Įžvalgos

Geroji Naujiena: „Visi, kurie vadovaujasi Dievo Dvasia, yra Dievo vaikai“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gegužės 27 d. 0:48

10     

    

Geroji Naujiena: „Visi, kurie vadovaujasi Dievo Dvasia, yra Dievo vaikai“

Viešpats yra Dievas, ir nėra jokio kito

Prabilęs į tautą, Mozė kalbėjo: „Ištirk senovės laikus, kurie prieš tave yra buvę, nuo tos dienos, kai Dievas sukūrė žmogų, paklausk nuo vieno dangaus krašto lig kito: ar buvo kada atsitikęs toks didis dalykas, arba ar yra kur kalbama kas nors panašaus, kad būtų kuri nors tauta girdėjusi iš ugnies kalbančio Dievo griaudimą, kaip tu kad esi jį girdėjusi, ir išlikusi gyva? Arba ar kada kuris dievas yra bandęs ateiti ir išsivesti sau tautą iš kitos tautos tarpo išbandymais ir stebuklingais ženklais, karu, galinga ranka bei iškeltu žastu ir visais tais siaubingais dalykais, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, padarė dėl jūsų Egipte, tau matant? Todėl tu šiandien žinok ir įsidėk sau į širdį: tik Viešpats, tik jis yra Dievas viršuje danguje ir apačioje žemėje, ir nėra jokio kito. Todėl tu laikykis jo įstatymų bei nuostatų, kuriuos aš tau skelbiu šiandieną, kad tau ir tavo vaikams po tavęs gerai klotųsi ir ilgai išgyventum krašte, kurį visam laikui Viešpats, tavo Dievas, tau atiduoda“. (Įst 4, 32–34, 39–40)

* * *

Laiminga tauta, kuri savo Dievu Viešpatį laiko

Viešpaties žodis teisingas,
tikras jo darbas kiekvienas.
Brangi jam teisė ir teisingumas,
o jo malonių pilna yra žemė. –

Dievo žodžiu dangus atsirado,
ir jo dvelkimu – dangaus kareivijos.
Jisai tarė – ir tai pasidarė,
liepė – ir tai atsirado. –

Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo,
kurie tikis jojo malonės.
Jis jų gyvybę nuo mirties saugo
ir bado metu pamaitina. –

Mes jo didžiai išsiilgę,
jis mūsų rėmėjas ir skydas.
Viešpatie, būki tu mums gailestingas,
mes gi taip tavim tikim. – (Ps 32, 4–6. 9. 18–20. 22)

 

* * *

Jūs gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“

Broliai! Visi, kurie vadovaujasi Dievo Dvasia, yra Dievo vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti. (Rom 8, 14–17)

 

* * *

Krikštykite juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios

Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo.
Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.
Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. (Mt 28, 16–20)

Švenčiausios Trejybės iškilmėje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje, įtraukime į savo maldą ir šv. Augustino (354–430), vyskupo ir Bažnyčios Mokytojo, gyvenimo saulėlydyje ištartus žodžius: „Kur meilė, ten ir trejybė: mylintysis, mylimasis ir meilės šaltinis“. Ir susivokimą: „Pažinsi Trejybę, jeigu pažinsi Meilę“.

Būdami paženklinti Šventosios Dvasios jėga ir drąsa, kartu su Bažnyčia išpažįstame – kiekvienas Švč. Trejybės Asmuo yra visas Dievas: „Tėvas yra tas pat, kas ir Sūnus, Sūnus tas pat, kas Tėvas, Tėvas ir Sūnus tas pat, kas ir Šventoji Dvasia, tai yra vienos prigimties Dievas“.

Arnoldas Valkauskas. Dievas paženklina žmones Savimi

 


Didysis slėpinys

Garsusis mąstytojas B. Paskalis, jaudamas artėjančią mirtį, atsikėlė iš lovos, atsisėdo prie stalo ir drebančia ranka užrašė savo tikėjimo išpažinimą, kuris po jo mirties buvo rastas liemenės kišenėje.

Štai jo užrašyti žodžiai:

„Pusė dvyliktos. Esu Dievo akivaizdoje. Tikiu. Tikiu į Dievą. Mano Dievas nėra teologų nei žemės mokytojų Dievas. Mano Dievas yra Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas: yra Apreiškimo Dievas. Mano Kristus yra Evangelijos Kristus. Tikiu jį, kaip jis save apreiškė“ (Plg. L. Tulaba. Pamokslai A. P. 247).

Šiame tikėjimo išpažinime kalbama ne tik apie Dievą, bet ir apie Dievo Sūnų.

Šiandien, Švč. Trejybės sekmadienį, prisiminkime kertinę mūsų tikėjimo į Triasmenį Dievą tiesą.

Senojo Įstatymo knygose nerandame aiškaus liudijimo apie triasmenį Dievą. Tam dar nebuvo atėjęs laikas. Juo labiau kad Izraelis buvo apsuptas galingų, pagoniškų, daugelį dievų garbinančių tautų. Triasmenio Dievo išpažinimas lengvai galėjo išsigimti į politeizmą. Vis dėlto Senojo Testamento Dievas yra gyvas Dievas, mylintis Dievas, apsireiškęs Abraomui, Mozei, kalbėjęs per pranašus. Ypač jautriai išreiškia savo tikėjimą karalius Dovydas savo psalmėse. Jis visus skatina teikti Dievui garbę: „Viešpačiui naują giesmę giedokit, giedokite jam visos šalys“ (Ps 97). „Visos šalys, džiūgaukit Dievui, jam tarnaukite linksmos, jo akivaizdon ženkit džiaugsmingai! Jis tikras Dievas, žinokit! Jis mus sukūrė, esam jo žmonės, esam jo liaudis, jo kaimenės avys“ (Ps 99).

Naujajame Testamente nuo pat pirmųjų puslapių aptinkame Švč. Trejybės asmenis. Dar Kristus nebuvo užgimęs, o šio slėpinio spindulys jau pasiekė žemę. Antai angelas apreiškia Marijai, kad ji būsianti Dievo Motina: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus“ (Lk 1, 31–32). Čia pirmą kartą žmonėms atskleidžiama, kad Dievas turi amžinąjį Sūnų, kuris iš Marijos gaus savo žmogiškąją prigimtį. Kai Marija nustebusi klausia, kaip tai įvyks, angelas ją nuramina: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu, todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo sūnumi“ (Lk 1, 35). Šiame dangaus pasiuntinio pasveikinime ne tik atsiskleidžia įsikūnijimo slėpinys, bet ir išvardijami visi trys Švenčiausiosios Trejybės asmenys. Kalbama apie Aukščiausiąjį, apie Aukščiausiojo Sūnų, apie Šventąją Dvasią.

Antrą kartą Švenčiausioji Trejybė žmonėms apsireiškia, kai Jėzus krikštijosi Jordano vandenyse. Evangelistas Lukas, rūpestingai tyrinėjęs Jėzaus gyvenimą, mums liudija: „Kai visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant Jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: ‘Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi’“ (Lk 3, 21–22). Šiame pirmajame viešame Jėzaus pasirodyme dalyvauja visa Švenčiausioji Trejybė.

Skirdamasis su apaštalais Jėzus dar kartą primena Triasmenį Dievą: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19).

Nuo pat pirmųjų dienų krikščioniškajame pasaulyje Trejybės tiesa laikoma kertine tikėjimo tiesa. Šv. Augustinas rašo: „Perskaičiau visus raštus, kuriuos galėjau, ir jie visi liudija tą pačią, paveldėtą iš apaštalų, tiesą, kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra vienodi dievyste“.

Krikščionių religinėje praktikoje matome įvairumą, kylantį iš bendravimo su vienu ar kitu asmeniu. Kartais mums patiems neaišku, į kurį asmenį labiau dera kreipti savo pamaldumą? Atsakymas čia vienas: visi trys Asmenys yra pasirengę atsiliepti atpirktam žmogui. Pamaldumas vienam ar kitam asmeniui gali priklausyti ir nuo amžiaus, ir nuo pašaukimo, ir kitų aplinkybių. Tarkime jaunuolis turi gerą tėvą, kurį myli ir gerbia. Suprantama, kad jis jaus didesnį pamaldumą savo dangiškajam Tėvui. Jis su meile kalbės „Tėve mūsų“ ir pasitikės savo dangiškuoju Tėvu, be kurio plaukas nekrinta žemėn.

Ruošdamasis palikti pasaulį Kristus žada Šventąją Dvasią: „Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jn 14, 26). Mūsų įžymusis tiesos ieškotojas St. Šalkauskis jautė didelį pasitikėjimą Šventąja Dvasia. Jis manė, kad Šventosios Dvasios globa ir parama ypač reikalinga mūsų dienų žmogui, ieškančiam sau dvasinės atramos.

Vis dėlto tiesiausias mūsų kelias į Dievą yra per Dievo Sūnaus asmenį, kuris pats tapo žmogumi, įsikūnijo ir nepakartojamu būdu atskleidė mums Dievo meilę. Kai Pilypas Jėzų prašė parodyti Tėvą, Jėzus atsakė: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14, 9). Iš tiesų Dievas pasirinko tobuliausią būdą save apreikšti savo mylimiems žmonėms. Dievo Sūnaus asmenyje prieš akis turime ne tiktai Antrąjį Trejybės asmenį, bet ir tobuliausią žmogų, žavintį savo kilnumu ir šventumu. Kur galėtume rasti kilnesnį, labiau vertą sekti idealą? Savo dieviškąja asmenybe jis daugybei tikinčiųjų tampa gyvenimo įprasminimu. Gyvendamas žmogišką gyvenimą, kalbėdamas žmonių žodžiais, jis mums tapo ir kelias, ir tiesa, ir gyvenimas. Kas šį kelią suranda, suranda viską. Ypač į glaudžius santykius su juo sueiname dalyvaudami jo Eucharistinėje puotoje, priimdami jo kūną ir kraują.

Nesvarbu, prie kurio Švč. Trejybės asmens besiglaustume, artėtume prie visų trijų asmenų – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Jie visi yra viena.

Jau praėjo 2000 metų, kai pirmą kartą žmonijai buvo apreikštas Švč. Trejybės slėpinys, bet himną Švč. Trejybei gieda visi amžiai, visas kosmosas, visi gyvieji ir negyvieji tvariniai, žmonės ir angelai. Himną Trejybei gieda visa matoma ir nematoma Kristaus Bažnyčia.

Parengė V. S.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota       2018-06-4 20:28

Štai ką reiškia pakeisti vardą:). Pasidedu jūsų komentarą, gal ir atsakysiu, jei, žinoma, dar norėsite. Bet jau nebe Mokytojo pseudonimu. Nepykit:).

Marginalas Mokytojui       2018-06-4 18:44

Ačiū.
Apr 7:9 kalbos kontekstu ir prasme priešpastatytas Apr 7:5-8, kitaip kam tada jis padarytas? Kad simbolinis 144000 skaičius yra tas pats kaip nesimbolinė nesuskaitomybė 7:9? Tai būtų visai nelogiška ir nereikalinga.
Be abejo, Rom 11 skyrius nė iš tolo nekalba apie Bažnyčios priėmimą į senąjį Israelį, tai būtų absurdų absurdas. Prašau įsigilinti į išreikštą mintį:
D-vo Tauta yra PRAPLĖSTA iš pirminės Išrinktosios, bet pastaroji, ibidem, “nėra atmesta”, priešingai, pažadai tebegalioja. O kokiu vardu pavadinsi tą dabartinę D-vo Tautą, tegu lieka Paties ambicijų reikalu. Man ir judėjai puikiai tinka (viduje vis tiek skirtumo tarp žydo ir graiko nebėra).
Šiaip iki
1) Romos vyskupo nereagavimo į savo sekretoriaus pranešimą pasauliui, kad susitikimas su Kim Davis nereiškia “Popiežiaus pritarimo poelgiui” ... pirmųjų krikščionių, dėl atsisakymo vykdyti antikrikščioniškus įstatymus ėjusių į mirtį cirkuose, bei iki
2) Prancūzijos prezidento paskelbimo pasauliui, kad jam katalikui bet kuris viendienės parlamento balsų daugumos priimtas įstatymas besąlygiškai privalomas vykdyti,
dar maniau, kad konstantininė krikščionybė ir po visų nesusipratimų turi ateitį. Dabar matau nebent apokaliptinį sinagoginių žydų atsivertimą, nes nori kas ar ne, jie nėra jokia “sekta”, tuo tarpu visa konstantininė istorija amen, subankrutavo subyrėdama į tūkstančius anekdotiškai supriešintų sektelių. Suprantama, milijonai iki šiol konstantininės krikščionybės rėmuose privačiai asmeniškai Kristaus išgelbėtųjų niekur nedingo ir triumfuos, Apr 7:9.
Dėl perdirbtų Evangelijos tekstų nepatikimumo siūlau pažiūrėti ką tik paskelbtų 173-176 puslapių komentarus ir pateikti įtikinamą paneigimą, kurio nuoširdžiai laukiama adresu .(JavaScript must be enabled to view this email address). Taigi: http://biblija.versme.lt (pildomas tekstas)

Mokytojas Marginalui       2018-06-4 10:00

Sūnau mano! Tu neskiri senojo, kūniškojo Izraelio nuo Naujosios Sandoros Izraelio, Eklezijos (Krikščionių Bažnyčios). Apaštalas Paulius Laiško romiečiams 11 skyriuje kalba apie senojo (neatsivertusio) Izraelio priėmimą į Bažnyčios prieglobstį  (ir tokia bus jiems Mano Sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes), o ne atvirkščiai - Bažnyčios priėmimą į senąjį Izraelį.

Apr. 7: Skaičius 144 tūkstančiai yra simbolinis, turįs reikšti visą išrinktųjų skaičių. Jie pavadinti Izraelio vaikais su nuoroda į 12 Izraelio genčių. Tačiau nei viena, nei kita nereiškia, kad tai izraelitai pagal kūną (va čia, sūnau Mano, yra sektantizmas). Tikraisiais izraelitais gali būti pavadinti ir krikščionys, sudarantys Naujatestamentinę Bažnyčią, kuri yra tęsinys ir pakeitimas Senosios Sandoros tautos.

Apr.7,9 minimi dangiškieji visų laikų ir visų tautų krikščionys (apsisiautę baltais drabužiais ir su palmių šakomis rankose), o 7,5-8 - žemiškieji.

Marginalas tiesiai Mokytojui       2018-06-1 18:28

1) Po Atpirkimo D-vo tauta yra EKKLESIA, o tai yra: visų atsivertusių į Israelio Karalių (Mesiją, Mašiahą) ir žmonijos Išganytoją J-šūa pasaulio genčių SURINKIMAS (įskiepijimas į šaknį, Rom 11:25, kt.) į pirminę Išrinktąją tautą pagal Apr 7:9 -
plg. su Apr 7:5-8.
Tikra tauta yra vien D-vo Tauta, visa kita - gentys, gojim, kurios arba atsivers (tada ir nebus skirtumo tarp žydo ir graiko), arba išnyks nuo žemės paviršiaus.
2) SEKTA, pagal pačią šio žodžio prasmę, yra tam tikroje grupėje atsiradęs kitaminčių būrys. Su tam tikru pritempimu galėtume vadinti sektantais tuos mesijinius žydus, kurie atėjo iš krikščioniškų poreformacinių pakraipų (adventistų, baptistų, įvairiausių charizmatikų ir pan.) Tačiau kokia “sekta” gali būti tradicinio halachinio judaizmo žydai, besilaikantys sinagoginės tėvų tradicijos (niekad neturėjusios nieko bendro su konstantinine krikščionybe, galų gale ir pagimdžiusia visas savo sektas), bet priėmusieji J-šūa Savo Mesiju ir pripažįstantieji Naująją Sandorą? Nebent jie bus “judaizmo” sekta, ar ne? Bet judaizmas visada turėjo daug pakraipų, kurių nė viena niekad kitų nesiuntė ant laužų ir totaliai nežudė, kaip “krikščionys” katarus. Jei tokie sinagoginės tradicijos žydai yra “sekta”, tada ir ortodoksiniai bei reforminiai žydai irgi “sektos”. Bet kokia prasmė vadinti juos “sektomis” krikščioniui, vartojančiam šį žodį savo nukrypėliams nuo kanonų ir dogmatų vadinti? Jie juk niekad nieko nežinojo apie tuos kanonus ir dogmatus.
Maranata!

Marginalui       2018-05-31 7:29

O kas ta “D-vo tauta”?

Marginalas į ankstesnį komentarą       2018-05-30 18:14

Viskas priklauso nuo to, kaip suprantate D-vą. Yra juk visai priešingų krikščionybei suvokimų, pvz., kad mes visi esame D-vo dalelės, sukurtos IŠ JO (vad. panteizmas).
Abraominis D-vas Kūrėjas yra nepažinus Asmuo (arba: žmogui nesuvokiama Asmenų Vienybė) anapus laiko ir erdvės. Pažinti galima tik tiek, kiek Jis Pats Save apreiškia. Jo vaiku galima tapti tik tapus Jo Tautos nariu per Jo Sandorą (Sandoras) su žmonija.

Dievo vaikas       2018-05-28 20:36

yra tas, kuris visą save atiduoda į Dievo rankas. Kas tik su juo benutiktų priima nuolankiai ir dėkingai, t.y. visiškai pasitiki Dievu. Tokiam Viešpats netrunka apsireikšti, t.y. vienokiu ar kitokiu būdu Jis pasirodo savo vaikui ir tai yra tiesa. Apie tai aprašė kun. prof. Romualdas Dulskis savo knygoje “En Gedžio meilės sodai”.

Marginalas       2018-05-28 17:59

Tikra Katalikų Bažnyčia draudė vaizduoti D-vą Tėvą. Be to, panašūs vaizdavimai ne tik atvirai pagoniški, bet ir nedaug išmintingesni nei materialistinis Asmenų skaičiavimas (dogmatas ne mokslas, bet rėmai, neleidžiantys iškrypti teologizuojant, o tai ir gerai).
Manyčiau, tie, kurie teologizuoja ir filosofuoja, nuo to nepasidaro D-vo vaikais. Nors be abejo, gali tokie būti atitinkamai gyvendami, jei
1) Krikščionis yra tas, Kuris pripažįsta JHS ATPIRKĖJU ir IŠGANYTOJU.
2) Tikras krikščionis yra tas, kuris gyvena pagal Kalno pamokslą, priimtas į D-vo Tautą per Golgotos Sandorą.

A.Kubilius tautą vadina       2018-05-28 7:46

populistais.Tai gal ir Dievas jam populistas,nes jis tuos žmones sukūrė.Negi konservatoriai nori,kad Lietuvoje Dievo nebūtų?Ar jie jį įsivaizduoja,kaip atskirą nuo žmogaus?

Jei valdžia negerbia       2018-05-27 21:23

žmogaus dėl jo pačio,tai turėtų gerbti vien dėl to,kad jis sukurtas Dievo.Per žmogaus gerbimą ,gerbiame Dievą.Ir nevadinkit mūsų vartotojais.Mes žmonės.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Uroboru paversta Lietuva

Bronius Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šįkart Kalėdų proga

Povilo Urbšio kalba Seimui svarstant, pritarti ar nepritarti JT migracijos paktui

Valdas Vižinis. Norite skiepų nuo propagandos? Šis ŽURNALISTINIŲ TYRIMŲ SKYRIAUS išpuolis prieš A. Gaidamavičių puikiai tiks

Po 30 metų konservatoriai atgavo klausą ir „išgirdo“ mokytojus

Jūratė Sofija Laučiūtė. Eligijaus Masiulio rauda-giesmė sau pačiam

Rasa Čepaitienė. Gyvatė ryjanti savo uodegą, arba Parazitinę sistemą belieka tik pakeisti, tik ar visuomenė tam pasirengusi?

„Nustokite meluoti!“ – per antrąjį 2019 m. biudžeto projekto pristatymą Saulius Skvernelis konservatorius ir socdemus apkaltino melu

Vygantas Malinauskas. Konservatorių prezidiumas uždraudė savo nariams „iškraipyti“ galiojantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą

Gediminas Merkys. Valdžios bandymai kriminalizuoti taikų streiką – autoritarinė atgyvena

Arvydas Daunys. Kam žurnalistui Andriui Tapinui imtis politikos?

Sistema ginasi: vaikai paimti teisėtai, bet ar pagal Konstituciją?

Arvydas Juozaitis. Latvijos parlamentas nepritarė Globalios migracijos paktui

Raimondas Kuodis R. Karbauskiui: Nustokit kraupinę visuomenę kosmine suma – pakėlus mokytojų vidutinę algą 150 €, per metus reiktų 50 mln.

Valdas Vižinis profsąjungiečiams: Gal esate akli, kurti? Nematote, kad jus įvelia į politinę priešpriešą?

Laisvės kovotojų sąjungos protestas dėl Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimo Mariui Ivaškevičiui (papildyta)

Grėsmės vaikams pagal Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą

Stasys Jakeliūnas. Dar kartą apie Švedijos ekonomiką ir jos bankus

Valdas Vasiliauskas. Vyriausieji etikos juokdariai

Degėsys Liutauras. Du biznio planai: vienas – mokytojams, o kitas – premjer-ministrui…

Andrius Švarplys. Jei tai nėra žiniasklaidos paskelbtas karas demokratijai ir piliečių atstovavimui, tai kas tuomet tai yra?

Algimantas Rusteika. Lapinas, kuriam visada reikia taip, kaip reikia

Vytautas Daujotis. Aukštasis mokslas – viltys ir realijos

Kauno Forumas: Raginame visuomenę ir mokytojus kritiškai vertinti politinio elito statytinių bandymus „tarpininkauti“ dialogui su valdžia

A. Juozaičio pareiškimas dėl Seimo priimtos rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“

Saulius Dambrauskas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas neatitinka Konstitucijos

Letas Palmaitis. Smūgis neigiantiems Kristų: moderni skaičiuoklė patvirtina Jį gimus tada, kaip ir spėta, ir tai nė kiek nesikerta su Evangelija

Policijos pareigūnas apie Garliavos pamokas ir streikuojančius mokytojus: Kuo jie skiriasi nuo teroristų?...Neišeis gražiuoju, bus „išvesdinti“

Dvi Seimo rezoliucijos dėl JT migracijos sutarties: už  ir prieš (papildyta)

„Lietuvos ryto“ televizija: už „Matuko reformos“ – norvegų verslas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.