Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. Per Jėzaus Kristaus neturtą tapę turtingi dalykimės šiuo lobiu

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 22 d. 10:08

52     

    

Geroji Naujiena. Per Jėzaus Kristaus neturtą tapę turtingi dalykimės šiuo lobiu

Prieš tuos, kurie „už pinigus perkasi varguolių“

Klausykitės šio žodžio tie, kurie spaudžiate silpnuosius ir engiate šalies varguolius! Jūs sakote: „Kada gi jaunatis baigsis, kad mes galėtume grūdus parduoti; kada gi praeis šventadienis, kad klėtis atvertume, saikus sumažintume, kainą pakeltume, svarsčius suklastotume. Už pinigus pirksim varguolių, už porą sandalų – beturčių. Paversime pinigu netgi pasturlakus“. Jokūbo garbe yra Viešpats prisiekęs: „Nė vieno iš jųjų darbų niekada neužmiršiu!“ (Am 8, 4–7)

* * *

Garbinkite Viešpatį: jis kelia nuo žemės beturtį

Dievo tarnai, giedokit,
garbinkit Viešpaties vardą!
šlovė Viešpaties vardui
dabar ir per amžius! –

Aukštai virš tautų yra Viešpats,
garbė jo aukštesnė už dangų.
Kas toks, kaip mūsų Viešpats Dievas?
Jis aukštybėj gyvena,
iš ten žvelgia žemyn į dangų ir žemę. –

Jis kelia nuo žemės beturtį,
iš purvo elgetą traukia;
sodina jį šalia kunigaikščių,
tautos savosios didžiūnų. (Ps 112, 1–2. 4–8)

 

* * *

Už visus žmones reikia atlikinėti maldas Dievui, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti

Mylimasis! Aš visų pirma prašau atlikinėti maldavimus, maldas, pamaldas ir dėkojimus už visus žmones, už karalius ir visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą. Tai gera ir priimtina akyse mūsų Dievo ir Gelbėtojo, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą. Vienas yra Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus, pateikdamas liudijimą nustatytu laiku. Tam aš esu paskirtasis šauklys ir apaštalas, – sakau tiesą, nemeluoju, – pagonių mokytojas tikėjimo ir tiesos reikaluose. Aš norėčiau, kad vyrai visur, kur tik melsis, keltų aukštyn tyras rankas, be pykčio ir nesantaikos. (1 Tim 2, 1–8)

 

* * *

Negalite tarnauti Dievui ir pinigui

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: [„Buvo vienas turtingas žmogus. Jis turėjo prievaizdą. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą. Tuomet, pasišaukęs jį, turtuolis pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant?! Duok savo prievaizdavimo apyskaitą, nes jau nebegalėsi būti prievaizdu’. O tasai tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs prievaizdavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti man gėda. Jau žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’. Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek tu skolingas mano šeimininkui?’ Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt’. Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’. Šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kad jis gudriai pasielgęs. Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save, negu šviesos vaikai. Taip pat ir aš jums sakau: darykitės bičiulių iš nešvaraus pinigo, kad, galui atėjus, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes.]

Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte verti pasitikėjimo tvarkydami nešvarų pinigą, tai kas patikės jums tikrąsias vertybes?! Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?! Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie ano bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir pinigui“. (Lk 16, [1–9]. 10–13)

 

* * *

Dieve, per Jėzų Kristų, Jo savęs apiplėšimą, patyrę visą malonių gausą, meldžiame Tave: tegul visi Tavo kūriniai pasiekia Tiesos pažinimą ir juo dalijasi.
Tegul tie krikščionys, kuriems Dievas patiki tvarkyti šio pasaulio gėrybes, išlieka šviesos vaikais – niekada dėl savo naudos teneatsižada teisingumo ir Tavo meilės, kad neleistų engti silpnesnio, kad neįsivyrautų pinigų viešpatavimas.
Kiekvienas asmeniškai ir bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje – tegul visi jos vaikai nepadalyta širdimi eina Tavo Tiesos nušviestais takais tarnauti Tau ir artimui savo.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Anoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui: labai dažnai pagauna žmogų naudos ieškojimas

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Dievas ar Mamona?
Sekmadienio homilija

Tikriausiai esate pastebėję, jog šiandien daugiausia kalbama ir rašoma apie turtus ir pinigus – Seime, Vyriausybėje ir per visas komunikacijos priemones. Būti turtingam yra didžiausia daugelio žmonių svajonė. Ja naudojasi verslininkai, įrengdami lošimo automatus, organizuodami loterijas ir siūlydami greitai ir lengvai praturtėti.

Dauguma mąsto: jei būsiu turtingas, būsiu ir laimingas. Vieni turto ir pinigų siekia įsigyti sąžiningu darbu, kiti nesibodi eiti net labai kreivais keliais. Siekdami tapti turtingi, žmonės palieka Lietuvą, visa, kas brangu, ir važiuoja į kitas šalis, svajodami greičiau užsidirbti daug pinigų ir užsitikrinti medžiaginę gerovę.

Koks turėtų būti tikinčiojo, ypač tikinčio į Jėzų Kristų, santykis su pinigais ir turtu? Neturėdami aiškaus atsakymo į šį svarbų klausimą negalėsime būti ištikimi Jėzaus mokiniai ir sekėjai.

Jėzus, ateidamas į mūsų tarpą, pasirinko visiško neturto kelią. Jis gimė neturtingoje Nazareto darbininko Juozapo šeimoje ir visą gyvenimą buvo beturtis. Jėzui buvo nesvetimas vargšo žmogaus gyvenimo diskomfortas. Kartą jo mokiniu norinčiam tapti vyrui Jėzus pasakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“ (Lk 9, 58).

Viešajame gyvenime Jėzus rūpinosi savo misijai išsiugdyti gerų darbininkų, todėl juos mokė neprisirišti širdimi prie turto, perspėjo saugotis gobšumo. Jis pasakojo mokiniams apie suktą prievaizdą (plg. Lk 16, 1–7). Matydamas, kad iš rankų slysta pelninga tarnystė, šis nutarė apgaule apsidrausti likusiam gyvenimui.

Šitaip Kristaus žodžiais tariant elgiasi šio pasaulio vaikai, bet ne šviesos vaikai. Iš jų gyvenimo privalo būti išbrauktas bet koks nesąžiningumas, kaip būdas tvarkyti savo medžiaginius reikalus.

Nesąžiningumo formų yra didelė paletė: nuo smulkių vagysčių iki didelių finansinių nusikaltimų. Kiekvienas nesąžiningumas yra tam tikra stabmeldystė, kai pinigai iškeliami aukščiau už Dievą. Senovės sirai garbino turto ir pelno dievaitį Mamoną. Kuo skiriasi nuo tų senovės stabmeldžių mūsų dienų pinigų garbintojai, kurių dievas – pinigas? Jie akli kitų vargui, nes mato ir myli tik save.

Evangelija nereikalauja, kad Jėzaus sekėjai būtų beturčiai, tačiau įsakmiai lenkia nepririšti širdies prie turto, nelaikyti jo didžiausia siekiamybe: „Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“ (Mt 6,19–21).

Krauname lobį danguje, jei žemėje didžiausiu turtu laikome ne pinigus, bet Dievą. Jis yra didžiausias mūsų turtas tuomet, kai savo turimomis gėrybėmis gebame dalintis, kai mums nesvetima tarnavimo dvasia. Mūsų žmogiškoji egzistencija pakyla į aukščiausią pakopą, kai pradedame pastebėti pačius mažiausius, daug ko stokojančius.

„Jei tad jūs nepasirodėte patikimi tvarkydami apgaulingą Mamoną, tai kas patikės jums tikrąsias gėrybes?!“ (Lk 16, 11). Patikimai valdome mamoną, kai ją naudojame ne tik savo, bet ir kitų reikmėms. Krikščionis mato ne tik save, bet ir kitus, ypač atsidūrusius gyvenimo pakraščiuose, kenčiančius ir praradusius viltį, kad jų gyvenimas pasikeistų į gera.

Tikintis į Dievą gali būti gundomas derinti tikėjimą ir didelį dėmesį pinigams. Jėzus perspėja: „Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Lk 16, 13). Yra tik vienas būdas neprisirišti prie mamonos – kas kartą ko nors atsisakyti dėl kitų, kad kitiems būtų šviesiau akyse ir gyvenime.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

 

* * *

Frederikas Viljamas Faberis († 1868). Melstis ir dėkoti

Mylinčio Dievo dar vieno sumanymo dėka mūsų dvasinė pažanga tiesiogiai susieta su Viešpaties šlovinimu. Tad norėdami dar labiau įtikinti save praktikuoti padėkos maldą, galime apmąstyti tą dvasinę naudą arba nuopelnus, kurių įgyjame praktikuodami šią maldos formą. Tapti šventesniam – tai patirti nuolat ant mūsų beriamas naujas malones, vainikuojančias kiekvieną atsiliepimą į mums jau suteiktas malones. Ir, kaip žinia, niekas taip nepagausina malonių, niekas labiau neskatina Dievo plačiai atverti savo lobyno durų, kaip pamaldi padėka. Ir tai nėra vienintelis būdas, kuriuo ji mums padeda šventėti. Reikia pastebėti, kad ji keičia ir mūsų mąstyseną.

Daugelį besistengiančių dvasiškai tobulėti žmonių tarsi sulaiko nematoma ranka. Iš tiesų jie nesuvokia, kad dar niekada nėra visiškai atsivertę. Gal jų dvasinio gyvenimo apsivalymo etapas buvo pernelyg trumpas, gal jie mėgino derėtis su Dievu ir pasilikti kokį nors prisirišimą ar norėjo švelniai ir pamažu išsivaduoti iš blogų įpročių, kad išvengtų atsivertimo skausmo. Dabar padėka greitai, bet nesąmoningai perkeičia mūsų tikėjimą į meilės tarnystę. Ji leidžia mums į viską pažvelgti Dievo žvilgsniu, kautis jo pusėje net prieš save ir daryti tai, kas naudinga jam, net jei atrodo, kad tai apiplėšia mus. Taigi esame raginami dar labiau išsižadėti pasaulio ir pakeliui į Rojų nevilkti paskui save pasaulio debesų bei rūko. Be to, dar labiau įsišaknija ir sutvirtėja mūsų įsitikinimas savo menkumu ir tuo, kad, lyginant su Dievu, esame daugiau negu niekas. Vardan ko visa tai, jei ne tam, kad mūsų atsivertimas taptų dar visapusiškesnis ir išbaigtesnis?

Padėkos poveikis mūsų dvasiniam augimui ne mažesnis nei atsivertimui. Bet koks augimas kyla iš meilės. Meilė tuo pat metu yra ir padėkos priežastis, ir pasekmė. Tai, ką šviesa ir oras teikia augalams, tą buvimas Dievo akivaizdoje – dorybėms. Mūsų sielose padėka šį naudingą buvimą Dievo akivaizdoje beveik paverčia sielų įpročiu. Ji leidžia mums tolydžio pamatyti gailestingumą, kurio nebūtume supratę, padeda daug geriau suvokti jo vertę ir tam tikru mastu išmatuoti begalinę Dievo gelmę, iš kurios šis gailestingumas kyla. Maža to, jei patys praktikuojame padėką, mus ima liūdinti jos stygius kituose, ir todėl mūsų meilė Dievui išlieka švelni bei jautri, o tai mumyse daigina atgailos dvasią, itin palankią šventumo augimui. Dievo šlovinimas išplečia mūsų širdis ir mes imame bėgti jo įsakymų keliu, kuriuo anksčiau vos ėjome ar slinkome.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Šiaip,       2019-09-27 10:15

Vaidai, neperskaičiau nei vieno pasityčiojimo tamstos atžvilgiu, o tik komentatorių savo pozicijos išsakymai.  Asmeniniai apreiškimai vyksta ir dabar, bet tai ir yra tik asmeniniai, nes žmogus juos gali išreikšti ir pateikti tik per savo “sugedimo-išmaningumo” prizmę. Todėl nei vienas apreiškimas be akivaizdžių išgijimo stebuklų, Bažnyčios nėra sureikšminamas. Net Medjigorjėje vykstantys akivaizdūs išgijimai, atsivertimai ir kt. Bažnyčia neskuba sureikšminti. Nei vienas palaimintasis ar šventasis negauna titulų kaip tokių be akivaizdaus per jį išgijimų  gydytojų patvirtintų,kaip stebuklingų - mokslu nepaaiškinamų,  išgijimų. Apreiškimai, kaip tokie gali ateiti ir iš velnio. Juk gerai žinoma, kad ir raganos moka skraidyti, tad ne viskas, kas yra antgamtiško yra iš Dievo. Yra aprašytas atvejis, kai šv.kun. DonBosko rado savo mokinuką už altoriaus “kybantį”, pilna to žodžio prasme” ore,ir buvo paniręs į maldą. Bet mokytojas jį švelniai nuleido žemėn ir liepė eiti žaisti su kitais vaikais, nes įžvelgė negerą maldos nukrypimą, t.y. į išorinius veiksmus, o ne į dvasinį susitelkimą. Vėliau šis vaikinukas tapo šventuoju, bet be jokių “skraidymų”. Tik kas Šventajame Rašte parašyta yra tikra, nes tai buvo Šventosios Dvasios įkvėpta per Jėzaus parinktus apaštalus.

Jota       2019-09-27 9:18

Nevertėtų net atsiliepti į Vaido komentarus, nes taip jūs duodate progą jam pilti savo urantiškas kvailystes į eterį,  klaidinti kitus ir pačiam toliau bristi į savo paklydimą. Jūsų kritikos jis negirdi, nes yra tiesiog užblokuotas demoniškų jėgų. Čia tegali padėti tik malda.

Šiaip,       2019-09-27 8:38

Vaidai pats rašei, kad negalima iškraipyti Evangelijos. O ką dabar skelbia urantistai prisidengę Jėzaus vardu? Juk “Jėzus pradėjo jiems aiškinti: ... 21 Jei tada kas nors jums sakytų: ‘Štai čia Mesijas, štai ten’, – netikėkite, 22 nes atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, mėgindami suvedžioti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius.[i3] 23 Todėl būkite apdairūs; aš jus iš anksto dėl visko įspėjau“. Kodėl randasi nauji apreiškimai ir naujos sektos? Visa tai mamonos gerbėjai, kurie kurdami naujus tikėjimus ir judėjimus tik pinigaujasi iš nuoširdžiai Dievo ieškančių žmonių.

Žmonių sukurtas paistalas       2019-09-26 15:42

ir jūs Vaidai tai(Urantijos knyga) priimate, kaip pagarbos vertą apreiškimą? Gėda.

Marginalas       2019-09-26 12:09

“Išminusavo” kvailė! Valio!

Tai bent?       2019-09-26 10:57

Vaidas: “remiatės senomis žiniomis, o aš naujomis.” Na, taip. newage žiniomis?

Dar pora falsifikatų       2019-09-26 3:20

Jochananas Apiplaunantysis „pamatęs DAUG fariziejų IR SADUKĖJŲ ateinant apsiplauti…“ (Mt 3:7)
Sadukėjų? Daug? Apsiplauti pas Jochananą? - Tik graikas, kuriam farisiejai ir sadukėjai tas pats, galėjo sumąstyti tokią nesąmonę!
Įdomu, kad žinią apie ėjusius apsiplauti farisiejus paneigia (suprantama, iškeldamas mokesčius ROMAI rinkusius mokestininkus) neva „Lukas“ 7:29-30 (įsibraudamas į Kristaus kalbą!):
„Visi,kurie klausėsi, tarp jų Mokestininkai, pripažino D-vo tiesą apsiplovę pas Jochananą, bet įstatymininkai ir FARISIEJAI atmetė jiems skirtą apvaizdą NEAPSIPLAUDAMI“.
Kuo tikėti: „Luku“ ar „Matu“?

Paraiška „išminusuotOjai“       2019-09-26 2:19

atstovavo ne turtuoliams, bet -
pardon!

Paraiška „išminusuotOjai“       2019-09-26 2:17

pardon!

Marginalo Paraiška „išminusuotajai“       2019-09-26 2:15

Didžiai Negerbiamoji Išminusuotoja,
labai džiaugčiausi, jei išminusuosite dar vieną falsifikatą (beje, Evangelijos NE falsifikatai, tačiau didele dalimi graikų antisemitų sufalsifikuotos), būtent:
Jei Jono Evangeliją tikrai parašęs J-šūa mokinys Jochananas, jau jis tikrai negalėjo nežinoti, kad religinė valdžia Kristaus laikais buvo turtuolių sadukėjų rankose, bet farisiejai net ir dalyvaudami Sinedrione atstovavo, bet Įstatymo interpretatoriams ir liaudies mokytojams. Dabar paskaitom Jn 11:47 t.: “Tuomet aukštirji kunigai ir fariZiejai sušaukė teismo tarybą...”
Teismo tarybos, o tiksliau Didžiojo Sinedriono, nebuvo reikalo sušaukti, nes jis ir taip turėjo rinktis kasdien. Įdomiausia, kad “Jonas” vietoj sadukėjų mini farisiejus, o sadukėjų NET VISAI NEMINI! Jau tai rodo, kad tas, kuris įrašė šiuos žodžius, nebuvo joks J-šūa mokinys. Be to, kas tokie tie “aukštieji kunigai”??? Galima galvą guldyti, kad minusuotoja to nežino. Bet ji ir negali žinoti, nes toks dažnas paminėjimas labai neaiškus. Eilinis Evangelijos skaitytojas krikščionis pamanys, neva tai aukšto rango kunigai, kaip krikščionių vyskupai. Tačiau atsakymas paprastas: religinę hierarchiją sudarė kunigai (kohenai) ir levitai, visi iš Levio kunigiškos genties pagal Įstatymą. Iš jų atnašauti aukas galėjo tik kunigai, bet levitai ėjo patarnaujančiųjų pareigas. Tačiau pereiti iš vienos kategorijos į kitą buvo neįmanoma, nes kohenai turėjo būti Levio giminės Aharono palikuonys. Tai atitinka krikščionių kunigus, turinčius PILNĄ kunigystę, t.y. vyskupus, ir diakonus. Virš jų visų buvo vienas vyriausiasis kunigas (kohenas), kuris galėjo turėti pavaduotojų iš kohenų, bet tik jis vienas kartą per metus galėjo ir turėjo užeiti į Šventyklos Šventų Švenčiausią. Vyriausiasis kunigas buvo skiriamas iki gyvos galvos! Čia iškart matome dar vieną neva Kristaus mokinio liapsusą: „Vienas iš jų, toks (gr. τις) Kajafa, būdamas archiierėju tais metais…” (6:49) - pasakymas atitinka Zecharjos istoriją pas Luką 1:8-9 „Kartą pagal kunigystę savo eilėje /.../ gavo pasmilkyti Šventykloje” (patalpoje prieš Šventų Švenčiausią). Tačiau jei „Kristaus mokinys“ rašo apie vyriausiąjį kunigą, tas negalėjo eiti pareigų kažkuriais “tais metais”, nes paskirtas visam gyvenimui. Tiesa ta, kad romėnai įžūliai brovėsi į Įstatymą prievarta kaitaliodami vyriausiuosius kunigus. Tad aprašamuoju laiku galėjo būti gyvi 3 „vyriausieji kuniga“: Chanano (6 m. – 15 m.), trijų, tarnavusių po metus ir Chanano žentas Kajafos (18 m. – 36 m.). Anų trijų Evangelijos nemini, nežinia ar buvo gyvi, taigi praktiškai visuur kartojami „aukštieji kunigai“ viso labo du asmenys. Išvada: „Kristaus mokinys“ graikas „aukštaisiais kunigais“ vadino visus kohenus suvokdamas juos tarsi krikščionių vyskupus, o levitai jam buvo kunigai.

Kitokiam krikščioniui       2019-09-25 19:40

Vaidas Vds, rašote “aš irgi esu krikčšionis (tik kiek kitoks) ir nemanau, kad mes kažkaip ypatingai skiriamės ... Kančia nėra būtina išganymui.” Be kryžiaus, t.y kančios, nėra krikščionio. Manau, kad esi tik “NEW AGE” atstovas. ‘Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi’ (Mk 8, 34),

Vaidui,        2019-09-25 14:11

256S-48Y-35Y-39Y-58Šv. Grigalius Nazianzietis, dar vadinamas „Teologu“, Konstantinopolio katechumenams pateikė tokią trejybinio tikėjimo santrauką:
Pirmiausia „sergėk brangųjį turtą“ (2 Tim 1, 14), dėl kurio aš gyvenu ir už kurį kovoju trokšdamas, kad jis lydėtų mane, paliekantį šį pasaulį, su juo aš ir visus gyvenimo sunkumus pakeliu, ir visus malonumus niekinu ir tuščiais laikau; turiu mintyje tikėjimą Tėvu, ir Sūnumi, ir Šventąja Dvasia ir jo išpažinimą. Šiandien tau jį perduosiu, kai išpažindamas ir į vandenį tave panardinsiu, ir aukštyn iškelsiu. Duodu tau šį išpažinimą kaip viso gyvenimo palydovą ir globėją; tai viena vienintelė Dievybė ir Galybė, kuri suvienyta Trijuose, o Trys išlieka skirtingi; nei substancija, nei prigimtimi jie nesiskiria, nei pranašumu nepranoksta, nei pavaldumu neatsilieka vienas nuo kito [...]; tai trijų begalinių begalinė vienybė; visi jie yra vienas Dievas, bet aptariami kiekvienas atskirai [...]; Dievas – tie Trys, suvokiami išvien [...]. Vos tik pradedu mąstyti apie Vieną, tuoj visam spindesy prieš mane išnyra Trys. Vos tik pradedu išskirti Tris, vėl esu grąžinamas prie Vieno.73

Vaidai,        2019-09-25 14:06

tai mano pastovi klaida, vietoj vieną Dievą pasakyti Vienasmenį, todėl atsiprašau. 254S-48Y-35Y-39Dieviškieji Asmenys yra realiai skirtingi. „Dievą išpažįstame vieną, bet ne vienasmenį.“67
468
689
„Tėvas“, „Sūnus“, „Šventoji Dvasia“ nėra paprasti vardai, pažymintys tam tikrą dieviškojo buvimo būdą, nes jie realiai tarpusavyje skiriasi: „Ir Sūnus nėra Tėvas, ir Tėvas nėra Sūnus, ir Šventoji Dvasia nėra nei Tėvas, nei Sūnus.“68 Jie yra skirtingos kilmės: „Tai Tėvas, kuris gimdo, Sūnus, kuris gimdomas, Šventoji Dvasia, kuri kyla.“69 Dieviškoji Vienybė yra Trejybinė.

Vaidai,        2019-09-25 14:04

dėl Šv. Trejybė, tai KBK nusako Švenčiausiosios Trejybės dogma

253S-48Y-35Y-39Trejybė yra viena, vieninga. Mes išpažįstame ne tris dievus, bet vieną Dievą trijuose Asmenyse: „vienos substancijos Trejybę“64.
2789
Dieviškieji Asmenys nėra vieną dievystę pasidaliję, bet kiekvienas jų yra visas Dievas: „Tėvas yra tas pat, kas ir Sūnus, Sūnus tas pat, kas Tėvas, Tėvas ir Sūnus tas pat, kas ir Šventoji Dvasia,
590
tai yra vienos prigimties Dievas.“65 „Kiekvienas trijų Asmenų yra toji pati tikrovė, tai yra dieviškoji substancija, esmė ar prigimtis.“66

Jota       2019-09-25 9:08

Koks čia mėšlynas… Kai nėra tikros Bažnyčios paramos, žmonės ieško Dievo savo jėgomis. Nebeverta net ką nors komentuoti.
Net sunku patikėti, jog kam nors gali patikti tos superkvailos ir vulgarios dainelės apie popiežių, nesitiki, jog kažkas nebijo leistis į dialogą su Vaido satanizmu, nuo kurio mažai skiriasi tas, kuris tvirtina, jog evangelijos - falsifikatai. Visa tai parašyta su demoniškos dvasios įkvėpimu.
Kalbos apie krikščionis “mistikus” irgi pilnos tuštybės. Jokios mistikos tose citatose nė su žiburiu nerasi. Tai emocijų padiktuotos mintys, neturinčios jokio tikro krikščioniškumo. Žinau iš patirties, ilgai buvau katalikė ir toji “mistika” iki kaulo pažįstama. Jau geriau patylėkite apie savo “mistikas”.
Kita vertus, aš mažai kaltinu tokius religinius saviveiklininkus: kai Bažnyčioje chaosas, iš kur žmonės semsis tikėjimo?
———————————

Marginalui ir panašiems: 3rm.info yra geras straipsnis apie tuos, kurie visur ieško antisemitų:  “Кто заявляет, что Иисуса Христа убили евреи – тот антисемит”. Pasiieškokit guglėje.

Taigi ryžtingai „išminusavo“       2019-09-25 1:54

J-šūa vardan graikų Iisouso, nes nedaeina, kad faktai reikalauja atsakymo, bet ne buko „minusavimo“.
Pvz., kodėl „fariziejai“, kurie pas Joną patys pirmieji „velnio vaikai“, net marmuru grįstoje Šelomo kolonadoje neva surandantys akmenų J-šūa užmušti, ne tik praleidžia tam tinkamiausią progą, kada neva J-šūa neva atvirai ir aiškiai neigia Įstatymą, draudžiantį gerti kraują, bet net to nepastebi, kodėl?
Kodėl Markas (jeigu jis) išmeta iš Paties J-šūa sakinio žodžius „per Šabatą“, neišmestus pas Matą? Kodėl?
Kodėl J-šūa atėjo pas „farizieją“ „duonos valgyti“? Ar tai buvo labdaros valgymas ubagamas, ar kviestiniai pietūs? Iš kur kilo duonos laužymas?

Vaidai,       2019-09-24 21:20

Ar ne per daug prisirišai prie “Apreiškimų”. Tai jau “apsėdimas”. Atsibusk brolau. Dievas duoda kiekvienam savus apreiškimus ir pamatysi, kad Jo jau esi vedamas ir esi pats unikaliausias Jo kūrinys.

ah1       2019-09-24 19:14

na ir iš ko gi gyveno vargšas Ješua/ Jėzus su savo mokiniais keliaudami iš vienos vietovės į kitą, būdamas vargšu?
Atsakymas Biblijoje : “...Su juo buvo dvylika apaštalų ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų; tai Marija, vadinama Magdalietė, iš kurios buvo išėję septyni demonai, Erodo prievaizdo Chuzos žmona Joana, Zuzana ir daug kitų moterų, kurios jiems pasitarnaudavo savo turtu” Lk. 8,1-3.
Tai va Ješua/Jėzus gyveno iš moterų turtų.

Šmaikšti daina „Papa Frančesko“       2019-09-24 18:46

Socialiniuose tinkluose plinta daina, skirta popiežiaus vizito Lietuvoje metinėms. F A N T A S T I K A. Paklausykiet, gerai nuteikia: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-23-smaiksti-daina-papa-francesko-kviecia-prisiminti-popieziaus-vizita/177424

O be to,       2019-09-24 18:33

verta ir pasidomėti, kad anaiptol ne visi Bažnyčios tėvai (žinoma, mažuma, bet vis tiek ne visi) siejo Jn 6:53 su Eucharistija net ir nežinodami, jog tai falsifikatas.

Tiksliau       2019-09-24 18:28

kad tai ne kraujas, vis tiek jokiu būdu negers!
Negi prieš 2000 metų buvo kitaip?

Tiksliau       2019-09-24 18:26

esama bent dviejų Eucharistijų: J-šūa, susijusi su nusikryžiavimu kartu su Juo realiame gyvenime, kada dalyvaujama geriant Jo Kančios Taurę, ir Iisouso, kuriai užtenka “gyvenimo” šventoriaus ribose, kada teigiama, kad vynas pavirsta krauju(o graikai, kaip ir visi pagonys, skirtingai nuo žydų, laikė kraujo gėrimą labai sveiku dalyku, todėl kaip negersi Paties D-vo Kraujo!), o už šbentoriaus išėjęs ką bedarytum, kitą sekmadienį gausi atleidimą ir varyk toliau, kol krikščionių visai neliks žemėje (“ar ras tikėjimą?”).
Tikrai stebuklas, kad Iisousas pasiūlė gerti kraują, bet dar didesnis stebuklas - kad atvykę iš sostinės rašto žinovai… šito nepastebėjo! Žiūrėk tu man, kokių stebuklų būna! J-šūa niekam smegenų nepudrino, nebuvo nei iliuzionistas, nei hipnotizierius, bet Iisousas sugebėjo!
Taigi ir su Iisousu aišku, kad užhipnotizavo rašto žinovus, kurie apduję nepastebėjo šventvagystės, ir su J-šūa aišku, kad Jis niekad jokio kraujo, nei svetimo, nesi Savo, gerti nesiūlė.
Po 2000 metų, kai “fariziejai” tapo rabiniškais judėjais, niekas nepasikeitė: net jei kas sau pačiam neatsargiai įsikąs lūpą ar liežuvį, stengsis jokiu būdu net ir savo kraujo nepraryti, o vienas mano korespondentas net pripažino, kad jei kas nors pasiūlys jam gerti vyną sakydamas, jog tai kraujas (visai nebūtinai per Eucharistiją), tai jis IR ŽINODAMAS

Aišku, kad       2019-09-24 14:27

Dievas mus ieško po pirma ir beldžia į mūsų širdį, kad jos atsivertų. O jei kartais apninka neviltis, ar nerimas, o tai pajutus, iškart reikia pradėti kuo karščiau Dievui dėkoti ir Jį garbinti. Neilgai trukus širdyje randasi džiaugsmas, t.y. piktasis apleidžia ir savo vietą užima Šventoji Dvasia. Štai čia yra pats paprasčiausias būdas įsitikinti Dievo buvimu mūsų širdyje.

>>> Tiksliau...       2019-09-24 14:17

“Jn 6:53 sakydamas “Jei negersite [Žmogaus Sūnaus] Kraujo, neturėsite savyje gyvybės“.” Labai svarbus pastebėjimas. Būtina dalyvauti EUCHARISTIJOS šventime, nes be jos tuščias reikalas į šventumą. Protu nesuvokiama, bet stebuklai vyksta Jėzų priimant Eucharistijoje.

Tiksliau sakant,       2019-09-24 14:04

nebuvo ten nei Iisuso, nei juo labiau – Jėzaus, bet tik J-šūa. O Iisous pasirodo, pvz., Jn 6:53 sakydamas “Jei negersite [Žmogaus Sūnaus] Kraujo, neturėsite savyje gyvybės“.
Bet būna ir taip, kad J-šūa yra, bet paskui kažkodėl dingsta, pvz.:
Ješūa sako “Melskitės, kad jūsų pabėgimas nebūtų žiemą arba per Šabatą!”.
Tai Mt 24:20.
Bet Mk 13:18 J-šūa jau dingo, o kalba matyt Iisousas:
“Melskitės, kad jūsų pabėgimas nebūtų žiemą!”
Gal tas pats? Nebent tiems, kurie neturi smegenų. Pvz., Mokšvos (Maskvos) pravoslavų teologas Grilichesas ta tema parašė net tyrinėjimą ir teigia, kad visai ne tas pats, bet kad taip teisingiau, nes Markas suprato, kur vėjai turi pūsti. O vėjas hebrajiškai ir bus dvasia.
O kad jokių “fariziejų” nebuvo, bet buvo nebent farisiejai, tikliau - perušai, verta paminėti tik tam, kad J-šūa mielai dalyvavo jų mišnaitiniuose disputuose, pvz., apie santuoką, palaikydamas šamajininkus prieš hilelininkus, ir net savo mokinius kvietėsi dalyvauti. Na ir švenčiant Šabato pasitikimą irgi dalyvavo drauge su perušais (buvo pakviestas “duonos valgyti” - matyt skurdūs buvo tie kviestiniai pietūs, kaip atrodo?), ir vaikščiojo panašiai, kaip ir perušai, su cicit, kurių žmonės vis taikėsi tik paliesti, kad pasveiktų.

>>>Vaidui       2019-09-24 13:02

Tavo atvirumas jau yra gerai. Tik atvira širdis leidžia Šv. Dvasiai vadovauti. Pagaliau, suprask, kad nieko nėra nereikalingo kas atsitinka su tavimi ir šalia tavęs. Visa tai yra Dievo mokykla. Kas pradeda atpažinti savo gyvenime duodamus ženklus, tas jau girdi Viešpatį. Tik… nereikia daryti savo proteliu išvadas, tai ne Dievo, bet piktojo išvados.

O kas yra tikrasis krikščionis-mistikas?       2019-09-24 12:47

Kai per Jėzaus Meilę esi Šventojoje Dvasioje, kuri sutelkia krikščionis į VIENĄ. Pati asmeniškai kiekvieną individualiai moko, palaiko, aprūpina žiniomis ir supratimu šiam laikui, t.y. kur kas aukštesniam supratimui Šventosios Evangelijos mokymus. Nepalieka po vieną, t.y. duoda išgirsti tuos pačius Jos įkvėpimus ir iš kitų lūpų ir ypač iš popiežiaus Pranciškaus. Tada suvoki, kad mes visi esame vienoje Bažnyčioje, kur galva ir toliau yra Jėzaus Kristaus.  Štai ši ir yra TIKROJI BAŽNYČIA KRISTUJE. O meilė, kuri neduoda vaisių, yra netikra meilė. Meilė visada atveda į Jėzaus širdį ir į bendrystę. Jėzaus Meilė duoda ramybę, džiaugsmą, drąsą, visą ko pilnatvę, t.y. žmogui nebėra jokio kokio nors trūkumo - “sotus” viskuo, Jėzus apie tai kalbėjo samarietei prie šulinio. Štai šitokį “perlą” atradę savo širdyje, galite sakyti, kad gyvenate jau čia, žemėje, dangaus karalystėje. Tai yra tiesa ir įmanoma, o aš jums tai liudiju.

Jota       2019-09-24 11:36

Katalikiški pliurpalai. Nusibodo iki gyvo kaulo.

Ieškantiems "tikros Bažnyčios"       2019-09-24 11:23

vertėtų geriau įsiklausyti į Šventosios Dvasios įkvėpimus ir mokymus. Tikroji Bažnyčia yra “keliaujanti Bažnyčia”, o ne pašvinkusi savo teisume. “Jėzus vis aiškina savo mokiniams apie jų vaidmenį pasaulyje bei apie šio vaidmens išpildymą. Taipogi Jis apreiškia Šv. Dvasios misijinį vaidmenį pasaulyje. Jėzus įvardina mokiniams jų tarnystės kainą – būti dažnai atmestiems (religingų) žmonių. Juk mokiniai turi būti pasiruošę liudyti Jėzų, ne vien su Juo būti. 

Šv. Dvasia, apie kurią  Evangelijos ištraukoje Jėzus kalba, yra ne vien Guodėja, Sergėtoja, bet taipogi ir Liudytoja. Ji yra tiesą liudijanti Dvasia – Tiesos Dvasia. Ji ruošia žmones susitikimui su Evangelijos žinia, taigi atlieką milžinišką darbą. Taipogi Ji apreiškia tiesą. Jėzaus mokiniai turi sakyti tiesą – pasakoti, skelbti, mokyti tai, ką jie matė ir ką girdėjo. Jie negali liudyti iš nuogirdų ar apkalbų. Nes tai nėra tapatu tiesai.

Jėzaus priešai yra tie žmonės, kurie įsikala sau į galvą mintį, jog jie tarnauja Dievui persekiodami tikinčiuosius ir patį Dievo siųstąjį Mesiją – Kristų. Maža to, tokie žmonės yra pasirengę viskam – persekiojimams, žudynėms, ir tik dėl to, jog Dievo nepažįsta, nors mano, kad Jam tarnauja atiduodami tinkamą pagarbą. Kartais jie sako: „mūsų Dievas“ arba „mūsų tikėjimas“, tačiau visa tai tėra šūkiai, o ne gyvojo Dievo liudijimai.

Tiesos Dvasia suteikia pažinimo pusiausvyrą ir apsaugą. O Jėzus kviečia mokinius būti artimame ryšyje su Dievu bei Šv. Dvasia, kuri juos atskirtų nuo visų priešų bei išgrynintų nuo viso to, kas prieštarauja tiesai. Netikinčios pasaulio dalies priešiškumas nuolatos lydi krikščionio gyvenimą ir tai jokia paslaptis. Tačiau Jėzus savo mokiniams neįvardina jų laukiančios ateities. Turbūt dėl to, kad jie tinkamai suvokę Šv. Dvasios vaidmenį, patys įsitikins, jog yra Dievo saugomi, jog būtiniausi jų poreikiai yra patenkinti, nes jie tarnauja Dievui ir yra paliesti abipusės meilės.”   

Bernardinai.lt

Nepamirškite Jėzaus pažadą:       2019-09-24 11:17

“Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

„Kai ateis globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – jis toliau liudys apie mane. Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi esate buvę.

Aš jums tai paskelbiau, kad nepasipiktintumėte. Jie šalins jus iš sinagogų, ir netgi ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui. Jie tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta. Aš jums visa šita kalbėjau, kad, jų siautėjimo
metui atėjus, atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs“.
Tad visi Jėzaus sekėjai klausys Šv. Dvasios nurodymų, t.y.  taps mistikais ir tik tada būsite tikri krikščionys, taip rašė Karlas Raneris.

Na, taip.       2019-09-24 10:16

O juk Jėzaus meilė į kietą širdį nepateks. O ją suminkštinti nėra jokio kitos galimybės kaip tik kryžius, t.y. kančia. Išganymas tik per bendrystę, aktyvią bendrystę Jėzaus Bažnyčioje, nes Jėzui reikia: Man reikia tavo rankų, kad galėčiau toliau laiminti,

Man reikia tavo lūpų, kad toliau kalbėčiau,

Man reikia tavo kūno, kad galėčiau toliau kentėti,

Man reikia tavo širdies, kad toliau mylėčiau,

Man reikia tavęs, kad galėčiau toliau gelbėti,

Lik su manimi, mano sūnau/dukra.

>>>Vaidai,       2019-09-24 9:56

Vis ieškai klaidelių? Anoks tu esi krikščionis. Geriau ritink rastą iš savo akies…

>>>Tiksliau sakant       2019-09-24 9:50

Visų geriausia būti “apsėstiems” Jėzumi, t.y. jei Jėzus pirmoje vietoje, tai viskas savo vietoje”. Tada nebe “pliusuoji” ar “minusuoji”, nes viskas labai gerai. Man taip pat gaila tų žmonių, kurie neturi širdyje ramybės, o vis ieško “tikresnės Bažnyčios”. Mt 9,9–13 “Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matas, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį. Kai jis Mato namuose sėdosi prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jėzaus ir jo mokinių. Fariziejai, tai išvydę, prikišo jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“ Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.

Postskriptas       2019-09-24 3:15

Ta jota darbuojasi ne galva, bet klavišomis, stropiai “minusuodama” ir “pliusuodama”. Dabar net pamąsčiau, ar tik nebus visi apskritai šioje svetainėje pliusiukai su minusiukais vienos apsėstosios didžiulio triūso vaisius! Bet matyt visko neaprėpia, nes įsitikinusi, neva ir aš (???) kažką “minusuoju”! Štai kokia naujiena! Ką gi, kartais geriau žmones palinksminti nei apie “Bažnyčią” samprotauti (“kuri yra tikroji Bažnyčia - Ortodoksų ar katalikų” - etiopų! Nelaimingoji, etiopų! dar armėnų! dar koptų, dar nemažai seniausių, apie kurias jotos nežino, o jei girdėjo, įsitikinusios, kad tai kažin kokie vabalai).

Marginalas       2019-09-23 21:34

Melskimės už nesdugebančius protauti, kad D-vas atskleistų nubaustiesiems šios bausmės priežastį! Amen Amen Amen

jota       2019-09-23 21:18

Katalikai (ir stačiatikiai) turi dogmą “Be Bažnyčios nėra išganymo”. Jūs prieš šią Bažnyčios priimtą tiesą? Jūs nesutinkate su Bažnyčios mokymu?
Bažnyčią įsteigė Kristus kaip mūsų išganymo priemonę. Kas neigia Bažnyčios būtinybę išganymui, neigia patį Kristų ir Jo Auką dėl mūsų.

Bažnyčia - Dievo malonės šaltinis, Kristaus Kūnas, kurio Galva - pats Kristus.

Kiprijonas Kartaginietis pasakė: “Kam Bažnyčia ne Motina, tam Dievas - ne Tėvas”. Tas, kuris neigia Bažnyčią, negali būti krikščionimi. Globalistai siekia suvienyti visus ne Kristuje, bet Jo antipode - antikriste. Ir to antikristinio suvienijimo ženklas yra ne kryžius, krikščionybės simbolis, o prekės ženklas - brūkšninis kodas ant rankos ar ant kaktos. Ar ne satanistai tie, kurie neigia kryžių ir Bažnyčią kaip išganymo priemonę?! Tai kodėl jūs minusuojate tai, ką parašiau 15.54?

Aš jūsų neagituoju atmesti katalikybę ir priimti stačiatikybę, nes jūs šito kol kas nesuprantate. Bet dėti minusą prie žodžių, kurie tvirtina, jog be Bažnyčios žmogus negali būti išganytas, reiškia atmesti patį Kristų ir Dievą. Gerai pagalvokite, prieš spausdami klavišą.

Reikėtų minusuoti štai ką - tuos, kurie meluoja, jog Evangelija yra iškraipyta. Tai demonų melai, nes apie evangelijų tikrumą liudija visas gyvenimas, kiekvieno tikinčio žmogaus dvasinis patyrimas, istorijos faktai. Galų gale jeigu netikite Evangelija, duota paties Dievo, jūs pasiduodate šėtono įtakai. Tikėjimas nėra žaidimas ar šiaip nerimtas užsiėmimas; tikėjimas laiduoja mūsų dvasinę gyvybę ir amžinąjį gyvenimą. Rinkitės: arba amžinybė su Dievu, arba nesibaigiančios kančios su demonais.

Marginalas       2019-09-23 20:27

Redaktorės nepanorėtas viešinti mano rašinys yra paskelbtas čia:
http://messianic.lt/falsifikataiL.htm

>>> Kas yra tikroji Bažnyčia?       2019-09-23 20:12

Jėzus pasakė, ” jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“. Mt 18 19-20.  “Nė nepajuntu, kai vėl pradedu mėginti susikurti Dievą, ramiai tūnantį Altorių šešėly… Tokį patogų, saugiai užrakintą paauksuotame narvelyje. Dievą, kurį savo apsilankymu, gerais darbais ar kvapniomis aukomis galiu įpareigoti man būti palankų. Šiandien, kai viską perku, aš mėginu pirkti ir Dievą. Neretai mieliau kalbu samdinio maldą – aš Tau, Dieve, dėl Tavęs stengiausi – Tu man atlygink, Tu man skolingas, nei sūnaus ar dukros, nei Dievo vaiko: Aš iš Tavęs Dieve, Tu dėl manęs stengiesi, padėk man tikėti, priimti Meilę, Atleidimą, Gyvenimą...

Dievas kviečia bendrystei – „kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20) ir moko teisingų santykių, nes Dievą sutinkame, patiriame, atpažįstame ne tik bažnyčių liturgijoje, bet ir kasdieniame gyvenime, tarpasmeniniuose santykiuose. „Aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20), tarp besimeldžiančiųjų, tarp susirinkusiųjų mano vardu, tarp gyvenančiųjų... Mūsų tarpusavio santykiai brangintini, puoselėtini, nes juose ir per juos nori veikti pats Dievas. „Aš esu tarp jų“ ... Jau Mozei, klausiančiam Dievo vardo, Jis tarė: „Aš esu, kuris esu“, o Jėzuje mylinčio Dievo aktyvus buvimas pasaulyje dar žavingiau išsiskleidžia: Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane; Aš esu vynmedis, o jūs – šakelės; Aš esu gyvybės duona; Aš – pasaulio šviesa; Aš esu vartai. Jei kas eis pas mane, bus išgelbėtas; Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas, kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas; Aš – gerasis ganytojas… už avis aš guldau savo gyvybę; Aš esu su jumis per visas dienas, iki pasaulio pabaigos; Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, numirsite savo nuodėmėse (plg. Jn 6, 48; 8, 12, 24; 10, 9. 14-15; 11, 25; 14, 6; 15, 5; 18, 37)... Dievas atpažįstamas, kur atpažįstama, kur klesti gyvybė, kur gyvenama tiesoje, kur išties gyvenama. Net kai kalbėdamas apie save sakau, kad aš esu – skelbiu Dievą... Esu visavertis tik tada, kai esi Tu…” kun. Kęstutis Dvareckas

>>>Vaidai       2019-09-23 20:05

Tuo mes, krikščionys, skiriamės nuo tavo tikėjimo. Aš tikiu į Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, t.y.  Šv. Trejybę viename asmenyje. Ir priimu ne tik kas yra gera, bet ir tai kas yra bloga, nes Dievui geriau žinoti, kaip mane išganyti. Man labai patinka pal. Teofiliaus Matulionio šūkis - “Per kančias į žvaigždes”. Kas bent kiek turi dvasingumo suvokia šio šūkio reikšmę ir labai vertina bet kokią Dievo duodamą kančios išbandymą. Dar daugiau, kas įvyko istorinėje raidoje, reikia taip pat priimti, kaip Dievo duotą pamoką, kad ir skaudžią, bet nepamainomą pamokos naudą ėjimui į priekį. Juk ir lietuviškame žodyje “tik-ėjimas” susideda iš “ėjimo” ir pirmyn. Dar, niekada nesiknaisioju po svetimas religijas kaip tu, neieškau blogybių ir kaltinimų, nes šėtonas ir yra tikrasis KALTINTOJAS ir SKALDYTOJAS. Tad susitelk geriau į savo religiją ir melskis.

Jota       2019-09-23 15:54

Tie, kurie sako, jog galima būti išganytam ne Bažnyčioje, yra satanistai, velnio vaikai, kuriantys antikristinę bažnyčią. Yra dogma “Be Bažnyčios nėra išganymo”. Kam tuomet Kristus Bažnyčią įsteigė, jeigu galima būti išganytam ir be jos?
Kitas klausimas, KIEK siekia Bažnyčios ribos.
O trečias - kuri yra tikroji Bažnyčia - Ortodoksų ar katalikų.

Kur kas taikliau sako       2019-09-23 15:17

Popiežius Pranciškus,t.y. “prieš „Viešpaties Angelo“ maldą kalbėdamas apie šio sekmadienio Evangelijos palyginimo nesąžiningą prievaizdą, neragino juo sekti, bet ragino iš jo mokytis „gudriai“, tai yra apdairiai ir išmintingai tai, ką turime šiame gyvenime, panaudoti siekiant dangaus karalystės. Būti „gudriems“, sakė popiežius, reiškia pirmenybę skirti žmonėms, o ne tam, ką turime.

„Jėzus mums sako, kad, nors daug ko stokojame ir dažnai mums nesiseka, vis tiek niekada nevėlu stengtis gerumu atsilyginti už padarytą blogį. Kas privertė kitą žmogų verkti – tepasistengia jį pradžiuginti; kas pasisavino tai, kas priklausė kitam žmogui, – teatsilygina. Jei taip elgsimės, ir mus Viešpats pagirs už „gudrumą“, tai yra už išmintingą prisipažinimą, kad esame Dievo vaikai, kad nebijome rizikuoti savimi dėl dangaus karalystės“.

Teužtaria mus Mergelė Marija, sakė Pranciškus. Tepadeda mums kituose žmonėse matyti Viešpatį ir jam patarnauti.”
https://www.vaticannews.va/lt/popiezius/news/2019-09/popiezius-sekmadienio-vidudieni-kas-yra-jezaus-giriamas-gudrumas.html#play

>>> O taip       2019-09-23 14:31

“Bet koks augimas kyla iš meilės.” O meilė yra pats Jėzus. Be šitos meilės nėra išganymo. Taip, keliai kiekvieno žmogaus yra skirtingi, t.y. būti išganyti jau dabar per Kristų arba… yra dar skaistykla, kad pakentėjus susivoktume, jog vienintelis kelias į išganymą yra per Jėzų.

Nusivylęs katalikas > Tai       2019-09-23 14:10

Panašu, kad taip. Anksčiau ,,oficialiojoje” teologijoje buvo požiūris, kad išganymas galimas tik priklausant katalikų Bažnyčiai. Dabar jau ir ,,oficialiojoje” teologijoje atsiranda požiūris, kad Dievas yra paruošęs tam tikrą išganymo kelią ir visiems kitiems.

MARGINALO       2019-09-23 2:04

pirmas ir paskutinis atsakymas jotai prie to paties Rusteikio.

ah1       2019-09-23 0:02

“Aš (Paulius) sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnas…” laiškas Romiečiams 15:8

Tai       2019-09-22 22:37

Gal egzorcistas Valkauskas pakomentuotu busimo,Vatikane vyksiancio Amazonijos sinodo darbo dokumenta"Instrumentum Laboris”,kuriame skelbiama ,kad visai nebutina priklausyti Kataliku Baznyciai norint buti isganytam

https://youtu.be/CGl_KQA4rIc

Teisingai       2019-09-22 19:07

Kalbėjo Kristus, jei jau randa lobį, tai nepasidalina, susimuša, matyt tada pradeda melstis Mamonai.

Prasminga šios dienos Evangelija.       2019-09-22 14:54

Mes visi esame netikę “prievaizdai”. Tik šis nenaudėlis buvo išmintingas ir suvokęs esąs nusidėjęs ėmėsi taisyti savo nupuolimo bėdą. Nėra nieko ko mes nebūtume gavę ne iš Dievo, tad laiku atsikvošėję, savo turimu talentu gyventi geriau, dalinkimės su savo artimaisiais.

>>>Taip, aršus šėtono puolimas.       2019-09-22 14:45

Tik… tikiu Jėzaus Kristaus žodžiais pasakytais Petrui: “tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje Mt 16, 13–19“.

Paveksliukas       2019-09-22 13:56

iš zakristijos aruodų ?

Jota       2019-09-22 13:30

Dėl celibato būtų galima ginčytis, bet nejau moterys turi teisę kunigauti?

Maištauja Vokietijos       2019-09-22 12:51

kunigai.Dėl celibato,dėl teisės moterims į kunigystęir t.t…Tiesos čia yra.


Rekomenduojame

„Iš savo varpinės“: Vitalijaus Balkaus pasvarstymai naujųjų mokesčių tema

Darius Kuolys. Petro Cvirkos skaitymai

Vladimiras Laučius. Tėvynės sąjungos G taškas

Agnė Širinskienė. Bankai ir prekybos centrai stokoja socialinės atsakomybės ir solidarumo su visuomene

Vincentas Vobolevičius. Rinkimai Lenkijoje: ar ekonominiai „lūzeriai“ kelia PiS reitingus?

Arnoldas Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos?

Andrius Švarplys. Jeigu ateityje nenorime „turėti galimybių išgirsti įvairių nuomonių“, turime pasakyti „God bless America“

Jonas Burokas. Rezistencijos įamžinimas

NE eksperimentams Žemaitijos gelmėse! Atviras Lietuvos visuomenės kreipimasis dėl Vyriausybės planų statyti anglies dvideginio saugyklą

Liutauras Stoškus. Seimo komitete svarstytas Žemės gelmių įstatymas

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.