Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams, skelbti belaisviams išvadavimo“

Tiesos.lt redakcija   2019 m. sausio 27 d. 6:19

44     

    

Geroji Naujiena: „Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams, skelbti belaisviams išvadavimo“

Ezdras skaitė iš Įstatymo knygos, ir žmonės suprato

Septintojo mėnesio pirmąją dieną kunigas Ezdras atsinešė Įstatymo knygą į susirinkimą, kurin susiėjo vyrai ir moterys bei visi galintys suprasti. Nuo ankstaus ryto iki vidudienio, aikštėje prie Vandens vartų, Ezdras skaitė iš knygos vyrams ir moterims bei tiems, kurie galėjo suprasti. Visa tauta atidžiai klausėsi skaitomo Įstatymo. Rašto mokovas Ezdras stovėjo ant medinės, tam tyčia įrengtos pakylos. Ir atskleidė Ezdras knygą visų akyse; mat jis stovėjo aukščiau už susirinkusią tautą. Jam knygą atskleidus, visi atsistojo. Tuomet Ezdras pašlovino Viešpatį, didįjį Dievą. Visi, iškėlę rankas, atsiliepė: „Amen, amen!“ Paskui nusilenkė, puolė prieš Viešpatį žemėn ir veidu lietėsi žemės.

Ezdras skaitė iš Dievo Įstatymo knygos skyreliais, o levitai juos aiškino, taip kad žmonės galėjo suprasti, kas buvo skaityta. Paskui valdytojas Nehemijas, kunigas bei Rašto mokovas Ezdras ir žmones mokiusieji levitai visai tautai paskelbė: „Šiandien yra šventė Viešpaties, jūsų Dievo, garbei. Neliūdėkite ir neverkite!“ Mat išgirdę Įstatymo žodžius, visi žmonės pravirko. Ir tarė jiems Ezdras: „Eikite, gerai pavalgykite ir išgerkite saldaus vyno! Šio to pasiųskite ir tiems, kurie patys nieko neturi, nes šiandien yra šventė Viešpaties garbei. Nebūkite susirūpinę, nes džiaugimasis Viešpačiu yra mūsų stiprybė!“ (Neh 8, 2–6. 8–10)

* * *

Viešpatie, tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas

Tobulas Viešpaties duotas Teisynas:
jis dvasią gaivina.
Pasakymas Viešpaties tvirtas,
išminties moko varguolį. –

Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis,
paliepimas Viešpaties tyras,
akims duoda šviesybę. –

Viešpaties baimė gryna, tveria per amžius,
Viešpaties sprendimai tikri,
visi aliai vieno teisingi. –

Mano kalbos ir mano mintys tave tepasiekia,
Viešpatie, tau tebūna malonios –
tau, mano uolai, vaduotojui mano. – (Ps 18, 8–10. 15)

 

* * *

Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai

Broliai! Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nežiūrint daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia. Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio.

[Jei koja imtų ir pasakytų: „Kadangi aš ne ranka, tai aš nepriklausau kūnui“, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? O jeigu ausis tartų: „Kadangi aš ne akis, tai aš nepriklausau kūnui“, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? Jei visas kūnas tebūtų akis, tai kur pasidėtų klausa? O jei visas – klausa, tai kur uoslė? Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną iš jų, kaip panorėjo. Jei visuma tebūtų vienas narys, kur beliktų kūnas? Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia“ ar galva kojoms: „Man jūsų nereikia“. Priešingai, tariamai silpnesnieji kūno nariai yra kur kas reikalingesni. Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba, ir mūsų gėdingesnieji nariai saugomi su didesniu padorumu, kurio neprivalo mūsų padorieji nariai. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais. Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.]

Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai.

[Ir tuo būdu Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje – pirmiausia, apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to gydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos… Argi visi apaštalai? ar visi pranašai? ar visi mokytojai? ar visi stebukladariai? ar visi turi gydymo dovanų? ar visi kalba kalbomis? ar visi aiškintojai?] (1 Kor 12, 12–30)

Šiandien išsipildė šie Rašto žodžiai

Daugelis jau yra mėginę išdėstyti raštu pasakojimą apie mūsuose buvusius įvykius, kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai. Taip pat ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą, kad įsitikintum tikrumu mokslo, kurio esi išmokytas. (Po keturiasdešimties dienų pasninko) Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas. Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų gerbiamas.

Jėzus atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šeštadienį, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerą naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“. Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. (Lk 1, 1–4; 4, 14–21)

 

* * *

Visagali amžinasis Dieve, tvarkyk mūsų kelius pagal savo valią, kad sekdami Tavo mylimojo Sūnaus pavyzdžiu, pereitume žemę, darydami gera. Tegul atneša Jėzus, Tėvo atsiųstasis, akloms dvasioms šviesą; teišlaisvina Jis nusidėjėlius, demono belaisvius; tepagelbsti kiekvienam prislėgtam žmogui ir tesuteikia engiamiems krikščionims laisvę. Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: nušviesk savo šviesa mūsų pasirinkimus, kad nebevaikščiotume tamsybėse, kad įveiktume susiskaldymus ir patirtume iš Dievo ateinantį džiaugsmą. Prašome per Jėzų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui – džiaugimasis Viešpačiu yra mūsų stiprybė

 

 

* * *


Kardinolas Karolis Žurne († 1975). Kristaus Kūnas

Dievas, kuris yra visagalis ir be galo geras, niekada nebūtų leidęs pražūti nekaltumo būsenai, jeigu savo galybės ir meilės gelmėse nebūtų palikęs galimybės išdaiginti iš sukūrimo pasaulio griuvėsių, kurio regimoji galva buvo tyras kūrinys, atpirkimo pasaulį, žinoma, tragišką, bet iš esmės geresnį, kurio regimoji galva bus Žodis, tapęs Kūnu. Kiek antrasis Adomas pranoksta pirmąjį, tiek atpirkimo pasaulis pranoksta sukūrimo pasaulį. Tas atpirkimo pasaulis vėliau bus atbaigtas Kristaus šlovės šviesoje; jis pradeda formuotis šioje žemėje, kitą dieną po nuopuolio, Kristaus kryžiaus Kraujyje.

Prieš tapdama naujo Kristaus šlovėje surinkto pasaulio pilnatve, Bažnyčia yra Kristaus kryžiuje surinkto naujo pasaulio pirmienos. Bažnyčios tėvams ir teologams, besigilinantiems į Raštą, Bažnyčios slėpinys, labai besiskiriantis nuo nekaltumo būsenoje esančios Dievo tautos slėpinio, iškyla kaip atperkančio Įsikūnijimo slėpinio išsiskleidimas.

Kristus sutaikina dangų ir žemę dvejopu tarpininkavimu, į kurį Bažnyčia – jo Kūnas – bus visiškai įsitraukusi: tarpininkavimas užtarimu, kuris kyla dangaus link, ir [Dievo malonių] kreipimo tarpininkavimas, kuris leidžiasi pasaulio link. Tasai, kuris savo žmogiškumo veiksmais garbina, maldauja, nusipelno, atsiteisia, atperka pasaulį (kylantis tarpininkavimas), – tai įsikūnijęs Žodis. Nuo jo begalinio ir dievažmogiško maldavimo priklauso visos Bažnyčios maldavimas ir visų tų, kurie iš arti ar iš toli, sąmoningai ar nesąmoningai, praeityje, dabartyje ar ateityje, tam tikru pagrindu yra šios Bažnyčios nariai. Kristaus užtarimas sutelkia į save visos žmonių giminės maldavimą, idant kildamas aukštyn neštų jį savyje. Taigi, turėtume sakyti, jog visa Bažnyčia su Kristumi tam tikru būdu sudaro vieną maldaujantį asmenį, atperkantį Kristuje – galvoje, ir gali tapti bendraatperkančiu Bažnyčioje – Kūne.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>Miela Jota       2019-02-4 22:33

Jums mylėti dieviška meile, “net priešui nieko blogo nepalinkėt”,
matyt, tokio pat sudėtingumo uždavinys, kaip žvakę uždegti?
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Vargšė vargšė Jota, kaip ji negali tokių paparastų tiesų suvokti…?

Miela Jota,       2019-02-4 20:00

o aš žinau tokį šv. Augustiną, kuris pasakė “Mylėk ir daryk ką nori”. Ar ir čia išsiskirtų mūsų nuomonės? Manau, kad jis kalbėjo, kad mylintis žmogus negali nuodėmės daryti ir net priešui nieko blogo net palinkėti.

Jota       2019-02-4 16:57

Bet jūs kaip maži vaikai! Žinoma, Dievas gyvena neprieinamose aukštybėse, žmogaus mintys - ne Jo mintys, bet mums, žmonėms, juk reikia kaip nors suprojektuoti Dievo reakcijas į mus, kaip nors apibūdinti jas (veikiau - mūsų ir Dievo ryšį), juo labiau, kad ir pati Biblija kalba mūsų suvokimo žodžiais. Dievas Šv. Rašte reaguoja panašiai kaip žmogus:

“Jis ištiko juos savo degančiu įniršiu, -
pykčiu, apmaudu ir nelaime -
žūties nešėjų būriu.
Jis netramdė savo įniršio,-
nuo mirties jų negelbėjo, bet atidavė juos marui” (ps 78,49-50).

Arba ps 38: “Viešpatie, nebausk manęs pykdamas,
neplak manęs niršdamas!”

O šit apie Jo priešus konkrečiai:

“Dievui pakilus,
pakriko jo priešai,
tie, kurie Dievo nekenčia,
bėga nuo jo veido” (ps 68,2).

Ir t.t., tokių pavyzdžių Biblijoje daugybė. O jūs išvedėte teoriją, neva aš suvaržiau Dievą  “pagal savo stereotipus, t.y. iš anksto nusprendžiau, koks Jis turi būti”, ir kad tai mano “asmeninis dievas”. Koks asmeninis?! Skaitykite Šventąjį Raštą, pasidomėkite, koks Dievo paveikslas jame atspindėtas.
O tie, kurie nukryžiavo Kristų, ne Dievo priešai? Tie, kurie iškraipo Bažnyčios mokymą, atskiedžia jį pasaulietiniais dalykais, ne Dievo priešai?

Yra toks pasakymas: “mylėk savo priešus, nekęsk Dievo priešų, mušk Tėvynės priešus”. Taigi pirmiau pagalvokite, po to rašykite. Aš tikrai ne jūsų priešas;).

“Jūsų išgirtame prote” - proto aš niekur negyriau, čia jūs išgalvojote, bet kas Dievo duota ir gerai naudojama, t.y. ne piktam, verta girti. Dar kartą kartoju, kad žmogaus protas išmintingiausiai naudojamas, kai sujungiamas su širdimi.

O apie Dievo vaiko atgailą labai gerai parašėt.

Miela Jota.       2019-02-4 12:17

Jūs sakote, kad “Liberalizmas - visų revoliucijų dvasia, tai didžiausias Bažnyčios ir paties Dievo priešas.” Dievas priešų neturi, nes Jis iš bet kokio blogio padaro gėrį ir dar su didžiuliu efektu. Manau, kad Jūs Dievą suvaržėte pagal savo stereotipus, t.y. iš anksto nusprendėte koks Jis turi būti, tai jūsų asmeninis dievas.O nuodėmė yra nusisukti nuo Dievo ir ne kitaip. Taip, Dievo vaikas gali suklysti, bet niekada nenusisuks nuo Jo, t.y. Dievas leis jam suklysti tam, kad parodytų jam jame slypinčią ir neįtariant, kad turi kažkokią nuodėmę. Tik… Dievo vaikas taip yra įspėjamas ir tai pamatęs su ašaromis bėga į klausyklą ir su nusižeminimu meldžiasi tol (gal net iki mirties), kol ši nuodėmė pasitraukia, bet niekada nepamiršta, kad ji tyko įsėlinti. Yra padarytų klaidų, t.y. dėl vienokių ar kitokių priežasčių, per mintis, vaizdinius ir jausmus įsitvirtino smegenyse, t.y. Jūsų išgirtame prote. Žmogui apsisaugoti pačiam nuo šių atakų neįmanoma, bet jei jis yra maldoje, ištisinėje maldoje, tai tokį Dievas visada saugo ir įspėja.

Tik patikslinimai       2019-02-4 12:04

1. Kartas/Na, štai… neatsakinėja į klausimus, bet turi laisvę ir taip elgtis.
Jotai:
2. Liberalizmo bruožų 15.26 ir 14:50 komentarų autorystė yra skirtinga,
greičiausiai, ir liberalizmo vertinimai.
3. Pasakydamas, kad kai kurie apriboja liberalizmą ekonomine sritimi,
asmeniškai išlieku kritiškas šios ideologijos atžvilgiu.

Jota > 14.50       2019-02-4 10:13

Žinoma, liberalizmas daugiaplanis, turintis daugybę atspalvių, versijų ir formų, tai ideologija, persmelkianti politiką, ekonomiką, religiją. Neįmanoma jo visų apraiškų išdėstyti, jis gyvavo dar antikos visuomenėje, o dabar Vakaruose tai yra vyraujanti pasaulėžiūra. Pagrindinės liberalizmo nuostatos:
žmogus - visų dalykų matas;
tikėjimas į progresą - pasaulis visada juda nuo blogesnio į geresnį; demokratija kaip mažumos valdžia;
visų struktūrų - valstybinių, visuomeninių, religinių, šeimos, net lyties - ardymas ir t.t.
Liberalizmas - visų revoliucijų dvasia, tai didžiausias Bažnyčios ir paties Dievo priešas. Bažnyčioje liberalizmas reiškiasi kaip dogmų, Tradicijos, liturginių dėsnių, Šv. Rašto tiesų, žodžiu, pačios žmogaus gyvenimo esmės neigėjas ir ardytojas.
Liberalizmo bruožai, išdėstyti jūsų 15.26 kaip teigiami, yra miražas dykumoje.

O tas vaikinas, kuris kalbėjo apie Dievo vaiko laisvę ir Dievo šviesą, nebemokėjo pagrįsti nuodėmės, ir dėl to jo “laisvė” tapo religiškai ir dvasiškai netikroviška. Taip, tikroji laisvė yra Dieve, bet ji tuo ir tikra, kad mes esame laisvi nusidėti.
Manau, taip.

Na, štai...       2019-02-4 8:30

atsirado neskaičiusių į lietuvių kalbą išverstų knygelių. O šiaip, apie jus kalba Mt 11, 25–30
Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Esmė ta, kad tiems kas neduota, tai tikrai nesuvoks ir prašys įrodymų, kaip vakar dienos Evalngelijoje “...„Argi jis ne Juozapo sūnus?“
  Lk 4, 21–30"O Jėzus prabilo: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’ - padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume“....”

Kartui       2019-02-3 19:28

Tai kuris čia komentaruose pripažino, jog “bendradarbiauja ir kalbasi su šėtonų”,
kad suaktualinote (net jai/jam pritaikėte?) šį Dykumos Tėvų pamokymą (pacituokite)?
Jei to nebuvo, tai ar pasikartojantis iškreiptas kito intencijų ir minčių, požiūrio perteikimas ir tolesnė jų kritika pritemtu pagrindu galėtų kilti iš Dievo vaiko?

Kartą       2019-02-3 16:12

dykumos šventais norėjo melstis prieš ikoną, bet tik jam imant lenktis, prieš jį atsirasdavo velnias, žmogelis ima blaškytis ir sustoja. Bando ikoną kitur pastatyti, bet nieko nesigavo. Nusikamavo žmogelis, visai nusiplūkė, tad išgirdo širdyje Dievą sakant “O tu lenkis, o tu lenkis ir lenkis”. Tada šventasis taip ir padarė, t.y. ėmė kuo nuoširdžiausiai lankstytis ir dar karščiau melstis. Šėtonas dingo. Štai brangieji, jei išmokote pamokas iš Ievos padarytos klaidos, t.y. nebendradarbiauti ir nekalbėti su šėtonų, o prieš save turėti tik Dievą, kad ir kas be nutiktų, tai anam nebėra ko veikti, bet jei žmogus žvalgosi, dvejoja, tada šėtonas vilios visais savo kerais. “Jėzus jam pasakė:Lk 9, 57–62 ... „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“. O taip, nesibičiuliaukit, o vien tik Dievą turėkite prieš akis. Tokie ir yra Dievo vaikai, nes nieko, nieko neturi, tik Dievą.

Dar kartą įsiterpsiu į pašnekesį       2019-02-3 14:50

Patikliajai: “Šėtonas yra nekantrus, jis mėgsta uždarumą, tamsą ir būtinai skleidžia nerimą, vis kažkuo būna nepatenkintas.” - Taip, tačiau negalima pamiršti, kad jis yra Apsimetėlis, todėl paprastai rodosi kaip šviesos angelas, gali būti ramus kaip belgas, ne uždara ir viskuo nepatenkinta persona, bet, atvirkščiai, ypatingai bičiuliauti linkusi, daili ir maloni persona.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Jotai: Liberalizmas - nevienalytis, jame esama tiesos grūdų, tačiau jo, beje, kaip ir šiuolaikinių neokonų kai kurias nuostatas, vargiai įmanoma suderinti su Apreiškimo ir Magisteriumo tiesomis (nors nuolat tai bandoma daryti). Vis dėlto nepanašu, kad Jūsų “kritikės” vertinimai kyla iš liberalizmo.

Jota       2019-02-3 11:27

Bažnyčioje liberalizmas pasireiškia individo laisve nuspręsti, kas gera ir kas ne, kas teisinga ir kas neteisinga. Individas sprendžia už Dievą! Jis nepaiso Tradicijos ir vadovaujasi subjektyviomis nuomonėmis. Vadovavimasis liberalistinėmis nuostatomis yra didžiausias Bažnyčios žlugdymas.

Taip, mano kritikas pats nusprendė, kad jis priima viską Dievo šviesoje, nors kas yra toji niekam neprieinama Dievo šviesa, vargu ar suvokė. Tai ir yra liberalizmas. Siekis įtvirtinti save ir savo nuomonę ir pažeminti kitą, baimė pripažinti savo nuodėmingumą ir net apskritai galimybės nusidėti neigimas. O juk dvasinis dėsnis yra toks, kad pirmiausia nusidėjėliu reikia laikyti save: “Kristus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš”, - rašo apaštalas Paulius 1Tim 1,15. (Kaip pastebėjo ir 20.12).
Liberalizmas yra didžiausias krikščionybės priešas, jis nukreiptas į save, o krikščionybė - priešingai: į kitą. Krikščionybė yra meilės kalba, liberalizmas - savimeilės.

O dėl proto ir širdies ryšio - iš tiesų, širdis, kaip žmogaus centras, kaip visas asmens vidinis gyvenimas turi būti harmoningai susietas ir su protu, ir su jausmais, su visu žmogaus charakteriu.

Ar gi nežinote,       2019-02-3 8:28

kad protas yra įtikinamas, žiūrint į kieno įtaką patenka. O Dievas kalba per širdį, tad geriau, kad protas klauso širdies. Tik nereikia painioti širdies kalbos su proto kalba. Jei jūsų pasirinkimą lydi ramybė, meilė, džiaugsmas ir tai neapleidžia,  neabejokite, tai yra iš Dievo. Šėtonas yra nekantrus, jis mėgsta uždarumą, tamsą ir būtinai skleidžia nerimą, vis kažkuo būna nepatenkintas.

Jotai        2019-02-2 20:12

Nesitiki, kad Jūsų kritikas kritiškas savo paties kritikos atžvilgiu.
Krikščionio pareiga ištirti kiekvieną šviesą, ar ji tikrai iš Dievo - juk taip dažnai ji tėra mūsų pačių projekcija ar, dar blogiau, demoniškos kilmės.
Tam, kad toks dvasių tyrimas būtų patikimas, būtinos nuolatinės dvasinės pratybos ir, aišku, ypatinga Dievo malonė.
Dieve, padėk pašalinti proto tamsumą, kuri tariasi esanti šviesa (pirmiausiai tai taikau sau pačiam).

Liberalizmas?       2019-02-2 15:26

...( lot. libere – laisvas ) – politinė doktrina, aukščiausia vertybe pripažįstanti individą, jo laisvę ir teises. Liberalizmo atsiradimas buvo bandymas sukurti tokią valstybės doktriną, kurią būtų galima priešpastatyti monarchizmui, absoliutizmui ir visoms feodalinės santvarkos atgyvenoms.

Pagrindiniai liberalizmo bruožai:

• individo laisvė;

• apribota, bet efektyvi valstybė;

• galimybių lygybė;

• visuomenė kaip bendradarbiaujantis individualizmas. (mokslas.lt)

Jota       2019-02-2 9:34

Jūs priimat ne Dievo, o liberalizmo šviesoje.

Tik....       2019-02-1 9:53

nereikia nervintis. Viską priimu, bet Dievo Šviesoje. Džiaugiuosi, kad esate ne drugnas, o karštas kalbėtojas, tai irgi Dievo vaiko bruožas. Sėkmė Jums ieškojimuose. Malonu buvo kalbėtis.

Jota       2019-02-1 9:35

Jei pokalbis Dievo duotas, tai kodėl nepriimat?

Jota       2019-02-1 9:31

Nesuprantu, ko jūs man kartojate tai, apie ką aš jau rašiau? (13.32: “Ir Dievo pažinime negalima vadovautis vien protu arba vien jausmais, - reikia visa tai sukoncentruoti širdyje (centre) ir ja vertinti viską.”). Jūs nesuprantate, apie ką aš rašau, o tik nuolat ginatės ir kaltinate, nors nėra jokio pagrindo. Atidžiau perskaitykit, kas mano parašyta, o po to atsakykite. Mąstykit savo galva ir nekartokit iš kažkur paimtus minčių gabalus. Išeina taip, kad jūs apie ratus, o aš apie batus.
Klausiau, kodėl nepriimate mano žodžių kaip Dievo valios, o nuolat juos piktai kritikuojate? Kodėl neatsakot konkrečiai?
Kai diskusija nekonstruktyvi, nėra jokios prasmės gaišti laiko.

O taip viskas,       2019-02-1 9:16

net ir mūsų pokalbis yra Dievo duota.

Štai čia, Jota,       2019-02-1 9:14

svarbiausia ir yra, kad savo protu galima vadovautis tik Dievo Šviesoje. Ne aš pirmas, o Dievas.  Geriausias šūkis - Kai Jėzus pirmoje vietoje, tai viskas savo vietoje. Protas gerai tik tiek, kol atliepi Dievo valią. Kai tik protas ima suktis apie savo aš, t.y., kaip čia tik man būtų patogiau ir geriau, tai jau negerai. O visa tai pajusti galima tik per širdį.

Jota       2019-02-1 9:05

“viską priima, kas benutiktų, kaip Dievo valią”.

Tai kodėl nepriimat mano žodžių kaip Dievo valios?

Sugebate viską apversti       2019-02-1 8:53

aukštyn kojomis. Kaip sakoma, - puolimas geriausia gynyba.  O kas yra Dievo vaikas, kaip ir Dievo valios vykdymas įmanoma suvokti tik tai patyrus. Kai esi Dievo vaikas, tai ir žinai, kad esi juo. Dievo vaikas absoliučiai pasitiki savo Kūrėju, t.y. viską priima, kas be nutiktų, kaip Dievo valią, nes tik Jis visų geriausiai žino, kas Jo vaikui geriausia. Pasaulio akims “nelaimė”, o Dievo vaikui - pati geriausia dovana, kuri veda į išganymą, nes suvokia jos prasmę.

Jota       2019-01-31 17:20

Ko jūs toks priešiškai nusiteikęs, kur įžvelgiat kaltinimą ir kur aš rašiau, kad “daug žinau”? Aš bandau su jumis diskutuoti, bet žiūriu, kad nieko neišeis.
Jei žinot, “ką reiškia būti Dievo vaiku”, tai paaiškinkit.

Neužsiimkite kaltinimais Jota.       2019-01-31 15:13

Kaltintojas yra šėtonas.  Ar žinote, kas yra Dievo vaikas ir kas yra Dievo valia? Negi Šv.Rašte neradote nieko apie tai? Nesu žinovas kalvinų ar į jį panašių, bet labai gerai žinau ką reiškia būti Dievo vaiku. Manau, kad tamstelė pasiklydote tarp savo vadinamo “daug žinau”.

Jota       2019-01-31 14:21

Na taip, aš daug nežinau, o jūs turbūt viską žinot?
Tai, ką jūs čia parašėt, puiku, tikroji laisvė yra Dieve, bet kodėl jūs nutylite galimybę daryti nuodėmę? Pasakykite atvirai, ar žmogus gali prarasti Dievo malonę, ar ne? Štai čia yra pagrindinis klausimas, o ne tai, kiek aš žinau ar nežinau. Parodyti, kiek aš žinau, nėra mano tikslas.

“Puikybė yra prigimtinė nuodėmė, štai ji niekada neapleidžia, bet… Dievas savo vaikų taip pat neapleidžia, jei jie vykdo Jo valią.” Na, ar neprieštaraujate pati sau? Jei puikybė “niekada neapleidžia”, vadinasi, žmogus nėra absoliučiai laisvas? Ir kaip gali puikybė sugyventi su Dievo valios vykdymu? Man rodos, jūs prarijote protestantų, konkrečiau, Kalvino kabliuką apie tai, kad turint Dievo malonę nebegalima nusidėti. ??

Apskritai, kiek aš žinau savo menku išmanymu, tai didžiausias krikščionio lobis, didžiausia dorybė yra nusižeminimas, savo nuodėmingumo pajauta ir pripažinimas, o ne gynimasis (“ar žmogus susidės su velniu ir darys nuodėmę, turėdamas tokį lobį?”). Nesutinkate?

Ėch... Jota...       2019-01-31 13:10

Kiek daug nežinote…. juk Dievas niekam ir niekada laisvės neapriboja, o atvirkščiai, būnant Jėzuje laisve mėgaujiesi be ribų. Tai galima paliudyti su tikrais faktais, kaip mūsų pal. Teofilius Matulionis, kuris būdamas įkalintas, o jautėsi visiškai laisvas. Mat yra dvasinė laisvė, kurios niekas negali atimti. Štai ši laisvė “veža” taip, kad protu negali suvokti. Vidinė laisvė išlaisvina iš visko, kad ir grandinės ant rankų, o tau ramu, viskas suprantamas kas ir kodėl, ir ne tik ramu, bet jauti Dievo artumą, Jo meilę, džiaugsmą, visko pilnatvė. Štai tai ir yra tas vadinamas “perlas, lobis”, kurio visi ieško ir atradę viską parduoda, kad jį įsigytų. Tad pagalvokite ar žmogus susidės su velniu ir darys nuodėmę, turėdamas tokį lobį? Puikybė yra prigimtinė nuodėmė, štai ji niekada neapleidžia, bet… Dievas savo vaikų taip pat neapleidžia, jei jie vykdo Jo valią.

Jota       2019-01-31 9:44

Tai ką, tu nebeturi laisvės ir nebegali nuodėmės daryti? Tuomet ir Adomas su Ieva negalėjo nusidėti, nes “kur yra Dievas, nuodėmės nebėra”? Bet, pasirodo, nusidėjo, ir dėl to visa žmonija pagedo! Dėl to prireikė ilgus šmtmečius laukti Išganytojo, kuris mirė dėl mūsų nuodėmių, tačiau nepažeidė mūsų laisvės pasirinkti - Dievą ar nuodėmingą gyvenimą. Kaip yra, kad net šventieji nuolatos nusideda, juk gyvena su Dievu? Beje, mes ir mirsime nuodėmėje, nes jos iki galo neįmanoma atsikratyti, tik po mirties. Gyventi ir įsivaizduoti, kad nedarai nuodėmės, yra labai pavojinga, taip piktoji dvasia ir suvedžioja žmogų puikybe.


Tiesa, apie individualizmo nuodėmę:

“3. INDIVIDUALIZMAS. Individualizmo klaida iškelia individą virš bendrojo gėrio, virš poreikio gyventi atsakingai, virš mūsų santykio su Dievu ir kitais žmonėmis. Individualizmas taip pat iškelia asmeninę nuomonę virš paveldėtos tradicijos išminties.

Individualizmas reikalauja autonomijos, neatsižvelgdamas į kitų teises bei poreikius. Jis skatina nepaisyti pareigų kitiems ir kuria vis naujas asmenines teises bei privilegijas. Jis taip pat linksta neigti priklausomybę nuo kitų žmogaus formavime ir pastabų bei pamokymo poreikį.

Individualizmas skatina maištauti ir laikytis nuostatos: „Niekas man nenurodinės, ką daryti.“ Iš to kyla nenoras siekti tiesos ir savo nuomonę derinti prie tikrovės. Požiūris, kad turėtume gyventi pagal „seniai mirusių baltųjų žmonių įsitikinimus“, atmetamas kaip absurdiškas, represyvus ir nesveikas.

Daugelis individualistų mano turį prigimtinę teisę susikurti savo asmeninę religiją, išrasti savo asmeninę dievybę ar netgi išsigalvoti savo asmeninę tikrovę. Anksčiau toks mąstymas vadintas stabmeldyste, erezija, iliuzija, fantazavimu ar beprotybe. Gi šiandieninėje kultūroje daugelis aukština šį požiūrį kaip tam tikrą keistą laisvės formą, nematydami, jog taip atskiria save nuo šimtmečiais kauptos išminties ir padaro save intelektualiniais našlaičiais.

Asmeninė laisvė ir autonomija yra svarbūs dalykai, jų neturėtų uzurpuoti valdžia ar kitokie kolektyviniai dariniai, tačiau šiandien laisvė dažnai klaidingai suprantama kaip galėjimas daryti tai, kas patinka, o ne tai, kas gera. Laisvė nėra absoliuti vertybė, ji neturėtų būti atskirta nuo moralinio įstatymo ir pagarbos kitų teisėms.

Nesvarbu, kad klaidinga laisvės samprata daro tiek daug žalos mūsų visuomenėje ir kad dėl jos labiausiai nukenčia patys mažiausi ir silpniausi. Paleistuvystė, seksualinis išnaudojimas, skyrybos, abortai, narkotikų platinimas, pornografijos skleidimas – visa tai yra piktnaudžiavimas laisve, labiausiai pažeidžiantis vaikus. Neatsakingas elgesys kenkia visai visuomenei, nes dažniausiai ji būna priversta atitaisyti tokio elgesio padarytą žalą. Tačiau individualizmas su panieka atsisako pripažinti bet kokią asmeninę atsakomybę už socialines negeroves.”


Plačiau žr. https://fsspx.lt/straipsniai/klaidingos-pasauleziuros-ir-religijos/10-kulturiniu-nuostatu-su-kuriomis-susiduria
Straipsnis iš lefebristų svetainės, nemanau, kad su jais derėtų prasidėti, tačiau tiek su jais, tiek su šiuolaikiniais katalikais modernistais reikia elgtis kritiškai, nes tiek vieni, tiek kiti nukrypsta į kraštutinumus. O dorybė, kaip sakoma, viduryje (in medio virtus).

Ėch....       2019-01-30 18:46

Negi nežinote, kad kur yra Dievas nuodėmės nebėra.

Jota       2019-01-30 16:10

Žinoma, nepavergs, bet tai nereiškia, kad nuolankumo ir tyrumo nebegalima prarasti sunkia nuodėme. Ne taip?:)

To Jota,       2019-01-30 14:12

tyros, nuolankios širdies niekas nepavergs, nes joje gyvena pats Dievas.

Jota       2019-01-30 13:32

Širdies nuo proto nevalia atskirti. Širdis yra žmogaus gyvenimo centras - fizinis, sielos ir dvasinis. Joje susikoncentruoja pagrindinės žmogaus galios - mąstomoji, jaučiančioji, sprendžiančioji. Jeigu jos veikia atskirai nuo centro, atsietai, tuomet žmogaus elgesys darosi ydingas. Ir Dievo pažinime negalima vadovautis vien protu arba vien jausmais, - reikia visa tai sukoncentruoti širdyje (centre) ir ja vertinti viską.

Taip pat nereikėtų nukrypti vien į individualizmą ir savivalę, bet vadovautis kitų išmintimi ir paklusti jai, o ne savo maištingiems sprendimams, kurie dažniausiai sužlugdo žmogų. Nieko nėra vertingiau už išmintingą paklusnumą. Tačiau paklusnumas kartais gali būti ir blogas, jei paklūstama aklai. “Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų filosofija ir tuščia apgaule, kuri remiasi žmonių tradicijomis ir pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.”

nenukrypsiu į lankas,       2019-01-30 9:35

bet atkreipsiu ah…jūsų dėmesį į žodžius “vargdieniams,... belaisviams”. Kodėl Izaijas kalba apie šiuos tautos atstovus, kodėl Jėzus Kristus pasirenka šią ištrauką? Ar ne todėl, kad žinojo, kad didieji rašto aiškintojai iš to didelio žinojimo nusprendė  kada ir kur turi ateiti mesijas, kaip mesijas turės tautą vaduoti. Mat iš to didelio žinojimo, to meto rašto aiškintojai, raštą komentavo sau ar savo grupuotei naudinga linkme. Ar ne todėl Dievas nepasakė savo vardo, kad anie neimtų galvoti, kad jei vardą žinau, tai koks jis Dievas, mat vardo žinojimas, anais laikais, reiškė visiškas pažinimas. Dievas siųsdamas savo Sūnų iš anksto žinojo ale visa žinių mentalitetą, tad per pranašus ruošė Jam kelią. Šį atėjimą galėjo priimti ir džiaugtis kaip piemenys, tautos paribyje esantys. Savo naujieną nešė muitininkams, paleistuvėms, žvejams, tiems, kurių širdys yra graudžios ir atviros, o ne teisiesiems. Tik tokie Dievą priima širdimi, o ne protu. Juk Dievas sau buveinę ruošia kiekvieno žmogaus širdyje. Ne medyje, ne akmenyje, ne kažkokiose tai mūruose, o širdyje. Beldžia ir laukia kada žmogus Jį įsileis. Daug lengviau žmogui priimti Dievą į širdį, kai jis mažiau žino, o kai susitinka su Juo, tik tada imasi Šventojo Rašto, bet jau Dievo vedamas. Protas dažnai pakiša koją ir neleidžia Dievui kalbėti žmogui asmeniškai. Žinau, kad kiekvienam žmogui duotas individualus kelias, tad žmogus prigrūdęs į galvą kitų patirtis nebegyvena savo gyvenimą, o imituoją svetimą.

ah1 to To ah... 2019-01-29 14:36       2019-01-29 20:48

Dėl Jūsų „...Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams, skelbti belaisviams išvadavimo…“ geriausias atsakymas straipsnio citata “
Jėzus atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šeštadienį, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerą naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“. Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. (Lk 1, 1–4; 4, 14–21), o manau tai ką aiškina Biblija, kad kiekvienas 30 metų sulaukęs vyras turėjo teisę sinagogoje aiškinti Šventajį Raštą, tai kad Jėzus skaitė žydų pranašo Izajaus raštą reiškia kad Jėzus buvo išsilavinęs, pasiskelbė veikiąs pagal pranašo Izajaus pranašystę  ir kad JAHVĖS Dvasia ant Jėzaus ir Jėzus imasi JAHVĖS projekto virsmo, nes pranašo Izajaus žydiškoje versijoje ” JAHVĖS Dvasia ant manęs, nes jis mane patepė...” pateptasis - “kristus” graikiškai, mesijas žydiškai, reiškiantis žmogų, “pašventintą užduočiai išpilant ant galvos aliejų. Pirmieji krikščionys, duodami šį t i t u l ą Jėzui, išreiškė savo tikėjimą, kad Jėzus yra Izraelio Mesijas” tai yra Izraelio Mesijas žydiškai arba Izraelio Kristus graikiškai.  Tai va tokia trumpa pamoka Jums pagal Bibliją.

To ah...       2019-01-29 14:36

Gal geriau pasakytumėte ką manote apie ištrauką, kurią Jėzus perskaitė singogoje: „...Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams, skelbti belaisviams išvadavimo…“

ah1       2019-01-28 17:58

>Neiškraipyk Biblijos… 2019-01-27 20:23,  taip taip , Jėzus nesišaukė JAHVĖS/ VIEŠPAČIO, pats tai patvirtinote cituodamas,pats patvirtinote - “Eloje”, El oje. Reikia būti žydu kad tai suprasti.

Vienas žydų šventikas paklausė savo mokinių       2019-01-27 23:04

– Pagal ką galima atpažinti akimirką, kai naktis pereina į dieną?
– Gal tai momentas, kai tampa aišku, kur palmė, o kur figmedis? – sako mokiniai.
– Ne, – atsakė atsakė šventikas.
– Gal tai mirksnis, kai jau gali atskirti šunį nuo avies?
– Ne, – pakartojo senolis.
– Tai kaipgi? – paklausė mokiniai.
– Kai pažvelgęs į bet kurio žmogaus veidą pamatai jame savo brolį arba seserį.
Iki tol tavo širdyje tvyro naktis.

Neiškraipyk Biblijos, ah1 2019-01-27 19:26        2019-01-27 20:23

“Atėjus pusiaudieniui, visą kraštą apgaubė tamsa iki trečios valandos. Trečią valandą Jėzus garsiai sušuko: „Eloji, Eloji, lema sabachtani?“ Tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! (Mk 15, 33–34)”.

ah1       2019-01-27 19:26

Jėzus ant kryžiaus šaukėsi Eli, o ne JAHVE/VIEŠPATIE. Tai va tokia trumpa pamoka pagal Bibliją.

Fondazione Novae Terrae        2019-01-27 18:32

(lietuviškai - Google vertims)Fondazione Novae Terrae Life pradeda vėl, teigiami signalai 2019 Brangūs draugai, praėjusią savaitę žmonės paėmė gatves, rodančias gyvenimui daugelyje šalių visame pasaulyje. Šiuose metiniuose atvejo šimtuose tūkstančių žmonių, jungtų taikingai, kad primintų kiekvieną svarbumas apie gynybą ir žmogaus gyvenimo nuo koncepcijos perkėlimą. Paryžiuje ir Prancūzijoje apskritai, daugiau kaip 50.000 žmonės paėmė gatves mandagiai ir tvirtai kaip paprastai parodyti vyriausybei jų prieštaravimus dėl naujų projekto įstatymų, kurie liberalizuos PMA (Dirbtinis Dauginimasis) ir pakeis bioethical įstatymus. Per praėjusius metus Brūkšnys viršuje organizavo viešą asamblėją; didelė Prancūzijos žmonių dauguma lankė juos ir išreiškė jų ketinimą padaryti Prancūzijos įstatymus pagarbesnius žmogaus orumo, moterų ir šeimos. Nepaisant to, Brūkšnys viršuje juda priešinga kryptimi. JAV, antrus nuoseklius metus, ir viceprezidentas Pence, ir Prezidentas Trump norėjo nusiųsti žinutę tūkstančiams demonstratorių: žmogaus orumas turi būti gerbtas dėl koncepcijos. Amerikos administracija patikino, kuris vetuos visus proaborto įstatymus, kuriems pritaria demokratinė kongreso daugumos dalis. Nuo 1973 dabar 60 milijonų kūdikių buvo nutraukti JAV, skaičius, lygus Italijos gyventojams. Tačiau, tarptautinis paspaudimas neapibūdino šitų dviejų gerų, teigiamų ir taikių demonstracijų. Jie norėjo papasakoti blogą istoriją kovos, pilnos smurto tarp demonstratorių ir gilets jaunes (geltonos liemenės) Paryžiuje ir Graikijoje. Blogos žinios yra matyt svarbesni, bet gražūs ir geri daiktai, vyksta visame pasaulyje. Tarp jaunimo ir suaugusių, supratimas auga dėl reikalingumo geriau ginti ir palaikyti žmogaus orumą ir žmogaus gyvenimą nuo koncepcijos. Nepaisant žiniasklaidos tylos, kažko gražaus ir gero auga vis daugiau visame pasaulyje. Geras pavyzdys yra šitas dienas Norvegijoje: Krikščionio demokrato partija paskyrė apribojimus abortui ir naujoje Vyriausybinėje progyvenimo sutartyje. Jie yra maži bet teigiami ir svarbūs signalai, besitikintys geru ir laimingu 2019.

Fondazione Novae Terrae       2019-01-27 18:01

Life is starting again, positive signals in 2019

Dear friends,
Last week people took the streets demonstrating for life in many countries around the world. In this annual event hundreds of thousands of people come together peacefully in order to remind everyone the importance of defending and promoting human life from conception.

In Paris and France in general, more than 50.000 people took the streets politely and firmly as usual to show the government their objections to the new draft laws that will liberalize PMA (Artificial Procreation) and change bioethical laws.


During last year Macron organized public assemblies; the large majority of French people attended them and expressed their intention of making French laws more respectful of human dignity, women and family. Despite this, Macron is moving in the opposite direction.


In US, for the second consecutive year, both vice President Pence and President Trump wanted to send a message to thousands of demonstrators: human dignity must be respected from conception. The US administration has assured that will veto all the pro-abortion laws approved by the democratic majority part of the congress. From 1973 to now 60 million babies were aborted in USA, a number equal to Italian population.


However, international press has not described these two good, positive and peaceful demonstrations. They have preferred to tell the bad story of the fight full of violence between demonstrators and gilets jaunes (yellow vests) in Paris and in Greece.  Bad news are apparently more important, but beautiful and good things happen around the world.


Between young people and adults, awareness is growing as to the need to better defend and support human dignity and human life from conception. Despite the media silence, something beautiful and good is growing more and more around the world.


A good example is in these days in Norway: the Christian democrat party has imposed restrictions on abortion and in a new Government pro-life agreement.

These are small but positive and important signals hoping in a good and happy 2019.

Taip, tikrai taip,       2019-01-27 17:31

džiaugimasis Viešpačiu yra mūsų stiprybė. Verta pabandyti, tikrai padeda. Na, to “ah1     2019-01-27 16:50 ” galima atidžiau pažvelkime į šiuos trikdančius Mokytojo žodžius.
Viešpats tarė: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi kviečius. Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!” (Lk 22, 31-32).

1. Tai buvo įspėjimo žodis. Jėzus įspėjo ne tik Petrą, bet ir visus su Juo buvusius mokinius, jog šėtonas prašė ir gavo leidimą juos išbandyti, mėginant palaužti jų tikėjimą. Nors mokiniai į šiuos žodžius nekreipė dėmesio, tai buvo aiškus įspėjimas.

2. Šiose eilutėse užrašyta ir ypatinga pranašystė. Jėzus įspėjo Petrą, jog dar saulei nepatekėjus šis išsižadės Jėzaus tris kartus. Įspėjimas kalba apie tai, kas gali atsitikti, o pranašystė labai konkrečiai numato, kas įvyks. Petro išsižadėjimas nebuvo tik šiaip tikimybė, tai buvo neabejotinai įvyksiantis faktas.

3. Tačiau šie trikdantys žodžiai buvo ne tik pranašystė, bet ir pažadas. Kaip buvo aišku, jog Petras nusidės, taip buvo aišku, jog jis ir atsikels. Niekada nepraleiskime 32 eilutėje užrašyto patikinimo: Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!

Šios eilutės išsklaido kai kurių krikščionių propaguojamą klaidingą nenuodėmingo perfekcionizmo mitą, požiūrį, jog išgelbėtas žmogus daugiau negali nusidėti. Tiek patirtis, tiek Raštas paneigia tokį mokymą (Rom 7; 1 Jn 2, 1). Petras nusidėjo, ir mes pakankamai gerai pažįstame save, kad pripažintume, jog esame ne ką geresni už Petrą.”

ah1       2019-01-27 16:50

„Simonai, Simonai! Štai   š ė t o n a s prašė persijoti jus tarsi kviečius.” Lk 22:31 -Jėzus dirbo šetonui. Tai va tokia pamoka pagal Bibliją.

Norint Bibliją suprasti,       2019-01-27 16:31

pirmiausia reikia pasikviesti Šventąją Dvasią, nes tai perprasti, ne mūsų proteliui. O be to, kiekvienai epochai savas supratimas.

ah1       2019-01-27 16:17

Virš dangaus skliauto vanduo pagal Bibliją, o skraidant lėktuvais dievo danguje nemačiau - todėl dievo danguje nėra mano matymu, tikiu kad dievas virš dangaus skliauto- virš dangaus skliauto esančiame vandenyje, pagal Bibliją.  Skaitykit krikšionys Bibliją, Dievas vandenyje esančiame virš dangaus ir virš dangaus skliauto. Štai kodėl Dievas Kristus ėjo vandeniu - nes virš dangaus skliauto vanduo - nepraėjęs vandens - Dievas Kristus negalėjo ateiti žemėn. Tai va tokia trumpa pamoka pagal Bibliją.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Kad ieškotume Jo Karalystės ir Jo teisumo

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Rinkimai Lenkijoje – kova ir pramoga

Verta prisiminti. Arvydas Šliogeris. Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Vytautas Radžvilas. Remti Bideną – tiesti kelią Merkel-Putino paktui

Jolanta Miškinytė. Dar viena šeima prašosi oficialaus prieglobsčio Lenkijoje

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu

Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…

Raimondas Navickas. Prasideda…, arba „Eikite ... su savo ‘Black lives matter’ afera“

Vytautas Sinica per Marijos radiją. Ką šiandienos žmogui sako istorinės atminties ženklai: paminklai, memorialinės lentos, atminimo aikštės?

Nacionalinis susivienijimas. Apie cenzūrą ir Lukiškių aikštę

Rasa Čepaitienė. Kaltė ir įniršis

Geroji Naujiena: Palikti iki pjūties

Iš propagandos frontų. Užkalnis: pagaliau Lietuva atsiveria imigrantams. Pasitinku su gėlėmis

Raimondas Navickas. Versli moteris – kiekvieno politiko svajonė

Joana Noreikaitė. Liepos 17-toji

Dar viena 17-oji Simono Daukanto aikštėje: kas išgirs ir atsakys, ar dar gyva Deimantė?

Justas Mundeikis. Imituokime socialinį dialogą. Antra dalis

Algimantas Rusteika.Tikras lietuvis viską, kas jam sakoma, užmiršta per savaitę

Vytautas Sinica. Europa, kurios gėdijasi tariami euroentuziastai ir kurią taip mylime mes, ‘euroskeptikai’

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.