Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. Antrasis Advento sekmadienis: Paruoškime Viešpačiui kelią, ištiesinkime Jam takus

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 4 d. 1:23

3     

    

Geroji Naujiena. Antrasis Advento sekmadienis: Paruoškime Viešpačiui kelią, ištiesinkime Jam takus

Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“. O jis buvo tasai, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“

Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jo maistas buvo skėriai ir lauko medus.
Tuomet pas jį ėmė rinktis Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir visa Pajordanė. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje. Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių krikštytis, Jonas juos barė:

„Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Parodykite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nebandykite ramintis: ‘Juk mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį.

Aš jus krikštiju vandeniu, kad atsiverstumėte, bet po manęs ateis galingesnis už mane – aš nevertas jam nė kurpių nešioti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė, ir jis išvalys savo kluoną. Kviečius sugabens į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“.

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime: teišvaduoja Viešpats mūsų tautą iš piktojo pinklių, teapvalo ir tesaugo ją, tesuteikia Jis mums malonę, nusimetus tamsos darbus, apsiginkluoti šviesos ginklais, teapšviečia išminties Dvasia valdžios žmones ir įstatymų leidėjus, kad jie vestų tautas teisumo takais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Dangaus viltis

Žmonės nuo seno bando įsivaizduoti, kaip atrodo dangus. Šventasis Anzelmas Kenterberietis, gyvenęs vienuoliktajame amžiuje, įsivaizdavo dangų, kuriame išgyventos laimės akimirkos tampa dabartimi, kiekvienas daro tai, kas teikia džiaugsmą ir savo laime gali praturtinti kitus žmones. Pranašas Izaijas dangų vaizduoja taip: „Vilkas viešės pas avį, leopardas gulsis su ožiuku. […] Kūdikis žais prie angies lindynės.“

Jono Krikštytojo amžininkams dangaus karalystės pažadas taip siejosi su žemiškais vaizdiniais: pasakojimais apie Dovydo ir Saliamono laikų garbę, anuometinės šventyklos puošnumą.

Kokia prasmė mąstyti apie dangų? Ar tai neatitraukia mūsų nuo tikrovės ir netampa bėgimu nuo kasdienos problemų? Jonas Krikštytojas liudija, kad dangaus karalystė ne tolima svajonė ar iliuzija, bet aktuali tikrovė: „Dangaus karalystė prisiartino.“ Jis įsakmiai pateikia būtiną sąlygą pasitinkant šią tikrovę: „Atsiverskite!“ Atsiversti reiškia leisti Dievui veikti mumyse, pakeisti savo mąstymą, žvelgti į pasaulį ir žmones Dievo žvilgsniu.

Mus blaško daugelis dalykų: netikrumas dėl ateities, šeimos rūpesčiai, darbo nemalonumai, kasdienė skuba. Dėmesingas klausymasis reikalauja pastangų, tai nėra tik pasyvi veikla. Nepakanka vien akies krašteliu sekti pokalbį ir pritariamai linksėti galva. Turime klausytis Dievo žodžio su pagarbia nuostaba, atvira širdimi.

Iš knygų, seminarų ar mokymo kursų sužinome įvairių asmenybės ugdymo patarimų. Vis dėlto net gudriausi metodai nepadės, jei nebus esminio dalyko: asmenino apsisprendimo. Svarbu pripažinti savo atsakomybę darant pasirinkimus. Šiandienos Evangelijoje Jonas Krikštytojas pabrėžia žmogaus pasirinkimą radikaliu reikalavimu: „Atsiverskite.“ Šis žodis paveikus dėl nuoseklaus Jono gyvenimo liudijimo. Gal kai kurie žmonės, atvykę pasiklausyti Jono, tikėjosi išgirsti jį kritikuojant romėnų valdžią ir jos kolaborantus. Tačiau Jonas Krikštytojas nepaliko vietos pasiteisinimams ar išlygoms. Jis žinojo, kad kiekvienam žmogui reikia keisti gyvenimą. Kai kurie Jono klausytojai manė turį tik menkų netobulumų. Į tuos pranašas prabilo pačiais stipriausiais žodžiais. Jiems labiau negu bet kam reikėjo pasikeisti. Dažnai rekolekcijos būtinos tam, kas mano, kad jam jų reikia mažiausiai.

Kur tik pažvelgsi, pasaulyje viešpatauja geiduliai, smurtas ir godumas. Nereikia ypatingų pastangų, kad prarastume viltį, net taptume cinikais. Tačiau Jonas Krikštytojas neįkliuvo į šiuos žabangus. Jis demaskavo nuodėmę, drauge skelbdamas tvirtą viltį. Jis pranašavo, kad nuodėmės laikas baigiasi, o dangaus karalystė prisiartino.

Šventasis Paulius rašo, jog Raštų paguoda turi palaikyti mūsų viltį. Visas Šventasis Raštas buvo parašytas, kad turėtume vilties. Viltimi tampame naujais žmonėmis, viltimi mes išgelbėjami. Benediktas XVI enciklikoje Spe salvi atskleidžia, jog tikrasis vilties pagrindas yra Dievo pažinimas – susitikimas su Kristumi. Popiežius pasakoja apie afrikietę šventąją Juozapiną Bakhitą – iškalbingą pavyzdį, iliustruojantį krikščioniškąją viltį. Devynerių metų mergaitę pagrobė vergų pirkliai ir pardavė Sudano prekyvietėse. Tapusi vieno generolo žmonos ir motinos verge, ji patyrė žiaurų elgesį, kasdien būdavo plakama iki kraujo. Nuo to jos kūne visam gyvenimui liko 144 randai. Vėlesnis šeimininkas su ja maloniai elgėsi, tačiau svarbiausia buvo tai, kad ji pažino Jėzų Kristų. Ji suvokė, ką reiškia būti laisvu ir mylimu Dievo vaiku. Dabar ji turėjo nebe kuklią žemišką viltį rasti geresnius šeimininkus, bet didelę viltį: tikėjo esanti mylima ir laukiama To, kuris yra Meilė. Ji buvo pakrikštyta, įstojo į vienuoliją, garsėjo savo švelnumu ir nuolatine šypsena. Paskutiniai jos metai žemėje paženklinti ligos ir skausmo. Kančia Juozapinos atmintyje vėl grąžino vergijos metų patirtis. Karštligiška aptemusia sąmone ji šaukė: „Atlaisvinkite grandines, jos tokios sunkios.“ Dievas išlaisvino ją iš grandinių. 2000 m. ji buvo paskelbta šventąja.

Grėsmingai skambančiuose Jono reikalavimuose nelengva išgirsti vilties žinią. Jis tris kartus mini ugnį. Kas nenori priimti krikšto ugnies, to laukia teismo ugnis. Ugnis vaizduoja Dievo teismą (plg. Iz 66, 15; Mal 3, 2). Jonas ateina iš karščiu alsuojančios dykumos ir pats dega uolumu tarnaudamas ateinančiam Viešpačiui. Jis nori ir mus uždegti šiuo uolumu. Jono krikštas – tai ženklas, kurio turinį kiekvienas privalo įrodyti, „duodamas tikrų atsivertimo vaisių“. Jėzus krikštija gyvąja Dievo Dvasia, perkeičiančia širdis. Dvasios išliejimas yra Mesijo laikų ženklas (plg. Iz 11, 2).

Šioje Evangelijos ištraukoje sugretinamos Jono Krikštytojo ir Jėzaus figūros išryškinant jų skirtingumą. Jonas įkūnija Senojo Testamento pranašystes, o Jėzus įgyvendina Krikštytojo žodžius. Abu reikalauja atsiversti ir skelbia prisiartinusią Dievo karalystę. Nuo besiartinančio teismo rūstybės neišsigelbėsime teisindamiesi kilme, tėvų ar senelių tikėjimu. Atsivertimo laikas trumpas: kirvis jau prie medžio šaknų. Dievo teismas skiriamas kiekvienam asmeniškai. Pasiliks tas, kas duos gerų vaisių.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Biblijoje       2016-12-5 12:39

Biblijoje yra paaiškinimas vietoj žodžio JAHVĖ rašomas žodis VIEŠPATS. Lietuviškai ir teisingai rašant būtų:  “Geroji Naujiena. Antrasis atėjimo (lot. adventus — atėjimas) sekmadienis: Paruoškime JAHVei kelią, ištiesinkime Jam takus”
Lyginant “Advento sekmadienis: Paruoškime Viešpačiui kelią, ištiesinkime Jam takus” ir “Geroji Naujiena. Antrasis atėjimo (lot. adventus — atėjimas) sekmadienis: Paruoškime JAHVei kelią, ištiesinkime Jam takus”,  mąstančiam neįmanoma nematyti kaip žaidžiama prasmėmis verčiant ir neverčiant žodžius į lietuvių kalbą.

Galvą gudyti galima       2016-12-4 12:46

tik už įsitikinimus arba už tėvynę...deja,liberali pasaulėžiūra neturi nei vieno,nei kito.Liberalai gina tik tai,kas naudinga jų kūnui.Liberalizmas padarė didelę žalą,nes supainiojo žmones,niekindamas žmonių gyvenimą iš krikščioniškų įsitikinimų, o ne dėl bažnyčios baimės.Praradom daug laiko,kad išgyventi laikotarpį,kai krikščioniški įsitikinimai turėjo tapti mūsų savastimi,apsigyventi mūsų širdyse,o ne tapti proginiais.Todėl sunku patikėti,kad liberalus pasaulis dega noru ginti Baltijos šalis,ištikus grėsmei…gelbėtis galim,tik dabar , kad ir paskubomis, bandydami gyvenimą kurti pagal tradicijas,krikščioniškas vertybes,kas turėtų mažinti susidėjus gyvenančių porų skaičių,lytinio gyvenimo kultą ir visus kitus nukrypimis,iškrypimus,ištvirkimus visame kame.

adventus       2016-12-4 12:43

lot. adventus — atėjimas.Kodėl nenaudojate lietuviškosios žodžio reikšmės? Gerbkit lietuvius ir lietuvių kalbą - rašykit lietuviškai


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.