Demokratija ir valdymas, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 26 d. 22:29

5     

    

Geroji Naujiena. „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“

Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“

Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.

Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“

Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“

Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.

Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas. (Mt 16, 13–20)

Apmąstydami šio sekmadienio Gerąją Naujieną apie Jėzaus tapatybę ir tai, ką reiškia būti Jo mokiniu, kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: kad pažinę Jo asmenį ir išpažinę Jį Kristumi, gyvojo Dievo Sūnumi,  įžengtume į tikėjimo kelionę ieškoti Tėvo valios, kad Viešpaties Veido Šviesa išsklaidytų mūsų protų ir širdies sutemas, kad Šventoji Dvasia subrandintų mūsų sielose savo vaisių, kad neapsnūstume ir neįmigtume, kad taptume uoliais Dangaus karalystės mokiniais.

Dieve, duok, kad mes kaip gyvieji akmenys statydintumės į Jėzaus bažnyčią, suteik ir drąsos išpažinti savo krikščioniškąjį tikėjimą, ir ryžto dėl jo susigrumti su šio pasaulio galingaisiais, kad įsišakniję Tavo Tiesoje neišsigąstume galios tų, kurie negali nužudyti sielos, kad tamsybių prislėgti atmintume Tavo Atsimainymo pažadą ir viltį, kad šių laikų pervartose stiprintume vieni kitus ir drąsintume.

Dieve, išklausyk mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą ir už visus tuos, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, sloginami nevilties ir baimės, atskirti vienatvės ar skurdo, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – tegul juos sustiprina palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio nepalaužiama dvasia ir ryžtas patikėti viltimi net ir tada, kai, atrodo, nėra jokios vilties.

Viešpatie, duok mūsų Tautai išmintingų lyderių – kad vadovautųsi jie ne šio pasaulio galios logika ir siektų ne valdyti, o Tau ir artimui tarnauti. Kad rastųsi tvirto tikėjimo ganytojų, kurie palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, eitų savo gerojo ganytojo pareigas drąsiai skelbdami Dievo žodį ir ieškodami Jo Tiesos.

Duok, kad ir mes, Tiesos.lt bendruomenė, būdami Bažnyčios, kurios jokie pragaro vartai nenugalės, nariai, brangintume savo, Dievo vaikų, laisvę ir augtume tikėjimo, vilties ir meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. Bažnyčios slėpinys

Broliai ir seserys, šiandien liturgija kviečia mus pamąstyti ir pasigilinti į Bažnyčios slėpinį. Bažnyčia, kurios žemiškuoju vadovu anuomet buvo paskirtas apaštalas Petras, yra viena didžiausių Dievo dovanų. Dabar jis nebe Simonas, bet Petras – Uola. Kiekvienoje patvarioje statyboje į pamatus dedamas akmuo, granitas, uola, kurių nesugriaus audros. Ir ta uola – tai apaštalo Petro nepajudinamas tikėjimas, kad Jėzus Kristus yra Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus. Išganytojas šv. Petrui atidavė Dangaus Karalystės raktus suteikdamas teisę surišti ir atrišti. Ano meto Kristaus vartojamoje kalboje tai reiškė galią „uždrausti“ ar „leisti“, taigi valdyti, atleisti nuodėmes, paskirstyti pareigas.

Žodis Bažnyčia Naujajame Testamente reiškia mesijinę bendruomenę žmonių, priėmusių naują Kristaus sandorą. Jėzaus Bažnyčia – tai Dievo Karalystės apraiška žemėje; pirmiausia vidinis malonės gyvenimas žmonių sielose, toliau – reali pakrikštytųjų asmenų sąjunga, kurios pirmąjį aprašymą randame Apaštalų darbuose. Pagaliau Bažnyčia yra tikrovė, apimanti visų laikų Dievo tautą.

Kristus nori, kad mes, visų laikų žmonės, turėtume teisingą supratimą apie Jį. „Kuo žmonės mane laiko?“ Šis klausimas yra labai svarbus mums, tikintiesiems. Izraelio vadovai anuomet Jėzų laikė apsimetėliu, suvedžiotoju, pavojingu agitatoriumi ir liaudies kurstytoju. Istorijos būvyje visada daug kalbėta apie Kristų. Bet apie kokį Kristų pasaulis kalba? Kokį jį vaizduojasi? Deja, dažnai ne tokį, kokį jis pats save apreiškė, kokį pažįstame iš Evangelijos puslapių, kokį pristato Bažnyčia.

Vieni Jėzų laiko išgalvota, bet ne istorine asmenybe. Tačiau kodėl visas civilizuotas pasaulis turėtų laiką skaičiuoti nuo gimimo to Asmens, kurio apskritai nebūtų buvę? Kristaus istoriškumo neigėjai nenurodo jokio dokumento, kuriuo pasiremdami galėtų įrodyti savo teiginius. Kiti, nors pripažįsta jį kaip istorinę asmenybę, bet mato vien tik kaip žmogų: gabų, nuostabų, bet tik žmogų. Yra ir tokių, kurie tiki, kad Jėzus buvo Dievo pašauktas bei siųstas atlikti dvasinės misijos, kaip ir Senojo Testamento pranašai, bet ne kaip tikras Dievas.

Kai kurie autoriai, daugiausia žydai, teigia, esą Jėzus buvęs gabus maištininkas, ambicingas revoliucionierius. Dažnam politikui Kristus yra tik politinis kalinys, kovojęs su romėnų imperialistine ir ekonomine priespauda. Kai kurie iš marksistų taip pat prisimena Kristų. Jie apie jį kalba kaip apie idealistą, kovotoją už vargšų teises, pasiaukojusį už liaudį. Tokie teigimai labai prieštarauja Evangelijos dvasiai. Tačiau Kristus aiškiai pasakė, jog atėjo ne vykdyti socialinio teisingumo pasaulyje, bet parodyti kelio į išganymą. Ir tai yra kryžiaus kelias. Jėzus pakartotinai pabrėžė, jog yra atėjęs gydyti sielos žaizdų; priminti žmonėms, jog ne vien duona yra gyvas žmogus, bet ir kiekvienu iš Dievo lūpų sklindančiu žodžiu.

Juk Kristus, skelbdamas Evangeliją, atmetė ambicijas, reikalavo nuolankumo, kvietė mylėti Dievą ir nesiekti žemiškos garbės, žemiškų vertybių. Jeigu jis būtų ieškojęs žemiškos garbės, būtų bičiuliavęsis ne su vargšais žvejais, bet su romėnais arba žydų tautos vyresniaisiais.

Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų? Šis klausimas svarbus visų pirma jaunimui. Kas yra jaunimui Kristus? Gal tik žmogus, kaip kad norima pateikti filme „Jėzus Kristus Superžvaigždė“. Filosofams Jėzus – tobulas žmogus, išminčius.

Tačiau visų šių žmonių šnekos yra tik tuščios neteisingos kalbos apie Jėzų. „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus.“ Tai reiškia, kad Jėzus yra ne tik žmogus, ne tik pranašas – jis yra Dievas su mumis.

Dievas su mumis yra per Bažnyčią. Kristus nori, jog ši Bažnyčia kaip Dievo Karalystė žemėje būtų pastatyta iš Jėzaus Kristaus ir jo Evangelijos tikinčiųjų. Jie yra tie gyvieji akmenys, ant kurių stovi tikėjimu ir meile sutvirtinta Bažnyčia. Šv. Petras šioje Bažnyčioje yra vienas svarbiausių akmenų, tai fundamentas. Kad šv. Petras buvo Kristaus įsteigtosios Bažnyčios galva, pripažinta apaštalų ir pirmųjų krikščionių, liudija kone kiekvienas Apaštalų darbų knygos puslapis, kur aprašoma Kristaus Bažnyčia. Visi apaštalai Petrui pripažino pirmenybę be jokių sąlygų. Evangelistai, minėdami apaštalų vardus, visada pirmoje vietoje skelbia Petro vardą. Dažnai jie kitų apaštalų vardų visai nemini, bet Petro niekada nepraleidžia sakydami: „Petras ir vienuolika.“ Jeigu mūsų kas nors paklaustų, kokia mūsų tikėjimo pagrindinė tiesa, turėtume atsakyti, kad Kristus yra Dievas.

Prabėgus keletui metų po II pasaulinio karo, Šv. Petro aikštėje Romoje susirinkusiam jaunimui popiežius Pijus XII, parodęs ranka į puošnią, pačią didžiausią katalikų šventovę – Šv. Petro baziliką, kalbėjo: „Jeigu kada nors iš šios bazilikos liktų griuvėsiai, atminkite, tai nebūtų Bažnyčios pabaiga. Bažnyčia esate jūs visi ir kiekvienas atskirai.“ Bažnyčia gyvuoja tikinčiųjų tikėjimu, jog Kristus yra Dievo Sūnus, ir Jį myli.

baznycioszinios.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

> kun. Roberto Urbonavičiaus įžvalga        2017-08-27 23:48

Šiandien kai kurių krikščionių (savikritiškai žvelgiant, ir kiekvieno mūsų!) vis užmirštamą pamatinę tiesą, kaip atsakymą sau pačiam, priminė mons. Adolfas Grušas:
“Gyvenimas nėra tai, ką mes kalbame apie gyvenimą, bet tai, kaip jį gyvename. Viešpačiui Jėzui irgi svarbiausia yra tai, kaip mes einame į susitikimą su Juo…
Krikščionybė – tai ne doktrina ir ne moralinė sistema, bet mūsų santykis su Jėzumi, mūsų Viešpačiu ir mūsų Dievu, kurį stengiamės mylėti taip, kaip Jis mus myli.”
Nuo savęs (NK) mons. Adolfui Grušui vis dėlto drįsčiau pridurti,
kad krikščionybė vis dėlto yra ir doktrina bei moralinė sistema.
Antraip, “mūsų santykis su Jėzumi, mūsų Viešpačiu ir mūsų Dievu,
kurį stengiamės mylėti taip, kaip Jis mus myli” (mons. A. G. žodžiai),
gali tapti, ir dažniausiai tampa, subjektyviu sentimentu
(dažnas protestantų paklydimas).
Šią grėsmę labai aiškiai suvokė ir dažnai įvardydavo pop. Benediktas XVI - ypatingai aiškios ir gilios minties Popiežius XXI amžiui.

Nepranokstami Dykumos tėvai       2017-08-27 23:08

Aba Kasijonas pasakojo: 
„Aba Jonas, didžio vienuolyno abatas, nuvyko pas abą Paezijų, kuris 40 metų gyveno toli dykumoje. Labai jį mylėdamas ir dėl to galėdamas laisvai su juo kalbėti,
jis tarė: „Ką tu gero padarei taip ilgai gyvendamas atsiskyręs, niekieno netrukdomas?“ Tas atsakė: „Nuo to laiko, kai gyvenu atsiskyręs, saulė nė karto neregėjo manęs valgančio.“ Aba Jonas jam atsakė: „O manęs – supykusio.“

Kun. Roberto Urbonavičiaus įžvalga       2017-08-27 23:02

Mums, tikintiesiems, skaitantiems šio sekmadienio evangelijos pasakojimą apie Jėzaus pažadą ir misiją Petrui, gali kilti pagunda pasiduoti (o neretai taip ir būna) popiežių ir jo tarnystę vertinti pasaulio matmenimis: kaip verslo lyderio ar charizmatiško politiko. Papolatrija (popiežiaus sudievinimas)  visgi yra nuodėmė. Bažnyčia nėra pasaulinio masto korporacija, o popiežius nėra jos prezidentas. Bažnyčia pastatyta ne ant popiežiaus asmens, ne ant Petro asmens, bet ant Petro tikėjimo išpažinimo: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“. Bažnyčia yra Kristaus, kuris patikėjo Petrui Ja rūpintis ir vesti link Jo. Ne veltui Viešpats pirmuoju popiežiumi paskyrė silpną ir klystantį Galilėjos žvejį, kad taip parodytų, kad tik bendradarbiaujant su Juo įmanoma ganyti kaimenę. Petras seka paskui Kristų, vesdamas iš paskos jam pavestą kaimenę. Tik šitaip Petras yra Kristaus tiesos atvaizdas.

Jezui -garbe       2017-08-27 20:37

bet lietuviai turejo morales kodeksa ir anksciau.Ir atrodo-veike ne blogiau.Jezus isvare prekiautojus is sventoves,bet jie grizo..

Net ir Petras       2017-08-27 18:29

tris kartus Kristaus išsižadėjo,tačiau gailiai verkė,gailėjosi ir grįždavo prie Dievo.Ne suklupimai baisu,o prisikėlimai svarbu.


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.