Geroji Naujiena

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 15 d. 1:15

20     

    

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis

Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros skrynia, ir sušvytravo žaibai, nuskambėjo balsai ir griaustiniai, kilo žemės drebėjimas, ir pabiro baisi kruša.

Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Ji buvo nėščia ir dejavo, kentėdama sąrėmius bei gimdymo sopulius. Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai didžiulis ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų. Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn.

Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų kūdikį. Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto. O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta būstinė, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.

Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį:

„Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas,
galybė, karalystė ir jo Mesijo valdžia,
nes išmestas mūsų brolių kaltintojas,
skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.“ (Apr 11, 19a; 12, 1–6a. 10ab)

* * *

Tau iš dešinės karalienė, padabintoji auksu Ofyro

Tarp tavo dvaro didžiūnių yra karalaičių,
tavo sosto dešinėje stovi karalienė,
papuošta auksu Ofyro.
Klausykis, dukra, įsiklausyk ir įsidėmėk –
užmiršk savo tautą ir tėvo namus.
Karalius trokš tavo grožio,
nes jis yra tavo viešpats, –
jam tad turi paklusti.
Aidint džiūgavimams ir krykštavimams,
įeina į karaliaus rūmus. (Ps 45, 10bc. 11. 12ab. 16. P.)

 

* * *

Pirmasis bus Kristus, tada priklausantys Kristui

Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmgimis.
Kaip per žmogų atsirado mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas. Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, tačiau kiekvienas pagal savo eilę. Pirmasis bus Kristus, tada priklausantys Kristui jo atėjimo metu. Paskui bus galas, kai jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas valdžias, galybes ir pajėgas.Jis gi turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus. Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis.  Nes jis visa pajungė ir paklojo jam po kojų. Kai sakoma, jog visa pajungta, tai savaime suprantama, kad išskyrus tą, kuris jam visa pajungė. (1 Kor 15, 20–27)

 

* * *

Didžių dalykų padarė man Visagalis: jis išaukština mažuosius

Anomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą.

Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos pasveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.

O Marija prabilo:
Mano siela šlovina Viešpatį,
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė man Visagalis,
ir šventas yra jo vardas!
Jis parodo savo rankos galybę
ir išsklaido išdidžios širdies žmones.
Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština mažuosius.
Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,
turtuolius tuščiomis paleidžia.
Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
kad minėtų jo gailestingumą,
kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amžius
“.

Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus. (Lk 1, 39–56)

 

* * *

Švęsdami Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilmę kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: kad įsikūnijusio Dievo Žodžio Motina išmokytų mus priimti išganingąją Dievo valią, kad apmąstydami Dangun Paimtosios paslaptis ir vis geriau pažindami Marijos asmenį, atmestume nuodėmę ir šlovintume Dievą tardami „taip“ viskam, ko tik Jis mūsų prašytų, kad pažinę tikrąją dalykų vertę visa širdimi ieškotume amžinojo džiaugsmo – Tavęs, mūsų Dievo.

Viešpatie, duok, kad ir mes, Tiesos.lt bendruomenė, brangintume savo, Dievo vaikų, laisvę ir augtume Tikėjimo, Vilties ir Meilės darbais. Švenčiausiosios Mergelės užtarimu, suteik ir mums malonę išganingai naudotis atpirkimo vaisiais ir susilaukti išaukštinimo amžinybėje. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.


Marijos garbė. Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimas (Žolinė)

Švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimą į Dangų taip pažymėdami nuostabų Dievo padarytą dalyką: Dievo Motina, pasibaigus jos žemiškajam gyvenimui buvo su kūnu ir siela paimta į Viešpaties šlovę.

Marijos paėmimas į Dangų kyla iš jos dieviškos motinystės: Dievas jai neleido kape sunykti, nes ji stebuklingai pagimdė Žmogumi tapusį Jo Sūnų. Kaip Marijos motinystė buvo malonė visam pasauliui, taip ir jos paėmimas į Dangų davė pradžią žmonijos ėmimui pas Dievą. 

Apie Marijos gyvenimą po Kristaus mirties Evangelijose nebeužsimenama. Tačiau, koks buvo jos gyvenimas ir mirtis, aprašymų vis dėlto išliko. Tai evangelistui Jonui priskiriama apokrifinė knygelė apie Marijos dangun ėmimą, taip pat kai kurios kitos pirmaisiais krikščionybės amžiais užrašytos istorijos. Visas jas į vieną pasakojimą surinko ir užrašė Jokūbas Voraginietis savo „Aukso legendoje“. Ši knyga, iki mūsų atėjusi iš viduramžių epochos, pasižymi kritiškumo stoka ir naivumu, vis dėlto legendose daug faktų ir detalių apie šventųjų gyvenimus. Taip pat Jokūbas Voraginietis, remdamasis tuo metu egzistavusiais tekstais, aprašė ir Švč. Mergelės Marijos žemiškojo gyvenimo pabaigą ir dangun ėmimą. Taigi šiek tiek sutrumpinta legenda apie tai pagal Jokūbą Voraginietį:

„Pasakojama, kad tuo metu, kai skelbdami evangeliją, apaštalai lankėsi įvairiuose pasaulio kraštuose, Švenčiausioji Mergelė liko gyventi namuose prie Siono kalno ir, kol buvo gyva, su uoliu pamaldumu lankė visas savo Sūnaus vietas, o būtent, kur Jį krikštijo, kur Jis pasninkavo, kentėjo, buvo palaidotas, kur Jis prisikėlė ir įžengė į Dangų.

Ji gyveno dvylika metų ilgiau už Sūnų, o tada buvo paimta į Dangų, būdama šešiasdešimties metų, nes, kaip nurodoma Bažnyčios istorijoje, šitiek metų apaštalai skelbė tikėjimą Judėjoje ir jos apylinkėse.

Vieną dieną, kai Mergelės širdis smarkiai užsidegė Sūnaus ilgesiu, kunkuliuojanti jos dvasia taip susijaudino, kad jaudulys išsiveržė ašarų upeliais. Kadangi ji, netekusi paguodos, nebegalėjo ramiai pakelti laiko, kurį jai teko gyventi, praradus Sūnų, prie jos atsirado didžios šviesos apgaubtas angelas ir ją, savo Viešpaties Motiną, pagarbiai pasveikino: „Sveika, palaimintoji, palaiminimą priėmusi iš to, kuris suteikė išganymą Jokūbui! Štai aš tau, valdove, atnešiau iš rojaus palmės šakelę. Liepk ją nešti priešais laidotuvių neštuvus, kai tave trečią dieną paims iš kūno, kadangi tavęs, Garbingos Motinos, jau laukia tavo Sūnus!“ Tai pasakęs, angelas įžengė į dangų. Na, o ta palmė spindėjo kuo ryškiausiai, nors savo žaluma buvo panaši į šakelę.

Mergelei užmiegant, susirinko apaštalai. Kai Švenčiausioji Marija pamatė susirinkusius visus apaštalus, pašlovino Viešpatį ir atsisėdo jų viduryje, kur degė žibintai ir deglai. Apie trečią valandą nakties atėjo Jėzus su angelų gretomis, patriarchų būriais, kankinių pulkais, išpažinėjų virtine ir mergelių choru. Gretos išsirikiavo priešais mergelės guolį ir ėmė giedoti malonias giesmes.

Patsai Kristus jai tarė: „Ateik, mano išrinktoji, ir pasodinsiu tave į savo sostą, kadangi trokštu tave matyti“. Ji atsakė: „Pasirengusi, Viešpatie, mano širdis – mano širdis pasirengusi!“ ir „Štai aš ateinu, kadangi knygos rietime yra parašyta apie mane. Aš turiu vykdyti tavo valią, mano Dieve, kadangi mano dvasia džiaugiasi tavyje – Dievuje, mano išganytojuje.“

Tada Marijos siela išėjo iš kūno ir atskrido į Sūnaus glėbį. Jai buvo svetimas kūniškasis skausmas ir nepažįstamas kūniškasis suirimas. Viešpats tarė apaštalams: „Neškite Mergelės Motinos kūną į Juozapato slėnį, palaidokite jį naujame kape, kurį tenai rasite, ir manęs tris dienas palaukite, kos pas jus grįšiu.“ Ir ją tuoj pat apsupo rausvi rožių žiedai, tai yra kankinių būriai, ir slėnių lelijos, tai yra pulkai angelų, išpažinėjų ir mergelių. Apaštalai šaukė jai pavymui: „Kur iškeliauji, protingiausioji Mergele? Atmink mus, valdove!“

Būriai tų, kurie buvo likę Danguje, sparčiai žengė jų pasitikti. Pamatę savo Karalių, nešantį glėbyje moters sielą, parimusią ant Jo, sukrėsti garsiai ėmė šaukti: „Kas yra toji, kuri ateina iš dykumos, paskendusi gėrybėse, pasirėmusi ant mylimojo?“. Palyda jiems tarė: „Ji – gražuolė tarp Jeruzalės dukterų, kaip išvydote ją, kupiną prieraišumo ir meilės!“ – Ir ji džiaugsmingai priimama į dangų ir pasodinama į Šlovės sostą Sūnaus dešinėje. Apaštalai tada pamatė, kad jos siela yra tokio skaistumo, kad apsakyti nebūtų įmanoma jokiais mirtingųjų liežuviais.

Ten buvo trys mergelės. Kai jos nurengė Mergelės kūną kad jį numazgotų, jis taip ryškiai suspindo, kad buvo galima jį tik liesti, o matyti – ne.

Numazgojus apaštalai pagarbiai pakėlė jos kūną ir padėjo ant neštuvų. Petras ir Paulius pakėlė neštuvus, o Joną Petras paskyrė nešti šviesos palmę prieš neštuvus. Kiti apaštalai, apsupę neštuvus, šlovino Dievą. Viešpats neštuvus ir apaštalus pridengė debesimi, tad jų nebuvo matyti, tik girdėjosi jų balsas.

Atnešę Mariją, apaštalai padėjo ją į kapą ir susėdo šalia, kaip Viešpats buvo nurodęs. Trečią dieną Jėzus atėjo su gausybe angelų ir pasveikino juos, sakydamas: „Ramybė jums!“ Ir Viešpats tarė: „Kaip jums atrodo, kiek malonės ir garbės turėčiau dabar suteikti savo gimdytojai?“ Tie atsakė: „Tavo tarnams atrodo teisinga, Viešpatie, kad, kaip tu, nugalėjęs mirtį, viešpatauji per amžius, taip ir savo Motinos kūną prikeltum ir ją amžiams pasodintum savo dešinėje“.

Viešpačiui sutikus, išsyk pasirodė arkangelas Mykolas ir atvedė Jo akivaizdon Marijos sielą. Tada Išganytojas prabilo, sakydamas: „Kelkis, mano artimiausioji, mano balande, šlovės palapine, gyvenimo taure, dangiškoji šventove, idant taip, kaip per pradėjimą nepatyrei nuodėmės užkrato, ir kape nepatirtum kūno irimo!“ – tuojau pat siela įžengė į Marijos kūną, ir jis išėjo šlovingas iš kapo. Ir štai, lydima gausybės angelų, Marija buvo paimta į Dangaus buveinę.

Šv. Elzbietos Apreiškimuose skaitome, kaip sykį Elzbietą užvaldė aiškiaregiška dvasia, ir ji, labai tolimoje vietoje išvydo kapą, skendintį ryškioje šviesoje, o jame – moters siluetą. Aplinkui stovėjo daugybė angelų. Po akimirkos ta moteris iš kapo buvo pastatyta tiesiai ir pakelta į aukštybes kartu su visa šalia stovinčiųjų gausybe.

Reikia pažymėti, kad šlovingoji Mergelė Marija buvo paimta į Dangų ir išaukštinta pilnai, pagarbiai, linksmai ir pakiliai.“

Taip tad mums pasakoja Jokūbas Voraginietis. Jis perspėja, kad „visa tai, kas papasakota yra apokrifinis skaitinys, todėl abejotinų dalykų nepriimkite kaip tikrų, išskyrus kai kuriuos pasitikėjimo vertus dalykus, kurie buvo patvirtinti šventųjų. Pasitikėjimo nusipelno devyni dalykai, būtent, Mergelei buvo pažadėta ir pareikšta visokeriopa paguoda, taip pat visų apaštalų susirinkimas, mirtis be skausmo, laidojimo vietos Juozapato slėnyje įrengimas, iškilmingos egzekvijos, Kristaus ir visos dangaus svitos sutikimas, žydų persekiojimas, stebuklai, sužibėję visomis tinkamomis progomis, ir ėmimas į dangų kartu su siela ir kūnu.

Taigi Kristus padarė, kad Marija siela ir kūnu džiaugtųsi savo Sūnumi, su savo Sūnumi ir per savo Sūnų ir kad jokia irimo bėda nepasiektų, [...] idant amžiais išliktų nepažeista toji, kurią Jis užliejo šitokia didžia malone.“

Malda (iš vigilijos):

Dieve, pamėgęs Švenčiausiosios Mergelės Marijos nuolankumą, Tu jai suteikei malonę būti Žmogumi tapusio vienatinio Tavo Sūnaus Gimdytoja, o šiandien ją apvainikavai aukščiausia garbe. Jos užtarimu duok mums gerai naudotis atpirkimo vaisiais ir susilaukti išaukštinimo amžinybėje. Amen.

vievioparapija.eu

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Be to,       2019-08-18 13:47

Liturgijos liudijimas – popiežius pateikia Marijos Ėmimo į Dangų šventės raidą ir liturgines maldas tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų Bažnyčios liturginio šios šventės lobyno. Popiežius pažymi, kad liturgija kyla iš tikėjimo, todėl toks visur paplitęs ir iškilmingas šios šventės minėjimas įrodo, kad ši tikėjimo tiesa yra sava ir priimtina. Ir visa tai Šventosios Dvasios dėka.

Bažnyčios mokymas       2019-08-18 13:43

Kas pripažįsta Šv. Dvasią, tas pastebės, kad “popiežius apžvelgia Bažnyčios mokymą šiuo klausimu. Pasiremdamas tuo, kad ilgus amžius Bažnyčios mokymas šia tema buvo panašus, popiežius pripažįsta tai kaip įrodymą, jog Marijos Ėmimas į Dangų yra Dievo apreikšta tiesa, kadangi Bažnyčią veda Šventoji Dvasia.
Dievo tautos liudijimas – Pijus XII pamini daugybę prašymų paskelbti šią dogmą, teigiamus atsiliepimus į jo apaštalinį laišką Deiparae Virginis Mariae bei nenutrūkstamą Dievo tautos pamaldumo pašlovintajai Dievo Motinai liudijimą, kuris, sutapdamas su Bažnyčios mokymu, leidžia čia atpažinti Dievo veikimą.”

Jota       2019-08-18 12:52

Taip, katalikai vadina Mariją “Coredemptrix” - bendraatpirkėja, tačiau žmoniją atpirko tik vienas Kristus - Dievo Sūnus. Tai prieštarauja Apreiškimui, kur pasakyta, kad vienitelis Atpirkėjas ir tarpininkas tarp Dievo ir žmonių yra Jėzus Kristus, Dievažmogis.

Ką reiškia š tikėjimo tiesa?       2019-08-18 12:33

bernardinai.lt
“Aiškindamas šį Marijos gyvenimo slėpinį, popiežius išskiria kelis aspektus, kurie liudija šios tikėjimo tiesos teisingumą:
Nekaltojo Prasidėjimo privilegija – Pijus XII moko, kad kiekvienam žmogui lemta patirti mirtį ir kūno suirimą ir tik tuomet gauti atpildą iš Dievo. Tik laikų pabaigoje kūnas bus prikeltas ir sujungtas su siela. Kadangi Marija pradėta be gimtosios nuodėmės, jai ši bendra taisyklė negalioja ir jos kūno pašlovinimo nereikėjo laukti iki laikų pabaigos.
Marijos ryšys su Kristumi – Marija kaip Naujoji Ieva ir kaip Dievo Sūnaus Motina visiškai priklauso Kristui ir yra su Juo glaudžiai susieta. Ji kartu su Kristumi dalyvavo kovoje su piktąja dvasia – gyvate (plg. Pr 3, 15), todėl dabar dalyvauja ir Kristaus pergalėje.”

Jota       2019-08-18 10:34

Po skilimo 1054 m. negalioja jokios Katalikų bažnyčios dogmos.

Pijaus XII užgaida?       2019-08-17 21:16

publikuota bernardinai.lt

“1854 m. gruodžio 8 d. popiežius Pijus IX savo apaštaline konstitucija Ineffabilis Deus dogmatizavo mokymą, kad Marija nuo pat pirmos savo prasidėjimo akimirkos buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės. Savaime suprantama, kad kilo Dievo tautos troškimas, kad ir Marijos Išaukštinimo tiesa būtų pripažinta kaip tikra ir teisinga. Tarp 1949–1950 m. į Vatikaną buvo nusiųsta 113 kardinolų, 18 patriarchų, 2500 vyskupų, 32 000 kunigų ir vienuolių, 50 000 moterų vienuolių ir 8 000 000 pasauliečių prašymai paskelbti Marijos Ėmimo į Dangų dogmą. Popiežius Pijus XII (1939–1958 m.) nuo savo pontifikato pradžios domėjosi šiuo klausimu, inicijavo istorinius ir teologinius tyrimus, o 1946 m išleido encikliką Deiparae Virginis Mariae, kurioje klausė hierarchų nuomonės: „Mes norime sužinoti, ar jūs, garbingieji broliai, su remdamiesi savo mokslingumu ir išmintimi, galvojate, kad Nekaltosios Mergelės Marijos Paėmimas su kūnu, gali būti pateiktas ir apibrėžtas kaip tikėjimo dogma, ar greta jūsų pačių noro to trokšta ir jūsų dvasininkija bei žmonės.“ Iš parašiusių 1181 vyskupų su dogmos definicija nesutiko 22 (6 iš jų netikėjo, kad tai apreikšta tiesa, o 16 nematė tam būtinumo), iš 29 abatų ir prelatų nesutiko 2, iš 206 apaštalinių vikarų – 3, iš 381 titulinio vyskupo – 5. Tad popiežius Pijus XII savotiškai buvo priverstas paklusti Dievo tautai, pasitikėdamas jos sensum fidelium.”

Na taip,       2019-08-17 16:57

troliui svarbu trolinti, t.y. vienas pila patį juodžiausią purvą, o kitas netoli tiesos ir dar pagiria besidrabstantį. Išradingas trolis, nes sugeba dirbti dviem frontais, bet velnias tas pats tas pats, nors vardai lyg ir skirtingų lyčių.

Jota       2019-08-17 16:39

Ah1! Pagal tavo “logiką” - taip, “šėtono karalystė  danguje”. Bet štai kas yra: tu negebi susieti DIEVO karalystės žemėje ir danguje. Juk tai ta pati karalystė - mūsų sielose ji prasideda jau čia, žemėje, ir visiškai atsiveria danguje. Tai yra tas pats, viena ir ta pati dangaus karalystė, įkurta žemėje Kristaus krauju, besiplečianti per mus žemėje į dangų. Tai piktasis tave kursto taip rašyti. Kodėl jam pritari?
Ir iš kur išpešei, kad “Kristus kai ateis tai bus su ragais”?
Bet tavo mintys kartais vertesnės už bekraujes citatas, kurios iš pažiūros teisingos, tačiau iš jų jokios naudos - prirašyk jų kalną, vis vien nepadarys jokio poveikio ir nepasieks sielos.

Dangiskieji ginklai       2019-08-17 13:55

Father Gabriele Amorth interviewing satan:

Gabriele Amorth in an Interview, talked about some questions he made to Satan and he was forced by God to respond:

Fr. Gabriele: What are the virtues of Our Lady that hurt you the most?

Satan: Because She is the most humble of all creatures and I’m the most prideful…because She is the most pure and I´m dirty…because She is the most obedient to God from all creatures and I´m the most rebel…

Fr. Gabriele: And then I said to him…tell me a fourth virtue of Our Lady..why you are so afraid of the Virgin Mary that when I say Her name you have more fear then when I mentioned the name of Jesus Christ?

Satan: I have more fear when you say the name of the Virgin Mary because I´m the most humiliated…because I was defeated by a mere creature… (Father Gabriele adds to his answer “Off course that´s not the case” defending Our Lady)

Fr. Gabriele: Tell me a fourth virtue..tell me!

Satan: Because she always Wiiiiinnnnn! Because She was not disfigured by any sin…

And at another time he said:
“If Christians knew the power of the Rosary, it would be the end of me!”


From the book The four Last Things: Death, Judgmeny, Hell and Heaven

“The evil one himself was made to acknowledge this, as we read in the legends of Blessed Jordan, at one time General of the Dominican Order. For when Jordan asked Satan, in the person of one who was possessed, what was the principal torment of Hell, he answered: “Being excluded from the presence of God.” “Is God then so beautiful to look upon?” Jordan inquired. And on the devil replying that He was indeed most beautiful, he asked further: “How great is His beauty?” “Fool that thou art,” was the rejoinder, “to put such a question to me! Dost thou not know that His beauty is beyond compare?” “Canst thou not suggest any similitude,” Jordan continued, “which may give me to some extent at least an idea of the Divine beauty?” Then Satan said: “Imagine a crystal sphere a thousand times more brilliant than the sun, in which the loveliness of all the colors of the rainbow, the fragrance of every flower, the sweetness of every delicious flavour, the costliness of every precious stone, the kindliness of men and the attractiveness of all the Angels combined; fair and precious as this crystal would be, in comparison with the Divine beauty, it would be unsightly and impure.”

“And pray,” the good monk inquired, “what wouldst thou give to be admitted to the vision of God?” And the devil replied: “If there were a pillar reaching from earth to Heaven, beset with sharp points and nails and hooks, I would gladly consent to be dragged up and down that pillar from now until the Day of Judgment, if I could only be permitted to gaze on the Divine countenance for a few brief moments.”. .

Jota       2019-08-17 13:11

Pasiėmė kūną? O sielą? Ir ką Bažnyčia kalba apie Švč. Mergelės mirtį?

"...Marija, Bažnyčios Motina,       2019-08-17 11:24

Apreiškimo knygoje simbolizuoja Izraelio pašaukimo išsipildymą. Jie tapo naujais žmonėmis, kurie turi nešti Kristų pasauliui. Kai Bažnyčia parinko liturginius tekstus Žolinės iškilmei, jie susiejo (ką prieš tai jau buvo padarę dalis Bažnyčios tėvų), 132 psalmės 8 eilutę ir dangiškosios moters-skrynios slėpinį: Pakilk, VIEŠPATIE, ir ateik į savo poilsio vietą, tu ir tavo galybės Skrynia! Kai Viešpats prisikėlė iš mirties, jis su savimi į dangaus garbę pasiėmė ir tikrąją naujosios sandoros skrynią, savo motinos Marijos kūną. Kaip senovės izraelitai tikėjo, kad originali skrynia buvo padirbta iš netrūnijančio medžio, taip ši ištrauka yra ženklas, jog prisikėlęs Sūnus padovanojo savo Motinai Marijai nesugedusio kūno malonę.” Ištrauka iš  bernardinai.lt

Jota       2019-08-17 10:24

Žmogau mielas, iš jūsų citatų vėl sklinda tokia plastmasė, kad net stebiuosi. Jūs neišgyvenate savo citatų, jose visiškai nėra gyvybės, Dievo galios. Visa informacija, sklindanti iš bet kur, o šiandien ypač aktyviai per IT, neša tam tikrą energiją, priklausomai nuo savo šaltinio. Ji veikia mūsų sielą, dvasią, neša tikėjimą, viltį ir meilę, Dievo malonę arba atvirkščiai - demoniškas energijas. Galbūt jūsų citatos net negali turėti dvasinės gyvybės, nes sklinda iš negyvo šaltinio.
Kiekviename komentare galima pajusti tam tikrą dvasią, net pirmiau nei jį perskaitai.

Marijos nuolankumas toks didelis,       2019-08-16 19:58

kad kol Jėzus buvo gyvas, jos visiškai nesimatė. Tik Kanos vestuvėse, ji pirmoji pastebi nemalonius dalykus ir skuba jiems padėti ir padėjo, nes tik ji težino kaip savo Sūnų palenkti, kad Jis atsisakytų savo sprendimo, kad dar ne laikas. Taip ir dabar, kas tik meldžiasi prašant bet kokios pagalbos, ji rūpestingai žmogų globoja, ugdo ir veda prie savo Sūnaus širdies. “Atsimink, maloningoji Mergele Marija, jog per amžius nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kuris bėga prie Tavęs, šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas. Pasitikėdami ir mes skubame prie Tavęs, Mergelių Mergele ir Motina! Mes einame pas tave ir, būdami nusidėjėliai, su gailesčiu puolame prie tavo kojų. Tu, Įsikūnijusio Žodžio Motina, nepaniekink mūsų žodžių, bet maloningai išgirsk ir išklausyk. Amen.”

ah1       2019-08-16 15:02

ir dar tikėti melagiu Petru, kuris (Petras) tris kartus melavo kad nepažįsta Jėzaus?

ah1       2019-08-16 14:59

Laaaabaiii įdomu kas ir kur ir kokiu tikslu padėjo Mariją, jei Dievo karalystė tarp mūsų, va Jėzus sakė :“Lk 17,21 “21 Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų.”“

Tūkstantmetė krikščionio patirtis       2019-08-16 9:33

paliudijo, kad Dievo Motina šv. Mergelė Marija yra pati geriausia pagalbininkė pasiekti Jėzaus Kristaus Meilę, t.y. dangaus karalystę dar šioje žemėje. Yra Kristaus žodžiai - (Mt 11, 25) „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.” Norint teisingai suprasti Dievo Žodį, reikia tapti “Dievo mažutėliu”.  Tik tokiems Dievas atskleidžia savo IŠMINTĮ.

Skaičiau       2019-08-15 23:05

Biblijoje parašyta, kad Marija buvo Dievo tarnaitė. Ji savo užduotį atliko ir dabar yra rojuje. Į dangų pakilo Jėzus Kristus savo mokinių akivaizdoje. Danguje Marija liūdi dėl žmonių neišmanymo ir Dievo žodžio iškraipymo.
Nėra jokio tarpininko tarp Dievo ir žmogaus, tik Jėzus Kristus. Inkvizicija už tokias mintis daug gyvai tikinčių krikščionių sudegino ant laužo. Nieko asmeniškai neturiu prieš Romos katalikus. Neiškraipykite Dievo žodžio.

Apie SAULĖTAJĄ MOTERĮ       2019-08-15 21:08

“Pirmykštis Viešpaties sumanymas sukurti Moterį “visą gražią” ir pstatyti ją šalia Kristaus kaip Padėjėją buvo įvykdytas ligi galo. Logos Sužadėtinė ir Išganytojo Motina grįžo iš savo buvimo pakeliui į amžinąsias buveines, kad būtų ir toliau bendrininkė atpirktosios žmonijos vedime į visuotinį išvadavimą [...]. Paimta į dangų Marija stovi pasaulio akivaizdoje Saulėtosios Moters pavidalu. Kalbėdami apie Marijos apreiškimą, esame minėję, kad šv. Jonas savo regėjimuose yra matęs ženklą: Saule apsiausta moteriškė, mėnulis po jos kojomis ir ant jos galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. ” (Apr 12, 1) Ką reiškia šis ženklas? Kas yra ši Saulėtoji Moteris? Nėra abejonės, kad visų pirma ji reiškia Bažnyčios santykį su pasauliu ir jos globojimą tiesioginiu Viešpaties įsikišimu. Jos šauksmas gimdant ir kentėjimas gimdymo skausmų (plg. Apr 12, 2) yra nurodymas į Evangelijos plitimo sunkenybes žemėje. Visi šie simboliniai vaizdai gražiai tinka Bažnyčiai. Ir vis dėlto saulėtoji Moteris Bažnyčia kaip bendruomene neišsisemia. Jos pagimdytas Berniukas, turėjęs, “valdyti visas tautas geležine lazda” (Apr 12,5), aiškiai yra Kristus. Bet jeigu taip, tuomet Jo Gimdytoja, ana Saulėtoji Moteris, yra ne kas kita, kaip Marija, nes juk ne Bažnyčia pagimdė Kristų, bet Kristus įkūrė Bažnyčią. Štai kodėl ir pop.  Pijus X, aiškindamas šv. Jono regėtą didelį ženklą, sako, kad “kiekvienas juk žino, jog ši moteris reiškia ne ką kitą, kaip Mariją”. Vadinasi, Bažnyčia ir Marija susijungia šv. Jono regėjime į vieną Saulėtosios Moters vaizdą. Bažnyčia įgyja asmeninių Marijos bruožų, o Marijos tarnyba išplinta ligi visuotinumo.” Antanas Maceina. iš knyg. “Magificat”

Nusivylęs katalikas       2019-08-15 18:01

Šiandien iš ryto Sigita Mažylienė kalbėjo apie santykį tarp tikėjimo ir racionalumo ir lygino juos su kvėpavimu abiem plaučiais. Kadangi manyje nusivylimas ( žr. mano slapyvardį ) šį santykį pakreipė į racionalumo pusę, tai norėčiau atkreipti dėmesį į tokius dalykus:
1. Mano tėtė pasakojo, kad jam vaikystėje buvo aiškinama, kad Mergelė Marija buvo antiek šventa, kad po mirties su visu kūnu paimta į dangų. Ir kad jeigu ir mes būtume tokie šventi, kaip Marija, ir mes eitume į dangų su kūnu. Šiuolaikinė teologija kalba, kad Mergelės Marijos kūnas buvo perkeistas ir paimtas į dangų.
Man tai yra principinis skirtumas: Marijos kūnas po mirties ėjo tiesiai į dangų ar sąlygiškai - į kūno perkeitimo dirbtuves…
2. Panašu, kad kažkada semitų panteone Jahvė buvo vienas iš dievų ir beje dar turėjo ir žmoną Ašerą. Vėliau ( beje tai kažkaip sutapo su patriarchato įsigalėjimu ) Jahvė tampa vieninteliu dievu. Dar vėliau žmonijai apsireiškia Dievo sūnus ir belytė labai sunkiai suprantama Šventoji Dvasia. Mergelę Mariją paėmus į dangų, katalikiškame panteone, šalia Tėvo ir Sūnaus atsiranda ir moteriškas elementas…
3. Na ir labai svarbus teologinis požiūris į Mergelę Mariją. Oficialiai Katalikų bažnyčia Mariją gerbia kaip Jėzaus Kristaus motiną. Praktiškai Mergelė Marija tapo svarbiu katalikiško panteono asmeniu, kuri tarpininkauja tarp žmogaus ir pikto Dievo, užtaria žmogų prieš Dievą, prašo, kad nebaustų ir t.t.

Žinau,       2019-08-15 14:50

kad Šv. Mergelė Marija visų geriausiai žino kelią pas Jėzų. Tik ji gali parodyti kaip greičiausiai ir tiesiausiai nueiti į Dangaus Karalystę dar esant gyvam čia žemėje, kai širdyje apsigyvena meilė, ramybė, džiaugsmas, visa ko pilnatvė.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Andrius Švarplys. Kažkas atsitiko Vakarų žmogui

Algimantas Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas

Vytautas Sinica. „Nausėda labai skiriasi nuo Grybauskaitės“

Kiečiame į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“

Liutauras Stoškus. Jaunimo eitynės už ateitį

Irena Vasinauskaitė. Miesto Medžių išvarymas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.