Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Visų pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir jo teisumo, o visa kita bus jums pridėta“ (Mt 6, 33)

Tiesos.lt redakcija   2017 m. vasario 26 d. 6:00

2     

    

Geroji Naujiena: „Visų pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir jo teisumo, o visa kita bus jums pridėta“ (Mt 6, 33)

Jėzus bylojo savo mokiniams: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“.
„Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį?
Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?
O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!
Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų.
Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?
Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.
Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“. (Mt 6, 24–34)

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime Dievą atsivertimo malonės Lietuvai ir visam pasauliui, kad su pasitikėjimu, nesirūpindami niekuo kitu, pirmiausiai ieškotume Dievo karalystės ir Jo teisumo, kad visi tie, kuriems patikėta šio pasaulio valdžia ir galia, paisytų Dievo įstatymų ir vadovautųsi ne žmonių nuomone, o mūsų Viešpaties, teisingojo Teisėjo, priesakais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. „Jis jumis rūpinasi“ (1 Pt 5, 7)

Kartą viena mokinė, paklausta, kodėl nebuvo sekmadienį bažnyčioje, atsakė: „Viešpats Dievas neduos man valgyti, aš pati privalau pasirūpinti savo gyvenimu.“ Šis mokinės atsakymas mus ragina rimtai pamąstyti apie šio sekmadienio Evangelijos žodžius. Gal tikrai ši mokinė teisi? Juk gyvenime taip ir yra. Kaip galima nesirūpinti ateitimi? Net paukščiai, nors nesėja ir nepjauna, nuolat plasnoja sparneliais rūpindamiesi maistu sau ir savo jaunikliams. Tačiau nesirūpinti visiškai nereiškia nedirbti. Šventajame Rašte sakoma: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“(2 Tes 3, 10).

Kristus niekada neskelbė lengvabūdiškumo, nerūpestingumo ir aplaidumo. Visi turime šeimyninių, socialinių, profesinių pareigų ir atsakomybių, kurių negalime atsisakyti. Evangelijos žodžiai netrukdo žmogui kurti tai, kas leidžia oriai ir pasiturinčiai gyventi. Čia apsileidimas būtų nedovanotinas nusikaltimas. Kalbama apie tą žmogų slegiantį rūpestį, kuris liaujasi būti protingas, paverčia žmogaus gyvenimą nesibaigiančiu nerimu, trukdančiu dėkingai priimti Dievo pagalbą. Kai kurie žmonės labai perdėtai rūpinasi ir sielojasi: vieni bijo sustorėti, kiti rūpinasi, kad jų drabužiai būtų patys madingiausi, dar kiti bijo rytdienos ir t. t. Kartais žmonės susikuria visokių grėsmių ir dėl jų kremtasi. Kristus neneigia maitinimosi, apsirengimo ir visko, kas tarnauja mūsų pragyvenimui, svarbos. Jis nenori, kad mes tik pasninkautume, sėdėtume nuogi ir lauktume visko, ko mums reikia, iš kitų. Suprantamas mūsų siekimas apsidrausti nuo nemalonių netikėtumų, tačiau stengdamiesi apmąstyti visus ateities variantus rizikuojame pavirsti Protingąja Elze iš brolių Grimų pasakos. Ji neturėjo dabarties, nes bijojo pasirinkti vieną iš ateities variantų. Žinoma, nedraudžiama rūpintis žemiškais reikalais, tačiau būtina nustatyti prioritetus, kas svarbiau, ar Dievas, tikėjimas ir sielos reikalai, ar besaikis rūpinimasis madomis, turtų kaupimu ir t. t.

Jeigu tai, ką mes turime, tampa svarbiausiu dalyku gyvenime, mūsų stabu, – rizikuojame pamiršti Dievą. Jūs atsikirsite, kad neturite turtų, tačiau turtas yra ne tik pinigai, bet ir visa tai, prie ko prisiriša mūsų širdis, pamiršdama Dievą. Mes turime vengti perdėto, vedančio į tingėjimą ir apsileidimą, pasitikėjimo Dievu. Taip pat ir visiško Dievo ignoravimo mūsų gyvenime. Todėl nenuostabu, kad Jėzus sako: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“(Jn 8, 32). Tačiau nemažai žmonių save laiko „elitu“, manydami, kad pasaulyje viskas priklauso nuo jų. Šie žmonės pamiršta, jog visas mūsų gyvenimas yra Dievo rankose. Kaip kartą yra pasakęs šv. Augustinas: „Valstybė, kuri nėra valdoma teisingumo, tėra didelė plėšikų gauja.“ Mes visi žinome, kaip pabaigė gyvenimą daugybė tokių susireikšminusių žmonių, kurie manė esą svarbesni už Dievą.

Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai. Dievas arba turtai. Kas gyvenimo tikslas – Dievas ar pinigas? Senajame Testamente sakoma: „Nesikreipkite į stabus ir nedirbkite sau lietinių dievų: aš esu Viešpats, jūsų Dievas“ (Kun 19, 4). Deja, ir tarp krikščionių yra daug lietinio dievo – pinigo garbintojų. Šv. Jonas Paulius II sakė: „Daiktų ir gėrybių turėjimas savaime netobulina žmogaus.“ Pirmajame skaitinyje skaitome, kaip pranašas Izaijas garantuoja mums, kad Viešpats absoliučiai visada galvoja ir rūpinasi kiekvienu iš mūsų. Jeigu tuo tikime, mus tai džiugina ir pripildo pasitikėjimo mūsų širdis. Net mūsų artimieji negali nuolat apie mus taip galvoti ir mūsų mylėti, kaip myli Dievas. Kaip svarbu, kad šie mūsų asmeniniai santykiai su Dievu vis labiau taptų mūsų gyvenimo atrama. Kiekvienas gyvenime kartais pasijuntame vienišas, draugų nesuprastas ir kenčiantis. Tais momentais, kaip sakė šv. Teresė iš Avilos, pirmiausia turime ieškoti paguodos ir vilties Viešpatyje. „Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi“ (1 Pt 5, 7). Pagrindinė šio sekmadienio tema yra tikėjimas bei pasitikėjimas Viešpačiu. Tai kuriantis, Dievo duotus talentus paverčiantis vaisiais, kilnus veikimas. Evangelijoje Jėzus mus kviečia visiškai pasitikėti Dangaus Tėvu. Mūsų širdžiai lengviau surasti kitus, labiau apčiuopiamus gyvenimo pagrindus. Tačiau augant mūsų tikėjimui, mes matome, kad verta labiau pasitikėti Dievu, nei kuo nors kitu. Tačiau krikščionis turi padaryti svarbų pasirinkimą. Nes ne visos mūsų atsakomybės ir pareigos yra vienodai svarbios.

Krikščionis visų pirma turi prisidėti prie Dievo karalystės ir jos teisingumo kūrimo žemėje. Evangelija skatina mus pirmiausia ieškoti Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus mums pridėta. Visų pirma ieškoti Dievo karalystės. Apaštalas Paulius mums sako, jog visiškai nesvarbu kitų nuomonė apie mus, kadangi gyvenime yra svarbiausia įtikti Dievui. Be abejo, ši labai svarbi mintis yra žmogaus, tikinčio į Kristų, programa kiekvienai dienai. Svarbiausia mūsų gyvenime visada ieškoti Dievo valios. Leiskime jam vadovauti mūsų gyvenimui taip, kaip jis nori, ir nesistenkime planuoti savo gyvenimo be Dievo palaimos. Jeigu mes labiau pasitikime Dievu, nei savo ribotomis pastangomis, galime ramiai dirbti kasdieninius darbus tikėdami, kad jie nebus beprasmiai. Kristus mus kviečia pasitikėti Dievu ir jam tarnauti. Tuomet pats Dievas bus šalia mūsų tiek džiaugsme, tiek varge. Kadangi pasaulyje yra daug neteisybės, ypač socialinės, šie Jėzaus žodžiai yra gairės siekiant tiesos ir teisybės pasaulyje. Suteikti žmonėms tinkamą pragyvenimą – tai labai svarbu, tačiau Jėzus nori, kad mes, kurdami ateities pasaulį, pirmiausia kurtume Dievo karalystę, meilės, tiesos ir gerumo karalystę. Visų pirma ieškokime, kaip sugyventi tarpusavyje, kaip mylėti vieniems kitus, kaip būti broliais ir seserimis.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

T. Grigalius Casprini OSB        2017-02-26 20:59

Agapė – tai ir meilė išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios,
kad galėtume nuoširdžiai mylėti Dievą ir savo artimą dėl Dievo.
Negalima mylėti pinigo dieviška meile. Pinigų troškimas arba mėgimas yra „philarguria“, verčiama „godumu“, kurį šventasis Pauliaus vadina „visų blogybių šaknimi.“ (1 Tim 6, 10).
Biblijoje žodis „neapkęsti“ dažnai reiškia „mylėti mažiau, mažiau mėgti arba trokšti“. Pavyzdžiui, kad galėtume sekti Kristumi, esame raginami nekęsti savo tėvo ir motinos, vadinasi, juos mylėti mažiau negu Dievą.
Primum quærite regnum Dei – Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės,
ir visa tai bus jums pridėta. Amen.

Aba Danielius:       2017-02-26 18:25

„Kūnas klesti tiek, kiek silpsta siela, o siela klesti tiek, kiek nusilpsta kūnas.“


Rekomenduojame

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

NOKT kreipimasis Dėl R. Šimašiaus ir kitų atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų

Robertas Grigas. Sovietai ir tarybos

Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus homilija per Šv. Mišias tremtinių šventėje Ariogaloje „Su Lietuva širdy“

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“. Petro Plumpos istorija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.