Geroji Naujiena

Gimimo ikona: keletas pastebėjimų

Ramutė Bingelienė   2018 m. gruodžio 24 d. 16:35

0     

    

Gimimo ikona: keletas pastebėjimų

Gimė Viešpats Jėzus Judėjos Betliejuje. Trys išminčiai parpuola prieš Dievą, tapusį kūnu.
Atvėrę skrynias, aukoja tyriausią auksą – Karaliui, smilkalus – Visatos Viešpačiui,
mirą – Nemirtingajam, kuris turi likti kape tris dienas.
Piemenys klausė angelų giesmės, bėgo, kad pamatytų Ganytoją;
randa – kaip Nekaltą Avinėlį. Visos tautos, ateikite!
Garbinkime Tą, kuris gimė, kad išgelbėtų mūsų sielas.

                                                  (Bizantijos liturgija)

Šv. Kalėdų ikona susiformavo VI–VII amžiuje Bizantijoje, remiantis Šventuoju Raštu bei Bažnyčios tradicija. Įvairūs epizodai, susieti su Jėzaus gimimu, vaizduojami vienu metu, mat ikonoje neegzistuoja laikas. Joje šalimais gali būti ir ėdžios su Kūdikiu, ir indas, kuriame jis maudomas. Dieve nėra laiko ir erdvės – viskas yra dabar, Dievo šviesoje.

Ši ikona skelbia Evangelijos žinią, papildytą Tradicijos detalėmis, apie mūsų Išganytojo Įsikūnijimą – atspindi Prakartėlę. Kai kuriose Kristaus gimimo ikonose yra daug detalių, kitose – mažiau.

Piešinyje parodyti 8 pagrindiniai elementai.

(1) Ikonos centras – Jėzaus gimimas iš Mergelės Marijos. Jėzus suvystytas vystyklais, tačiau aureolėje jau yra kryžiaus ženklas. Kūdikis žvelgia suaugusio žmogaus žvilgsniu – tai nuoroda į Jo dieviškąją prigimtį. Jis yra ėdžiose, t.y. Jis pamina savo dievišką garbę ir ateina ten, kur žmogus gali jį rasti. Dievo Motina vaizduojama didesnė nei kiti veikėjai, nes ikonose veikėjo dydis kitų atžvilgiu parodo jo svarbumą. Jos apsiausto kaktą ir pečius puošia trys kryžiai (kurie dėl ornamentų gausos kartais atrodo kaip žvaigždės), nurodantys jos skaistumą prieš Jėzui gimstant, gimimo metu ir gimus, tai taip pat ir gyvenimas, pažymėtas Sūnaus kančios ženklu. Marija yra pusiau gulomis purpuro patale, žvelgianti ne į naujagimį Sūnų, bet meilės ir užuojautos žvilgsniu į savo sužadėtinį šv. Juozapą įžvelgdama jo kančią ir sumišimą. Tuo žvilgsniu parodoma Dievo Motinos tarnystė kaip žmonijos užtarėjos ir jos skausmų guodėjos.

Juozapas (7) vaizduojamas kairiajame apatiniame kampe, šalimais stovi Šėtonas, apsimetęs senu piemeniu. Juozapo laikysena yra abejojanti, jis kamuojamas vidinių prieštaravimų, nes jam vis dar nesuvokiama Įsikūnijimo paslaptis. Ikonos apačioje, šalia Juozapo, vaizduojama Jesės (Išajo) kelmo atžala, simbolizuoja pažadus, duotus Abraomui ir jo palikuonims: „Iš Išajo kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras. [...] Tą dieną Išajo šaknies, padarytos ženklu tautoms, ieškos pagonys, nes jos buveinė bus šlovinga. Tą dieną Viešpats vėl išties ranką atsiimti savo tautos likučio, išlikusio nuo Asirijos ir Egipto, Patro, Kušo, Etiopijos, Elamo, Šinaro, Hamato ir jūros salų. Jis duos ženklą tautoms, surinks Izraelio tremtinius. Judo išblaškytuosius sutelks iš keturių pasaulio šalių.“ (Iz 11, 1–12) Išajis yra Dovydo tėvas; o po Babilonijos tremties Dovydo dinastija liks tik kelmas, iš kurio ataugs nauja atžala – Mesijinis Karalius.

Už ėdžių yra tamsi ola (3), ėdžios neįprastos – kapo formos, ir kūdikėlis apvyniotas drobulėmis, tarsi įkapėmis, tai nuoroda į tą akimirką, kai Jėzus bus nuimtas nuo kryžiaus, įvyniotas į drobulę ir paguldytas į oloje iškaltą kapo rūsį. Įsikūnijimas ir Prisikėlimas yra ne vienas šalia kito, bet du to paties tikėjimo į Jėzų Kristų neatsiejami esminiai momentai. Galvijų ėdžios Bažnyčios tėvams tapo altoriaus simboliu, ant kurio guli duona – pats Kristus. Tad ši ikona – pirmasis Eucharistijos priminimas.

Ola juoda, lyg įėjimas į žemės gelmes: „Žemė pagelbėjo moteriai: žemė atvėrė savo žiotis ir sugėrė upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų“ (Apr 12, 16). Šiuo įvaizdžiu pranašaujama pergalė prieš tamsos jėgas.

Oloje yra jautis ir asilas, nepaminėti Evangelijų, tačiau vaizduojami visose Jėzaus gimimo scenose pagal pranašo Izaijo žodžius: „Jautis pažįsta savo savininką ir asilas žino savo šeimininko ėdžias; tik Izraelis nežino, mano tauta nesupranta“ (Iz 1, 3). Bažnyčios tėvai Izaijo knygoje įžvelgė, jog jautis išreiškia judaizmo, o asilas – pagonybės simbolius, t.y. pagal ano meto sampratą – visą žmoniją, kuriai reikalingas Išganytojas. Kristus juos suvienija savo gimimu – padaro viena.

(2) Virš centrinės kompozicijos, pačiame ikonos centre matome atsivėrusį dangų ir iš jo besileidžiančią žvaigždę. Ji ateina iš Tėvo Šventojoje Dvasioje. Yra daug filosofinių traktatų apie tai, kad žmogus gimsta po tam tikra žvaigžde, kuriai paklūsta likimas. O Jėzui gimus įsižiebė nauja žvaigždė, kuriai kelią nulėmė Jis. Taip, anot Ignoto Antiochiečio, buvo sugriauta visa astrologija. Ši žvaigždė atvedė Išminčius (6) pas Sūnų (apie išminčius išsamiau – žr. pasakojimą apie Aplankymo ikoną).

(4) Gimimo ikonoje vaizduojami trys angelai: šlovinantys Dievą, rodantys išminčiams žvaigždės kryptį ir skelbiantys piemenims Gerąją Naujieną apie Viešpaties gimimą. Du iš jų laiko rankoje piligrimo lazdą, pasiuntinybės žemėje simbolį.

Tas faktas, kad žydų – išriktosios tautos atstovai – piemenys (5) ir pagonys išminčiai buvo tarp pirmųjų pagarbinusių mūsų Viešpatį, rodo šio didžio įvykio visuotinumą, skirtą visos žmonijos išganymui.

Paskutinė ikonos detalė – Viešpaties maudymo scena (8) – elementas, kuris sukėlė tam tikrą prieštarą. Kai kuriose vienuolynų ir bažnyčių freskose ši scena buvo sąmoningai sunaikinta ir pakeista krūmais bei piemenimis. Vyravo nuomonė, kad ši scena žemina Kristų, kuris gimė stebuklingu būdu iš skaisčios mergelės ir jo maudyti nereikėjo. Tačiau Jokūbo proevangelijoje (rašytoje II a. Egipte) rašoma, kad viena moteris, vardu Salomė, atėjusi pagelbėti Marijai, nuprausė naujagimį. Šis epizodas ikonose išliko parodydamas Jėzaus žmogiškumą. Jėzus prisiima kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą: „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14).


Galiausiai sujungiame visas dalis ir matome Gimimo ikoną. Visa kūrinija yra mūsų Viešpaties Gimimo vietoje: dangus (žvaigždės ir angelai), žemės (kalnai, augalai ir gyvūnai) ir ypač žmonija, atstovaujama žydų, pagonių ir Naujosios Ievos. Visa kompozicija byloja atstatytą rojaus ramybę, kuri yra Įsikūnijimo tikslas.

Dievas yra konkretus ir jo meilė tokia konkreti, jog jis įžengia į istoriją, tampa žmogumi, kad pajustų, ką reiškia gyventi sukurtame pasaulyje, kad priimtų skausmingą kančios kelią ligi mirties.

Kalėdų naktis tiesiogiai susijusi su Didžiąja Velykų naktimi, kai Atpirkimas įvyksta mirusio ir prisikėlusio Viešpaties garbingos aukos dėka. Kristus, paguldytas žemės gelmėse, lyg pašventina žemės įsčias, priimančias naują, iki tol nebūtą gyvybę.

Šaltiniai:

Brolis Ramūnas Mizgiris OFM apie šv. Kalėdų ikoną. http://www.bernardinai.tv 2012/,12/24
Kretingos Pranciškoniškojo jaunimo Tarnybos laida. Apie ikoną, jos prasmę ir ryšį su šv. Kalėdomis pasakoja ikonografė Anastasija Šopagienė ir br. Paulius Vaineikis OFM. Marijos radijas, 2012/12/21

polia.info

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.