Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Aplinkosaugos politika

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. spalio 15 d. 8:22

8     

    

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, vakar į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių.

Šis žygis buvo nuostabus, jis priminė Baltijos kelią: maži ir dideli keliavome miško takeliais, kurių dalis, matyt, buvo specialiai suarti tam, kad mums apsunkintų kelionę, iš arti matėme plynai iškirstus miškus, didžiulius kelmus, krūvas šakų...

Mes nepavargome, mes jutome vienas kito šilumą, pagarbą ir dėmesį. Vienas kitam dovanojome šypsenas, dalinomės ruginės duonos riekele, ragavome Labanoro girios ežero vandenį, o bažnyčioje susikibę rankomis prašėme Dievo palaiminimo…

„Deja, nors jau 28 metus gyvename laisvoje Lietuvoje, iki miškų Nepriklausomybė taip ir neatėjo. Miškai vis dar skirstomi kategorijomis, į ūkinius ir neūkinius, kas yra sovietinis reliktas ir kitose valstybėse to seniai nėra. Taip pat per pastaruosius 30 metų nebuvo sukurtas nė vienas naujas miško kirtimo būdas.

Visi kirtimai, taikomi šiandien, yra sugalvoti sovietmečiu, kai dar nebuvo svarbūs nei visuomeniniai, nei gamtosauginiai poreikiai. Modernios yra tik miškų kirtimo mašinos, kurios miškus kerta kelis kartus greičiau nei anksčiau“.

Šis gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus laiškas buvo skirtas Seimo ir Vyriausybės nariams, kuriuo jis kvietė savaitgalį į Labanorą, į žygį, kvietė valdžios atstovus savo akimis įsitikinti, kokius šiandien miškų turime.

Deja, susitikti su žmonėmis, kurie atvažiavo į Labanorą iš visos Lietuvos, neatvyko nė vienas valdžios atstovas. Neatvyko ir aplinkos ministras K. Navickas, nors jį Andrejus kvietė asmeniškai.

Užtat šis ministras, save vadinantis gamtininku, žaliuoju politiku, vakar, žygio metu, sugebėjo išplatinti žinią, kad baigiantis mėnesio terminui, kai Labanoro miškuose buvo sustabdyti kirtimai, šis terminas greičiausiai nebus pratęstas.

Ką tai reiškia? Spjūvį į veidą žygio dalyviams – jūs vaikščiokite, kvėpuokite grynu oru, o mes kirsime toliau?

Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės jūs nekirsite. Nekirsite tol, kol iš esmės nebus įvertinti nauji miško kirtimų planai, atsakyta, ar ūkinė veikla Labanoro girioje ligi šiol nebuvo teisėta.

Labanoro regioniniame parke šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta. Vadinasi, šie miškai iškirsti neteisėtai, nes kam tada reikėjo stabdyti kirtimus, jeigu nenusižengta įstatymui?

Kitas dalykas: kur keliauja nukirstos mūsų senolių sodintos pušys? Vietiniai žmonės su dideliu širdies skausmu pasakojo, kad dieną naktį nukirsti medžiai vežami į Latviją, iš čia – į Skandinavijos šalis.

Kiek uždirbame per metus iš Labanoro girios kirtimų? Paskaičiuota: kiekvienam iš mūsų tenka 6,5 cento… Kodėl naikiname savo nacionalinį turtą, kodėl negaminame stalų ar kėdžių savo šalies vaikų darželiams, mokykloms, kodėl lengva ranka į visus šonus švaistome ir svetur už grašius išvežame ir parduodame savo paskutinį valstybės turtą?

„Ar girininkai yra vieningi žmonės? Didžioji dalis girininkų – taip, yra vieningi. Pas Kristų iš dvylikos apaštalų irgi buvo Judas. Žmogus turi specialybę, darbą, atidirbo, atstūmė tas valandas, uždarė duris, ir tarnyba sau, jo gyvenimas – sau. Girininkui jokiu būdu šitaip neišeina.

Lietuvos miškai yra didelis gamtos turtas … Tarybiniais metais buvo taip – valdžia sau, žmonės sau. Dabar, kai matai tokius absurdus, piktiniesi – kaip šitaip galima? Siautėjanti nekompetencija. Tai labai nemalonu…“

Taip man kalbėjo miškininkas Rimantas Antanas Kviklys, Kretingos rajono Garbės pilietis, ilgametis Šventosios girininkijos girininkas, apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu, jam buvo įteikta ir Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija.

Ši premija skirta už reikšmingus darbus bei ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje.

Kokios premijos šiandien nusipelnė ministras K. Navickas?

Rengiant Miškų įstatymo pakeitimus buvo demonstratyviai ignoruojama miškininkų, mokslininkų, profsąjungų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomonė, įsigaliojus įstatymui regionuose buvo sunaikinta šimtai darbo vietų, sužlugdyti žmonių gyvenimai, gausinamos bedarbių ir emigrantų gretos…

Ne vienas žygio dalyvis sakė, kad sparčiai judame autokratinio-policinio valdymo kryptimi, kur piliečių nuomonė – nereikalinga, o siūlymai – nepageidaujami.

Rytoj sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui įteiks pareiškimą, kad neleistų po savaitės p. Navickui toliau kirsti Labanoro girią.

Ką darysime, jeigu Ministras Pirmininkas pakartos tą patį, ką jau girdėjo jaunieji gydytojai: „Pasakykit, kad išvažiuotų“.

Namo grįžau kartu Valdu Vižiniu. Mudu tikrai niekur iš čia nevažiuosime. Jeigu eilinį kartą ši valdžia bus kurčia, važiuosime į girią ir savo rankomis saugosime mišką nuo kirvių...

Čia mūsų žemė, mūsų miškai, mūsų ežerai, mūsų upės… Valdo senelio vardu net pavadintas miškas Labanoro girioje.

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ neleis tyliai ir nebaudžiamai išgrobstyti Lietuvos valstybinių miškų, miškų urėdijose sukaupto turto, tyčiotis iš miškininkų, iš visuomenės pastangų apginti Lietuvos miškus.

„Su dideliu gailesčiu turiu pasakyti, kad po Latvijos valstybingumo atgavimo ir privačios nuosavybės grąžinimo, visas sovietmečiu sutaupytas miškas buvo iškirstas ir išgrobstytas per pirmuosius 20 metų… Miško teisės aktai buvo pritaikyti miško parceliuotojų interesams…“ – taip teigia miškininkas, knygų „Sprendimas neskundžiamas“ (2013) ir „Mano gyvenimo miškas“ (2016) autorius latvis Janis Počs.

„Jei kritikuosi AB „Latvijos valstybiniai miškai“, tai visa miško pramonė susikibs rankomis ir rėks, kad esi prieš valstybę nusiteikęs nemokša. Kiti arba bijo kalbėti, arba jau po velėna“, – sako J. Počs.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

žaliasis varškėtis       2018-10-15 18:16

O man miškų kirtimai netrukdo- toje vietoje prie ežero kur pasistačiau vilą, niekas nieko nekerta. Be šansų- aš gretimą miško plotą tvora užitvėriau. O kas už mano tvoros ma nerūpi, tegul kerta - iki mano kiemo skiedros nedalekia.
Prastuomenė mums bando priekaištauti, atseit kokie gi jūs “žalieji”.
Acakau- mes pasivadinom žaliaisiais nes mum labai rūpi užkalti kuo daugiau “žaliųjų”. Babkių. Stengiamės pateisinti pavadinimą. Kad balsuotojai melagiais nevadintų:)

Siautėjanti nekompetencija       2018-10-15 14:58

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ neleis tyliai ir nebaudžiamai išgrobstyti Lietuvos valstybinių miškų, miškų urėdijose sukaupto turto, tyčiotis iš miškininkų, iš visuomenės pastangų apginti Lietuvos miškus.

Stasys       2018-10-15 14:35

.... o tai, tikriausiai, reikia suprasti, kad jisai yra dvasios vargeta.

Kas liūdniausia:       2018-10-15 12:19

- tai, kad buvęs Lietuvos žaliųjų judėjimo narys, buvęs garsaus žaliųjų klubo “Atgaja” vadovas Kęstutis Navickas, tapęs ministru, išdavė gamtą ir žaliųjų principus. Ne tik išdavė, bet ir miškų kirtimais, urėdijų naikinimu ir kitaip pradėjo su jais kovoti. Ligi tol šalies valstybinei gamtosaugai vadovavo keliolika ministrų, tačiau nei vienas jų nesugebėjo taip radikaliai, 360 laipsnių, pakeisti savo įsitikinimų ir darbų priklausomai nuo konjunktūros, kaip tai padarė K.Navickas. Ši išdavystė įeis į Lietuvos gamtos istoriją. Štai ką padaro valdžia ir pinigai.

Citata       2018-10-15 10:49

” Miškai vis dar skirstomi kategorijomis, į ūkinius ir neūkinius, kas yra sovietinis reliktas ir kitose valstybėse to seniai nėra.” Tai kad būtent taip visose valstybėse ir yra. Gal mano komentaras kam nors nepatiks, bet tokia realybė - visur yra miškai ūkininkavimui, yra ir saugomos teritorijos, skiriasi tik jų proporcija. Man, ekologui, irgi patiktų ūkinės plėtros ribojimai Lietuvos miškuose, bet žvelgiant realistiškai, tai yra nuostolingas miškininkavimo būdas, kurį reikės finansuoti iš biudžeto. Ko vertas Lietuvos biudžetas, daug aiškinti nereikia. Ir visi šie žygiai yra šaunus reikalas, tik kad šaukštai jau po pietų - beveik 100 ha Labanoro giriios jau nebėra. Įžvelgiu čia ir žaliųjų organizacijų kaltės - kodėl nepasiūloma saugomų teritorijų plėtra, ir ne abstraktūs pasvaičiojimai, kad “reikia plėsti”, o konkretaus plano, kur, kiek ir kada.
Asmeniškai labai palaikau aktyvėjančius “žalius” judėjimus dėl vienos priežasties - tai yra atsvara medienos pramonininkų įvykdytai miškų “reformai”, kuri buvo prasukta tikrai ne miškų saugojimo tikslais. Iš kitos pusės manau, kad kol kas gamtosaugininkų siekiai yra neracionalūs ir sunkiai įgyvendinami, nes pinigų tam skirta tikrai nebus.

Priedas       2018-10-15 8:51

Gedimino prospektas rezervuotas “mažumų” paradams.

Durniaus viltis       2018-10-15 8:41

Turiu viltį, kad aktyvistai supras, kad problema ne medžių kirtimas. Tai pasekmės. O gal čia tik garo nuleidimas, leidžiant pasivaikščioti po mišką, o ne Gedimino prospektu.

G.P.       2018-10-15 8:31

Viskas teisinga ir gražu. Bet vienas taktinis pastebėjimas - protestus reikia perkelti į Konarskio gatvę Vilniuje, t.y. prie “visuomeninio” transliuotojo LRT durų. Čia yra ultraliberalizmo ir neomarksizmo propagandos lizdas. Kol jo neišvalysime, kol nesugražinsime šios LRT Lietuvos visuomenei, tol visi mūsų žygiai valdžios neišgasdins.

Pagalvokime apie tai labai rimtai.


Rekomenduojame

Raimondas Navickas. Pasiūlymas klaipėdiečiams

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

Robertas Čerškus. Apie neužmirštuolės žiedelius

Vidmantas Valiušaitis. 1944 m. sausio 9 d. tragiškai žuvo gaisre prezidentas Antanas Smetona

Liudvikas Jakimavičius. Įdomus faktas

Robertas Grigas. Jei iš LRT diktorių atsirastų...

Grėsmės lygių nebeliko. Įsigaliojo naujas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas

Tomas Baranauskas. Atmintinos dienos ir Kazys Škirpa

Vincentas Vobolevičius. ES direktyvos: kas jos ir ką jos gali?

Vidas Rachlevičius. Mes vėl pralaimim neiššovę...

Advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo: jos sulaikymui pagrindo nebuvo

Liudvikas Jakimavičius. Atsako belaukiant: jis bus žiaurus ir visiškai kitoks nei prognozuojama

„Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: Jausmas, lyg kas ranką pjautų

Nuo bačkos. LRT: mums dera nulenkti galvas prieš tas jaunas policijos pareigūnes, operatyviai radusias argumentų, kodėl gi reikia sulaikyti asmenį

Algimantas Rusteika. Trys išvados

Policinės valstybės sentencijos

Tomas Baranauskas. Tokia policija – grėsmė nacionaliniam saugumui

Audriaus Bačiulio replika apie naująją tvarką „Šimašiaus okupuotame Vilniuje“

Buitinė trauma ar policininkų smurtas? arba Popierius viską pakenčia, o lietuvis?

Vygantas Malinauskas. Kai liberalizmas tampa vyraujančia ideologija

Algimantas Rusteika. Pasaka ne pasaka apie tai, kas visada skęsta, o kas tik paviršiumi plaukioja

Geroji Naujiena: Kad Dievo išmintis apsigyventų ir mūsų tautoje

Susipažinkime: Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė

Liudvikas Jakimavičius: Pagaliau supratau

Raimondas Navickas. Čia Šimašiaus Vilnius ar Sobianino Maskva?

Vytautas Radžvilas. Taip – tai dar vieno „bananų baliaus“ repeticija

Nida Vasiliauskaitė. Išsilavinusių žmonių Lietuvai nereikia

Algimantas Rusteika. Šį rytą atsibudome nebe Lietuvoj. Back in USSR

Rasa Čepaitienė. Pamiškė

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Patyčių mokyklose aukas atims iš tėvų?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.