Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 11 d. 1:20

11     

    

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Nubausdamas priešus, o mus pasišaukęs, išaukštinai tautą

Apie aną naktį tėvams mūsų buvo
iš anksto paskelbta, kad jie, sužinoję,
kas jiems pažadėta, vis būtų viltingi.
Tad tavo tauta pasikliaudama laukė
teisiųjų palaimos, o priešų žlugimo.
Nubausdamas priešus, o mus pasišaukęs,
išaukštinai tautą, jai suteikei garbę.
Pavojams praėjus, gerų tėvų sūnūs
laisvai ėmė švęsti aukojimo šventę.
Visi jie vieningai įsipareigojo
laikytis įstatymo – Dievo Teisyno,
kartu džiaugtis laime, vargus drauge kęsti.
Paskui užgiedojo šventas tėvų giesmes. (Išm 18, 6–9)

* * *

Laiminga tauta, kuri išrinkta būti Viešpaties nuosavybe

Džiūgaukit, Viešpačiui teikdami šlovę, teisieji;
teisiesiems garbinti dera.
Laiminga tauta, kuri savo Dievu Viešpatį laiko,
toji tauta, kuri išrinkta būti jo nuosavybe. –

Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo,
kurie tikis jojo malonės.
Jis jų gyvybę nuo mirties saugo
ir bado metu pamaitina. –

Mes jo didžiai išsiilgę,
jis mūsų rėmėjas ir skydas.
Viešpatie, būki tu mums gailestingas,
mes gi taip tavim tikim. (Ps 32, 1. 12. 18–20. 22)

 

* * *

Laukė miesto, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas

Broliai! Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome. Per jį protėviai gavo gerą liudijimą. Tikėdamas Abraomas paklausė liepimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. Tikėdamas jis apsigyveno pažadėtoje žemėje, tarytum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais. Mat jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas. Tikėdama ir pati Sara gavo galią tapti nėščia, nepaisant senyvo amžiaus; ji pasitikėjo tuo, kuris buvo davęs pažadą. Ir todėl iš vieno vyro, ir netgi apmirusio, gimė palikuonys, „gausūs tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys“.

Jie visi mirė tvirtai tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami, sveikindami ir išpažindami, jog jie žemėje ateiviai ir keleiviai. Taip kalbėdami, jie duoda suprasti, jog ieško tėvynės. Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. Bet dabar jie siekė geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl nėra Dievui negarbės vadintis jų Dievu; jis jiems parengė Miestą! Tikėdamas Abraomas atnašavo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis ryžosi paaukoti net viengimį sūnų, – jis, kuris buvo gavęs pažadus, kuriam buvo pasakyta: „Tau bus duoti palikuonys iš Izaoko“. Jis galvojo, kad Dievui įmanoma prikelti net mirusius, ir todėl atgavo sūnų kaip pavyzdį. (Žyd 11, 1–2. 8–19)

 

* * *

Ir jūs būkite pasirengę

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę! Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės. Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“.

„Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad, kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie! Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.

Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“ Viešpats atsakė: „Koks užvaizdas tiek ištikimas ir sumanus, kad šeimininkas galėtų jį paskirti vadovauti šeimynai ir savo metu ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visos nuosavybės. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’ ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Šeimininkas jį žiauriai nubaus, ir jam teks neištikimųjų likimas.

Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino šeimininko valios, kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“. (Lk 12, 32–48)

 

* * *

Visagali amžinasis Dieve, kurį Jėzaus pamokyti drįstame Tėvu vadinti, savo Žodžiu stiprink mūsų Tikėjimą ir Viltį, kad išliktume budintys, ir išugdyk mumyse savo vaikų dvasią, kad taptume verti Tavo žadėjimų.

Melskimės –  asmeniškai ar bendruomenėje – ir už Lietuvą Tiesoje, kad Viešpaties vedami, įveiktume mūsų Tėvynę žlugdantį neteisingumą ir susiskaldymą. Tavo gailestingumui pavedame ir Tavęs dar nepažinusius ar per savo puikybę nuo Tavęs nusigręžusius. Būk gailestingas ir teisiesiems, kurie dėl Tavo Vardo ar Žodžio patiria išbandymus. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Karlas Raneris († 1984). Gera malda yra jau dabar galvoti apie savo mirtį

Mūsų mirtis yra tiesiog apsisprendimo akimirka. Šioje akimirkoje susitelkia visas žmogaus gyvenimas, šią akimirką viskas mūsų gyvenime tampa tvirtu ir galutiniu, mirtyje mūsų laikas ir mūsų gyvenimas tampa amžinybe. Arba taip, arba taip. Mirtyje kalba Dievas ir žmogus, abu ištaria savo paskutinį žodį, kuris lieka ir niekada nesibaigia, bet išlieka ausyse ir širdyje, dabar ir amžinai.

Ar mes turėsime malonę šią akimirką padaryti malda, didžia kunigiška mūsų gyvenimo, viską paaukojančio ir viską atiduodančio, malda, kuri visa tai, kas mes esame ir buvome, ką darėme ir nuo ko kentėjome, iškelia į Dievo šviesą ir panardina Jo gailesčio bedugnėje? Ar mes mirsime žinodami ir mylėdami, ar skvarbi mūsų akis įžvelgs mirtyje tą, kuris esant šiai būsenai paskutinį kartą šioje žemėje susitinka su mumis, tą, kuris pats numirė, ir, pažvelk, jis gyvas, Jėzus Kristus? Ar ši mūsų malda bus Kristaus lydima sužadėtinės malda, Bažnyčios „tikėjimo malda“ (Jok 5, 15), mus patepanti amžinybės kunigaikščiais? Ar mes galėsime melstis šią apsisprendimo valandą ir melsdamiesi atiduoti savo dvasią į Dievo rankas? Gailestingasis Dievas tesuteikia mums malonę meldžiantis atsiskirti nuo šio pasaulio, kad paskutinysis, tuometinis širdies žodis galėtų būti pirmasis amžinybėje, niekada nesibaigiantis! Palaimintas tas, kuris pats tokią apsisprendimo maldą įstengia ištarti apsispręsdamas!

Tačiau mes nežinome, ar malonė mums bus duota – sąmoningai ir dvasios laisve eiti pasitikti mirties ir meldžiantis sveikinti ją kaip Dievo pasiuntinį. Mirtis atsėlina kaip vagis naktį. Mes nesame tikri, ar mūsų paskutinis apsisprendimo apie laiką ir amžinybę žodis nenuskambės būtent tą akimirką, kai mes negalvosime apie mirtį, kad tai nebūsiąs žodis, apie kurį mes patys nieko nežinosime, jog jis buvo mūsų atsiliepimo Dievui pabaiga. Tokiu būdu mes negalime daryti nieko kito, kaip dabar ir visuomet laikyti degantį tikėjimo ir meilės žibintą, nuolat išlikti apsiginklavusę gerų darbų aliejumi, visada budėti, kad atėjęs Viešpats nerastų mūsų miegančių. Mes negalime padaryti nieko geresnio, kaip tik apsispręsti malda, kurią mes mielai kalbėtume savo mirties valandą, jau dabar ir nuolatos melstis, dabar melstis už apsisprendimą tą būsimą valandą, dabar melsti tvirtumo malonės. Dabar melsti: „Neleisk man niekuomet nuo Tavęs atsiskirti, o jei norėčiau Tave, mano Dieve, palikti, neleisk ir priversk, Tu, silpnų ir narsių širdžių Dieve, ir mano maištingą širdį su Tavo paslaptingai švelnios malonės visagalybe Tau tarnauti!“

Gera malda yra jau dabar galvoti apie savo mirtį.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Apie autentišką žmogų.       2019-08-15 21:37

“Pažvelkite į žmogų tėvo Kolbės asmenyje: tai slėpinys, kažkas neaprėpiama, ir kaip tik dėl to per jį regėti Dievas. Žmogus iš tikrųjų tik tada, kai jis nebėra jis pats. Kalbu apie Dievo patyrimą. Kas tai patyrė, jaučiasi perkeistas [...]. Jeigu mes patys neturėjome tokios Dievo patirties giliuoju lygmeniu, galime pradėti artėti prie jos žvelgdami į tokių šventųjų kaip tėvas Kolbė pavyzdį. Jei žmonija turės tokio masto asmenybių, Dievo pėdsakai bus regimi. Užteks tik prisiminti tokius pavyzdžius, ir čia pat iškils mūsų klausimas, ir nujausime, kad atsakymas vienintelis: mūsų gyvenimas didžiu gali tapti tik per dialogą, meilės dialogą. Nėra kitokios patirties, tik tai šita: mylintis veidas, nukreiptas į savąjį Dievą, į Dievą, kuris tavyje, į Dievą, kuris jį pavers savimi, o visą tokio žmogaus gyvenimą - meilės žvilgsniu, nukreiptu į Kitą.” Morisas Zundelis iš knyg. Magnificat.

Jota       2019-08-15 18:04

Evangelijos nuorodos gerai, bet ne visi ją supranta. Reikia profesionalaus paaiškinimo. Aš nesu skaičiusi geresnio straipsnio apie mirtį nei šis: https://3rm.info/publications/21526-kto-pomnit-o-smerti-tot-ne-mozhet-greshit.html (rusų k., bet politikos čia nėra).

Koks turi būti pasiruošimas?       2019-08-15 16:44

O gi toks: Jn 14, 21–26 „Globėjas, kurį Tėvas atsiųs, išmokys jus visko“

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu“.
Judas – ne anas Iskarijotas – paklausė: „Viešpatie, kas atsitiko, jog ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui?“
Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs.
Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“.

Jota       2019-08-15 8:55

Kaip tu nesupranti, ah, kaip nesupranti! Norėčiau tau paaiškinti, bet nuo ko pradėti? Nes toks jovalas tavo galvoj, kad net baisu.

“Gera malda yra jau dabar galvoti apie savo mirtį” - nėra teisingesnių žodžių, nes tai yra pasiruošimas tam, kas mūsų laukia ir nuo ko nepabėgs nė vienas. Visų mūsų laukia susitikimas su Kristumi, ir jau dabar reikia pradėti jam ruoštis.

Mozė su ragais buvo pavaizduotas per klaidą.

ah1       2019-08-14 21:14

“Gera malda yra jau dabar galvoti apie savo mirtį” - savęs programavimas ligomis, mirčiai, dėmesio nukreipimas nuo dabarties,  trumpai - mirties kultas. Tik kas taip suinteresuotas kad mes žmonės išmirtume?  Ar tik ne šėtonas trokšta žmonių mirties?
Biblijoje tai parašyta kad Jėzus Kristus kai ateis tai Jis Jėzus Kristus bus su ragais. Tai ar ne šįtonas vaizduojamas su ragais..? O ir Mozė su ragais vaizduojamas skulptūr, kažkoks raguotųjų kultas gaunasi… Na o melstis savo mirties masiškai tai jau kaip HAARP gaunasi, mirties egregorius.

Žinoma       2019-08-11 18:57

Kad pal. Teofilis Matulionis vykdė su malonumu Dievo valią. Ne murmėjo ir ne keikė, o priėmė tai ir nešė savo kryžių. Jo net šūkis buvo per kančias į žvaigždes.

Jota       2019-08-11 16:58

Žinoma, Teofilis Matulionis su malonumu buvo konclageryje.

O aš pasiūlysiu       2019-08-11 15:47

tiems, kurie nepatiria malonios įsimylėjelio meilės, TĖVO meilę. Tai tas pats, kaip vaikui mamos ar tėvo buvimas arti. Kur buvęs, kur nebuvęs vaikas, palaksto, palaksto ir bėga prie mamos ar tėvelio ir pakimba ant kaklo arba įsitaiso ant tėvelių kelių, prisiglaudžia, pabūna kelias minutes jų artumoje ir vėl lekia žaisti, judėti, t.y. įsitikino, kad yra mylimas, kad yra jiems labai svarbus ir vėl laimingas gali žaisti. Taip yra ir su mylinčio Dangiško Tėvo meile, tereikia atsiduoti Jam, kaip vaikas ir patikėti Jo globa. Šis budėjimas yra vaiko budėjimas, kuris taip pat yra lengvas ir malonus. Taip, kaip, kad ir konclageryje buvo pal. Teofilis Matulionis, bet vaikiškas atsidavimas savo Dangiškajam Tėvui, darė pakeliamą bet kokią kančią, net sugebėti atjausti savo budelį, kuris galų gale ir pats atsivertė.

Jota       2019-08-11 12:45

Ne vien malonumais kelias pas Dievą grįstas.

Prisiminkime,       2019-08-11 10:05

kaip jautėmės būdami įsimylėję.  Mintys tik ir sukosi apie mylimą žmogų. Ryte atsibundi, o mintyse mylimas žmogus, o širdyje taip gera, taip švelnu, taip miela. Atrodo, kad ir žemė prasmegtų po kojomis, o man gerai, nes nesu vienišas. Visada viltis susitikti, pasikalbėti, o gal ir prisiglausti. Taip yra ir su tuo, kuris myli, be protiškai myli Jėzų  ir jaučia Jo atsakomąją meilę. Manau, kad įsimylėjėliai ir po mirties visada pažins vienas kitą. Ieškokite Jėzaus meilės ir Jis - JĄ jums duos. Toks “budėjimas” yra malonus, labai malonus, na labai, labai malonus.

Tai vadinasi,       2019-08-11 6:33

kad mintys būtų visada su Dievu, o ne paskendusios pasaulio problemose.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apklausa: kada atsiranda gyvybė?

Verta prisiminti. 2019-ųjų Laisvės premijos nominantas Albinas Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“

Andrius Švarplys. Europos Sąjunga tapo Eurovizija

Kodėl šmeižiama Lietuva ir jos didvyriai?

Jurga Lago. Susipažinkite – naujoji Europa

Vytautas Sinica. Kas imsis atstovauti žmonėms, besirūpinantiems aplinkos apsauga, tačiau atmetantiems leftistinę globalizmo darbotvarkę?

Valdas Vižinis. 8 pagrindiniai Lietuvos valdžios mitai, sukurti Klonio įvykiams ir brukami visuomenei

Poetas partizanas B. Krivickas: dūžtant gyvenimo formoms jas išlaikė kūryboje

Remigijus Merkevičius apie N. Venckienę: jei būtų vadovaujamasi teisės aktais, ji turėtų būti laisva

Piketo „Mes už teisingumą“ dalyviai LR prokurorams: „Išsklaidykite visuomenės abejones dėl prokurorų darbo skaidrumo ir jų atsakomybės“

Vytautas Radžvilas. Iki fašistinio Sąjūdžio – vienas žingsnis (I)

Audrius Bačiulis. Kieno diriguojami ir koordinuojami išpuoliai prieš G.Nausėdą žiniasklaidoje

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.