Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. Ketvirtasis Advento sekmadienis: „Dievas su mumis“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 18 d. 3:17

10     

    

Geroji Naujiena. Ketvirtasis Advento sekmadienis: „Dievas su mumis“

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai.

Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventajai Dvasiai veikiant, ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.

Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau,  nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.

Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis“, o tai reiškia: „Dievas su mumis“.

Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. (Mt 1, 18–24)

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime: teišvaduoja Viešpats mūsų tautą iš piktojo pinklių, teapvalo ją ir tesaugo; teapšviečia išminties Dvasia valdžios žmones ir įstatymų leidėjus, kad jie vestų tautas teisumo takais. Tegul Juozapo tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu, jo drąsa mylėti moko mus, kaip priimti Jo, Emanuelio, Dievo su mumis, valią – ištarti savąjį tebūnie, kad Dievas apsigyventų ir mūsų gyvenimuose. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. Žmogus gyvena viltimi

Po kelių dienų mes švęsime krikščionims istorinį gimimą – Kristaus Gimimo šventę. Aukščiausiasis Viešpats tapo Dievu, gyvenančiu šalia, tapo įsikūnijusiu Dievu dėl žmonių. Iki Kristaus gimimo Viešpats su žmogumi kalbėjo per pranašus. Su Kristaus gimimu Viešpats tapo vienu iš mūsų, idant išgelbėtų mūsų istoriją.

Lenkijos kardinolas Stefanas Wyszynskis pasakojo: Vokiečiams okupavus Lenkiją, vienas kareivis paprašė Wyszynskio išklausyti jo išpažinties. Jie abu pasislėpė nuo vokiečių lėktuvų tranšėjoje ir, klausydamas kareivio išpažinties, Wyszynskis pamatė valstietį, kuris ramiausiai dirbo savo lauke, visiškai šalia vykstančių karo veiksmų. Išklausęs išpažintį, kunigas prisiartino prie valstiečio ir paklausė, kaip jis gali taip ramiai dirbti, kai visi bėga iš krašto, kuriame viskas bus sunaikinta. Valstietis atsakė: „Aš ariu ir sėju. Jeigu nenupjausiu derliaus aš, kiti nupjaus. Mano grūdai gali sudegti, tačiau pasėti dirvoje yra saugūs ir laikui atėjus sudygs.“ Šalia šio valstiečio krito bombos, šaudė kulkosvaidžiai, o jis ramiai sėjo javus. Sėjo ne sau, kitiems, sėjo, nes Dievas buvo su juo.

Žmogus nieko nedaro be vilties. Mums reikia vilties, kaip reikia kiekvieną sekundę deguonies kvėpuoti. Būtina žmonėms duoti vilties motyvą. Ir tas motyvas yra Jėzus Kristus, Emanuelis – Dievas su mumis.

Žmogus gyvena viltimi: jis save stiprina mintimis, kad rytoj ar poryt bus geriau, šviesiau, lengviau, kad jo gyvenimas pakryps į gerą pusę. Žmogus mėgsta ir kitą padrąsinti, suteikdamas jam vilties, nupiešdamas skaidresnę ateitį. Kartais valstybių vyriausybės mėgina guosti savo piliečius sakydamos, jog ateityje gyvensime turtingiau. Taip jau yra, kad žmogus lengviau pakelia dabarties sunkumus, kuomet jis viliasi, jog ateityje bus lengviau.

Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus? Niekas mūsų negali atskirti nuo Kristaus meilės, nei vargas, nei priespauda, nei persekiojimai, nei badas ar nuogumas. Niekas, išskyrus mus pačius, tik mes galime tapti nedėkingi ir nusigręžti nuo Kristaus. Deja, kartais gyvename taip, lyg Jėzus niekada nebuvo atėjęs, gyvename tik dėl savęs pačių. Kartais ir krikščionio viduje kyla drama, kai jis pasiduoda pagundai pats savyje ieškoti pagrindo patogesniam saugumui žemiškajame gyvenime arba nustoja pasitikėti Dievu. Ir juo jis labiau bando įsitvirtinti apsidrausdamas savo ramybę, tuo mažiau bepasitiki Dievu ir tuomet visas jo pasitikėjimas savimi atsiduria pavojuje.

Pažvelgę į Senąjį Testamentą aiškiai matome, jog kai Izraelio tauta būdavo su Dievu, ji skynė pergales, o kai izraelitai nusigręždavo nuo Dievo, juos ištikdavo skaudus ir gėdingas pralaimėjimas. Šiandien Kristus atstovauja Dievui, kuris yra ne su viena konkrečia tauta, bet su viso pasaulio žmonėmis. „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).

Tai reiškia, kad Jėzuje Dievas yra arti ir visada pasilieka su mumis. Jėzus kiekvieną iš mūsų saugo ir niekada neliksime vieni.

Krikščioniškos vilties užduotis yra atgręžti tokio žmogaus protą į Dievą, kad tik Dieve viename ieškotų sau reikiamos pagalbos, nepalaužiamos jėgos ir atleidimo. Viltis reikalauja, kad tikintysis visiškai atsiduotų Kristui, kartu su juo stotų į didžiąją pasaulio išvadavimo kovą ir kurtų Dievo Karalystę tarp žmonių. Krikščioniui duota viltis, kad per šią dorybę jis išsiugdytų ir palaikytų ramų įsitikinimą, jog Dievo Karalystė auga ir tuomet, kai žmogus savo gyvenime patiria išbandymus ir juos nugali. Viltis – didžiausia žmogaus gyvenimo parama. Kas bendriausia viso pasaulio žmonėms? – Viltis. Nes ją turi netgi tas, kuris nieko neturi. Anuomet romėnų filosofas Seneka sakė: „Kol gyvas, žmogus niekuomet neturi prarasti vilties.“

Ko laukiame iš Dievo? Sveikatos, pinigų, pasisekimo? Kartais net jaučiame, jog jam savo prašymais galime ir įkyrėti. Tačiau Dievas viršija visus mūsų lūkesčius ir prašymus. Jis pats ateina į žmonijos istoriją kaip žmogus.

Jėzus Kristus yra Emanuelis, Dievas su mumis. Gerai išmokime ir įsisąmoninkime šį Atpirkėjo vardą. Jėzus vienas iš mūsų, mūsų brolis. Jis žmogaus ir Dievo sūnus. Dievas tapo artimas. Štai kur slepiasi gilioji Kalėdų paslaptis: Dievas tarp mūsų.

Į Jėzaus klausimą, kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų, šv. Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus.“

Ar šiandien Jėzus, gyvojo Dievo Sūnus, yra su mumis, ar buvo su mumis tik tuos 33 metus nuo gimimo Betliejuje iki mirties Golgotoje? Mieli tikintieji, mūsų dideliam džiaugsmui prisikėlęs iš numirusių Kristus nauju, dvasiniu, realiu, nors ir nematomu būdu gyvena tarp mūsų.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kažin kas tėvas       2016-12-21 18:18

Jei viltis durnių motina, kažin kas tėvas?

Apuokiukas       2016-12-20 14:39

Viltis - durnių motina, o kiekviena motina rūpinasi savo vaikais ( S.V. mintis ).

>yra tokia       2016-12-19 15:23

Ne viską reikia perimti ir kartoti:
“Viltis - durnių motina” pirmiausiai yra rusų patarlė.
Apie vadovavimosi tokia “liaudies išmintimi” rezultatus spręskite patys.

Aristotelis        2016-12-19 15:14

“Bailys yra žmogus be vilties, jis visko bijosi,
o normalus – priešingai: drąsa suteikia jam pasitikėjimą ir viltį.”

Žoržas Bernanosas        2016-12-19 15:10

“Viltis – pati didžiausia ir pati sunkiausia pergalė,
kurią gali pasiekti žmogaus siela.”

yra tokia       2016-12-19 14:06

lietuvių patarlė - viltis durnių
motina, o patarlė - glaustas pamokymas.

Gręžimasis į tradiciją:       2016-12-18 22:42

Ontarijo provincijoje atliktas 22 protestantų bendruomenių tyrimas parodė, kad konservatyviosios auga ir stiprėja, o liberaliosios nyksta.
Anot istorijos profesoriaus Flatt, atlikusio šį tyrimą, tos pačios tendencijos būdingos ir Katalikų Bažnyčiai (https://www.lifesitenews.com/news/conservative-churches-growing-liberal-ones-withering-in-canada-study).

40% (!) JAV evangelikų mano,       2016-12-18 22:14
Aba Teodoras iš Fermės yra sakęs:        2016-12-18 18:29

„Nėra vertesnės dorybės, nei nebūti pašaipiam.“

Štai kodėl ir koks Lietuvos Sąjūdis reikalingas:       2016-12-18 18:24

“[...] kai Izraelio tauta būdavo su Dievu, ji skynė pergales,
o kai izraelitai nusigręždavo nuo Dievo,
juos ištikdavo skaudus ir gėdingas pralaimėjimas.
Šiandien Kristus atstovauja Dievui, kuris yra ne su viena konkrečia tauta…”
Jokios socialinės reformos pačios savaime Lietuvos neprikels, o tautiečiai negrįš.
Be moralinio atgimimo ir atvėrimo langų Šv. Dvasios veikimui (be maldos) neįmanoma,
nei kad ekonomika atsigautų, nei kad gyvenimas gerėtų.


Rekomenduojame

Vygantas Malinauskas. Pliažas ir liberalioji laisvė

Panaikinus abortą draudusį įstatymą pernai Airijoje atlikti 6 666 abortai

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Romualdas Žekas. Ar gali kvailiai turėti valstybę?

Laurynas Kasčiūnas. Raštas prieš J.Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida?

Vytautas Sinica. „Lietuvos žydų bendruomenė daro viską, kad būtų verta ir teisinga paskelbti ją antivalstybine organizacija“

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vidmantas Valiušaitis. „Blondinas su peruku“ į J.Lukšą nepanašus nė iš tolo. O štai į Hamanną – labai panašus

Algimantas Rusteika. Apie gerus ir paklusnumą

Per atvirai. Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker: „Manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų Juozo Lukšos-Daumanto metais“

Lietuvos teismai nusprendė: Darbo partija atgaus neišmokėtą dotaciją – 1,8 mln. eurų, arba Kam ir vėl prireikė Darbo partijos?

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.