Įžvalgos

Geroji Naujiena. Palaiminti išėję ieškoti Gyvojo Dievo – jie bus atrasti

Tiesos.lt redakcija   2017 m. sausio 8 d. 0:45

4     

    

Geroji Naujiena. Palaiminti išėję ieškoti Gyvojo Dievo – jie bus atrasti

Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“.

Tai išgirdęs, karalius Erodas apstulbo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas.

Tie jam atsakė: Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: ‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp garsiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį’ “.

Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn.

Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidarė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.

Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, jie kitu keliu pasuko į savo kraštą (Mt 2, 1–12).

Švęsdami Įsikūnijusiojo Apsireiškimą kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime Dievo palaimos – Jo kelrodės žvaigždės, kuri lydėtų mus ieškant Gyvojo Dievo. Pasirodęs kaip šviesa visoms tautoms teišlaisvina Jis ir mus iš šio pasaulio sutemų ir teperkeičia mūsų gyvenimus taip, kad ir mes taptume tikėjimo ir pasitikėjimo Juo ženklu: Jėzaus šviesa gali įveikti tirščiausias tamsumas. Ir padrąsinimu: Viešpats nepalieka to, kuris išeina Jo ieškoti ir trokšta būti Jo atrastas.

Mons. Artūras Jagelavičius. Dievo Apsireiškimo mūsų gyvenime žvaigždės

„Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12). Dievo ieškojimas yra sunkiausia, bet kartu ir kilniausia žmogaus egzistencijos užduotis. Paprasti kuklūs piemenėliai ir mokyti nusižeminę išminčiai buvo tas žmonijos avangardas, pasveikinęs gimusį pasaulio Išganytoją. Po jų Kristų garbino ir išpažino milijardai tikinčiųjų iš viso pasaulio tautų. Taigi Dievo ieškojimas ir atsivertimas yra visą žmogaus gyvenimą besitęsiantis reiškinys. Todėl būtina nuolat melsti Dievą tų žvaigždžių, kurios padėtų mums artėti prie Jo. Tai Šventasis Raštas, sakramentai, Bažnyčios mokymas ir tikintys žmonės. Mes matome tikėjimo žvaigždę Evangelijos puslapiuose, Bažnyčios mokyme ir sakramentuose, laiko tėkmėje nusižeminusių žmonių patarimuose. Dievas mums apsireiškia įvairiais būdais. Todėl Kūdikėlio Jėzaus ir trijų išminčių susitikimo šventė graikiškai vadinama Epifania – Viešpaties apsireiškimas pasauliui.

Mes, krikščionys, privalome uždegti meilės ir broliškumo žiburį pasaulio tamsybėse, kad visi gyventume kaip broliai ir seserys Kristuje. Šiandien turime klausti: kur Viešpats apsireiškia šiomis dienomis? Iš kokių ženklų galime atpažinti Jėzų? Tai meilės ir taikos ženklai. Dievo apsireiškimo mums ženklai visų pirma gali būti mūsų asmeninio gyvenimo permainos. Tai išbandymų skausmas – kančios žvaigždė, suteikianti mums atsivertimo malonę. Kitam žmogui Dievo apsireiškimo ženklas gali būti Dievo žodis, taip pat mūsų sutikti žmonės, parodantys Dievo meilę ir tarpusavio broliškumą. Dievas pirmas eina į susitikimą su žmogumi ir galbūt visiškai kitomis formomis, negu mes tikimės, pasibeldžia į mūsų širdis. Todėl mūsų užduotis pakelti galvą aukščiau ir ieškoti kiekvienam iš mūsų skirtų Dievo apsireiškimo mūsų gyvenime žvaigždžių.

Tik vieno dalyko mums reikia vengti, kad nepasidarytume kaip Erodas: abejingumo, širdies kietumo ir priešiškumo religijai. Jeigu užblokuosime vidinį troškimą pažinti Dievą, artintis prie Jo ir Jį mylėti, tuomet visos mūsų gyvenimo kelyje sutiktos šventumo žvaigždės mums bus bereikšmės. Jeigu mūsų religingumas bus šaltas, paremtas išskaičiavimais, liksime, lyg nustebusieji Jeruzalės gyventojai, nesiryžtantys eiti pas Jėzų. Trys išminčiai ieškojo Mesijo, kad jį pagarbintų, o Erodas – kad nužudytų. Vieni Dievo ieško, kad suradę Jį mylėtų, garbintų ir rastų atsakymus į pačius svarbiausius žmogiškosios būties klausimus, kiti ieško Dievo apraiškų visuomenės gyvenime norėdami iš jų pasityčioti, erodiškai nužudyti Dievą žmogaus širdyje arba net uždrausti švęsti krikščioniškas šventes ar pakabinti kryžių mokyklose. Šiandieniame pasaulyje yra tūkstančiai Erodų, pasiruošusių žūtbūt sunaikinti neparankų tikėjimą. Šiandieninis žmogus labai klaidingai įsivaizduoja savo autonomiją ir laisvę. Jis mano galįs gyventi be Dievo. Moderniosios kultūros didžiausioji tragedija yra ta, kad žmogus galvoja, jog jis egzistuoja tik dėl savęs paties, ir kiekvieną Dievo apsireiškimo ženklą laiko antihumanišku. Įvairių filosofijų kryptys dažnai skelbia, jog žmogus esąs visko centras. Jam nereikia nei Dievo, nei Jo Apreiškimo, nei Evangelijos. Žmogus gali gyventi be Dievo. Esą svarbu ne tai, ko nori Dievas, bet ko nori žmogus, ne tai, ką sako Dievas, bet ką sako žmogus. Šio klaidingo mąstymo tragiškų padarinių nemato tik visiškai dvasia aklas žmogus. Prancūzų filosofas Etienne Gilson pasakė: „Mokslas yra viena aukščiausių Dievo garbinimo rūšių: jis padeda suprasti, ką Dievas yra padaręs.“

Neretai gyvename susikūrę didesnį ar mažesnį savo iliuzijų pasaulį. Panašiai kaip Erodas ir dalis Jeruzalės gyventojų. Viena iš sunkesnių mūsų gyvenimo dienų būna tada, kuomet žlunga mūsų iliuzijos. Sunku būna priimti realybę ir tiesą. Tik nusižeminusiai pamatę save Dievo įsakymų šviesoje, atrandame, kokie esame silpni ir maži. Mums atrodo, jeigu turėtume daugiau pinigų, būtume laimingesni ir nesiskųstume, jeigu užimtume įtakingesnes pareigas, daugiau nuveiktume. Tačiau pamirštame, jog visų pirma žmogui reikia tikėjimo tvirtumo ir meilės. Žmogui reikia Dievo. Pagal tradiciją šiandien ant savo namų durų pašventinta kreida užrašysime tris raides KMB. Daugelis galvoja, kad tai trijų išminčių inicialai, tačiau tos trys raidės yra sutrumpintas senovės krikščionių palaiminimas: Christus mansionem benedicat – „Kristus laimina buveinę“. Mums reikia Dievo palaimos ne vien mūsų namams, bet ir visiems mūsų darbams, kuriuos atliksime per ateinančius metus.

Šiandieną su trimis išminčiais atsiklaupkime prie prakartėlės Viešpaties pagarbinti. Su giliu tikėjimu ir meile žvelkime į Kūdikėlį – mūsų Atpirkėją Jėzų Kristų ir pamaldžiai išreiškime Tikėjimo išpažinimą.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

lietuvis       2017-01-9 18:45

Kuo daugiau dievo, tuo mažiau reikia atributikos. Lietuvis dievą matė visur ir medy, ir paukšty ir žmoguj, ir gyvūne.
Kuo daugiau dievo - tuo mažiau reikalinga atributika, pintikliuškos,blizgučiai,paveikslai, balvonai.

lietuvis       2017-01-9 0:57

su gamtos dėsniais neprikovosi, visada liksi pralaimėtoju.

Neteršk lietuvio vardo       2017-01-8 12:41

gundymais atkristi į atppanteizmą.
Atmink, kad gamtos statusas nelygstamai aukštesnis, kai gamta regima kaip visokeriopos žmogaus pagarbos vertas mylinčio Dievo kūrinys.

lietuvis       2017-01-8 11:14

Dievas yra gamta.


Rekomenduojame

Renginių programa: 26-ąjį kartą minėsime Laisvės gynėjų dieną

Andrius Švarplys. Švaresni už švarius

Irena Vasinauskaitė. Kas valdo demokratiją?

Juodinti pažymomis bus sunkiau

Vytautas Budnikas. Žmogaus teisių iliuzijos

Politinis teismų procesas: prokuroro skundą dėl Garliavos šturmo liudytojus išteisinusios nutarties nagrinės Kauno apygardos teismas

Viktoras Pranckietis: Didžiausią grėsmę Lietuvos valstybei kelia korupcija ir nepotizmas

Liudvikas Jakimavičius. Dočys apie „facebuko“ baisybes

Eugenijus Jovaiša. Aukštasis mokslas: geriausio sprendimo link

Tomas Baranauskas. Užmėtymas akmenimis. Kaip tai vyksta?

Darius Kuolys. Apie lietuvių kantrybę

Alvydas Jokubaitis: „Atstovaujamoji demokratija gerai gali veikti tik kaip atsitiktinumas“

Raimondas Navickas. Nacistinis akibrokštas įrašytoje (!) LRT televizijos laidoje – kas prisiims politinę atsakomybę už tokį tarnybinį aplaidumą?

Paulius Normantas: Lietuvoje situacija yra niūri

Rimvydas Stankevičius. Natiurmortas su Vytautu Blože

Geroji Naujiena. Palaiminti išėję ieškoti Gyvojo Dievo – jie bus atrasti

In memoriam. Paulius Normantas: „Mano namai – tai amžinas kelias“

Andrius Švarplys. Apie Donaldo Trumpo „twitterizmą“

Povilas Urbšys ir Vitalijus Gailius apie J. Sabatausko pataisą: poveikio darymas specialiosioms tarnyboms ir finansų ministrui?

Geriems vyrams turtus ir aitvarai neša?

Lenkija atkurs istorinį teisingumą: sovietiniam režimui tarnavusiems teisėsaugininkams nurėš pensijas

Pasikalbėkime apie švietimo ir mokslo aktualijas! Interviu su Une Kaunaite

Patriotinės organizacijos metamos į gatvę. Bename tapo net Sausio 13-osios brolija

George Monbiot. Neoliberalizmo ideologija – visų mūsų problemų priežastis

Kastytis Braziulis. Visagalės procedūros

Į gynybą „valstiečiai“ siūlo žvelgti plačiau

Andrius Švarplys. Kelios pastabos apie partijų ir politologų tapatybės krizę

Vidmantas Valiušaitis. Socialinė praraja tampa pavojinga valstybės išlikimui

Algimantas Zolubas. Nepastebėtos „smulkmenos“

Siūloma sugriežtinti bausmes už didelio masto mokesčių vengimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.