Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. Kai laukiant Viešpaties kyla klausimas „O ką mums daryti?“

Tiesos.lt redakcija   2015 m. gruodžio 13 d. 4:29

7     

    

Geroji Naujiena. Kai laukiant Viešpaties kyla klausimas „O ką mums daryti?“

Minios klausinėjo Joną Krikštytoją: „Tai ką gi mums daryti?!“ Jis joms sakydavo: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro.“ Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: „Mokytojau, o ką mums daryti?“ Jis aiškino jiems: „Nereikalaukite daugiau, negu jums nustatyta.“ Taip pat ir kariai klausinėjo: „O ką mums daryti?“ Jis jiems sakė: „Nieko neskriauskite ir neįdavinėkite dėl pelno, tenkinkitės savo alga.“

Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė: jis išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi.“ Dar daug kitų paraginimų jis davė tautai ir skelbė Gerąją Naujieną. (Lk 3, 10–18)

Prasideda Gailestingumo Jubiliejus. Jo pradžią Lietuvoje paženklins šį sekmadienį atveriamos 15 Gailestingumo durų visose katedrose ir garsiausiose šventovėse.

Įžengę pro Gailestingumo vartus melskimės už Lietuvą Tiesoje, kad šiais Jubiliejiniais metais, padrąsinti Jo meilės, ne tik ryžtumės priimti Dievo gailestingumą, bet ir atsiverstume – kasdieniais apsisprendimais ištiesintume savo gyvenimo kelią Mesijui ateiti.

Kun. dr. Karl Schuler. Krikštytojas kreipiasi į mus


Šiandien mums darosi vis aiškiau, jog negalima išskirti kokio nors vieno Jėzaus paveikslo ir tvirtinti, jog tik jame Jėzus pavaizduotas objektyviai, tai yra toks, koks jis iš tikrųjų yra. Kiekvienas evangelistas pabrėžia tai vieną, tai kitą Jėzaus bruožą, kiekvienas vaizduoja jį savaip.

Todėl nenuostabu, kad ir evangelisto Luko Jonas Krikštytojas savo būdo bruožais yra kitoks negu Mato ar Jono vaizduojamasis. Skiriasi ir jo išorės aprašymas. Lukas nupasakoja jį ne kaip vilkintį kupranugario vilnų apdaru ir besimaitinantį skėriais dykumos atsiskyrėlį. Evangelistas pasitenkina pažymėdamas, jog šis žmogus nuo vaikystės „gyveno dykumoje“ (1, 80), „nevalgė duonos, negėrė vyno“ (7, 33), nenaudojo „jokių svaigalų“ (1, 15). Luko skaitytojams dykuma nebuvo labai reikšminga sąvoka, todėl evangelistas vengia romantiškomis detalėmis puošti Jono Krikštytojo paveikslo, kad šis netaptų svetimas jo Evangelijos skaitytojams.

Užtat Lukas buvo vienintelis evangelistas, aprašęs, kaip Jono tėvui, kunigui Zacharijui, buvo iš anksto pranešta apie būsimą sūnaus pradėjimą (1, 15–22); kaip kūdikis šoktelėjo iš džiaugsmo motinos įsčiose pirmąsyk pasitikdamas savo Viešpatį (1, 39–44); kad jis bus Aukščiausiojo pranašas, einantis pirma Viešpaties jam kelio nutiesti (1, 76); kad jis mokys „žmones pažinti išganymą iš nuodėmių atleidimo“ (plg. 1, 77).

Jonas žino, beje, ir apie būsimąjį Viešpaties teismą, „kad jo rankoje vėtyklė: jis išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“ (3, 17); Tačiau nuo pat pradžių taip pat pabrėžiama, kad Viešpats suteiks nuodėmių atleidimą, išganymą, pasigailėjimą ir ramybę (plg. 1, 77–79).

Luko Jonas Krikštytojas, pasakytume, nėra agresyviai nusiteikęs prieš Jeruzalės vadus. Ką tai duotų jo skaitytojams? Anot Luko, Krikštytojo pamokslų taikinys visuomet yra visa tauta. Žodis „tauta“, Luko supratimu, neapsiriboja vien žydų tauta, kildinančia save iš Abraomo, bet apima taip pat ir iš pagonių kilusią naująją Dievo tautą. Ir mes esame pastarosios Tautos dalis.

Savaime suprantama, kad Jono Krikštytojo pamokslai prie Jordano upės taip ir sukasi apie tą ateinantįjį galingesnį, kuriam, kaip jis sakėsi, esąs nevertas atrišti kurpių dirželio. Jonas tam ir yra siųstas, kad skelbtų Mesijo atėjimą. Jis kviečia atsiversti, daryti atgailą. Jo kalba, skamba labai rimtai, ji paliečia klausytojų širdis, ir šie sunerimę klausia: „Mokytojau, o ką mums daryti?“(3, 12).

Lukui būdinga ir tai, kad tautoje jis išskiria atskiras grupes: muitininkus ir kareivius. Tai eiliniai maži žmogeliai. Jie ėmėsi tarnauti Romos valstybei spaudžiami ekonominių sąlygų – juk reikia kaip nors gyventi jų šeimoms. Jonas Krikštytojas nereikalauja iš jų herojiškų dorybių – tegu atitinka bent tas normas, kuriomis vadovaujasi kiti piliečiai. Ir elgtis jie turėtų taip, kad bendruomenė galėtų gyventi drauge, neaštrindama galimų nesutarimų. „Nereikalaukite daugiau, negu jums nustatyta“, – sako jis muitininkams. O karius, kurie nešioja ginklą ir gali būti gundomi juo piktnaudžiauti, Krikštytojas įspėja: „Nieko neskriauskite ir neįdavinėkite dėl pelno, tenkinkitės savo alga“ ( 3, 13–14).

Šie žodžiai tinka ir mums. Argi nesame įvelti į neteisėtas struktūras? Daugelis žmonių tikrai gyvena ant skurdo ribos, o kiti yra visko pertekę. Ar pastarieji neturėtų pagalvoti, kad dalis jų gėrybių yra atimtos iš tų skurdžių?

Krikštytojas nereikalauja, kad mes pasišalintume iš šio pasaulio kur nors į dykumą, o kad savo mažame pasaulyje, savo aplinkoje ir kasdienybėje įgyvendintume teisingumo principus ir kurtume gėrį. Tiesiog žmogus žmogui, kuo konkrečiau: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalina su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro“ (3, 11). Išvertus šį reikalavimą į dabarties kalbą, jis skambėtų maždaug taip: „Kas turi darbą ir mato, jog kitas jo neturi ar yra praradęs, tepasidalina su juo“. Per visą Luko evangeliją skamba ši socialinio teisingumo dominantė.

Nenuostabu, kad evangelistas įdeda ją ir į Krikštytojo lūpas. Jonas Krikštytojas neskelbia naujos dorovės , nesiekia revoliucinių visuomeninio gyvenimo pervartų. Jonas atneša veikiau naują tikrovę, iš Dievo kylantį naują gyvenimą Šventojoje Dvasioje, kuria Jonas buvo pripildytas dar motinos įsčiose (1, 15). Šventoji Dvasia nelyginant ugnis perkeičia ir mūsų širdis, formuodama jas iš naujo. Taip kuriama šventųjų bendruomenė, priimanti Dievą savo Viešpačiu. Įvyks tai, ką pranašavo Zacharijas: „Mus aplankė šviesa iš aukštybių, kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“ (1, 78 ir t.).

baznycioszinios.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jėzus        2015-12-14 23:36

buvo geriausias iš geriausių ir kokia Jo pabaiga - vienatvė, didžiausia psichologinė ir fizinė kančia. Bet Jis prisikelia kaip nugalėtojas. Jo žodžiai skelbia: sekit mane, tokių yra Dievo karalystė. Kančios bijoti nereikia. Ją reikia įsileisti, pergyventi ir aukoti. Ji ypatingu būdu išskaidrina žmogaus dvasią. O tai padeda eiti nelengvu Jėzaus kryžiaus keliu.

too       2015-12-13 16:50

to “1 Teisingas žmogus niekada nebus turtingas? 2015-12-13 14:34”

“Teisus žūva, bet niekas to neima į širdį. Geri žmonės paglemžiami ir niekas nesuvokia, kad teisųjį paglemžė siautėjantis blogis. Teisieji pasiekia ramybę, - randa poilsį ant savųjų gultų, kas eina teisingu keliu”- Izajo knyga 57: 1,
Izajus pranašas. O Kristus atėjo ne panaikinti Pranašų ir Įstatymo, o vykdyti.
Skaitykit ” Pakartotino įstatymo knygą”... ir žinosit ką turit vykdyt.  Vietoj VIEŠPATIES įsistatykit žodį JAHVĖ esmei pagauti

kam       2015-12-13 16:40

Kam skirta religija -  gavęs per vieną veidą atsuk kitą, kas turi tam bus duota, o kas ne turi bus atimtą tai ką turi?
Kas turi ausis teklauso…

Teisingas žmogus niekada nebus turtingas?       2015-12-13 14:34

O mūsų karalaitis šv. Kazimieras? T.p. Vengrijos karaliaus duktė šv. Elžbieta, šv. Adelė, kankinė ir imperatorienė, Prancūzijos karalius šv. Liudvikas IX (XII a.) ir t.t. Turtas savaime nei blogas, nei geras. Viskas prikauso nuo to, kaip mes su juo elgiamės.

Pagal Biblija       2015-12-13 9:26

Pasaulio protingieji ir galingieji nores zmones paversti savo vergais,bet to iki gslo jiems padaryti per dvasia neleis pats Dievad.Neuzmirskime!!!Materiakinius ir kuniskus poreikius gali reguliuoti ZMOGUS o dvasiniai ateina nuo Dievo.Ir Dievad remia ir laimina teisiuosius.O teisingas zmogus niekada nebus turtingas jis gali buti tik tvarkingas ir laimingas.Nes per dvasia ji remia pats kurejas Dievas.

Gal...       2015-12-13 9:21

tegul pasidalina TIE kurie pasigrobe viska!Ir prisieme sau istatymus tokius ,kad zmones be jokio darbo jiems vergautu.Nesiulykite dalintis tiems kurie nebeturi is ko dalintis!!!

Jezus pasake:       2015-12-13 9:18

Iseikite is pasaulio!Pasaulis tai netikintis Dievu,Dievo Karalyste.Kiekvienas turi galimybe is pasaulio iseiti i Dievo padangte,pas tuos kurie tiki Dievu,vieningai ji garbina ir laukia Dievo Karalystes ir Armagedono.Per Armagedona bus sunaikinti visi kurie turedami pasirinkimo galimybe pasiliko pasaulyje.Pasaulis teisiuju nekencia ir….vienaip ar kitaip juos sudoroja!Nes pasaulyje yra tik vienintele tiesa ,kad TIESOS NERA.O visa kas vadinama tiesa tera dumu uzdanga kuria siek tiek praskleide gerb.Venckiene.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.