Politika, Visuomenės pokyčių analizė

Gintaras Aleknonis. Sumaišties karuselėje

Tiesos.lt siūlo   2019 m. birželio 28 d. 3:11

3     

    

Gintaras Aleknonis. Sumaišties karuselėje

Žurnalas „Miškai“

Lietuvos laukia liūdnos perspektyvos: pensijų išmokų augimas atsiliks nuo darbo užmokesčio augimo. Tikėtina, kad pensijų naudos rodiklis [...] stabiliai mažės nuo jau ir taip vieno iš mažiausių dydžių Europos Sąjungoje. [...] Nepaisant nuolatinio ekonomikos augimo, daugelis Lietuvos visuomenės narių [...] patiria ypač didelę skurdo ir socialinės atskirties riziką. [...] bendras Lietuvos mokesčių ir socialinių išmokų sistemos poveikis pajamų nelygybės mažinimui ir socialinės apsaugos išlaidos [...] tebėra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. [...] Galiausiai tai, kad sveikatos priežiūros išlaidos yra nedidelės, o neoficialiai mokama palyginti daug ir daug mokama savo lėšomis, neigiamai veikia vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas [...]. regioniniai skirtumai Lietuvoje yra didesni nei ES vidurkis ir pastaruosius du dešimtmečius didėja. [...] Kaimiškuosiuose regionuose, kurie užima daugiausia šalies teritorijos ir kuriuose gyvena beveik 55 % gyventojų, gyventojų skaičius sparčiai mažėja, prie to prisideda ir mažėjančios galimybės naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis…

Nesunku įsivaizduoti, kad paskelbęs panašų tekstą viešojoje erdvėje būtum greitai išvadintas priešų agentu, Kremliaus „troliu“, o sukilę „elfai“ suskubtų tokias žinias paskelbti pramanais ar melagiena. Galbūt net būtų paskubėta susisiekti su socialinio tinklo administratoriumi ir tavo paskyra būtų uždaryta. Tikiuosi, laikinai, kol pavyktų įrodyti, kad čia paskelbtas tekstas nėra liguistas valstybės pamatų ir socialinės santarvės griovimas, o tik citatos iš prieš mėnesį viešai pateiktos Europos Tarybos rekomendacijos Lietuvai.

Lietuvos viešoji erdvė tokia, kad neretai sunku susigaudyti, kur nuoširdžiai sakoma karti tiesa, o kur sumaniai meluojama, kada juokaujama, o kada viešai tyčiojamasi. Vargu, ar dažno nesusigaudymas tokioje sumaištyje yra tik jo asmeninė problema. Tyrimai rodo: kai vyras papasakoja anekdotą, juokiasi daugiau nei du trečdaliai moterų, tačiau kai pajuokauja moteris, juokiasi mažiau nei pusė vyrų... Visko nurašyti humoro jausmo stygiui nedera, nes tuomet nepastebėsime, kad jau atsidūrėme situacijoje, kai keli akiplėšos piktai iš visų tyčiojasi, o nuolanki dauguma tik kukliai nudelbia akis.

Aukščiausi Lietuvos valstybės pareigūnai globoja kovos su patyčiomis mokyklose kampaniją, po poros mėnesių, naujųjų mokslo metų išvakarėse, miestų gatvėse turėtume vėl pamatyti plakatus, kur vadinamosios „žvaigždės“ primins saugios aplinkos mokyklose svarbą. Bent jau Vilniuje viena socialinė reklama pakeis kitą: dabar sostinės savivaldybė finansuoja akciją „Nedėk skerso“, kuria siekiama svarbaus tikslo - sudrausminti važinėjančius elektriniais paspirtukais. Kadangi Vilniaus valdžia plakatuose aiškina, kad „Nedėk skerso“ reiškia nestatyti paspirtuko skersai kelio, matyt, kad įtariama, jog ne vienas tą savivaldybės šūkį gali suprasti truputį kitaip…

Rimtų visuomeninių pasvarstymų ir socialinės atjautos vieta galinti būti viešoji erdvė dažniausiai neatlaiko susidūrimo su vulgarių pramogų pasauliu, kur skaudžios problemos lengva ranka paverčiamos storžieviškais juokeliais. Pačia savo prigimtimi turinti būti atvira ir skaidri, viešoji erdvė nėra paskiepyta ir nuo slapta rezgamų sąmokslų, apkalbų ar liežuvavimų, kuriuos šiandien oficialiai vadiname slaptosiomis pažymomis. Nežinia, kieno parašytos, neaišku, kuo besiremiančios slaptosios pažymos yra tapusios veiksmingu valstybės valdymo įrankiu. Gyvenime netrūksta paradoksų, tačiau galvojimas, kad slaptumu galima pasiekti skaidrumą, iki šiol buvo vienas keisčiausių Lietuvos politinio gyvenimo bruožų, atveriantis kelią į tai, ką amerikiečių istorikas Richardas Hofstadteris kadaise pavadino „paranoidiniu politikos stiliumi“.

Rasti kelią iš šios aklavietės nėra paprasta, nes iliuzija, kad slaptus dokumentus skaitantieji esą žino daugiau, supranta „teisingiau“ ir sprendžia sumaniau, glosto kiekvieno savimeilę. Įsiklausyti į prieštaringas nuomones būtina, vertinti skirtingus interesus išmintinga. Tačiau prasmingą kelią galima rasti tik pabandžius save pamatyti ir įvertinti platesniame kontekste. Kitaip vėl užsižaisime tik mūsų pačių pripažįstamais regiono lyderių vaidmenimis, o tariamą tarptautinį autoritetą vertinsime labiau nei savo žmonių interesus. Lietuvai niekaip nepavyksta savęs pamatyti platesniame kontekste. Tik turėdami aiškius atramos taškus, galėtume suprasti savo laimėjimų bei pralaimėjimų mastą.

Dabar išgyvename valdžios pasikeitimo iliuzijos ir atsinaujinimo vilčių metą. Taip reikalingą kaitą vieni sieja su naujuoju prezidentu, kiti galvoja apie naujas ar atsinaujinančias politines jėgas. Birželį paskelbtos sociologų apklausos rodo, kad daugiausiai žmonių – dvylika procentų – mano, kad geriausiai jų interesus atstovauja Gitanas Nausėda. Per vasaros karščius daugelis net nepastebėjo, kad išrinktasis prezidentas dar nepradėjo eiti pareigų, tačiau vis tiek jam teikia pasitikėjimo kreditą. Ilgai šiuose reitinguose karaliavusi Dalia Grybauskaitė atsidūrė antroje vietoje. Tiesą sakant, staigus vieno skrydis, o kito krytis nedaug ką rodo, nebent atskleidžia, kad šalia žmogaus pavardės parašytos pareigos „prezidentas“ kone automatiškai prideda apie septynis ar dešimt procentų populiarumo. Tai savotiška „pasitikėjimo marža“, kurią politikas turėtų ne savanaudiškai saugoti, vėjavaikiškai švaistyti, bet išmintingai panaudoti. Gitanas Nausėda nesiūlo aiškaus esminių pertvarkų projekto, tačiau jo nuosaikumas kelia pagarbą. Susiskaidžiusioje visuomenėje, kokia yra šiandienos Lietuva, tai gali tapti svarbiu vienijančiu veiksniu. Ir reikėtų tik palinkėti, kad nuosaikumas padėtų atlaikyti neišvengiamus skaidrumo ir autentiškumo išbandymus.

Visai kitokias nuostatas visuomenei siūlo į įvairialypį Lietuvos liberalų partijų palikimą pretenduojanti ir šauktuką savo simboliu pasirinkusi naujoji Laisvės partija, puoselėjanti neišvengiamo žengimo į progresą iliuziją. Ideologines klišes pateikdama kaip politikos naujoves, ši partija pagrįstai gali didžiuotis puikia savo vizualizacija bei veiksmingu renginių organizavimu. Tačiau ar tai nėra ženklai, patvirtinantys nuogąstavimus, jog politikos verslas nemiršta, o žlugusias investicijas į liberalizmą bandoma gelbėti bet kokia kaina.

Lietuvos politinio gyvenimo kalendorius dažnai sutampa su Slovakija. Mėnesiu anksčiau nei Vilniuje, Bratislavoje prisiekė naujoji Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova, tapusi jauniausia prezidente moterimi pasaulyje. Tiesa, jos pirmtakas Andrejus Kiska antrajai kadencijai nebekandidatavo, tačiau iš politikos nepasitraukė: nusprendė kurti naują politinę partiją „Už žmones“. Tradiciškai paskutinio vizito nuvykęs į Prahą, Slovakijos vadovas neslėpė savo ateities politinių planų ir išgirdo Čekijos prezidento Milošo Zemano perspėjimą: „Didžiausius priešus turėsi savo paties partijoje“.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ir vėl aukštos materijos traukia?       2019-07-2 14:53

ir aš tos pačios nuomonės,kad minimali pensija turi būti minimaliai 400 eur/mėn.Visiems ,nepriklausomai nuo politikų primestų sistemai atitarnauto “stažo”.Kol kas tai žymiai svarbesnė problema ,todėl ...

stasys        2019-07-1 8:00

Autorius bando abejoti , geras požymis , tik vargiai rasi tiesos tame ka matome ir girdime per televizija ‚klišėmis‘  ..jos (televizijos) kova su internetu kaipo globalizmo išraiška ..tik parodo kiek menkos pastangos kažką sakyti žmogui kai Jis turi savo nuomone, dažniausiai kita.  Na kaip čia apeiti tas senas nugludintas mintis-klišėmis apie prakutusio prasčioko socialinio teisingumo politikos būtinybe jo dominuojamoje valstybėje ?  Mielieji nerasi didesnio politiko OPTIMISTO kaip tas kuriam gresia išeitinės valstybės sąskaita .. ar tai būtu konservatorius ar tai social.darbietis ar tie kuriuos privalu nešioti ant ranku vardan tos visuomenės gerovės . Taip ir autorius, klausosi tu nuomonių bet nemato „Trojos“ arkliais balnotu politiku kurie bando įsikabinti į ta paskutinį jiems palikta socialinį šiaudą . Problema : gebėti pasitraukti iš valdžios tyliai ir ja aptarnaujančios televizijos ekranu duota tik tiems kurie ateina į valdžia per politika nešini savo asm. idėjų . Mes kaip tik pergyvename ta laikotarpį kai tas atsivėręs supratimas meta į panika dalį senu gerai žinomu kovotoju .. o pas juos naujai atkunta supratimas apie būtinybe vėl rūpintis vaikais ir šeimos tradicijomis . Lietuvai reikia pokyčiu jos vidaus politikoje ir kuo toliau tuo sunkiau patikėti kad jie galimi būtent tokioje aplinkoje ..kai tikslas tampa svarbiau turimu galimybių . Taip mąstė sovietai kurdami nauja visuomene ..taip masto ir tie kurie įsivaizduoja žiną ko reikia naujai Lietuvai ., deja visos Karbauskio reformos stojo .. Seime jaučiasi tas pats protingu darbuotoju alkis kuris kamuoja ir likusia Lietuva . Na galime pasiguosti kad jau žinome kaip jautėsi vokiečiai kai juos užplūdo rytu europiečiai noru dėti jiems geriau gyventi . Niekas taip neskatina to poreikio kaip nusižiūrėtas kaimyno naujas mersedesas ..štai tada ir imi abejoti ar tikrai senas sovietinis automobilis nebuvo to socialinio teisingumo simboliu .. kurio taip trokšta išeinantis politikai .

Horreur à Vilnius       2019-06-28 22:26

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas perspėjo: „Didžiausius priešus turėsi savo paties partijoje“ - tai čia apie Landsbergį, kai jo partijos antrieji žmonės partijoje atsisukdavo prieš jį patį, jau nekalbant apie būrius kitų, žemesnio rango, partiečių? Kai jis kadais kandidatavo į LR prezidentus - dalis konservatorių, ir gan stiprių, jau pirmame prezidento rinkimų ture užkulisiuose ir tolėliau nuo jo agitavo prieš jį patį, prieš partijos vadovą. Štai tokia lietuvišką moralė in real.


Rekomenduojame

Edita Sūdžiūtė apie Šiaulių bulvaro liepas ir valdininkų makles: „Buvo oficialiai meluojama ir klaidinama“

Antonio-Carlosas Pereira Menautas: „Viešpatie, grąžink senus gerus pagonis“

Algimantas Rusteika. Demokratija triumfuoja – pagaliau žmonės ims kontroliuoti savo valdžią

Rasa Čepaitienė. Apie pažiūras

Audrius Bačiulis. Konservatoriai ir visuomenės apklausos: kam klausinėti, jei pats žinai dar geriau

Nuo bačkos. Ekonomistas Nerijus Mačiulis: gyvename geriau negu estai

Liepos 13 dieną kviečiame į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kur bus paminėtos ir 5-tosios mons. Alfonso Svarinsko mirties metinės

Krescencijus Stoškus. Dvasinė terapija, arba „Šokis su likimu”

Wesley J. Smith. Apie religijos laisvę Kanadoje

Aras Lukšas. Pasirinkęs audras

Irena Vasinauskaitė. Garliavos epopėja tęsiasi [4]

Geroji Naujiena: Ramybė šiems namams!

Kamilė Šeraitė. Škirpos alėjos pavadinimo keitimas – skubota iniciatyva

lrytas.lt: Italiją supurtė vaikų pardavimo skandalas: sukūrę įspūdingą schemą pildėsi kišenes

Algimantas Rusteika. Žmonių mažėja, biudžetas didėja, o pinigų vis labiau trūksta

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vaizdo įrašas iš akcijos Šiau­lių bul­va­ro lie­poms iš­sau­go­ti

Vygantas Malinauskas. Prie kokios civilizacijos Mindaugas prijungė Lietuvą?

Kviečiame savo parašu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų išsaugoti Vincento Lamberto gyvybę

Saulius Dambrauskas. Kova už miškų išsaugojimą tęsiasi

Linas V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį

Valdas Vasiliauskas. Ačiū partijai ir vyriausybei!

Benediktas XVI. Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai

Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

Raimondas Navickas. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Liutauras Stoškus. Kalnų parko projekto pristatymas

In memoriam. Jonas Juškaitis

Raimondas Navickas. Šakalienei pasiruošt

Ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybinį pripažinimą? Povilo Urbšio abejonės (atnaujinta ir papildyta)

Geroji Naujiena: Rinkimės tikrąjį Gyvenimą – čia ir dabar

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.