Įžvalgos

Geroji Naujiena. „Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gegužės 6 d. 8:22

13     

    

Geroji Naujiena. „Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“

Ir pagonims buvo išlietos Šventosios Dvasios dovanos

Atvykusį į Cezarėją Petrą pasitiko Kornelijus ir, puldamas po kojų, išreiškė jam pagarbą. Petras pakėlė Kornelijų, tardamas: „Kelkis! Juk ir aš esu žmogus“. Tada, atvėręs lūpas, jis pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“
Petrui dar tebekalbant, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. Su Petru atvykusieji žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlietos Šventosios Dvasios dovanos. Mat jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir šlovinant Dievą.
Tuomet Petras tarė: „Argi kas galėtų neduoti šitiems krikštui vandens, jeigu jie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?!“
Ir jis liepė juos pakrikštyti Jėzaus Kristaus vardu. O šie prašė jį pasilikti dar kelias dienas. (Apd 10, 25–26. 34–35. 44–48)

* * *

Savo išganymą Viešpats apreiškė pagonims

Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
nuostabius darbus jis daro!
Jo dešinė visagalė,
jo šventoji ranka pergales skina. –

Savo išganymą Viešpats apreiškė,
jo teisingumas šviečia pagonims.
Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
Izraelio šeimai žadėtą. –

Ir mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą.
Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
šūkaukit, džiūgaukit, grokit! – (Ps 97, 1. 2–4)

 

* * *

Dievas yra meilė

Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes. (1 Jn 4, 7–10)

 

* * *

Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus myliu. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau.

Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.

Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“. (Jn 15, 9–17)

 

* * *

Kaip Dievo mylimi vaikai, sukurti gyventi Jame ir Jį pažinti, ir šia laime su džiaugsmu dalytis, melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: duok, Viešpatie, vykdyti Tavo valią ir pasilikti Tavo meilėje, kad įgytume ramybę, pranokstančią visokią išmintį. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Mons. Artūras Jagelavičius. Meilės dovana

Broliai ir seserys Kristuje, šeštojo Velykų sekmadienio Dieviškojo Žodžio liturgijos pagrindinė mintis yra meilė. Dievas yra meilė: Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų. Dabar jis laukia atsako iš mūsų.

Kaip mums suprasti, kaip sužinoti, ar mūsų meilė yra tikra, autentiška? Juk taip lengva susikurti iliuzijas. Įsitikinkime, ar mūsų meilė Dievui ir artimui nėra melas. Gal tik apsimetame, jog mylime, laukdami labiau iš kitų palankumo.

Šventojo Rašto skaitiniuose yra du ypatingi ženklai: ištikimybė įsakymams ir artimo meilė. Iš šių ženklų mes neklaidingai galime atskirti, ar mūsų meilė Dievui yra gryna, ar ne. Ar mes suprantame, jog Dievo slėpinys yra meilės paslaptyje? Dievas mus pamilo dovanai, be jokio mūsų nuopelno. Jis priima visus neišskirdamas rasės, kilmės, kultūros.

Papasakodamas apie romėnų valdininko Kornelijaus krikštą, šv. Lukas mums parodo, jog Dievas nieko neišskiria iš Jėzaus Kristaus išganymo. Evangelija skirta visiems žmonėms be išimties. Gimstanti Bažnyčia turėjo didelę problemą: jai reikėjo pakrikštyti pagonis nepaisant draudžiančių žydų įstatymų. Todėl Šventoji Dvasia, Petrui tebekalbant, nužengė ant visų ir padėjo šią problemą išspręsti: „Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apd 10, 34–35). Šventoji Dvasia sugriovė barjerą, skyrusį žmones: barjerą tarp rasių ir klasių. O ar mes gebame meilėje peržengti egoizmo ir puikybės barjerus?

Brangieji, meilei laimėti tėra tik vienas būdas, o jis yra toks, kad pačiam reikia mylėti.

„Dievas yra meilė, – sako šv. Jonas. – Jis pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.“ Iš čia ir kyla mums pareiga mylėti vieni kitus, nes meilė iš Dievo. Tikintysis, tikras krikščionis yra tas, kuris tiki šia meile, kuris gyvena šia meile ir ja myli kitus.

Šv. Augustinas viename pamoksle rašė: „Dievas yra meilė (1 Jn 4, 8). Kokį pavidalą turi meilė, kokią formą, kokią figūrą? Kokias kojas, kokias rankas? Niekas negali to pasakyti. Bet ji turi kojas – jos neša tave į bažnyčią. Ji turi rankas: jos pasigailėdamos išsitiesia į vargšus. Ji turi akis: su jomis pažįsta kenčiančius. Ji turi ausis, apie kurias Viešpats sako: Kas turi ausis klausyti – teklauso! (Lk 8, 8).“

Prieš mirtį Jėzus Paskutinės vakarienės kambaryje apaštalams sako savo testamentinius žodžius apie abipusės meilės slėpinį. Idant išliktume šioje meilėje, yra viena būtina sąlyga – tai visiška ištikimybė Viešpaties įsakymams. Maža to, Kristaus mokinys privalo būti Dievo meilės šauklys, skleidėjas: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13), „Dievas yra meilė!“ (1 Jn 4, 8; 1 Jn 4, 16) – tai pagrindinė visos Evangelijos žinia mums. Šiandien liturgija kviečia atverti šios meilės gelmes.

„Dievas yra meilė.“ Jėzus atėjo pas mus paskelbti šios meilės. Tai sudaro jo mokymo esmę. Meilę krikščioniškoji religija stato pirmoje vietoje, nes tai Dievo dovana. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų“ (Jn 3, 16). Dievas mus pasirinko tokius, kokie esame, su mūsų silpnybėmis ir nuodėmėmis.

Dievas laukia meilės atsako iš mūsų. Meilė gimdo meilę.

Dievą mylėti reiškia:

Pasilikti Jame. „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje“ (Jn 15, 10).

Ieškoti tik to, kas Dievui patinka. Kas tikrai myli, stengiasi rūpintis mylimu asmeniu ir išpildyti jo troškimus.

Šv. Augustinas rašė: „Be meilės tikėjimas yra tuščias. Sujungtas su meile, tikėjimas yra krikščionio, be meilės – velnio. Pridėk prie tikėjimo meilę, kad būtų tikėjimas, kaip apaštalas sako: Tikėjimas, kuris veikia meile (Gal 5, 6). Radęs tokį tikėjimą, radai krikščionį, radai Jeruzalės gyventoją, radai angelų draugą, radai kelyje dejuojantį piligrimą. Prisijunk prie jo. Jis tavo bendras. Skubėk prie jo, kad ir tu toks būtum.“

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota, ir pti žinai:       2018-05-13 14:39

kiek tavyje puikybės ir nemeilės, tiek tu kvailutė ir tuštutė.
ką čia darai, darai ne iš meilės - viską darai iš žūtbūtinio noro įrodyti savo teisumą, palenkti savo valiai.
kam rūpintis kitais? jau laikas paklausti savęs: ar dabar Dievas tavimi, besišlykštinčia, gėrisi, džiaugiasi tavo dvasine branda, ar prisidengia akis ir ausis?...

Jota       2018-05-13 14:11

Iš tikrųjų kvailiausia čia esu aš, kad dar lankausi šitame nuolatos Dievą niekinančiame portale. Čia sektantams teikiamos pirmenybės, čia rūpinamasi, kad būtų ugdomas netikėjimas Dievo Apreiškimu, čia iškraipomas Šv. Raštas. Šlykštu, gėda.

VaidasVDS       2018-05-10 23:18

Piktoji Jota,
Pats Paulius paskelbė kitokią evangeliją, nei ją skelbė Jėzus.
Jėzus nepaliko pasauliui jokios Biblijos ir netgi Naujojo Testamento.
Juos kūrė žmonės, štai Pauliaus laiškai tapo NT dalimi. Nepaisant to, Pauliui iš tiesų buvo apreikšti tam tikri dalykai, bet tikrai ne viskas, kas yra NT ir ne viskas, ką jis rašė savo laiškuose.
Ir kuomet pasauliui pateikiamas Apreiškimas, kurio nesugeba paneigti joks žmogus, atsiranda Jotos ir jos kažkokie draugeliai, kurie viso labo sugeba dergtis ir svaidytis šėtonizmais ir sektantizmais.
Rašai, kad Dievas “nuolat šmeižiamas”. Kaip tu drįsti taip begėdiškai meluoti???
Apgailėtina…

Jota Redakcijai       2018-05-10 9:46

Kodėl Jūs leidžiate niekinti Dievą? Kiekvienas toks uranto citavimas, kuriame dėstomos satanistinės, Šv. Raštą iškreipiančios mintys, yra panieka Kūrėjui, Jo duotam Apreiškimui, tai tarsi spjaudymas į tai,  ką Dievas apreiškė žmonėms. Ir Jūs visam tam duodate leidimą! Kaip po to Jūs drįstate kreiptis į Dievą, žmogaus klaidoms teikdami pirmenybę ir pritardami šventvagiškoms mintims?!


Jeigu Jūsų gimdytojus - tėvą ar motiną kas nors taip išstatytų paniekai, rašydami apie juos visokius prasimanymus, jūs, žinoma, baisiai pasipiktintumėt! O štai čia daugiau negu jūsų tėvai! Čia yra pats DIEVAS, ir jūs abejingai žiūrite, kaip Jis nuolat šmeižiamas. Maža to, tais šmeižtais, prasimanytomis mintimis klaidinami ir kiti tikintieji, keliamos jų abejonės tikėjimu ir tuo, ką Dievas apreiškė.
Sektantizmo šešėlis krinta ant visko, ką Jūs skelbiate savo svetainėje.
Galų gale tai asmeniškai paliečia ir mano gyvenimą.


Paulius Laiške galatams 1,8 rašė: “Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus imtų jums skelbti kitokią evangeliją, negu esame jums paskelbę, tebūnie prakeiktas!”


Pagalvokite apie savo atsakomybę. Aš irgi galvoju apie savąją ir būtent todėl rašau Jums.

Tiesos svetainė -        2018-05-10 7:30

sektantų prieglobstis.

VaidasVDS       2018-05-7 23:57

Apuokiuk,
būtent, ne šventraščiuose esmė, o tikėjime, tikrame tikėjime. Ne šventraščius reikia garbinti, o Dievą.
Jei žmogus sugeba daryti gėrį, sugeba atskirti dvasines vertybes, nuo materialių, sugeba jausti Dievą ir Jo pagalba suvokti tiek dvasinę tiesą, tiek ir patį Dievą bei atpažinti Jo valią, tai jam tie šventraščiai nelabai ir reikalingi.
Bet, yra vienas bet. Be dieviškų apreiškimų neįmanomas žmonijos tobulėjimas. Jėzaus apreiškimas labai apšvietė žmoniją. Bet vėlesni jo pasekėjai daugelį jo mokymų net ir NT iškraipė arba pritaikė sau ar saviems. Ir iš tiesų Biblijoje yra daug to, kas protingiems žmonėms nepriimtina ar nesuvokiama. Bet tai paprasčiausios žmogiškos klaidos. Ir niekas negali atšaukti tos tikros dvasinės tiesos, kurios ten, be abejo yra ir yra gana daug. Bet dogmatikams atskirti tiesą nuo žmonių veiklos Biblijoje neįveikiama viršūnė...
Pati Urantijos Knyga draudžia garbinti ją pačią, draudžia dogmatizmą, draudžia kitų žmonių ar tikėjimų niekinimą. Urantijos Knygoje yra pasakyta, kad tam, kad būtų priartėta prie žmogaus, joje yra panaudota tūkstančių žmonių mintys. Ir kuomet Knygos skaitytojas M. Blokas tai tyrinėja ir aptinka tas mintis žmogiškuose šaltiniuose, tai Knygos heiteriai rėkauja apie plagijatą.
Bet Urantijos Knyga vis tik kviečia į dvasinę kovą. Joje sakoma:
“Religinis gyvenimas yra gyvenimas pasišventus, o gyvenimas pasišventus yra kūrybiškas, originalus ir spontaniškas. Naujos religinės įžvalgos kyla iš konfliktų, kurie skatina pasirinkti naujus ir geresnius reagavimo būdus vietoje buvusių ir blogesnių reagavimo įpročių. Naujos prasmės iškyla tiktai konfliktuose; o konfliktai išlieka tiktai todėl, kad atsisakoma palaikyti aukštesnes vertybes, kurios yra išreikštos aukštesnėse prasmėse.
Religiniai nesusipratimai yra neišvengiami; negali būti augimo be dvasinio konflikto ir dvasinio sujaudinimo. Gyvenimo filosofinio standarto organizavimas sukelia rimtą sąmyšį filosofinėse proto sferose. IŠTIKIMYBĖ TAM, KAS YRA DIDINGA, GERA, TEISINGA IR KILNU NEATSIRANDA BE KOVOS. Reikalingos pastangos dvasinės vizijos išsiaiškinimui ir kosminės įžvalgos išplėtimui. Ir žmogaus intelektas protestuoja, kuomet jis yra atpratinamas nuo maitinimosi laikinosios egzistencijos nedvasinėmis energijomis. Tingus gyvūninis protas maištauja prieš tas pastangas, kurių reikia sprendžiant visuotines problemas.”
—-
Štai pasakyta. Ir mes galime analizuoti, ar tai tiesa ir kiek ji reikšminga.
Tikro Apreiškimo paskirtis yra sukelti žmogaus mąstymą, o ne tingumą, veiklą, o ne tiesos sustandartinimą ir užkasimą po žeme, kaip Jėzaus parabolėje padarė tingus tarnas, išsaugojęs pinigą tik sau ir jo nepadaugino. Tikras tikėjimas visada plėsis tol, kol laimės. Religinis dogmatizmas bet kokiu atveju yra blogis, jei jis sukelia neapykantą, nesutarimus ir neieško gėrio, konfliktų išsprendimo ir išminties.

Apuokiukas       2018-05-7 20:17

Jota ir Vaidai, judu per daug sureikšminate savuosius šventraščius, kurie yra ne kas kitas, o tik įrankiai Dievui pažinti. Judu turbūt net nepastebėjote, kad tokia savo laikysena tapote fariziejais ir rašto aiškintojais. O koks buvo Jėzaus Kristaus požiūris į tokius žmones, aišku, žinote.
Pasakysiu dar. Stebėdamas katalikus ir jų požiūrį į Bibliją, pastebėjau, kad kai viskas gerai, Biblija yra šventasis Raštas, Dievo žodis, tikėjimo pagrindas. Bet vos tik kas nors pirštu duria į Biblijoje parašytas nesąmones, staiga viskas pasikeičia: paaiškėja, kad Biblija ( ST ) iš esmės yra žmonių parašyta, ir pritaikyta prieš keletą tūkstančių metų Babilonijos tremtyje gyvenusiems žydams, kad kas ten parašyta yra ne realiai vykę įvykiai, o tiesiog pasakojimai, kuriais siekiama iliustruoti vienokį ar kitokį Dievo ir žmonių santykių pobūdį; kad ji parašyta poetine metaforine kalba, o kaip ją išversti į šiuolaikinę lietuvių – dažnai ir neaišku. Naujasis testamentas – tai tiesiog praėjus keliasdešimčiai metų po Jėzaus Kristaus mirties surinkti žmonių atsiminimai apie tai, ką jis kalbėjo ir t.t. ...

VaidasVDS       2018-05-7 14:59

Priekabiautoja Jota,
Pacituosiu tad visą citatą:
“Dievas myli nuodėmingąjį ir neapkenčia nuodėmės: toks teiginys yra teisingas filosofiškai, bet Dievas yra transcendentinė asmenybė, o asmenybės gali mylėti tiktai kitas asmenybes ir nekęsti tiktai kitų asmenybių. Nuodėmė nėra asmenybė. Dievas myli nuodėmingąjį kaip asmenybinę tikrovę (potencialiai amžiną), tuo tarpu nuodėmės atžvilgiu Dievas neišreiškia jokio asmeninio požiūrio, kadangi nuodėmė nėra dvasinė realybė; ji nėra asmenybinė; dėl to iš tiesų tiktai Dievo teisingumas žino apie jos egzistavimą. Dievo meilė išgelbsti nuodėmingąjį; Dievo įstatymas sunaikina nuodėmę. Toks dieviškosios prigimties požiūris akivaizdžiai pasikeičia, jeigu nuodėmingasis galiausiai visiškai susitapatina su nuodėme lygiai taip, kaip tas pats mirtingojo protas gali visiškai susitapatinti su viduje gyvenančiu dvasiniu Derintoju. Toks su nuodėme susitapatinęs mirtingasis tampa visiškai nedvasingu savo prigimtimi (ir dėl to asmenybiškai nerealiu) ir galiausiai nutraukia savo egzistavimą.”
—-
Taip, teosofija yra filosofinė dvasinė doktrina ir, pavyzdžiui, Paulius tokią teosofinę doktriną skelbė savo laiškuose ir ji tapo Biblijos dalimi.
Gi Urantijos Knyga yra tik Apreiškimas ir jokia teosofija. Šią citatą pateikė Dieviškasis Patarėjas, ši būtybė, kilusi iš Trejybės, yra Dievybės patarimas septynių supervisatų sferoms. Nemanau, kad ką nors suprasi, nes norint suprasti, reikia gilintis.
Bet tau labiau patinka pūstis ir demonstruoti save kaip visa išmanančią, juk žinai galutinę tiesą, ir joje nei raidelės (jotos) negalima pridėti. Apgailėtinas tavo elgesys…

Jota urantui       2018-05-7 12:29

Tu net nesuvoki, ką tas tavo “apreiškimas” “apreiškia”. Būtent teosofines idėjas, skaityk dar kartą, ką parašei:


“Dievas myli nuodėmingąjį ir neapkenčia nuodėmės: toks teiginys yra teisingas filosofiškai…”


Pirmoji mintis pavogta to ligonio, per kurį kalbėjo demonas, iš Šv. Rašto, bet toliau - kuo čia dėta filosofija? Nuo kada Dievas pradėjo dėstyti filosofines doktrinas? Apskritai ar tu skiri Šventąjį Raštą, patristiką, scholastiką, teologiją? Nėra jokių šansų, kad ką nors racionalaus pasakytum.


Pasufleruosiu: užuomina apie filosofiją  - grynai satanistinis, teosofinis produktas, nes teosofija tvirtina, jog tiesa aukščiau religijos. Ar suvedei galus? Ne?

Bet nors atsakyk (pats sau sąžiningai): kam reikalinga toji tavo nelaiminga urantija, jeigu aš tau aiškiai pacitavau, jog VISAS RAŠTAS YRA DIEVO ĮKVĖPTAS”. VISAS! Nėra ten jokių žmogiškų klaidų, yra tik mūsų neišmanymas to, kas ten parašyta!

Net nerašinėčiau tau jokių komentarų, jei ne tie, kuriuos tu vis užmauni ant savo sektantiško kabliuko.


Galų gale užtenka: pasakiau, o jei kas nesuvokia ir dėlioja velniui pliusus,  tegu kaltina pats save.

 

VaidasVDS       2018-05-7 9:59

Melage Jota,
Visų pirma Wikipedija gana pusėtinai ir gana padoriai pateikia informaciją. Ji tikrai nebaisi. Ta dalelė kritikos, kuri ten publikuojama, labai lengvai paaiškinama ir aš apie tai daug kartų rašiau. Tikrai nekartosiu, nebent ką nors sudomintų koks nors atskiras “kritikos” aspektas. Lengvai jį paaiškinčiau.
Bet, melage, meluoji, kad aš sakiau, kad “reikia mylėti kitus tikėjimus”. Gal šiek tiek neaiškiai išreiškiau mintį, nes mintyse turėjau, kad reiktų mylėti ir kitų tikėjimų tikinčiuosius ir, net, ateistus. Mylėti tiesiog kitą tikėjimą yra nelogiška, ypač jei tu pats juo nepasitiki. Ir čia aš noriu pateikti citatą iš Apreiškimo, kuri viską paaiškina: “Dievas myli nuodėmingąjį ir neapkenčia nuodėmės: toks teiginys yra teisingas filosofiškai…”
Jei tu sieki dieviškojo tobulumo, tu negali nekęsti net ir ateistų. Tai visai nereiškia, kad tu privalai besąlygiškai gerbti kitus tikėjimus ar ateistus. Dvasinė kova yra visiškai natūrali žmogiškųjų paieškų dalis. Ir yra visiškai natūralu ginti, kad ir savo asmeninį ar kažkokį grupinį tikėjimą. Tačiau asmeninė neapykanta kitam asmeniui, net ateistui, veda į blogį, ir į nuodėmę. Tai yra dieviško įstatymo pažeidimas. Ir nesvarbu, ar nuodėmę darantis tai suvokia, ar ne. Taigi kitų žmonių mylėjimas yra privalomas tikrojo dvasingumo siekiantiems žmonėms, tuo tarpu tikras tikėjimas, o kartu ir garantuotas išlikimas įgyjamas tik tada, kada žmogus pradeda suvokti Dievą ir sugeba suprasti bei vykdyti tikrąją Dievo valią. Ir, būtent, apie tai religininkai turėtų ir be baimės, ir be dogmų, diskutuoti bei siekti išsiaiškinti tą tikrąją Dievo valią, o ne Pauliaus, ne Petro, ne Liuterio, ne Kalvino, ar ne Veslio. Bet fanatikai, ir užkietėję fariziejai-dogmatikai, deja, to nesugeba net suvokti.
Wikipedija (rusų) parašė absurdą apie Blavatskają, kuris pats save paneigia tame pačiame straipsnyje. Blavatskajos teorija paremta tuo, kad ji neigia Dievą-Kūrėją, tuo tarpu Urantijos Knyga labai aiškiai nurodo, kad Dievas yra Kūrėjas ir visos Tikrovės VisaValdytojas - visažinė, visur esanti, visagalė, begalinė ir amžina dvasinė asmenybė; pasitikrink toje pačioje Wikipedijoje…

Jota       2018-05-7 7:41

Po gražiais Vaido žodžiais, kuriais jis vėl siekia, kad jūs, patys to nežinodami, pritartumėt satanistinei Urantijai, slypi štai kas:

rusiškai:

https://ru.wikipedia.org/wiki/Книга_Урантии

angliškai:

https://en.wikipedia.org/wiki/The_Urantia_Book

Jūs manot, kad Vaidas, parašęs gražius žodžius apie meilę, turi galvoje mūsų Šventąjį Raštą? Jokiu būdu! Jis tvirtina, jog reikia mylėti kitus tikėjimus (ar jūs mylite visokias nesąmones, skleidžiamas apie Dievą ir Kristų ir Juos niekinančias?).

Jis kalba, kad “TIESOS ir MEILĖS procesas yra nesibaigiantis, jei ieškoma Dievo, kuris yra Meilė...” Kaipgi, labai gražu, ir naivuoliai bemat užkimba, visai nesuvokdami, jog urantas čia turi galvoj evoliuciją, kuri visiškai svetima Biblijai! Urantija absoliučiai prieštarauja tikrajam Dievo Apreiškimui, kuris JAU mums duotas VISAS, ir jokių jo evoliucijų  net negali būti.

Urantas tvirtina, jog reikia atskirti, kur Šv. Rašte yra Dievo žodžiai, o kur žmonių, tuo sukeldamas mūsų abejones Dievo žodžiu (ar ne to siekė žaltys rojaus sode? - “būsite kaip dievai…”).
Tačiau Antrame laiške Timotiejui apaštalas Paulius sako: “VISAS RAŠTAS YRA DIEVO ĮKVĖPTAS IR NAUDINGAS MOKYTI, BARTI, TAISYTI, AUKLĖTI TEISUMUI, KAD DIEVO ŽMOGUS TAPTŲ TOBULAS, PASIRENGĘS KIEKVIENAM GERAM DARBUI” (3,16-17). Jokių Urantijų nereikia! Kas viršaus - tas iš velnio!


Urantija, pasiskaitykite bent Vikipedijoj, yra EZOTERINĖ knyga, kurios pagrindu susikūrė “Urantijos brolija”, patyrusi Jelenos Blavatskajos teosofijos įtaką. Urantija neva esantis 5-asis “epochinis apreiškimas”, prieš tai buvę dar keturi, Žemės (Urantijos) kūrėjas buvęs kažkoks Michailas, kuris įsikūnijo kaip Jėzus Kristus ir kiti kliedesiai, kurių visiškai nėra mūsų Biblijoje.


Nejau jums patinka taip žemintis ir tikėti nesąmonėmis? Kad ir kokius gražius žodžius kalbėtų urantas, po tais žodžiais visada slypi demoniškas vylius suklaidinti žmogų!

Vaidui       2018-05-6 14:35

Ar nenukritai nuo bačkos?

VaidasVDS       2018-05-6 9:16

Šiek tiek šyptelėjau pamatęs šią temą.
Kažkaip vis neišeina krikščionims, susiskaldžiusiems į įvairias grupuotes ir sektas net vienam kito mylėti, jau nekalbant apie kitus tikėjimus ar ir ateistus.
Labai seniai aš tarp tuo metu savų pasakiau, kad reikia išmokti mylėti ir kai kurių buvau apjuoktas. Kaip tai galima išmokti mylėti? Lyg ir mokytis nelabai yra ko. Juk jei myli, tai myli, ir kitaip būti negali.
Bet mokytis reikia.
Ypač tos meilės, kokia mylėjo Jėzus. Kantrios, pakančios, ištikimos, pamokančios ir ... labai atsakingos. Išmokti valdyti emocijas, išmokti atleisti, išmokti suprasti kitą, išmokti suvokti, išmokti mąstyti, išmokti ieškoti išminties, išmokti surasti gėrį sename, išmokti atrasti gėrį naujame, išmokti atskirti tiesos grūdus nuo pelų, išmokti apsisaugoti nuo klystkelių, išmokti atrasti tikrąją TIESĄ.
Mokymosi TIESOS ir MEILĖS procesas yra nesibaigiantis, jei ieškoma Dievo, kuris yra Meilė...


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Rasos Kalinauskaitės atsakymas prof. V. Radžvilui, arba Ir „diskusijomis“ galima šį tą pakeisti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

Vytauto Radžvilo viešas kreipimasis į gerb. R. Kalinauskaitę, arba Ar dar ilgai žaisime pagal JŲ taisykles?

Algimantas Rusteika. Kai norisi pozityvo

Miškų Sąjūdžio pirmininko Gintauto Kniukštos interviu – nerimas dėl miškų neslūgsta

Ir Stokholme kėsintasi statyti stiklainius. Neleista. Kol kas?

Liudvikas Jakimavičius. Kišeninis žodynėlis

Geroji Naujiena: Mūsų trupiniai Jėzaus rankose virsta apstumu

Romualdas Ozolas. Antroji Lietuvos Respublika – jau istorija

Irena Vasinauskaitė. Viešojo intereso gynimo parodija Meškuičiuose. Prokurorai jį supainiojo su viešinimu…

Verta prisiminti. Irena Vasinauskaitė. Meškuičių gimnazijos atstovų bylinėjimosi patirtys: prokurorės viršenybė prieš „viešojo intereso gynimą“

Lietuvos žmogaus teisių gynėjų ir Seimo narių laiškas JAV Kongreso nariams dėl Neringos Venckienės ekstradicijos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.