Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. Marija – į dangų paimtoji

Tiesos.lt redakcija   2015 m. rugpjūčio 15 d. 2:50

10     

    

Geroji Naujiena. Marija – į dangų paimtoji

Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.

O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia. Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.

Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus. (Lk 1,39–56)

Šiandien Katalikų Bažnyčia švenčia Marijos Dangun Ėmimo šventę, dar kitaip – Žolinę.

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje išdrįskime sakyti TAIP tam, ką mums skiria Viešpats, ir leiskimės būti vedami Marijos – mūsų visų „Vilties žvaigždės“.

Kard. Christoph Schönborn. Marijos ėmimas dangun – pergalė prieš mirtį

Visata yra baigtinė. Jos pradžia buvo apibrėžta laike. Vieną dieną ji sulauks ir pabaigos. Kaip sako mokslininkai, maždaug prieš keturiolika bilijonų metų visata atsirado po Didžiojo Sprogimo. Nebuvo jokio „prieš tai“, o po bilijonų metų ji galiausiai išnyks.

Ar bus „po to“? Ar visa tai – matuojant amžinybės mastu – tik trumpalaikis žavesys?

Mes irgi esame mirtingi. Tam tikru požiūriu mūsų egzistencija prasidėjo, kai buvo apvaisinta kiaušialąstė ir užsimezgė unikalus, niekuomet iki tol neegzistavęs ir nepakartojamas naujas kūrinys: tai momentas, kai Dievas pakvietė mane gyvenimui. Tuo momentu, kai buvau pradėtas, atsirado ir manasis „aš“.

Tačiau Dievo širdyje, jo mintyse aš jau buvau „apgalvotas“, Dievo amžinybėje jau egzistavau. Net prieš man užsimezgant mano motinos įsčiose, Dievas norėjo manęs ir mylėjo mane. Nesu paprasčiausias „sėkmingas gamtos šūvis“; esu viena iš Dievo minčių, net jei aš ilgą laiką nebuvau perkeltas į tikrovę, kurią Dievas man buvo numatęs.

Žinoma, kad mano gyvenimas pasibaigs, kad vieną dieną turėsiu mirti. Kas bus po to? Paprasčiausiai „nieko“? Išnyksiu be pėdsako? Taip, kaip vieną dieną pradings visa visata?

Biblijos žinia – kitokia; pasak jos, galutinis žodis nepriklauso mirčiai. Marijos kūno priėmimo į dangų šventė (vadinama Marijos Ėmimu į dangų) gali būti pavadinta „pergale prieš entropiją“. Mokslininkai supranta entropiją kaip negailestingą ir nesustabdomą judėjimą užgesimo ir mirties link.

Paskutiniame Biblijos puslapyje randame nuostabų pažadą: „Aš regėjau naują dangų ir naują žemę... O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ (Apr 21, 1.5).

Net jei viskas, ką mes matome šiandien, praeina – mūsų žemė, žvaigždės, galaktika, ir mes patys – vis dėlto ne viską sunaikins mirtis.

Kodėl mes taip ypatingai mylime ir gerbiame Mariją? Nes ji yra šios pergalės pradžia – „naujos kūrinijos aušra“. Gruodžio 8-oji – deja, pastaruoju metu jos prasmė nyksta dėl prieškalėdinės pirkimo karštligės – ir rugpjūčio 15-oji yra glaudžiai susijusios viena su kita.

Gruodžio 8-ąją mes švenčiame Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą jos motinos – Onos – įsčiose. „Pradėta be prigimtinės nuodėmės“ – taip Bažnyčia moko apie Mariją, o tai reiškia: be mirties sėklos, kurią mes visi nešiojamės.

Rugpjūčio 15 d. mes švenčiame Marijos ėjimą namo.  „Palaiminta esi tarp moterų“, – taip Elzbieta sutinka savo giminaitę Mariją, abi jos laukiasi. Marija – „didi su savo kūdikiu“ kaip buvo sakoma apie nėštumą senovėje. Tuo metu ji nešiojo po savo širdimi Jėzų, kuriam buvo skirta nugalėti mūsų mirtį per savąją.

Dauguma kūrinių, skirtų Marijos Ėmimo į dangų temai, vaizduoja apaštalus, susirinkusius šalia tuščio kapo. Mirtis negalėjo pasiimti šio kūno, suteikusio gyvybę Kristui, mūsų gyvenimui, mums.

Todėl Marija yra „naujos kūrinijos viltis“, o rugpjūčio 15-oji – džiugesio pilna šventė.

Pagal Christoph Cardinal Schönborn knygos „My Jesus. Encountering Christ in the Gospel“ (2005, San Francisco) ištrauką parengė D. Žemaitytė

Bernardinai.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

LP Tam"Dangausvartųarkajau atrasta"i       2015-08-17 13:24

Kas ką pridėjo ar atėmė iš konkrečios Apreiškimo šv. Jonui knygos? Atrodo kažką kartoji, tik „iš kitos operos“.

Tam "Dangaus vartų arka jau atrasta"       2015-08-15 21:08

Truputi paklydau.Užrašiau Apreiškimo 21 skyrių o reikia 22:18,19

Tam "Dangaus vartų arka jau atrasta"       2015-08-15 21:03

Žmogau nereikia visokių netikrų dalykų paistyti.Paskaityk Jono evangelijoje 19 skyriuje nuo 25 eilutės iki 27 ir suprasi kaip Jėzus pasirūpino savo motina.Nereikia čia skleisti pasakų apie ėmimus dangun.Ir dar labai praverstų atidžiai perskaityti Apreiškimo knygos pabaigą;21:18,19 suprasi kuom gresia savavališkai iškraipomas Šv.Raštas.

vvv       2015-08-15 20:40

“Ne visi pasiduoda zombinimui,” - prabilo zombis ir tęsė: “...”.
Ir iškart pasidaro aišku, kas pasidavė.

naa       2015-08-15 15:52

na Jėzų tai Rfaelio paveiksle ir ikonose vaizduoja taip imamą į dangų :”Вознесение Иисуса, иконы, НЛО  http://www.youtube.com/watch?v=KTlA-RIBNd4”
Tai jei Jėzų taip paėmė tai ir Mariją taip paėmė?

mmmm       2015-08-15 14:52

Ne visi pasiduoda zombinimui. Ineternete pilna informacijos kaip senovėje vaikus aukodavo, pavyzdžiui padėdami ant skulptūros rankų ir šie nukrisdavo į ugnį, apie visų pirmagimių išskerdimą Egipte, Abraomas vedė paaukoti savo sūnų, šventyklose buvo kekšystė - šaltinis Biblija.
Būtent Mariją Juozapas parsivedė iš šventyklos… ir būtent Marija pastojo nežinia nuo ko…

ES vėliavoje - 12 žvaigždžių vainikas        2015-08-15 12:36

Švč. M. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės pirmajame skaitinyje iš Apreiškimo Jonui knygos skaitome: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12,1). Turbūt ne visi žino, kad būtent šie žodžiai įkvėpė prancūzų dailininką Arsène‘ą Heitzą, sukūrusį Europos Sąjungos vėliavą.
Vėliavos istorija siekia 1949 m., kai dar nebuvo Europos Sąjungos. Tais metais buvo įkurta kita europinė organizacija – Europos Taryba. Jau pirmojo Europos Tarybą sudarančių šalių atstovų susitikimo metu buvo pasiūlyta suprojektuoti vėliavą, kuri simbolizuotų žemyno tautų vienybę. Buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo prancūzas Arsène Heitz. Jis konkursui pateiktame projekte pasiūlė dvylikos žvaigždžių vainiką mėlyname fone. Iš pradžių žvaigždžių spalva turėjo būti balta. Vėliau buvo parinkta aukso spalva. Oficialiai buvo aiškinama, kad mėlyna spalva yra vilties simbolis, o žvaigždžių skaičius dvylika simbolizuoja pilnatvę. Tačiau vėliau pats dalininkas patikslino, kad mėlyna tai ir vilties spalva, ir krikščionių tradicijoje Mergelės Marijos spalva, o žvaigždžių vainiko simbolis paimtas iš Apreiškimo Jonui knygos.
Įdomus ir dar vienas sutapimas: Europos vėliava buvo patvirtinta 1955 m. gruodžio 8 d. Strasbūre vykusiame Europos Tarybos ministrų komiteto posėdyje. Tą dieną Bažnyčia mini vieną pagrindinių Mergelės Marijos švenčių – Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę.

Dangaus vartų arka jau atrasta!        2015-08-15 11:24

“Savo neseniai išleistoje knygoje „Sveika, šventoji Karaliene“, prof. Hahnas teigia, kad istorija iš Evangelijos pagal Luką, kaip Marija aplanko Elžbietą, turi daugybę reikšmingų panašumų į pasakojimą Senajame Testamente, kur Dovydas gabeno Sandoros skrynią į Jeruzalę. Panašumų per daug, kad tai būtų vien atsitiktinumas: Lukas nori savitu būdu mums pasakyti, kad Marija yra naujoji Sandoros skrynia.
Kaip senovės Izraelyje sandoros skrynioje saugotos Įstatymo plokštės ir truputis manos iš dangaus – senosios sandoros ženklai – taip Marijos įsčiose įsikūnijo naujosios Sandoros pažadas ir tikroji Gyvenimo Duona – mūsų Išganytojas Jėzus. Taip jau nuo apaštalų laikų Bažnyčioje tikima, kad Marija buvo naujoji Sandoros skrynia. Tuo tarpu senoji sandoros skrynia buvo prarasta jau daugybę amžių, ir niekas iš žydų iki šių dienų nežino, kur ji yra.
Turėdami tą galvoje pažvelkime į Apreiškimo knygos 11 skyriaus pabaigą: Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros skrynia, ir sušvytravo žaibai, nuskambėjo balsai ir griaustiniai, kilo žemės drebėjimas, ir pabiro baisi kruša (Apr 11, 19).
Marija, Bažnyčios Motina, Apreiškimo knygoje simbolizuoja Izraelio pašaukimo išsipildymą. Jie tapo naujais žmonėmis, kurie turi nešti Kristų pasauliui. 
[…] Kai Viešpats prisikėlė iš mirties, jis su savimi į dangaus garbę pasiėmė ir tikrąją naujosios sandoros skrynią, savo motinos Marijos kūną. Kaip senovės izraelitai tikėjo, kad originali skrynia buvo padirbta iš netrūnijančio medžio, taip ši ištrauka yra ženklas, jog prisikėlęs Sūnus padovanojo savo Motinai Marijai nesugedusio kūno malonę.”
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-08-15-marijos-paemimas-i-dangu-kodel-tai-tiesa/105717

"Atsidarė danguje Dievo šventykla,       2015-08-15 9:37

  ir pasirodė šventykloje jo Sandoros skrynia. Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.
  Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai milžiniškas ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų. Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nurėžė jas žemėn. Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų kūdikį.
  Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto. O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta būstinė.
  Aš girdėjau galingą balsą danguje, kuris sakė: „Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Mesijo valdžia”.
(Apr 11, 19a; 12, 1. 3–6a. 10ab)

Visagali amžinasis Dieve,        2015-08-15 9:31

tu savo Sūnaus Motiną,
nekaltąją Mergelę Mariją, su kūnu ir siela paėmei į dangų;
duok malonės ir mums nuolat siekti aukštesnių dalykų
ir tapti jos garbės dalininkais.
(Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventės mišių Pradžios malda)


Rekomenduojame

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.