Įžvalgos

Geroji Naujiena: Išganytojas jau gimė ir išgelbėjimas jau arti! Ir nebėra ko bijoti – prieš mus dar vieni Viešpaties malonės metai

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 31 d. 20:49

4     

    

Geroji Naujiena: Išganytojas jau gimė ir išgelbėjimas jau arti! Ir nebėra ko bijoti – prieš mus dar vieni Viešpaties malonės metai

Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.

O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.

Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose. (Lk 2, 16–21)

Sausio 1-ąją, aštuntąją Kalėdų dieną, pasitikdami mūsų Viešpaties 2017-uosius metus švenčiame ir Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmę. Minėdami išganingąją jos motinystę ir vėl prisimename šv. Kalėdų įvykį ir jo didžiąją žinią: Išganytojas jau gimė ir išgelbėjimas jau arti! Ir nebėra ko bijoti!

Tad ir melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime: telaimina ir tesaugo mus Viešpats visais ateinančiais metais. Tegul gimęs pasaulio Išgelbėtojas naujaisiais metais sustiprina mūsų tikėjimą, viltį ir meilę ir tegul veda savo tautą teisumo takais, kad ir kiekvieno mūsų širdyje įsitvirtintų geroji Betliejaus Naujiena. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. ANNO DOMINI

Naujųjų Metų dieną gauname Dievo dovaną, vadinamą laiku. Ant senų pastatų dažnai matome užrašą: Anno Domini ir datą. Tai reiškia, jog tas namas pastatytas konkrečiais Viešpaties metais. O juk visų mūsų, ligi vieno, gyvenimai egzistuoja Viešpaties metais. Anno Domini tikrai reiškia, kad kiekvieni metai yra Dievo dovana žmogui.

Kokie jie bus ir ar bus laimingi, priklausys nuo dviejų dalykų: nuo Dievo ir nuo mūsų, t. y. nuo to, koks bus mūsų santykis su Dievu. Todėl krikščioniui kyla natūralus klausimas: ko Viešpats tikisi iš manęs šiais metais? Uolaus Dievo valios vykdymo, t. y. gyvenimo pagal Dievo įsakymus, mylint Dievą ir artimą. Jei atėjusiais metais stengsimės vykdyti Dievo valią, metai bus laimingesni. Tai labai aiškiai išreiškia apaštalas Jonas: „Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, pasilieka Dieve, ir Dievas – jame“ (1 Jn 4, 16).

Pradedant naujuosius metus naudinga pažvelgti į praėjusiuosius ir iš jų ko nors pasimokyti ateičiai. Kas nori pakilti aukščiau, privalo pats savęs paklausti: „Ką aš gavau iš praeities, ko iš jos pasimokiau?“ Dabar išmintingiausia būtų apžvelgti, kas nuveikta, kaip nuveikta ir kas neįvykdyta. Ar Dievas yra patenkintas mumis dėl praėjusių metų? Ar sąžiningai atlikome savo pareigas, šeimoje, darbe ir bažnytiniame gyvenime? Gal bandėme nusimesti savo gyvenimo kryžių murmėdami dėl sunkumų ir netikėtai užklupusių nelaimių? Privalome susimąstyti, apgailėti savo klaidas ir ryžtis naujiems kilniems darbams.

Naujametiniai linkėjimai tikėjimo šviesoje. Kokia jų reikšmė? Krikščionis į naujuosius metus žvelgia iš amžinybės perspektyvos. Metai mums duoti pasirengti amžinajam gyvenimui. Kristus atėjo į žemę atnešdamas šio pasirengimo programą. Mūsų užduotis plėsti šioje žemėje Kristaus kuriamą teisingumo ir meilės karalystę. Nors mes visuomet pasiliekame tie patys, bet kiekvienais metais kas nors mūsų gyvenime pasikeičia. Naujieji metai liudija, jog dar vienais metais esame arčiau mirties, arčiau amžinybės. Kai kuriems šie metai, kuriuos pradedame, bus paskutiniai. Mūsų gyvenimas yra trumpas, todėl jį reikia gerai ir išmintingai panaudoti. Kiekvienam iš mūsų yra skirti apaštalo Paulius žodžiai: „Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!“ (2 Kor 6, 2). Kuomet šis metas pasibaigs, kito mums nebus duota. Todėl nebijokime mums Dievo duoto laiko pašvęsti Kristui. Kosminiais matmenimis žiūrint, Dievo mums duotas laikas labai trumpas. Ir vis dėlto jo užtenka, kad įvykdytume užduotį, kurią mus įgaliojo atlikti Viešpats. Štai kodėl apaštalas Paulius mus perspėja: „Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos“ (Ef 5, 15–16).

Vienas rimtas ir dievobaimingas vyras visada būdavo linksmas. Kartą kažkas jo paklausė, kaip jis taip visada gali būti linksmas? Vyras atsakė: „Kiekvieną rytą aš pirmiausia pažvelgiu į Dangų. Ten randu suraminimą savo skausmuose ir nelaimėse. Paskui pažvelgiu į žemę ir pamatau, kiek mažai žemės reikės mano karstui. Tada pažvelgiu į tuos žmones, kurie yra daug nelaimingesni už mane. Ir ramiai pradedu kasdienius darbus.“ Šių Naujųjų Metų dieną ir mes pažvelkime į Dangų, žemę ir žmogų. Gal ir mums tai atneš daugiau paguodos, sustiprinimo, ištvermės ir vilties.

Kad ir kokie būtų nuostabūs naujametiniai linkėjimai, visi žinome, jog ateinančiais metais susidursime su sunkumais ir problemomis. Mums labai prireiks Šventosios Dvasios siunčiamos išminties, tikėjimo palaikomos drąsos ir Mergelės Marijos globos. Išmintingas keleivis, eidamas nežinomu keliu, turi arba žemėlapį, arba vedlį. Krikščionio žemėlapis – Šventasis Raštas, o vedlys – Dievo Motina Marija. Kažkas iš teologų Dievo Motiną Mariją pavadino „mūsų ateities Motina“, kadangi naujuosius metus pradedame jos globojami ir užtariami. Šią dieną dėkojame Dievui už padovanotus dar vienus metus, dar vieną progą padaryti daug gerų darbų Dievui, artimui ir Tėvynei. Mes šaukiamės Marijos užtarimo, kuomet apima vienatvė ir ištinka skausmai. Meldžiame pagalbos sunkiomis nusivylimo dienomis. Pamaldumas Marijai mus veda prie Kristaus. Pamaldumas Marijai sudaro vieną esminių krikščioniško gyvenimo dimensijų, suteikia mums dvasinės taikos, nes taika su Dievu yra esminė mūsų kiekvienos dienos nuostata. „Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5, 9).

Brangieji, nepasiduokime nevilčiai: argi jau nėra daugiau poezijos ir nuostabios paslapties Kalėdose? Ar nespindi žvaigždės danguje? Ar angelai negieda iš aukštybių? Jei mes visi, maži ir dideli, vaikų akimis pažvelgsime į pasaulį, pamatysime jį visai kitokį ir suprasime, kaip reikia ieškoti tarpusavio meilės ir sugyvenimo. Kad galėtume suprasti savo klaidas ir pasitaisyti, privalome melsti Mergelės Marijos Dievo Motinos užtarimo, jog ji suteiktų mums nekaltumu spindinčias akis. Mes patikime visus savo prašymus mūsų užtarėjai ir visų Dievo malonių tarpininkei Mergelei Marijai. Tesuteikia Viešpats mūsų žmonijai taiką ir ramybę. Taikos Karaliene, melski už mus.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

> 2017-01-1 14:18       2017-01-1 15:05

>“Ar lietuviškai nebemoki?   

Garbė Viešpačiui Jėzui ir Marijai, Dievo Gimdytojai. Amen.”

O Patsai ar moki, -naudoji barbarizmą ” Amen”?  Kam naudoji hebrajišką žodį “amen” ? Kalbėk ir rašyk lietuviškai, arba bent jau parašyk šalia ką reiškia žodis ” amen”.
O jei nežinai tai biblijoje yra paaiškinimas- ” amen” - hebrajiškas žodis.

Na matot       2017-01-1 15:01

kaip gerai, visos problemos išspręstos, bijoti nėra ko, viskas nuostabu.

Ar lietuviškai nebemoki?       2017-01-1 14:18

Garbė Viešpačiui Jėzui ir Marijai, Dievo Gimdytojai. Amen.

ką galima pasakyti į tai?       2017-01-1 13:44

Hallelu- Ja(h) - šlovinkime Viešpatį/Jahvę.


Rekomenduojame

Vytautas Vyšniauskas. Ar ne laikas likviduoti visas studentų atstovybes?

Stasius Palionis. Nemokytas bernelis ir mokytas šunelis

Ką norėjo pasakyti patriarchas, o ką nutylėjo?

Krescencijus Stoškus. „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“

Dalius Stancikas. Kęstutis Milkeraitis – laisvės rezistentas

Liudvikas Jakimavičius. Ką mes norime statyti Lukiškių aikštėje: paminklą simboliui ar valstybės simbolį – Vytį?

Nerijus Čepulis: Kokia ateitis laukia Lietuvos ir pasaulio universitetų?

Kas laukia Lietuvos? Boguslavas Gruževskis: du scenarijai

Algimantas Rusteika. Kreipiniai, arba Kaip šaukė, taip mes ir…

Artūras Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos

Reportažas iš mons. Alfonso Svarinsko ir Lietuvos partizanų atminimo vakaro

Savo tėvą, vieną žymiausių tarpukario Lietuvos žurnalistų, pažinęs tik iš jo raštų

Vytautas Budnikas. Mums siūloma ratifikuoti ideologizuotą konvenciją

Simonas Jazavita. Netradiciškai apie birželio 15-ąją – apmąstymai po 77-erių metų

Geroji Naujiena: Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius

Skandalas KTU: kas parašė disertaciją?

Vytautas Radžvilas. Lietuva dabartizmo gniaužtuose – kaip iš jų ištrūkti?

Iš arti. Kaip Seimas svarstė ir galutinai atmetė liberalų stumiamą ir vienalyčių asmenų partnerystės įstatymą

Dyvų dyvai: JAV paskelbus apie naujas sankcijas Rusijai, Vokietija pagrasino ... atsakyti tuo pačiu

Kun. Robertas Grigas. Laiškas Lietuvos vyskupams dėl Vyčio paminklo

Algimantas Rusteika. Noras pralaimėti

Algimantas Zolubas. Kėslas pažeisti Konstituciją ir Seimo narių priesaiką

Tyrimas: Lietuvos žiniasklaidos padėtis nenuteikia pozityviai

Liudvikas Jakimavičius. Dočys kuria „Laisvės“ partiją

Birželio 16–17 dienomis kviečiame į politinių studijų dienas – Adolfo Damušio demokratijos studijų centro atidarymą Martyno Mažvydo bibliotekoje

Vidmantas Valiušaitis. 1940 m. birželio 15-oji: kodėl Rusija mums iki šiol kabina „fašistų“ ir „žydšaudžių“ etiketes?

Seimas triuškinamai atmetė vienalyčių partnerysčių įteisinimo projektą

Saulius Arlauskas. Atsakymas Vytautui Mizarui: Vienos lyties porų partnerystės Konstitucija nemini

Karolis Dambrauskas. #laisvenuorokenrolo

Klausimas: Ar Dovilė Šakalienė turi atsisakyti Seimo nario mandato? Ar tai padariusi ji susigrąžintų Jūsų pagarbą?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.