Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. „Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią!“ (Iz 40, 3)

Tiesos.lt redakcija   2015 m. gruodžio 6 d. 5:21

7     

    

Geroji Naujiena. „Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią!“ (Iz 40, 3)

Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui – Abilėnės tetrarchu, prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, pasigirdo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje.

Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti, kaip parašyta pranašo Izaijo kalbų knygoje: „Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.“ (Lk 3, 1–6)

Kviečiame Tiesos.lt skaitytojus jungtis maldoje už Lietuvą Tiesoje, kad Dievo malonės vedami, atrastume Jėzų Kristų – tiesų kelią į dangiškąją Jeruzalę. Kad savo širdyje, šių dienų tyruose, išgirstume Dievo žodį ir atsitiestume.

Giovanni Giorgianni SJ. Taisykite kelią

Tai Jėzaus pirmtako, Jono Krikštytojo, raginimas, atsiliepiantis į giluminį žmogaus poreikį - teisingumo poreikį. Jis sako: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!

Šie žodžiai skamba kiekvieno lūpose ir širdyje, tai dejonė dėl pasaulyje vykstančių negerovių: viskas nesiseka; negera vyriausybė, valdžia, darbas, draugystės, finansai, šeima. Kiekvienas norėtų, kad viskas būtų gerai, ir ieško išeities – priima politinius, socialinius ar techninius sprendimus, mėgina pertvarkyti institucijas. Gerai, bet čia kyla didelė rizika: kas stato ant smėlio, be tvirto pagrindo, pamiršta, kad norint keistis visų pirma reikia būti žmogumi, turinčiu savo troškimų, įsitikinimų, vertybių, ir kad egoizmą reikia pakeisti dosnumu, sugedimą – garbingumu, malonumų ir savo teisių ieškojimą – pareiga darbuotis dėl bendro gėrio, religinį abejingumą – krikščioniško gyvenimo praktikavimu. Ir tai tinka kiekvienam.

Taisykite takus Viešpačiui, sako Krikštytojas, tuos takus, kuriais turi eiti Viešpats, kad skleistų savo malones, kad atvestų sutrikusią žmoniją į tikėjimo vienybę, meilę ir viltį. Viešpats nori tiesaus, sąžiningo, tikro kelio. Skausminga matyti, kaip dažnai žmonės iškraipo žodžių prasmes savo naudai, kaip nesilaiko pažadų ar duoda juos siekdami naudos, norėdami pasipelnyti, siekdami piktavališkų tikslų, o paskui net nenori pasižiūrėti kitam į akis, kad nebūtų priversti keistis; sako netiesą, visų pirma savo pačių atžvilgiu, norėdami išlaikyti „ramią“ sąžinę. Ištiesinkite takus, gyvenkite pagal teisingumo ir garbės reikalavimus – tai raginimas, kuris skirtas kiekvienam, valdomam daugybės pagundų, ypač – visiems būdingos klaidingos nuostatos, jog globaliu blogio plitimu galima pridengti kiekvieną atskirą blogio apraišką – atseit taip daro visi – ir taip pateisinti savo netinkamą elgesį.

Ar yra išeitis?

Kiekvienas mėginimas taisyti padėtį, paremtas žmogiškomis pastangomis, net ir siekiant to nuoširdžiai, lieka neveiksmingas, nes negali pasiekti sąžinės gelmių ir jos perkeisti. Reikalingas Kitas, kaip sakė Krikštytojas: galingesnis, kuris krikštija Šventąja Dvasia. Tai Kristus, kuris gali atnaujinti žmoniją iš vidaus, kai ši atsiveria jo malonei. Jis krikštija Dvasia – tai perkeitimas, įvykstantis sielos gelmėje. Dvasia suteikia jėgų atgimti. Kristus išlaisvina iš nuodėmės, atgaivina, sutvirtina draugystę tarp nuodėmingo žmogaus ir Dievo, atnaujina ryšius tarp pačių žmonių. Kristus yra mūsų išgelbėjimas, kuriam patikime save ir savo giliausius troškimus.

Tačiau labiausiai liūdinantis mūsų laikų nusistatymas yra įsiviešpatavęs abejingumas dieviškumui. Krikščionybei gimus, buvo aiškus skirtumas tarp jos siūlomo gyvenimo ir tuo metu viešpatavusio sugedimo, todėl tarp susižavėjusių žmonių sparčiai plito dangiška žinia, vertybės ir viltis. Pražydus kankinystei ir šventumui, pagoniškas pasaulis tapo krikščionišku.

Šiandien pasaulis lieka abejingas krikščionybei. Po dviejų tūkstančių metų žmonijos istorija nebenori dieviškos paramos. Tai nereiškia, jog Dievas tapo silpnas. Jo malonė visuomet yra laiminanti ir gydanti. Dievas gali, kaip kad sakė pranašui Ezekieliui, suteikti gyvenimą net išdžiūvusių kaulų laukui. Tačiau Jam reikia bendradarbiauti su žmonėmis, ir pirmas veiksmas čia turėtų būti dėmesys nežemiškiems dalykams. Kaip gali matyti tas, kuris užmerkia akis? Kaip galima išgelbėti tą, kuris spardosi, kad tik nebūtų nukeltas nuo savo paties namo griuvėsių?

Būti dėmesingiems Dievui, kuris mus kviečia ir nori išgelbėti, – pirmoji mūsų pareiga. Sunkumų kyla, kai Dievas nori išvaduoti žmogų iš nuodėmės, tuo tarpu žmogus nelaiko nuodėmės tuo, iš ko jį reikėtų vaduoti. Būtent dėl to Kristus atėjo į pasaulį, kentėjo ir mirė, tačiau žmogus dažnai nenori apleisti savo įpročių, pomėgių, pats įkalina save savo prisirišimuose ir lieka kurčias Dievo kvietimui.

Būkim budrūs: atmesdami malonę nepadarome žalos amžinybės Viešpačiui, tačiau užsitraukiame nemalonę, kuri atsisuka prieš mus. Paklausykime Krikštytojo kvietimo, kurį Bažnyčia kartoja: ištiesinkite takus, kad Viešpats galėtų ateiti. Tai reiškia: atleiskite įžeidimus, palikite apmaudą, nutraukite nuodėmingus ryšius, pakeiskite darbo būdą, jei jūsų darbas neneša vaisių, atitaisykite padarytą blogį. Pasirinkite nuoširdų, tiesų kelią pasitikdami ateinantį Kristų, kuris dovanoja amžiną išganymą.

Vertė Dalia Žemaitytė

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

c-fam       2015-12-9 21:24
tokie       2015-12-8 10:11

žodžiai visada į mūsų namus neša džiaugsmą ir viltį. Palaiminti tie, kas su Tiesa ir Meile.

Irr       2015-12-6 22:03

Koką mudrą naudoja paveikslėlyje šventasis, ir kodėl naudaja mudrą?  Kokia žinia siunčiama kada pavaizduojama asmuo rodomus mudrą? Pagalvokite apie tai…

kokiam       2015-12-6 19:27

kokiama konkrečiam viešpačiui, lordui ar kt. ? jei:
Viešpats – lord anglų. K

Lordas (angl. Lord) – Anglijoje, Škotijoje ir Jungtinėje Karalystėje naudojamas titulas.Iš pradžių lordu buvo vadinamas bet kuris kilmingasis (prancūziškas atitikmuo – senjoras).
Palyginkime kaip verčia gogle vertėjas ir pasidarykit išvadas :

Viešpats – lord anglų. K
Viešpats – Lord azerbaidžaniečių k.
Viešpats – Lord bosnių. K
Viešpats – lord – baskų k.
Viešpats – lord – čekų k.
Viešpats – lord – danų k.
Viešpats – lord – olandų  k.
Viešpats – lord – rumunų k.
Viešpats – lord – švedų k.
Viešpats – Κύριος  ( kirios)  graikų k.
Viešpats – lord , gruzinų k.
Viešpats – lord , islandų k. 
Viešpats – lord , vengrų k. 
Viešpats – lord vokiečių. K.
Viešpats – Dios , ispanų k.
Viešpats – senor   galistų. K.
Viešpats – signore ( sinjore)  italų k.
Viešpats – senhor ( sinior) portugalų
Viešpats – Seigneur prancūzų k.
Viešpats – Mirza   kazachų k.
Viešpats -  지배자  ( Tibete )  korėjiečių
Viešpats – Gospodin   kroatų. K.
Viešpats – Ariki – maorių
Viešpats – rab – turkų
Viešpats -  الرب  rab arabų

Nurodykit vardą ir pavardę...

Paklausykime Krikštytojo kvietimo       2015-12-6 15:52

Šiuolaikiniai tiek neomarksizmas, tiek neoliberalizmas veržiasi pertvarkyti išties nuolat blogą pasaulį,
bet nėra metafiziškai įgalūs suvokti vienintelę tikrąją visų blogybių priežastį - nuodėmę (aklieji imasi vesti akluosius).
Krikščioniškoji demokratija formaliai išpažįsta nuodėmės blogį,
bet ar įgali (nors privalėtų) realiai su juo kovoti politinėmis priemonėmis?
Mūsų  šiandieniniai konservatoriai (kaip ir daugelis Vakarų neokonų) greičiau yra politinės manipuliacijos kilniausiais idealais, tikėjimu ir jų viešos diskreditacijos pavyzdys.
Štai kodėl valstybės reikalai išlieka ir kiekvieno nepartinio šventa pareiga:
be mūsų sutikimo ir pastangų bendrame politiniame reikale kreivi keliai niekada netaps tiesūs, o duobėti – išlyginti (Lk 3, 6).
Dievas įsako, o ne pataria, ir šiandienos skaitinys ryškiausias tokio perspėjimo sekuliarizuotam ir sutrikusiam pasauliui pavyzdys.
Todėl neapsigaukime.

Padėka už skaitinį       2015-12-6 14:45

Nuostabi, nors trumpa, bet gausi praktinių nuorodų šiuolaikiniam,  drungnam ir užsimiršusiam, žmogui, t. Giovanni Giorgianni SJ homilija.
Klaidingai suprastos laisvės tragedija:
“Dievas nori išvaduoti žmogų iš nuodėmės, tuo tarpu žmogus nelaiko nuodėmės tuo, iš ko jį reikėtų vaduoti.”
Nei nuoširdžiausios žmogaus pastangos, nei “jogos” ar kitoniškos Rytų dvasingumo praktikos objektyviai niekaip negydo ir negali gydyti nuodėmės ligų -
tik Dievas per savo vienatinio Sūnaus Kūno ir Kraujo kryžiaus auką.
Šis slėpinys - didžiausias.

taisykite kelią..       2015-12-6 6:59

jei koks prokuroras ar teisėjas siektų teisingumo
ar koks valdininkas nenorėtų paimti kyšio
—-
komunistų iškart būtų išmestas iš tarnybos su turto konfiskacija.
Tik kreivi takai galimi valdantiems Lietuvą komunistams


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.