulems, kurie kandidatai pateks į antrąjį “Vilniaus ringo” etapą!

Spauskite “like” ties kandidato, kurį norėtumėte matyti tolesniame debatų etape, pavardę.

“Vilniaus ringo” laidos per Žinių radiją kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 10.05 val.”

Diedukas Betai       2015-01-27 16:38

Ačiū, Beta, už paraginimą ir nuorodą. Buvau nubalsavau ir kitiem rekomenduoju…


Beta     2015-01-27 11:39


Gerbiamieji, keliaujam į portalą “Žinių radijas” susirandam pavadinimą “Vilniaus ringas”, toliau- balsavimas ir balsuojam už Naglį Puteikį. smile

labai gerai       2015-01-27 16:27

pastebėjo vienas komentatorius šiandien per radiją,kad grėsmės ar puolimo atveju visi mesis prie Lenkijos sienos…O valdžiai paruošti geri lėktuvai?

Buhalteris       2015-01-27 16:22

šviesus ir nuoširdus žmogus ! Kad tokių daugiau būtų,kurie būtu teisingi,sakantys tiesą. To ko mums trūksta valdžioje- teisingumo !

Marija       2015-01-27 16:09

Viltinga, kai štai tokie žmonės ryžtasi eiti į politiką. Laukiu kitų Lietuvos sąrašo žmonių pristatymo.

Trupmenas       2015-01-27 15:28

Labai šviesus ir tikras žmogus. Toks galėtų būti ir valstybės Prezidentu.

Aha       2015-01-27 12:53

Labai ryškūs tėvo genai.Norėtųsi,kad jam sektųsi įgyvendinti tai,ką yra sumanęs.

Puikus straipsnis       2015-01-27 12:50

Gilus.

Beta       2015-01-27 11:39

Gerbiamieji, keliaujam į portalą “Žinių radijas” susirandam pavadinimą “Vilniaus ringas”, toliau- balsavimas ir balsuojam už Naglį Puteikį. smile

hmm..        2015-01-27 10:36

pamenu, kuomet kokiais 1995 metai Antanas Terleckas Seime platino lapelius su įspėjimu, kad Gediminas Vagnorius tarnauja Rusijai. Tada daug kas iš jo šaipėsi, keistuoliu laikė. O dabar ką matom? Matom Vagnorių, su visa savo “kryžiuočių” komanda,  sėdintį Darbo partijoj, kartu su Paulausku Uspaskicho dešinėje.
Taigi premjeras G.Vagnorius, su savo pavaduotoju Z.Vaišvila įvedinėjo Lietuvoje laukinį “banditų” kapitalizmą pagal tą patį Čiubaisos metodą kaip Rusijoj su “šoko terapija”. Tačiau visas gyventojų nepasitenkinimas labai gudriai buvo nukreptas tik į Landsbergį.

ha ha        2015-01-27 10:20

visai neblogs prisistatyms. Skaita ir mata, kad žmuogs nefuširiuo nei per kruopiki.

tik kiek tų Terleckų yrrr, jau nebsuskaičiouju. Skaičiau Vlada Terleckio knygą apie pinigus. Ten ons raša, kad Simons Peress’as tep muokė žydus: nepabuvęs lietuviu, geru žydu nepatapsi.

O kitą Terlecką radau “Lietuvos žiniuose”. Tas tai nei per kruopikę nepanašus į Ontuką Terleckį. Niekap nepatikiečiau, kad ons yr anuo sūnus. Vuo Gintauts ti matuos, kad yrr -uobuolys netuol nuo obelies tenuriediejęs…
smile

ruta       2015-01-27 9:38

Pagarba Autoriui .

be Kristaus - niekaip       2015-01-27 9:28

norint keisti iš esmės - kad iš blogos, labai blogos komunistų valdomos šalies Lietuva taptų normalia (apie gerą - tik pasvajoti) reikia įsisamoninti Kristaus mokslą ir tik su Kristumi, per Kristų keisti save, artimus, miestą, valstybę.

kaunietė       2015-01-27 9:13

Esate idealistas, gerb. p. Gintautai, tokiu ir išlikite….
Miesto Taryba neleis Jums tokiu būti.
Bet, Jūs Antano sūnus, tad ryžto, valios, drąsos turite - galite pabandyti bent mikroskopiniais judesėliais šį tą pakeisti…..Ir tai bus daug. Sėkmės!

Liepa       2015-01-27 7:39

Geras straipsnis.Apie tikrą gyvenimą.// Ir sėkmės formulė visai paprasta -“reikia pasitikėti savimi ir padėti šalia ar toliau esančiam”.//

Kritikas Pikčiurna       2015-01-27 5:20

Balsavimas parodys ar dauguma jau apsisprendė savo gyvenimus pakeisti ir kreipti oria europietiška vaga. Būtų skaudu jei vėl praleistume progą atsitiesti ir iš kurmių susigrąžinti savo svajonių pilį.

Canada       2015-01-27 2:01

Kieti vyrai pas jumis sarashe. Pagarba.


Rekomenduojame

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Audrius Bačiulis. Apie Europos Sąjungos jungtinius apsaugų nuo Corona viruso epidemijos pirkimus

Algimantas Rusteika. Na, bet kai viskas baigsis, bus gerai

Andrius Švarplys. Demokratija tapo globalistinio valdymo iškamša

Michaelas Cookas. Bijote koronaviruso? Džiaukitės, kad negimėte prieš 400 metų

Povilas Gylys. Dalia Grybauskaitė: asmeninės savybės

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

Rasa Čepaitienė. Palaikykime SAM ministrą Aurelijų Verygą

Verta prisiminti. J. Tumo-Vaižganto laiškas apie „karantino sąlygas“ Kauno potvynio metu 1926-aisiais

Aurelijus Veryga. #veido_kaukės

Jurga Lago. Štai kaip gerai „tvarkosi kitos šalys“, arba Apie europinius standartus

Neringa Venckienė dalijasi prisiminimais: „Kas išliejo, nutašė, suformavo… mus tokius?“

Rasa Čepaitienė.  Karantinas (II): kinų pavasaris

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 24-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Vladimiras Laučius. Koronavirusas rodo tikrąjį mūsų veidą

Ar tikslinga dėvėti namuose pasiūtą kaukę? Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija

Roberto de Mattei. Nauji scenarijai koronaviruso eroje

Pasaulio sveikatos organizacija: Kas yra COVID-19 ir kaip TU turėtum elgtis (video)

Vytautas Sinica. Tikrai rimtų iššūkių akivaizdoje turime tik save – savo valstybę ir jos galimybes

Dvaro medikas skėlė iš peties. Audriaus Bačiulio ir Vytauto Sinicos komentarai

Nacionalinio susivienijimo pareiškimas „Dėl būtinybės krizės sąlygomis vadovautis konstitucine valdžios ir demokratinio valdymo samprata“

Liudvikas Jakimavičius. Progresas ir jo rogutės

Geroji Naujiena: Akli mes ar kalti? arba Jo Teismo belaukiant

Junkimės į bendrą maldą stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją, radiją ar internetu

Andrius Švarplys. 4 klausimai

Visuotiniai ypatingi atlaidai tikintiesiems

Tomas Pueyo. Koronavirusas: Kodėl turime veikti žaibiškai?

Vytautas Rubavičius. Civilizacinis Karūnuotojo veidrodis

Verta pamatyti ir ... pasigrožėti: pandeminė Roma

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.