Įžvalgos

Geroji Naujiena. Palaimintas tasai, kuris girdi ir supranta žodį – tas ir duoda derlių

Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 16 d. 4:49

11     

    

Geroji Naujiena. Palaimintas tasai, kuris girdi ir supranta žodį – tas ir duoda derlių

Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje. Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais.

Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie netrukus sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. Kiti grūdai nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą. Kas turi ausis, teklauso!“

Priėję mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“ Jėzus atsakė: „Jums leista pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neleista. Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: ‘Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitų žmonių širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau’. Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo.

O jūs nūn pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. Pas kiekvieną, kuris girdi kalbant apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio. Pasėlys ant uolų – tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. Tačiau jis be šaknų – nepastovus žmogus. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis lengvai atpuola. Pasėlys tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas. Pasėlys geroje žemėje – tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“. (Mt 13, 1–23)

Apmąstydami šio sekmadienio Gerąją Naujieną kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: teprasiskverbia Dievo žodis į mūsų širdies gelmes ir teįsišaknija, tesutvirtina mūsų pasiryžimus gyventi „kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4, 4), kad jie virstų evangeliniais darbais ir neštų šimteriopą ar šešiasdešimteriopą derlių.

Dieve, savo tiesa Tu apšvieti klystančius, kad jie grįžtų į tikrąjį kelią. Duok atmesti visa, kas žemina Dievo vaiko vardą, ir laikytis to, kas jam pritinka, kad būtume verti Tavo meilės iki galo, kad išbandomi nepalūžtume, o gundomi rinktumės pagal sąžinę, suteik ir drąsos išpažinti savo krikščioniškąjį tikėjimą, ir ryžto vardan jo susigrumti ir su šio pasaulio galingaisiais, kad įsišakniję Jo Tiesoje neišsigąstume galios tų, kurie negali nužudyti sielos, kad šių laikų pervartose stiprintume vieni kitus ir drąsintume.

Dieve, išklausyk mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą ir už tuos, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, sloginami nevilties ir baimės, atskirti vienatvės ar skurdo, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – tegul juos sustiprina palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio nepalaužiama dvasia ir ryžtas patikėti viltimi net ir tada, kai, atrodo, nėra jokios vilties.

Viešpatie, duok mūsų Tautai išmintingų lyderių, kurie vadovautųsi ne šio pasaulio galios logika ir siektų ne valdyti, o Tau ir artimui tarnauti. Ir tvirto tikėjimo ganytojų, kurie palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, eitų savo gerojo ganytojo pareigas drąsiai skelbdami Dievo žodį ir ieškodami Jo Tiesos. Duok, kad ir mes, Tiesos.lt bendruomenė, brangintume savo, Dievo vaikų, laisvę ir augtume tikėjimo, vilties ir meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Dievo žodžio sėkla

Šiandien girdėtą vaizdingą Viešpaties palyginimą komentuoja pats Išganytojas. Pasėlys prie kelio – tai sėkla, kuri krinta šalia kelio ant kietos, sumintos žemės, pasilieka žemės paviršiuje ir tampa lengvas grobis paukščiams. Tai žodis, kuris nepasiekia žmogaus sielos gelmių, ir piktasis lengvai jį išplėšia iš širdies. Kalnuotame Galilėjos krašte po dirvožemiu slūgso vos menko žemės sluoksnio padengtos uolos. Patekęs ant tokios požeminės uolos pasėlys sudygsta, bet tuoj pat nuvysta, nes šaknys atsiremia į uolą. Pasak Kristaus, „tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. Tačiau […] ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis greit atkrinta“.

Pasėlys tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas. Erškėčiai Palestinoje ypač paplitę. Senojo Testamento knygose minima net 20 erškėčių rūšių. Sėkla, patekusi tarp erškėčių, sudygsta, bet erškėčiai ją nustelbia. „Pasėlys tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas“. Tik gerai įdirbta, prižiūrėta dirva duoda gausų derlių.

Šios dienos Evangelija mus skatina susitelkti prie Dievo žodžio. Jau Mozė Pakartoto Įstatymo knygoje primena Dievo žodžio svarbą: „Atmink […], kad žmogus yra gyvas ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos“ (Įst 8, 3). Šiuo posakiu ir Viešpats užčiaupė gundytojui burną, kai šis tyruose norėjo sugundyti išalkusį Jėzų. Ar ne tą patį byloja Jėzaus priekaištas Marijos seseriai: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“ (Lk 10, 41–42). Dievo žodis Marijai svarbiau už viską.

Šiandien Evangelija Dievo žodį lygina su pasėlio grūdu. Derlių duoda tik tas grūdas, kuris krinta į paruoštą dirvą. Gera žemė – tai žmogus, kurio netenkina vien tik duona ir žaidimai, kuris ilgisi ir tiesos, ir grožio, kuris ieško gyvenimo prasmės. Bažnyčia, turinti amžių patirtį, labai įsakmiai reikalauja sekmadieniais ir šventėmis dalyvauti šv. Mišių liturgijoje. Tai tradicija, besitęsianti nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių, kai tikintieji „ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų“ (Apd 2, 42). „Duonos laužymas“ – taip tada buvo vadinama Mišių auka – buvo ne tiktai dalijimasis Eucharistine duona, bet ir Dievo žodžiu. Savo antruoju įsakymu Bažnyčia įpareigoja kiekvieną šventadienį dalyvauti Eucharistinėje aukoje, kurioje ypač svarbią vietą turi Dievo žodis. Tebūna mūsų krikščioniškojo gyvenimo taisyklė – nė vieno sekmadienio be šventųjų Mišių ir Dievo žodžio! Šv. Paulius kreipiasi į romiečius: „Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?!“ (Rom 10, 14). Kurgi kitur sutiksime Dievo įgaliotą žodžio skelbėją, jeigu ne bažnyčioje?

Teologija moko, kad Dievas nepaprastai vertina žmogaus laisvę. Pasak Augustino, Dievas galėjo žmogų sukurti be jo, bet jį išgelbėti be jo negali. Tai reiškia, kad žmogus pats turi panorėti būti amžinojo gyvenimo dalyvis. Pats žmogus savo pastangomis turi parodyti, ko jis gyvenime siekia. Kai motina pastebi, kad kūdikis nori vaikščioti, ji ima jį už rankos ir veda. Tačiau pajutusi jo tvirtą žingsnį tam tikru momentu jį paleidžia, kad pamėgintų žengti pats vienas. Kūdikis, krykšdamas iš džiaugsmo, žengia savo pirmuosius žingsnius. Dievas, gerbdamas žmogaus laisvę, laukia, kad žmogus pats žengtų keletą žingsnių, kad parodytų savo norą su Dievu bendrauti. Dievas viską padarė, kad mus išgelbėtų, bet ar mes žengiame savuosius žingsnius, ar atsiliepiame į Dievo kvietimą į draugystę? Supraskime, kad Dievas mums be galo maloningas. Jis suteikė ne tiktai biologinę gyvybę, bet ir apdovanojo dieviškomis galiomis – protu ir laisva valia, kurių dėka galime su Dievu palaikyti asmeniškus santykius. Dievas atvėrė mums dieviškųjų malonių šaltinius. Jis paliko mums Dievo žodį, kuris mus moko ir drąsina, stiprina ir guodžia.

Ką manyti apie tai, kad daug tikinčiųjų Dievo žodžio nevertina? Jie sau galvoja: juk bažnyčioje girdime ne Dievo žodį, o kunigo. Jis tiek kartų mums girdėtas, net nusibodęs. Nuodėmė, atgaila, malda, mirtis, amžinybė… Ak, iš tiesų ne visada Dievo žodis glosto mūsų sąžinę. Bet ar esame tikri, kad pakankamai apie tai mąstome. Vyskupas Paulius Kepleris sekmadieniais lankydavo savo vyskupijos parapijas ir būtinai išklausydavo parapijos klebono pamokslą. Kai vykupo paklausdavo, kodėl jis pats, garsėjantis iškalba, domisi kaimo klebonų pamokslais, jis atsakydavo, kad Šventoji Dvasia geba prabilti ir paprasčiausio kunigo lūpomis.

Šv. Paulius savo mokinį Timotiejų ragina: „Aš karštai prašau dėl Dievo […] skelbk žodį, veik laiku ir ne laiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas. Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo […] nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms“ (2 Tim 4, 2). Labai rimtai atsakykim sau, ar kartais ne labiau vertinam pasakas už autentišką Dievo žodį?

Tenebūna mūsų širdys kietos kaip uola, tenenustelbia mums Dievo žodžio pasaulio erškėčiai. Šv. Augustinas savo pamokslą apie Dievo žodžio sėklą užbaigia šiuo paraginimu: „Kol nevėlu, pasikeiskite, išpurenkite dirvą, išrinkite akmenis, išravėkite erškėčius. Nebūkite kaip išdžiūvusi žemė, kurioje meilė negali suleisti šaknų. Jūsų rūpesčiai dėl duonos ir pramogų tenenustelbia gero pasėlio, kurį mūsų rankos sėja jumyse. Nors Viešpats yra sėjėjas, bet mes esame jo tarnai. Tad būkite gera dirva!“

Parengė V. S.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>ups: "geriau neimti, negauti ir neduoti"       2017-07-19 8:28

kelias į pragarą ištiesintas. Om!

ups       2017-07-18 18:28

Čia apie davėnus ir gavėnus. Vieni duoda kiti gauna. Gavot žodį- duosit derlių-nieko nėra nemokamo. Čia tik energijos apsikeitimo dėsnis - jei kažką gauni turi kažką ir atiduoti. Tad geriau neimti, negauti ir neduoti.

> nesupratai (Tiesos.lt nuolat rodai "nesuprati       2017-07-18 16:07

A ne Letas būsi?

Prašalaitis > Prietaisų žinovui       2017-07-18 0:14

Nebandęs nesužinosite.Grįžkite po kokių 5 metų ir papasakosite ar sunku buvo.

Prašalaičiui, pasaulio virpesių regėtojui 21:54       2017-07-17 23:55

Ar sunku tapti “pakankamai tyram”,
kad pats taptum pasaulio virpesių matuokliu?
- Kelis šimtus eurų sutaupyčiau.

Prašalaitis>Prašalaičiui, pasaulio virpesių reg       2017-07-17 22:54

negali durniui kelio užtverti, bandykite smile

Prašalaičiui, pasaulio virpesių regėtojui 14:43       2017-07-17 13:35

Jei “Pasaulis susideda iš virpesių”,
tai gal nė nereikia “būti pakankamai tyram, kad pradėtum juos “matyti””,
o pakanka įsigyti virpesių matuoklį, pvz., FLUKE 805 VIBRATION METER?
Juk šis, kaip ir bet kuris kitas virpesių matuoklis, atitinka visus Jūsų keliamus reikalavimus - neturi nei proto, nei jausmų “žmoguje sukeliančių nuolatinį triukšmą, dėl kurio tas gebėjimas “matyti” lieka užgožtas ir neatsiskleidžia”?
Daiktas (virpesių matuoklis), nors ir brangus,
bet juk Danguje galima tikėtis net šimteriopai didesnės grąžos?

nesupratai (Tiesos.lt nuolat rodai "nesupratimą")       2017-07-17 9:10

nes NORĖJAI (=pasirinkai) ne suprasti, o pasišaipyti (iš Dievo žodžio!).
Todėl “iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.” Kam kiaulėms perlai?
Ir dar todėl:
“Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite,
bet nematysite. Šitų žmonių širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau’. Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi.”
Savaime suprantama, kad kiekvienas kūrinys, kuriam svarbiausiai išpildyti įgimtą troškimą pažinti savo Kūrėją ir grįžti pas Jį, yra palaimintas:
jis renkasi būti tuo, kas yra, savimi pačiu - kūriniu per Kūrėją.
Liuciferis bei jo sekėjai panoro susidievinti patys vieni ir kaip aukščiausią tiesą-gėrį-grožį pasirinko ne Kūrėją, bet save pačius. Tai egzistencijos tragedija.
Emancipacijos nuo Kūrėjo “šviesa” (”švietėjų”, neišskiriant “lytinių švietėjų”, maištas) ir yra dvasinio apakimo klaikioji tamsa (C.S.Lewis).
Ir norinamoje nudievinti, ir norinčioje nusidievinti Europoje (noras - abipusis)
ši klaikioji tamsa vis dar tirštėja. Vadinasi, greit ims brėkšti. Marana tha!

Dirbkime su savo širdžių dirvomis:        2017-07-17 1:39

suarkime jas ir palaistykime nuoširdžia išpažintimi bei atgaila, išrinkime puikybės ir teisimo akmenis, nuvykime paukščius – piktojo pagundas, sudeginkime malonumų ir patogumo erškėčius, ir tuomet duosime trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą derlių Dievo garbei.

Prašalaitis>nesupratau       2017-07-16 15:43

Kristus kalbėjo ne apie medžiaginį girdėjimą, matymą ir ne apie supratimą protu. Pasaulis susideda iš virpesių ir reikia būti pakankamai tyram, kad pradėtum juos “matyti”. Protas ir jausmai žmoguje sukelia nuolatinį triukšmą dėl kurio tas gebėjimas “matyti” lieka užgožtas ir neatsiskleidžia.

nesupratau       2017-07-16 14:17

tai kurti- nelaiminami?


Rekomenduojame

Kun. prof. Andrius Narbekovas: „Politinis korektiškumas veda į niekur“

Seimas aiškinsis, kokia jo pozicija dėl ES ateities vizijos: parengti trys skirtingi projektai

Vienas iš šiuolaikinės dvasininkijos veidų..., arba Kai politinis korektiškumas svarbiau negu krikščionybė!

Gintaras Karosas. Vytis

Kavarskas pagerbs laisvės kovotojų, šios parapijos ganytojų mons. Alfonso Svarinsko ir Algimanto Keinos atminimą

Rimantas Jonas Dagys. Kaip gyvensime ratifikavę Stambulo konvenciją, arba Ką reiškia „gender blender“ (video)

Lietuvos medikų sąjūdis kviečia pasirašyti nacionalinį susitarimą

2017-ųjų Laisvės premija skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei s. Nijolei Sadūnaitei. Sveikiname!

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ar laisvoje visuomenėje reikalingi draudimai? Atsakymas A. Tereškinui

Andrius Narbekovas. Transseksualizmas – medicininiai ir etiniai aspektai

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

EP reakcija į „Rojaus popierius“: raudona kortelė padedantiems slėpti mokesčius

Vytautas Radžvilas. Nekalti žaidimai?

Algimantas Rusteika. Apie pasaulį anapus ekrano

Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

Pirmoji pasaulyje „gyvybės vizas“ žydams išdavė Lietuva, bet pasaulis to nežino

Pirmą kartą Danijos teismas už teroristinius nusikaltimus atėmė pilietybę

Kviečiame paremti Andriaus Švarplio peticiją – apginkime ir krikščioniškų pažiūrų Seimo nario žodžio laisvę

Karolis Kaupinis. Viešas laiškas tiems, kuriems rūpi

1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

Vytautas Radžvilas. Prigimties pabaiga

Dr. Ignas Kalpokas. Kodėl socialiniai tinklai tapo politikos technologijų dalimi?

Povilas Urbšys. Esu seksistas ir mužikas

Žilvinas Nečiūnas. Kas „gelbėja“ Gedimino kalną

Andrius Navickas. Sutrikusio žmogaus žalojimas nėra rūpestis jo teisėmis ir laisve

Apie Dainiaus Kepenio „lengvatikystę“, arba Kokia argumento „atsimena iš pasakojimų“ vertė?

Savo parašu paremkime Aldonos Jankevičienės peticiją: apginkime tuos, kurie žuvo vardan Tėvynės, pareikalaukime teisingumo

Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Mihailas Neamţu. Sorosas ar Tocquevilleʾis?

Kas pagimdė medikų bruzdėjimus?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.