Istorija, Demokratija ir valdymas

Gintaras Šidlauskas. Gegužės 9-oji – eilinė partizaninio karo diena

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 10 d. 3:45

10     

    

Gintaras Šidlauskas. Gegužės 9-oji – eilinė partizaninio karo diena

1945 m. gegužės 9-oji Lietuvoje buvo eilinė organizuoto ginkluoto pasipriešinimo Sovietų sąjungos okupacijai – partizaninio karo diena.

Pavyzdžiui, tądien Telšių apskrities Luokės valsčiaus Gintenių kaime partizanai apšaudė šliundrinėjančią enkavėdistų grupę.

O naktį iš 1945 m. gegužės mėn. 9 į 10 d., maždaug 30-ies partizanų grupė užpuolė NKVD Luokės valsčiaus būstinę. Partizanai išsidėstė iš trijų pusių jį apsupdami 150–200 m atstumu. Iš trijų pusių pasistatė 6 rankinius kulkosvaidžius. Pasigirdus signalui „balta raketa“, pradėjo apšaudymą, o iš ketvirtos pietrytinės pradėjo šturmą.

Apsuptame NKVD pastate įsitvirtinę tūnojo 10 enkavedistų ir 25 stribai. Gynybai vadovavo NKVD Telšių apskrities skyriaus „kovos su banditizmu“ poskyrio operįgaliotinis Iljušin ir NKVD Luokės valsčiaus poskyrio viršininkas jaun. ltn. Vjužanin.

NKVD Luokės valsčiaus poskyrio viršininkas Vjužanin kaip sykis turėjo prieštankinę granatą, kuri paniško blaškymosi metu iškrito ir sprogo. Žuvo Vjužanin, o skeveldros sunkiai sužeidė stribą Kazį Grunskį, enkavedistus Vladimir Maksimov ir Velikanen. Apšaudymas truko 40 min.

Gegužės 10 d. į Luokę skubiai atvyko raudonarmiečių pastiprinimas.

Gegužės 14 d. partizanai padegamosiomis kulkomis apšaudė Luokės stribitelių – naikinamojo būrio būstinę.

Gegužės 16 d. Gintenių kaimo teritorijoje, netoliese miško, enkavedistai ir stribai aptiko 50-ies ramiai besiilsinčių partizanų grupę. Susišaudymas truko pusantros valandos. Kadangi partizanų būta gerokai daugiau ir jie buvo geriau apsiginklavę, stribai išsilakstė, kiti užpuolikai atsitraukė.

Gegužės 17-ąją, 3 val. nakties partizanų žvalgybos grupė vėl apšaudė Luokę ir nukovė poste stovėjusį raudonarmietį Botnar, prikomandiruotą iš Telšių garnizono.

Per kelias gegužės mėn. dienas partizanai visam laikui išsivedė grupelę kolaborantų – Gintenių selsovieto pirmininką, Luokės valsčiaus Kaunatavos selsovieto pirmininką ir sekretorių, į valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininko tuščią trobą sumetė granatas (prieš tai pasirūpinę, kad aukų nebūtų). Iš Luokės arklių nuomos punkto vedėjo atėmė šautuvą ir išbarę paleido. Iš valstybinės karinės paskolos realizavimo įgaliotinio atėmė asmens dokumentus, prievarta pasirašiusiųjų paskolas sąrašus, jėga surinktus rublius ir įsakė daugiau nebesirodyti. Priešingu atveju – bus suimtas ir nugabentas į partizanų štabą.

Gegužės 18 d. NKVD Telšių apskrities skyriaus viršininkas kpt. Liepa aliarmavo LSSR Vidaus reikalų liaudies komisarui J. Bartašiūnui, prašydamas kuo skubiau į Luokės valsčių ilgam laikui ir nuolatinei dislokacijai atsiųsti kuo gausesnį karinį kontingentą, nes tik tokiu būdu galima išvengti operatyvinių darbuotojų, stribų, milicininkų aukų, o turimomis pajėgomis apsiginti nuo partizanų neįmanoma.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2017-05-12 23:19

Marginalai, gerai kad buvo partizanu pasipriesinimas.
Bet jeigu mes pripazistame teises primata pries jega, tada zymiai geriau butu buve, jeigu Lietuva VALSTYBES vardu ivardintu okupacija, ir net jeigu PO TO ivardinimo nebutu paleista ne vieno suvio, tai visvien butu buve geriau negu taip kaip buvo - ultimatumo priemimas valstybes vardu ir post factum ginkluotas pasipriesinimas okupacijai.
Nes ir Dievo zodis sako: “Pradzioje buvo zodis”.

Marginalas       2017-05-12 13:58

nelaimėjo

Marginalas       2017-05-12 13:58

Suprantama, kad 1945 m. nei gegužės 9 d., nei 8 d. Lietuva nieko nelaimėjom ir švęsti neturi ką.
Ale Džeiko pasakymas apie partizaninį karą, kaip apie vištos su nukirsta galva šokinėjimus, tinka nebent kaip priekaištas, nes yra tautų, kurios dešimtmečiais (jei ne šimtmečiais) gyvena partizaninio karo sąlygomis ir garantuotai neišnyks (pvz., čečėnai).

s.m.       2017-05-10 21:31

nepatiko raudoniesiems nedabitkams… Jau prasideda purkšna. Džeiko neturėjau omenyje, jis tiesiog savotiškas vaikinas. Kartais sunkiai suprantamas.

prancūziškai       2017-05-10 18:15

Lietuviškai būtų Gegužės 9-oji – eilinė rėmėjiško karo diena - pagal google vertėją partisans- rėmėjai. Tai kas rėmė karą ir kas jį sukėlė?

klausimai       2017-05-10 17:48

o ką reiškia žodis partizanas? Kodėl neverčiams žodis partizanais/ai į  lietuvių kalbą dėl aiškumo apie ką kalba?  Kiek ilgai tęsis žodžių istorija, partizanas, demokratija ir kt. nevertimas į lietuvių kalbą?

Gaila       2017-05-10 17:07

kad dzeikas nukvako. Toks gyvenimas. Nieko nepadarysi.

dvasia gyva       2017-05-10 11:38

Kauno riaušės po Kalantos aukos,
Kronika ir pogrindžio leidiniai
Baltijos kelias ir Sąjūdis - tai partizanų dvasia.
——-
dabar ta dvasia emigruoja - savotiška kovos forma su bolševizmu.
——-
raudonieji bebrai - teisėsauginiai, komuniagos - jaučia esančią GYVĄ partizanų dvasią - ir bijo imtis didesnių represijų.

Tik pamanykit       2017-05-10 11:26

Kokį didelį pasipriešinimą padarė. Nu blin…

Dzeikas       2017-05-10 10:54

Partizanai gerai.
Taciau net NE karinis pasiprieinimas,- butu pakake ATMESTI Sovietu 1940m birzelio 14d ultimatuma ir po to isakyt kariuomenei sudet ginklus “del pernelyg dideles prieso persvaros”, - butu daves zymiai daugiau negu 15 metu partizaninis karas.
Nes po tokio atmetimo VISI juridiniai aneksijos veiksmai butu beprasmiski.
Dabar gi rusai ne be pagrindo sako: “Ultimatuma, o reiskia ir jo preambule jus priemete. Valdzios peremimas, nepaisnat Smetonos pabegimo, buvo teisetas.” PM Merkio parasas nesant prezidentui, ir esant force major situacijai, buvo teisetas. Ta jums pasakys teises fakulteto pirmakursis.
Kol kas lietuviu tragedija tame, kad negali sukurti valstybes igalios raiskiai reiksti savo teises ir iskelti TINKAMUS zmones valstybes vadovu, politiku funkcijai.
Partizanu veiksmai, kokie kariniu poziuriu jie bebutu sekmingi, tai tik vistos nukirsta galva trukciojimai ir sokinejimas tarsi gyvos.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.