Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. Ketvirtasis Advento sekmadienis: „Dievas su mumis“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 18 d. 3:17

10     

    

Geroji Naujiena. Ketvirtasis Advento sekmadienis: „Dievas su mumis“

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai.

Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventajai Dvasiai veikiant, ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.

Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau,  nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.

Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis“, o tai reiškia: „Dievas su mumis“.

Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. (Mt 1, 18–24)

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime: teišvaduoja Viešpats mūsų tautą iš piktojo pinklių, teapvalo ją ir tesaugo; teapšviečia išminties Dvasia valdžios žmones ir įstatymų leidėjus, kad jie vestų tautas teisumo takais. Tegul Juozapo tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu, jo drąsa mylėti moko mus, kaip priimti Jo, Emanuelio, Dievo su mumis, valią – ištarti savąjį tebūnie, kad Dievas apsigyventų ir mūsų gyvenimuose. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. Žmogus gyvena viltimi

Po kelių dienų mes švęsime krikščionims istorinį gimimą – Kristaus Gimimo šventę. Aukščiausiasis Viešpats tapo Dievu, gyvenančiu šalia, tapo įsikūnijusiu Dievu dėl žmonių. Iki Kristaus gimimo Viešpats su žmogumi kalbėjo per pranašus. Su Kristaus gimimu Viešpats tapo vienu iš mūsų, idant išgelbėtų mūsų istoriją.

Lenkijos kardinolas Stefanas Wyszynskis pasakojo: Vokiečiams okupavus Lenkiją, vienas kareivis paprašė Wyszynskio išklausyti jo išpažinties. Jie abu pasislėpė nuo vokiečių lėktuvų tranšėjoje ir, klausydamas kareivio išpažinties, Wyszynskis pamatė valstietį, kuris ramiausiai dirbo savo lauke, visiškai šalia vykstančių karo veiksmų. Išklausęs išpažintį, kunigas prisiartino prie valstiečio ir paklausė, kaip jis gali taip ramiai dirbti, kai visi bėga iš krašto, kuriame viskas bus sunaikinta. Valstietis atsakė: „Aš ariu ir sėju. Jeigu nenupjausiu derliaus aš, kiti nupjaus. Mano grūdai gali sudegti, tačiau pasėti dirvoje yra saugūs ir laikui atėjus sudygs.“ Šalia šio valstiečio krito bombos, šaudė kulkosvaidžiai, o jis ramiai sėjo javus. Sėjo ne sau, kitiems, sėjo, nes Dievas buvo su juo.

Žmogus nieko nedaro be vilties. Mums reikia vilties, kaip reikia kiekvieną sekundę deguonies kvėpuoti. Būtina žmonėms duoti vilties motyvą. Ir tas motyvas yra Jėzus Kristus, Emanuelis – Dievas su mumis.

Žmogus gyvena viltimi: jis save stiprina mintimis, kad rytoj ar poryt bus geriau, šviesiau, lengviau, kad jo gyvenimas pakryps į gerą pusę. Žmogus mėgsta ir kitą padrąsinti, suteikdamas jam vilties, nupiešdamas skaidresnę ateitį. Kartais valstybių vyriausybės mėgina guosti savo piliečius sakydamos, jog ateityje gyvensime turtingiau. Taip jau yra, kad žmogus lengviau pakelia dabarties sunkumus, kuomet jis viliasi, jog ateityje bus lengviau.

Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus? Niekas mūsų negali atskirti nuo Kristaus meilės, nei vargas, nei priespauda, nei persekiojimai, nei badas ar nuogumas. Niekas, išskyrus mus pačius, tik mes galime tapti nedėkingi ir nusigręžti nuo Kristaus. Deja, kartais gyvename taip, lyg Jėzus niekada nebuvo atėjęs, gyvename tik dėl savęs pačių. Kartais ir krikščionio viduje kyla drama, kai jis pasiduoda pagundai pats savyje ieškoti pagrindo patogesniam saugumui žemiškajame gyvenime arba nustoja pasitikėti Dievu. Ir juo jis labiau bando įsitvirtinti apsidrausdamas savo ramybę, tuo mažiau bepasitiki Dievu ir tuomet visas jo pasitikėjimas savimi atsiduria pavojuje.

Pažvelgę į Senąjį Testamentą aiškiai matome, jog kai Izraelio tauta būdavo su Dievu, ji skynė pergales, o kai izraelitai nusigręždavo nuo Dievo, juos ištikdavo skaudus ir gėdingas pralaimėjimas. Šiandien Kristus atstovauja Dievui, kuris yra ne su viena konkrečia tauta, bet su viso pasaulio žmonėmis. „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).

Tai reiškia, kad Jėzuje Dievas yra arti ir visada pasilieka su mumis. Jėzus kiekvieną iš mūsų saugo ir niekada neliksime vieni.

Krikščioniškos vilties užduotis yra atgręžti tokio žmogaus protą į Dievą, kad tik Dieve viename ieškotų sau reikiamos pagalbos, nepalaužiamos jėgos ir atleidimo. Viltis reikalauja, kad tikintysis visiškai atsiduotų Kristui, kartu su juo stotų į didžiąją pasaulio išvadavimo kovą ir kurtų Dievo Karalystę tarp žmonių. Krikščioniui duota viltis, kad per šią dorybę jis išsiugdytų ir palaikytų ramų įsitikinimą, jog Dievo Karalystė auga ir tuomet, kai žmogus savo gyvenime patiria išbandymus ir juos nugali. Viltis – didžiausia žmogaus gyvenimo parama. Kas bendriausia viso pasaulio žmonėms? – Viltis. Nes ją turi netgi tas, kuris nieko neturi. Anuomet romėnų filosofas Seneka sakė: „Kol gyvas, žmogus niekuomet neturi prarasti vilties.“

Ko laukiame iš Dievo? Sveikatos, pinigų, pasisekimo? Kartais net jaučiame, jog jam savo prašymais galime ir įkyrėti. Tačiau Dievas viršija visus mūsų lūkesčius ir prašymus. Jis pats ateina į žmonijos istoriją kaip žmogus.

Jėzus Kristus yra Emanuelis, Dievas su mumis. Gerai išmokime ir įsisąmoninkime šį Atpirkėjo vardą. Jėzus vienas iš mūsų, mūsų brolis. Jis žmogaus ir Dievo sūnus. Dievas tapo artimas. Štai kur slepiasi gilioji Kalėdų paslaptis: Dievas tarp mūsų.

Į Jėzaus klausimą, kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų, šv. Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus.“

Ar šiandien Jėzus, gyvojo Dievo Sūnus, yra su mumis, ar buvo su mumis tik tuos 33 metus nuo gimimo Betliejuje iki mirties Golgotoje? Mieli tikintieji, mūsų dideliam džiaugsmui prisikėlęs iš numirusių Kristus nauju, dvasiniu, realiu, nors ir nematomu būdu gyvena tarp mūsų.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kažin kas tėvas       2016-12-21 18:18

Jei viltis durnių motina, kažin kas tėvas?

Apuokiukas       2016-12-20 14:39

Viltis - durnių motina, o kiekviena motina rūpinasi savo vaikais ( S.V. mintis ).

>yra tokia       2016-12-19 15:23

Ne viską reikia perimti ir kartoti:
“Viltis - durnių motina” pirmiausiai yra rusų patarlė.
Apie vadovavimosi tokia “liaudies išmintimi” rezultatus spręskite patys.

Aristotelis        2016-12-19 15:14

“Bailys yra žmogus be vilties, jis visko bijosi,
o normalus – priešingai: drąsa suteikia jam pasitikėjimą ir viltį.”

Žoržas Bernanosas        2016-12-19 15:10

“Viltis – pati didžiausia ir pati sunkiausia pergalė,
kurią gali pasiekti žmogaus siela.”

yra tokia       2016-12-19 14:06

lietuvių patarlė - viltis durnių
motina, o patarlė - glaustas pamokymas.

Gręžimasis į tradiciją:       2016-12-18 22:42

Ontarijo provincijoje atliktas 22 protestantų bendruomenių tyrimas parodė, kad konservatyviosios auga ir stiprėja, o liberaliosios nyksta.
Anot istorijos profesoriaus Flatt, atlikusio šį tyrimą, tos pačios tendencijos būdingos ir Katalikų Bažnyčiai (https://www.lifesitenews.com/news/conservative-churches-growing-liberal-ones-withering-in-canada-study).

40% (!) JAV evangelikų mano,       2016-12-18 22:14
Aba Teodoras iš Fermės yra sakęs:        2016-12-18 18:29

„Nėra vertesnės dorybės, nei nebūti pašaipiam.“

Štai kodėl ir koks Lietuvos Sąjūdis reikalingas:       2016-12-18 18:24

“[...] kai Izraelio tauta būdavo su Dievu, ji skynė pergales,
o kai izraelitai nusigręždavo nuo Dievo,
juos ištikdavo skaudus ir gėdingas pralaimėjimas.
Šiandien Kristus atstovauja Dievui, kuris yra ne su viena konkrečia tauta…”
Jokios socialinės reformos pačios savaime Lietuvos neprikels, o tautiečiai negrįš.
Be moralinio atgimimo ir atvėrimo langų Šv. Dvasios veikimui (be maldos) neįmanoma,
nei kad ekonomika atsigautų, nei kad gyvenimas gerėtų.


Rekomenduojame

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: kas vyksta Turkijoje ir kodėl dėl šio projekto verda aistros, o mūsų LRT tyli?

Tomas Baranauskas apie „imuniteto pasą“: tai „šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“

Kastytis Braziulis. Į kokius „Vakarus“ plaukia mūsų laivas ir dėl ko dabar laužo galvas jo „vairininkai“? arba Kiek dar mus valdys 2K

Dominykas Vanhara. Pandemijos valdymas?

Algimantas Rusteika. Kova su liga ar su visuomene?

Vaidas Augūnas. Šimašiaus prioritetai

Vytautas Radžvilas. LGGRTC atsidūrė buvusių SSRS kolaborantų ir represinių struktūrų atstovų atžalų rankose

Dovilo Petkaus pokalbis su kun. Ričardu Doveika: „Krikščionybė yra tuščio kapo religija“

„Vargdieniai? O gal niekšai?!“ – Viktoras Gerulaitis apie dabartį: „Šis laikas – blogiausias“

Zigmas Tamakauskas. In memoriam: Adolfas Gurskis

Dainius Rudzevičius. Apie konservatorių „ėjimą į Vakarus“. Atsakymas Andriui Kubiliui

Nida Vasiliauskaitė. Apie prietaringuosius ir madinguosius

Dievo Gailestingumo savaitė balandžio 4–11 dienomis

Tomas Baranauskas apie tikėjimą mokslu: Jūs išsilavinęs ar atsisakote skiepo?

Vytautas Budnikas. Ar mūsų Konstitucija yra neutrali idiotiškoms permainoms?

Ramūnas Aušrotas. Konstitucinės tėvų teisės interpretuojamos kuo siauriau, valstybės – kuo plačiau

Jurgos Lago ir Vido Rachlevičiaus pokalbis: Lietuva yra pasmerkta, nes valdžia nežino, kur veda, o mes nežinome, kur einame

Alvydas Jokubaitis: „Liberali demokratinė visuomenė trumpam pasitraukė į šalį“

Vytautas Sinica. Ar Genocido centro direktorių vertę politikai gali įsipareigoti, kad 1941 m. rezistencijos istorija nebus perrašoma? jos bus mokoma?

Valdo Vasiliausko replika. Šventos ateistinės Velykos?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: bijau, kad Bažnyčia liks vienintele institucija, kuri gins demokratiją

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Ado Jakubausko spaudos konferencija: Buvau atleistas, nes atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius

Nida Vasiliauskaitė. Sako, į mūsų tolimus ramius kraštus atėjo maras. Laimei, bus naujų Mokslo dovanų

Šv. Augustino homilija apie Kristaus prisikėlimą

Didžiojo Šeštadienio Geroji Naujiena. Tuščio kapo žinia

Andrejus Gaidamavičius kviečia jungtis prie Nacionalinio miškų susitarimo: Nestovėk po medžiu – stok už medį!

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.