Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. Atsiverskime ir gaukime nuodėmių atleidimą

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gegužės 8 d. 12:50

9     

    

Geroji Naujiena. Atsiverskime ir gaukime nuodėmių atleidimą

Jėzus pasakė savo mokiniams: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. Jūs esate šių dalykų liudytojai. Ir štai aš atsiųsiu jums, ką yra pažadėjęs mano Tėvas. Jūs pasilikite mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“.

Jėzus nusivedė juos palei Betaniją ir, iškėlęs rankas, palaimino juos. Laimindamas jis atsiskyrė nuo jų ir pakilo į dangų. Jie pagarbino jį, paskui, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę. Jie nuolat lankė šventyklą ir šlovino Dievą. (Lk 24, 46–53)

Švęsdami Jėzaus Žengimą į dangų (Šeštines) melskime už Lietuvą Tiesoje – pasitikėdami Jo pažadu atsiųsti Šventąja Dvasią Globėją prašykime malonės atrasti savo vietą Dieve, jo artumoje.

Mons. Artūras Jagelavičius. Amžinojo gyvenimo erdvė

Po prisikėlimo iš numirusių Jėzus dar 40 dienų buvo su apaštalais ir savo mokiniais, kad išsklaidytų visas abejones Jo prisikėlimu iš numirusių, kad savo mokinius padarytų Dievo karalystės žemėje liudininkais ir Gerosios Naujienos skelbėjais. Juk Kristaus misija žemėje buvo atskleisti begalinę Dievo meilę žmogui jį atperkant Dievo Sūnaus kančia ir mirtimi. Tuo Jėzus mums dovanojo gyvenimą po mirties. Visa tai skirta tam, kad ir mes pasiektume laimingą amžinybę Viešpatyje. Kad šį tikslą pasiektume, ir mes turime ne žiūrėti į dangų galvas užvertę, bet jo siekti atsiversdami, atleisdami artimui jo kaltes, gyvendami pagal Dievo įsakymus.

Kartais atrodo, jog galėtume atvirai pasakyti: negi Kristus negalėjo pasilikti žemėje? Vos prisikėlęs iš numirusių, argi negalėjo fiziškai pasilikti tarp mūsų? Argi nebūtų nuostabu, jei galėtume gyvai su Jėzumi pasitarti, Jam pasiguosti, Jo pagalbos paprašyti? Atsakymas į šiuos klausimus yra tai, kad Kristus, įžengęs į dangų, yra amžinai su mumis. Jo buvimas jau neapribotas teritorija ir laiku, Jis dabar yra tarp mūsų visame pasaulyje, kiekvienoje bažnyčioje, kiekviename tabernakulyje, Jis gali pasiekti kiekvieną iš mūsų, ateiti į kiekvieno širdį. Kristaus įžengimas į dangų neturi mūsų nuliūdinti, lyg kad būtume likę šioje žemėje vieni. Priešingai, Jėzus yra tarp mūsų Eucharistijoje, Dievo žodyje, Šventosios Dvasios veikime, todėl su viltimi pristatome Jėzui savo kasdienius vargus ir nesėkmes, ligas ir skausmus. Tikėjimu į Atpirkėją esame Jo guodžiami, suraminami ir sustiprinami.

Kristaus dangun žengimo šventė yra nuoširdus kvietimas pakelti savo žvilgsnį nuo daiktų aukštyn į dangų, į amžinąsias vertybes, į ten, kur viešpatauja Dievo valia. Kaip sako apaštalas Paulius, „jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ (Kol 3, 1–3). Apaštalas nori pasakyti, kad mes, rūpindamiesi žemiškais reikalais, neužmirštume dvasinių vertybių. Kad, gyvendami Evangelijos dvasia, būtume atsakingi už dvasinį – dorinį pasaulio tobulėjimą. Kad, žvelgdami į dangų, gebėtume žemėje visa atnaujinti Kristuje. Privalome išeiti iš sąstingio žiūrėdami į dangų, iš tingumo, iš baimių ir neryžtingumo, iš tikėjimo stygiaus ir mūsų nuopuolių. Kristus nori, kad būtume Jo liudininkais, praktikuotume tai, ką jis praktikavo guosdamas nelaimių ištiktuosius, išlaisvindamas iš nuodėmių, parodydamas solidarumą su kenčiančiaisiais. Žiūrėti aukštyn reiškia žiūrėti ne į išorę, bet į dvasingumą. Reiškia mažiau išlaidavimo, daugiau gailestingumo; mažiau abejingumo, daugiau pareigingumo; mažiau egoizmo ir daugiau altruizmo; mažiau kalbų ir kritikos, o daugiau veiklos; mažiau pramogų, daugiau pagalbos ir tarnavimo kitiems; mažiau neapykantos, daugiau gerų darbų. Įžengimas į dangų yra mūsų gyvenimo tikslas, kiekvienos mūsų gyvenimo dienos tikslas. Kai sakome, kad Dievas yra danguje, tai reiškia, kad dangus yra tenai, kur yra Dievas.

Kai sakome, kad kuris nors žmogus tikrai nuėjo į dangų, tai reiškia, kad šitas žmogus gyveno ir gyvena su Dievu.

Mes savyje nešiojamės dangaus ar pragaro pradmenis, kiekvienu darbu ir net žodžiu kuriame savyje ar aplink save dangų ar pragarą, per mus aplink darosi gražus dangus arba juodas pragaras, iš mūsų išteka arba pragariškai karti tulžis, arba skleidžiasi dangaus žiedai.

Tad dangus yra ten, kur yra Dievas. Mūsų akys mato aukštus namus, aukštus medžius, aukštus kalnus, aukščiau kalnų mato žvaigždes, o aukščiau žvaigždžių jau nemato nieko, ir būtent ten žmogaus vaizduotė nukelia dangų, Dievo ir jo šventųjų buveinę, todėl ir Kristaus žengimą į dangų vaizduojamės kaip jo persikėlimą į tuos žvaigždėtus plotus. Iš tikrųjų dangaus ten nėra, kur mūsų vaizduotė jį nukėlė: jis ten, kur nei akis negali pamatyti, nei ausis išgirsti, nei širdis pajausti, dangus yra dvasinėse plotmėse, apie kurias gali sužinoti tik tikėjimo apšviestas protas, nes tik dvasia supranta dvasinius dalykus. Lozoriaus prikėlimo iš numirusių istorijos kulminacija yra Jėzaus žodžiai: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“ (Jn 11, 25–26). Ten, kur yra bendrystė su Kristumi, ten yra prisikėlimas, čia ir dabar. Visur, kur tik žmogus įžengia į Kristaus asmenį, jis žengia į am- žinojo gyvenimo erdvę. Žmogus, esantis Kristuje, yra gyvenime, yra gyvas ir galutinai nemirtingas.

Pats Kristus yra rojus, šviesa, tyras vanduo, tikroji ramybė, į ką krypsta žmogaus širdis. Kaip apaštalas Jonas, tas mylimasis Jėzaus mokinys, ilsisi prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės, taip mylėdamas ir tikėdamas krikščionis glaudžiasi prie Jėzaus Kristaus ir yra Dievo prieglobstyje – rojuje.

Kristaus žengimas į dangų mums labai reikalingas. Pirmiausia jis mums parodo kelią ir suteikia vilties pasiekti šį kelionės tikslą. Tad Kristaus žengimas į dangų pašalina visas abejones ir skatina eiti paskui jį. Antra, Kristus užtaria mus pas dangiškąjį Tėvą ir suteikia reikalingos pagalbos gyvenimo keleiviams. Trečia, traukia mūsų širdis paskui save į dangų, nes ten, kur mūsų lobis, ten yra ir mūsų širdis. Apaštalas Paulius sako: „Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje“ (Kol 3, 1).

Prabėgus šešeriems metams po karo buvo atstatytas vienas Saksonijos miestelis. Tarp visų atstatytų tiltų, namų, kelių ir aikščių buvo atstatyta ir parapijos bažnyčia. Didžiajame bažnyčios altoriuje anksčiau čia stovėjo didžiulė prisikėlusio Kristaus statula. Tačiau ji buvo subombarduota. Gyventojai perrinko visus bažnyčios griuvėsius po gabalėlį ir iš jų vėl sudėjo statulą. Tačiau kad ir kaip kruopščiai jie ieškojo, Kristaus statulai trūko rankų. Miestelio gyventojai vis dėlto pastatė Kristaus statulą didžiajame altoriuje ir apačioje parašė. „Dabar, Viešpatie, mūsų rankos yra Tavo rankos.“

Taip, mieli tikintieji, Kristui įžengus į dangų, mes turime didžiulę užduotį: būti kitiems Kristaus rankomis iki pasaulio pabaigos!

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Apuokiukas       2016-05-9 15:03

Nuodėmė žmogui yra reikalinga. Reikalinga, kad padaręs ją, pajustų, kad blogai pasielgė ir bent jau daugiau taip nedarytų.

Nuomonė       2016-05-9 13:56

Nuomonė : Nuodėmių atleidimas buvo reikalingas žydamas nes JAHVĖ žydams nuodėmių neatleido - padarę nudėmę žydai turėjo būti nužudyti pagal JAHVĖS nurodymą - skaitykit Seną Testamentą/ Torą/ Penkiaknygę rasit. Kristus atnešė žydams mokslą kad žydai to mokslo klausytų ir būtų išlaisvinyti nuo JAHVĖS liepimo žudyti už nuodėmes…
Be to Kristus buvo pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis, apaštalams liepė neiti pas pagonis. Patys sau atsakykite į klausimą kodėl?
O už JAHVĖS diskreditavimą žydas Jėzus turėjo būti nubaustas mirtimi kaip liepęs JAHVĖ - Penkiaknygės penkta knyga 13:2-6.

Ko reikia šiandien Bažnyčiai?        2016-05-9 11:18

Reikia liudytojų ir kankinių (graikų kalba „kankinys“ reiškia „liudytojas“).
Kankinystė yra iškiliausias tikėjimo tiesos liudijimas.
Reikia kasdienybės šventųjų, kurie gyvena paprastą gyvenimą nuoseklume, vientisume. Taip pat reikia liudytojų kurie turi drąsos liudyti iki galo, iki mirties.
Ir šitie ir anie yra gyvas Bažnyčios kraujas.

Šv. Augustinas (Serm. 263):       2016-05-9 11:01

Žemėje dažnai mąstykime, kad jau esame tarp išrinktųjų danguje […] Niekas kitas nepakilo į dangų tik tas, kuris nužengė iš dangaus, nors jis pakilo su tuo, ko jis neturėjo nužengdamas. Todėl niekas kitas nepakyla į dangų, tik Jėzus Kristus, nes niekas kitas nenužengė iš dangaus, tik Jėzus Kristus, nors jis nužengė be kūno ir pakilo su kūnu. Todėl ir mes turime pakilti ne mūsų pastangomis, bet dėka neatskiriamos vienybės su Kristumi; mat viename kūne esame dvi [tikrovės].

Atpirktosios žmonijos pirmienos - Tėvui        2016-05-9 10:55

Šalia Tėvo Viešpats pasodino ir žmogaus prigimtį. Žmogui jau nebereikia nuolat dejuoti dėl savo žemiškojo būvio, kurį prisiėmė Kristus ir užkėlė į aukštybes.
Šitai atlikdamas, žmogaus būklei jis suteikė pasididžiavimo ir moko, kad anapus žemiškojo kūno kančių ir suirimo, atsiveria kūno pašlovinimo perspektyva.
Krikščionio gyvenimas gali būti aptemęs, varginamas audrų,
tačiau „jau esame dangaus piliečiai, ir iš jo mes laukiame išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia“. (Fil 3, 20–21).

Angelai apaštalus perspėja       2016-05-8 22:19

kad nežiopsotume į Dangų, bet eitume į pasaulį skelbti Kristų. Bažnyčia nepateisina nei vien pamaldaus žvilgsnio į Dangų, užmirštant, kad žemėje turime plėsti Dievo Karalystę, liudijant Kristų savo gyvenimu, nei mąstymo vien apie Žemę, užmirštant, kad čia nepavyks sukurti Rojaus ir mūsų tikroji tėvynė yra Danguje.

"Jei žmogus numiręs prisikelia..."       2016-05-8 18:31

O iš ko jis prisikelia?

Jei žmogus miršta ir       2016-05-8 17:50

numiręs lieka su šypsena veide,ką tai galėtų reikšti?Įdomu,kaip tai paaiškintų Žarckus?

Jei       2016-05-8 10:52

Jei numiręs žmogus prisikelia ir vaikščioja vadinasi jis nebuvo miręs ir jokio amžinojo gyvenimo nėra.


Rekomenduojame

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.