Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. Tešviečia mums Viešpats savo veidu, tebūna jis mums maloningas!

Tiesos.lt redakcija   2015 m. gruodžio 31 d. 23:19

2     

    

Geroji Naujiena. Tešviečia mums Viešpats savo veidu, tebūna jis mums maloningas!

Viešpats kalbėjo Mozei: „Pasakyk Aaronui ir jo sūnums: štai kaip laiminsite izraelitus, štai kaip sakysite jiems: „Tepalaimina ir tesaugo tave Viešpats! Tešviečia tau Viešpats savo veidu, tebūna jis tau maloningas! Tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau gerovę“. Jie taip tesišaukia mano vardo izraelitams, ir aš juos palaiminsiu“. (Sk 6, 22–27)

* * *

Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, .kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įvaikystę. O kadangi esate įvaikiai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ Taigi tu jau nebe vergas, bet įvaikis; o jeigu įvaikis, tai Dievo valia ir paveldėtojas. (Gal 4, 4–7)

* * *

Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose. (Lk 2, 16–21)

Pradėdami Naujuosius metus melskimės už Lietuvą Tiesoje: tenušviečia mūsų gyvenimus Dievo veido šviesa, kad Jo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergėtų mūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.

Kun. Modris Lacis. Kitas žmogus – mano valdžioje

Pirmąją naujų metų dieną skaitome šiuos Evangelijos žodžius: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. (Lk 2, 19).

Kiekviena pradžia galėtų būti pilna nerimo ir jaudulio: mano širdis ims rašyti naują pasakojimą, ji vis dar tuščia, tačiau netrukus bus užpildyta ir pati taps pradžia kam nors kitam. Marija pradeda naują gyvenimą kiekvienu Apreiškimo žodžiu. Mylinčio Dievo žodis įsikūnijo ir dabar, kiekvieną akimirką yra greta mūsų. Kodėl gi Jo nepakvietus į mūsų širdžių tvirtoves, kad jos kada nors taptų Šventosios Dvasios šventovėmis?

Marija kiekvieną kartą pradeda naują amžių, kai leidžia dieviškiems žodžiams apsigyventi savo širdyje. Ji saugo šiuos žodžius, kurie visada primena apie amžiną Meilę, kurią ji kadaise sutiko ir nuo to laiko niekada neapleido.

Dievas beldžiasi į kiekvieną širdį. Tačiau mes renkamės – pasilikti Jį arba išvyti. Taip dažnai jis pas mus ateidavo! Taip dažnai norėdavo pasilikti mūsų širdyje kaip šventovėje! Kaip mes Jį priimame? Ar yra Jis su mumis šiandien – čia ir dabar ?

Jau nuo tų laikų, kai ėmėme mokytis katechezės, mes žinom, kad Dievas yra visur. Tačiau kaipgi Jis, visagalis, galėtų įsiveržti į mūsų Šventovę, jei mes neįleistume Jo į vidų ir nesaugotume kaip Marija Žodžio Įsikūnijimo momentą, akimirką ir kiekvieną kartą, kai Dievo Žodis ją paliečia? Jis – Marijos širdyje, ir tuo pat metu ateinantis iš išorės. Jis beldžia, Jis primena apie save. Kai kada – švelniai ir subtiliai, kai kada – griaustinyje, audroje, tačiau labiausiai tikėtina – tyloje, nekalbėdamas, neprimesdamas savęs, ne maišydamas.

Jis mums palieka laisvę. Jis mus sukūrė laisvus, kad mes galėtume mylėti. Meilė negali būti primesta. Netgi vergas myli ne dėl to, kad taip jam liepė ar uždraudė šeimininkas.

Mes, taip dažnai – netikėjimo ir blogio vergai – žvelgiame į Mariją, tyliai „svarstančią juos savo širdyje“. Ar nepavydime jai tokio tyrumo, kurio dėka galima priartėti prie Dievo? Tyra širdis, atvira širdis, visada nauja ir jauna. Visada tyra, kad galėtų sutikti ir priimti Dievo Žodį, kad leistų jam gimti ir eiti į pasaulį, kitų žmonių širdyse, kad padarytų juos laimingais ir padėtų išsivaduoti iš priklausomybės grandinių.

Kitas žmogus yra mano laisvės valdžioje. Turiu surasti būdą, kaip jo neįžeisti, kaip nesukelti jam skausmo ir leisti jam išaugti dieviškoje šviesoje. Kitas manyje, ne tik dieviškasis pavidalas. Jis yra žodis, kitas žodis, nepanašus į mane, tačiau aš galiu melstis, kad jo nepasisavinčiau, kad jam nieko neprimesčiau ir neužrakinčiau savyje, kad nepadaryčiau iš jo savo stabo.

Kas gyvena mano širdyje? Šiandien ir šiais metais, Naujaisiais metais, noriu, kad mano širdis atsivertų Dievo žodžiui, kad aš sugebėčiau mokytis iš Marijos, kaip atsisakyti to, kas galėtų atnešti kančių kitiems. Laisvi nuo pačių savęs, su meile ir meilėje mes galime skleisti Dievo Žodį, kurį patys esame priėmę.

Vertė Zigmas Vitkus

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kad....       2016-01-1 15:12

Prokurorai ir teisejai ne tik sviecia mums i veida,bet ir spjaudosi suklastotom bylom.Pasaulis-valdzios….nieko bendro neturi nei su sviesa,nei su tiesa,nei nieko svento pas juos NERA!

kokie teisingi žodžiai       2016-01-1 13:16

“Kitas žmogus yra mūsų valdžioje” vien dėl to, kad esame sukurti laisvi ir mano / tavo laisvas pasirinkimas griauti brolybę pavergia mano / tavo artimą. Didžioji dalis į tokį laisvą kito apsisprendimą atsako tuo pačiu, ir tada brolis broliui nebe brolis.
O dar stebimės, kas su mumis tokio nutiko…


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.