Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena trokštantiems būti pirmiems: Būkite paskutiniai ir visiems tetarnaukite!

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 18 d. 23:52

30     

    

Geroji Naujiena trokštantiems būti pirmiems: Būkite paskutiniai ir visiems tetarnaukite!

Mirtim negarbinga pasmerkim jį žūti

Bedieviai kalbėjo: „Šalin tą teisuolį!
Jis drumsčia ramybę, neduoda gyventi.
Jis mums priekaištauja: mes teisę pažeidžią;
ir kaltina nuolat: mes laužą dorovę.
Kokia čia teisybė, tuojau pamatysim,
mes pažiūrėsim, kuo baigsis jo dienos.
Mat, jeigu teisuolis tikrai sūnus Dievo,
tai Dievas jį gintų, vaduotų iš priešų.
Tad imkim jį bjaurot, gerai pakankinkim –
ir mes pamatysim, ar jis toks kantrutis,
ištirsim, ar tikras tas jo nuolankumas.
Mirtim negarbinga pasmerkim jį žūti;
juk sakęs yra: jis sulauksiąs pagalbos“ (Išm 2, 12. 17–20).

* * *

Viešpats palaiko mano gyvybę

Savo vardo garbei, o Dieve, mane išvaduoki,
gink mano bylą savo galybe.
O Dieve, išgirsk mano maldą,
žodį iš mano lūpų priimki.
Nuožmūs išpuikėliai ant manęs puola,
Mane užmušti kėsinas plėšikai,
Nė kiek nepaiso jie Dievo.
Bet štai man padeda Dievas,
Viešpats palaiko mano gyvybę!
Džiaugsmingai aukas tau aukosiu,
šlovinsiu, Viešpatie, aš tavo vardą,
nes jis yra mielas (Ps 53, 3–6. 8).

* * *

Teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką

Mylimieji! Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai.
Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi.
O teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką.

Iš kur atsiranda karai, iš kur jūsų tarpe kivirčai?
Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose?
Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote.
Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate.
Jūs neturite, nes neprašote. Jūs prašote ir negaunate, nes blogai prašote, trokšdami tenkinti savo įnorius (Jok 3, 16–4, 3).

* * *

Žmogaus Sūnus bus atiduotas priešams… Kas trokšta būti pirmas, visiems tetarnauja!

Nusileidę nuo kalno, Jėzus ir mokiniai keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų.
Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“.
Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.

Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“
Jie tylėjo.
Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.

Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!“
Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas vardan manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“ (Mk 9, 30–37).

* * *

Švęsdami Viešpaties dieną melskime tikrosios išminties malonės kitame matyti artimąjį ir drąsos pasipriešinti visa kam, kas skatina varžymąsi dėl pranašumo ir pirmųjų vietų, nesantaiką ir tarpusavio karus.
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskime Dievą ir už Lietuvą Tiesoje – tesugrįžta į ją Jo viltis, kad Jėzaus padedami ne tik kad pasveiksime nuo ginčų bei svaidymosi žodžiais, bet ir įveiksime nesutarimus, įtarinėjimus, kivirčus, kad atgausime Tiesos nuovoką ir, išsižadėję savęs, imsime tarnauti visai bendruomenei ir Dievo Bažnyčiai.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui – bedieviai kalbėjo, šalin tą teisuolį, jis drumsčia ramybę, neduoda gyventi

 

 

* * *

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Kryžiaus kalba
25 eilinis sekmadienis

Po atsimainymo ant Taboro kalno Jėzus vėl kalbėjo mokiniams apie savo mirtį ir prisikėlimą: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“ (Mk 9, 31).

Senojo Testamento Išminties knygoje skaitome: „Bedieviai kalbėjo: „Šalin tą teisuolį! Jis drumsčia ramybę, neduoda gyventi. Jis mums priekaištauja ir kaltina nuolat: mes laužą dorovę. Mirtim negarbinga pasmerkim jį žūti; juk sakęs yra: jis sulauksiąs pagalbos“ (plg. Išm 2, 17–20). Šiame Senojo Įstatymo teisuolyje įžvelgiame patį Jėzų Kristų.

Naktį apsilankiusiam Nikodemui Jėzus kalbėjo: „Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“(Jn 3, 14–16).

Apaštalas Paulius Laiške filipiečiams labai tiksliai apibūdina Jėzaus mirties ant kryžiaus slėpinį: „Jėzus, turėdamas Dievo prigimtį, apiplėšė pats save, tapdamas panašus į žmones; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2,8). Žmogus yra nepajėgus iki galo suvokti šį Dievo įsikūnijimo ir mirties ant kryžiaus slėpinį.

Amžinasis Dievo Žodis – Dievo Sūnus, per kurį buvo sukurtas visas pasaulis (plg. Jn 1, 1–2), prisiima žmogaus prigimtį, gimsta iš Mergelės Marijos tam, kad už mus mirtų ant kryžiaus. Miršta gėdingiausia mirtimi, pasmerktas kaip didžiausias nusikaltėlis, kad būtų sunaikinta nuodėmė, ir žmogus vėl galėtų pradėti draugystę su Dievu, kuri tęsis per visą amžinybę. Žmogaus neklusnumą Dievui Jėzus atperka savo klusnumu dangaus Tėvui iki mirties ant kryžiaus. Žmogaus išdidumą – norą būti kaip Dievas – Jėzus atperka didžiausiu nusižeminimu. Visa tai Jėzus padaro vedamas begalinės meilės žmogui, kurį siekia išgelbėti.

Kai mąstome apie Jėzaus kančią ir mirtį ant kryžiaus, mąstome ir apie tai, koks galėtų būti mūsų atsakymas į Dievo Sūnaus meilę.
Svarbiausias atsakymas – tai tikėjimas ir pasitikėjimas Nukryžiuotojo meile. Popiežiaus pamokslininkas Raniero Cantalamessa OFM aiškina: „Tu stojiesi prieš Nukryžiuotąjį ir tikėjimo aktu atiduodi jam visas savo nuodėmes, savo praeities ir dabarties skurdą, kaip tas, kuris nusirengia nešvarias drapanas ir sviedžia į ugnį; paskui apsivelki teisumu, kurį tau pelnė Kristus; ir sakai kaip muitininkas šventykloje: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui“; o tada tu grįžti nuteisintas.“

Mirtimi ant kryžiaus Dievas padovanojo mums savo meilę, todėl lygiagrečiai su tikėjimu turi eiti meilė Dievui ir žmonėms. Kol mes gyvename, mąstydami tik apie save: savo reikalus, planus ir bėdas, tuomet mes dar nesame pažinę Kristaus kryžiaus slėpinio.
Trečias atsakas į Jėzaus kryžiaus slėpinį turi būti mūsų pasiryžimas sekti paskui Nukryžiuotąjį: ką gyvenime teks pavargti ar kentėti, visa tai aukoti Dievui, kaip savo gyvenimo auką. Apaštalas Paulius apie tai kalba: „Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia“ (Kol 1, 24).

Kristaus kryžius mums primena nebijoti pažeminimų, kurių susilaukiame iš Jėzaus nepažįstančių ar priešiškai nusiteikusių žmonių; mes jiems atrodome pasigailėjimo verti vargšai. Apaštalas Paulius rašo: „Žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė“ (1 Kor 1, 18). Į patiriamą panieką neatsakykime piktu žodžiu, bet sekime Jėzaus pavyzdžiu. Pažemintas ir prikaltas prie kryžiaus jis meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (Lk 23, 34).

Jėzaus kančios ir mirties slėpinį geriausiai gali suvokti tik tie, kurie sugeba nusileisti iš savo didybės aukštumų. Šiuos žmones Jėzus pavadino mažutėliais: „Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę“ (Mt 18, 10).

Mes, lietuviai, istorijos būvyje turėjome galimybę gerai įsigilinti į kryžiaus slėpinį, ir tai liudija ant Kryžių kalno pastatyti tūkstančiai kryžių. 1993 m. rugsėjo 7 d. popiežius šv. Jonas Paulius II, aplankęs Kryžių kalną, kalbėjo: „Užkopkime čionai ant Kryžių kalno ir prisiminkime visus jūsų krašto sūnus ir dukteris, kadaise nuteistus ir įmestus į kalėjimą, išsiųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą, nuteistus myriop. Tegul šis Kryžių kalnas skelbia Išganymą ir Atpirkimą, ko niekur kitur nerasime, kaip tik mūsų Atpirkėjo Kryžiuje ir Prisikėlime.“ Suklupkime prie kryžiaus, žvelkime į Nukryžiuotąjį ir klausykimės, ką Jis mums asmeniškai kiekvienam kalbės.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Evangelijos       2021-09-23 4:55

Komentaro autorius kun. Mindaugas Malinauskas SJ

Šiandienos Evangelijoje sutinkame Erodą, kurio būklė išties įdomi. Jis nepaprastai nerimaudamas dėl savo gyvybės buvo jautrus kiekvienam pasikeitimui, kruopščiai įvertindavo kiekvieną galimą grėsmę. Ir dabar Erodas atsiduria tokioje jam labai neįprastoje situacijoje, išgirdęs apie Jėzaus veiklą ir būdą. Kas Jis toks ir ką Jis gali. Jėzus savo žodžiais ir idėjomis Erodui gali pasirodyti vos ne kaip pats galingiausias ir įtakingiausias asmuo, taigi tikrai pavojingas.

Iš kitos pusės, Jėzus savo meile ir paprastumu gali pasirodyti Erodui visiškai bejėgis ir net kvailas, taigi visiškai jam nepavojingas. Bet ką galvoti apie daromus stebuklus, ligų ir demonų suvaldymus, – tai jau virš visko! Tad jis visiškai nežinojo, ką tiksliai galvoti apie Jėzų.

Jonas buvo galingas savo žodžiu ir įtaka. Tačiau jis buvo nužudytas, ir nieko pavojingo dėl to nenutiko. Ir Erodas panoro pamatyti Jėzų.

Pilnas abejonių ir baimių, su didžiausiu susikoncentravimu, ar tikrai Jėzus gali būti kiek nors pavojingas jam. Kaip įžvelgti, kaip laiku sureaguoti ir priimti tinkamus sprendimus apsiginti? Bet tai tik šio pasaulio žmogiškos pastangos, pasiekusios savo „tobulumą“.

Tačiau Jėzus pranoksta šį pasaulį, Jis yra gyvenimo ir mirties Viešpats. Įžvelgti bei sukontroliuoti, ar Jis pavojingas, yra bergždžias reikalas.

Toks yra ir kiekvienas netikinčio bei nepasitikinčio Juo mėginimas: sukontroliuoti ir apsisaugoti nuo galimo pavojaus, kylančio iš Jėzaus. Tokios būklės žmogus metų metus gyvena, išgalvodamas visokių jausminių, loginių, tariamų neginčijamų faktų pagrindimų, kartu su murmėjimu ir dejavimu, kad tik turėtų kuo apsiginti nuo Jėzaus.

Tai yra didelė netiesa ir blogis – ne nuo Jėzaus reikia gintis, Jis gi išlaisvina, Jis gi apsaugo ir gydo, ir duoda amžiną laimę. Tai nuo tų demonų, ligų, baimių, nuodėmės, savo egoizmo reikia apsisaugoti ir išsilaisvinti. Jėzus to nori iš mūsų. Nesiginkime nuo Jėzus, bet leiskime Jam mus apginti.

Bernardinai.lt

Evangelijos       2021-09-23 4:53

Mąstymas
Prašyti tyros sąžinės, laisvos nuo neramumo ir priekaištų

Pažvelgsiu į Erodo dvasios būseną. Jis yra pasimetęs. Gyvena amoralų gyvenimą su savo brolio žmona, nukirsdino Jonui Krikštytojui galvą. Girdėdamas apie Jėzų, Erodas jaučiasi neramus.

*

Kokia mano dvasios būklė? Ko manyje daugiau: ramybės ar neramybės, liūdesio ar džiaugsmo, vidinio tikrumo ar baimės? Ilgiau sustosiu prie savo dvasios būsenos.

*

Pabandysiu pasikalbėti su Jėzumi apie savo išgyvenimus. Kas labiausiai slegia mano širdį ir sąžinę? Kas atima iš manęs gyvenimo džiaugsmą? Pasakysiu Jėzui apie tai ir prašysiu išlaisvinimo bei išgydymo.

*

„Kas yra tas…“. Kaip aš įsivaizduoju Jėzų? Kokį Jėzaus paveikslą nešioju savo širdyje? Ką galiu pasakyti apie savo santykį su Juo? Kas Jėzuje labiausiai mane žavi, o ko bijausi? Visa tai išsakysiu Jam.

*

„Ir norėjo Jį pamatyti…“. Sugrįšiu į savo susitikimus su Jėzumi: į savo maldą, Žodžio klausymą, šventų sakramentų priėmimą, pamaldumo praktikas. Dėl ko susitinku su Jėzumi? Kokius troškimus ir motyvacijas pastebiu savo pamaldumo praktikose?

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus, atsisėsiu netoli Jo ir kalbėsiuosi apie tai, ką apie Jį esu girdėjęs iki šio laiko, apie žmones, kurie man apie Jį kalbėjo. Prašysiu, kad padėtų man pagilinti ryšį su Juo.

*

Sąžiningai išpažinsiu savo nuodėmes ir netvarkingus prisirišimus, kurie pripildo mano širdį neramybės ir slopina gilesnio ryšio su Jėzumi troškimą.

Savo širdyje kartosiu:

„Jėzau, išmokyk mane gyventi tiesoje ir laisvėje.“

Kasdienapmastau.lt

XXV eilinės savaitės ketvirtadienio        2021-09-23 4:50

Evangelija (Lk 9, 7–9)

  Tetrarchas Erodas išgirdo apie visus tuos įvykius ir nežinojo, ką manyti, nes vieni sakė: Jonas prisikėlęs iš numirusiųjų, kiti: pasirodęs Elijas, dar kiti: prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų.
  Erodas tarė: „Jonui aš nukirsdinau galvą; o kas yra šitas, apie kurį girdžiu pasakojant tokius dalykus?!“ Ir jis panoro pamatyti Jėzų.
  Katalikai.lt

XXV eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-09-23 4:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 149, 1–6. 9)

P.  Viešpats myli savo tautą.

  Viešpačiui naują giesmę giedokit,
  garbinkit jį, susibūrę šventieji!
  Savo Kūrėju, Izraeli, žavėkis,
  džiūgaukit, Jeruzalės sūnūs,
  turėdami tokį valdovą. – P.

  Šlovinkit Viešpatį, susibūrę ratelin,
  muškite būgnais, kankliuokit!
  Myli jisai savo tautą,
  pergale puošia silpnuosius. – P.

  Džiaugsmas, garbė jums, šventieji,
  linksmybė jūsų buveinėj.
  Valiuodami garbinkit Dievą.
  Tai jums garbė bus, Dievo šventieji. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 5)

P.  Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas,– sako Viešpats. –
              Niekas nenueina pas Tėvą kitaip
              kaip tik per mane. – P. Aleliuja.

XXV eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-09-23 4:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Hag 1, 1–8)

  Antraisiais karaliaus Darijaus valdymo metais, šeštojo mėnesio pirmąją dieną, per pranašą Hagajį buvo perduotas Viešpaties žodis Judo valdytojui Zerubabeliui, Šealtielio sūnui, ir vyriausiam kunigui Jozuei, Jehocadako sūnui: „Šitaip va kalba kareivijų Viešpats: Šioji tauta sako: ‘Dabar dar ne laikas atstatyti Viešpaties šventyklą’“.
  Tad pranašas Hagajis perdavė Viešpaties žodį: „Ar laikas dabar jums gyventi savo apmuštuose namuose, tuo tarpu kai šitie namai tebestovi sugriuvę? Tad štai dabar sako kareivijų Viešpats: ‘Nagi pagalvokite, kaip jūs gyvenate! Jūs gausiai pasėjate, bet maža suvalote; jūs valgote, bet nesate sotūs; jūs geriate, o atsigerti negalite. Nors turite kuo apsirengti, tačiau nesušylate, ir jei kas užpelno – į kiaurą tai įdeda kapšą’.
  Štai ką sako kareivijų Viešpats: ‘todėl pagalvokite, kaip jūs gyvenate! Kopkite į kalnus, paruoškite miško ir atstatykite šventyklą, kad aš ja gėrėčiaus ir būčiau pašlovintas’, – tai sako Viešpats!“

XXV eilinės savaitės trečiadienio       2021-09-22 4:53

Evangelijos komentaro autorius kunigas Mindaugas Malinauskas SJ

Šiandienos Evangelijoje Jėzus teikia galią visiems demonams sutramdyti dėl Dievo karalystės skelbimo ir galią ligoms gydyti teikiant sveikatos ligoniams, bet vėlgi dėl tos pačios karalystės skelbimo. Čia paaiškėja vienas dalykas, kad skelbti Dievo karalystę pirmiausia trukdo netramdomi demonai ir negydomos ligos. Ir štai mes, kaip Jėzaus mokiniai, gavome tą galią. Todėl neturime bijoti, kad sutikus žmones atsiskleis jų ligos ir demonai. Mes turime Jėzaus galią, ne mūsų pačių, bet Jėzaus dievišką galią, su kuria traukiasi ir pagrindinės kliūtys Dievo karalystei. Mes laimime prieš tikrąją Dievo karalystės nesiskleidimo priežastį: ligas ir demonus.

O kaip su kliūtimis pačiam žmogui? Ar pats žmogus gali būti kliūtis? Gali, jeigu kada susitapatina su tais demonais ir ligomis, ir nebesugeba atskirti, kur kalba jo širdis, o kur – demonai ir ligos. Dievo karalystės skelbėjai čia turi budėti, nes susivieniję demonai ir ligos nori kaip nors apgauti, suvedžioti, sutrukdyti skelbti Dievo karalystę. O trukdo labiausiai per ydas, konkrečiau – pirmiausia įeina su melu į protą ir jausmus – per godumą ir prisirišimą prie daiktų. Vėliau liečia garbėtrošką ir įžeistą savimeilę. Bet dalinimasis, atleidimas ir paleidimas, laiminimas ir viltis yra durys, vedančios pas Dievą, kuris išlaisvina.

Bernardinai.lt

XXV eilinės savaitės trečiadienio       2021-09-22 4:50

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gilaus suvokimo tiesos, kad Jėzui yra reikalingas mano liudijimas

Įsivaizduosiu sceną, kurią aprašo Lukas. Atsistosiu tarp Dvylikos, kuriems Jėzus suteikia savo galią. Dauguma iš jų yra paprasti žmonės. Ar tikiu, kad Jėzus savo galią gali apreikšti ir mano gyvenime? 

*

Jėzus Dvylikai suteikia galią sutramdyti piktąsias dvasias ir išgydyti sergančius. Pasinaudodamas išrinktaisiais tarnais, Jėzus jau du tūkstančius metų veikia Bažnyčioje. Šlovinsiu Jį už kunigystę, už sakramentus, už Jo Žodį.

*

Prisiminsiu įvykį iš savo gyvenimo, kai patyriau ypatingą Jėzaus veikimą: per Jo Žodį, sakramentus, per duotus man žmones. Už kokį išlaisvinimą ir išgydymą labiausiai norėčiau šiandien padėkoti?

*

„Išsiuntė juos…“. Jėzus trokšta būti pasaulyje per tuos, kuriuos Jis siunčia. Ten, kur aš gyvenu, yra Jėzaus pasaulis: mano šeimoje, bendruomenėje,  darbe… Tai Jis man duoda „mano pasaulį“ ir siunčia mane ten.

*

Jėzus atkreipia dėmesį į laisvės laikyseną. Ar trikdo mane kas nors, kas neleidžia man būti Jo liudytoju? Koks didžiausias jungas slegia mano gyvenimo liudijimą?

*

Yra vietų, kur dėl Jėzaus nebūsiu priimtas. Ar esu patyręs atmetimą dėl Jėzaus? Gal buvau izoliuotas dėl savo gyvenimo liudijimo? Kaip tai priėmiau? Kaip tai išgyvenau?

*

„Išėję jie traukė...“. Jėzus nori, kad eičiau pas tuos, kurie Jo nepažįsta ir netiki Juo. Kur dabar labiausiai reikia mano liudijimo? Pavesiu Jėzui tuos žmones ir vietas, į kurias mane siunčia.

Pavesiu Jam save:

„Jėzau, būk mano jėga.“

Kasdienapmastau.lt

XXV eilinės savaitės trečiadienio       2021-09-22 4:49

Evangelija (Lk 9, 1–6)

  Sukvietęs Dvylika, Jėzus suteikė jiems galios visiems demonams sutramdyti ir ligoms gydyti. Paskui išsiuntė Dievo karalystės skelbti, sveikatos ligoniams teikti.
  Jis pasakė jiems: „Nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų. Neturėkite nė dviejų palaidinių. Jei įeisite į kokius nors namus, pasibūkite tenai ir iš ten keliaukite toliau. O kur tik žmonės jūsų nepriimtų, išeidami iš to miesto, nusikratykite nuo kojų dulkes kaip liudijimą prieš juos“.
  Taigi išėję jie traukė per aplinkinius kaimus, visur skelbdami gerąją naujieną bei gydydami sergančiuosius.
  Katalikai.lt

XXV eilinės savaitės trečiadienio       2021-09-22 4:48

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Tob 13, 2. 4. 7–8)

P.  Viešpačiui Dievui – šlovė per amžius!

  Viešpats nubaudžia, jis ir pasigaili,
  siunčia į mirtį, iš jos ir grąžina.
  Niekas negali pasprukt iš jo rankų. – P.

  Skelbkit pagonių tautoms jo didybę,
  aukštinkit jį prieš visus, kas tik gyvas.
  Jis mūsų Viešpats ir Dievas per amžius! – P.

  Tik pažiūrėkit, ką jis mums padarė –
  vienu balsu jam dėkokit su baime.
  Šlovinkit Viešpatį, jo teisingumą,
  girkite, aukštinkit amžių Karalių! – P.

  Tremtinei tautai aš skelbsiu jo šlovę,
  nuodėmės tautai – jo didžią galybę. – P.

  Jūs atsiverskit – nebenusidėkit,
  taip imkit elgtis, kaip Dievui patinka.
  Gal jis suteiks jums savo malonę,
  gal ir parodys jums gailestingumą. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 1, 15)

P.  Aleliuja. – Prisiartino Dievo karalystė.
              Atsiverskite ir tikėkite Evangelija. – P. Aleliuja.

XXV eilinės savaitės trečiadienio       2021-09-22 4:48

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Ezr 9, 5–9)

  Per vakarinį valgių aukojimą aš, Ezras, pakilau sielvartavęs perplėštais drabužiais, puoliau ant kelių ir, išskėtęs rankas į Viešpatį, savo Dievą, kalbėjau:
  „Dieve, per daug aš gėdžiuosi ir nedrįstu savo veido pakelt į tave, mano Dieve. Juk mūsų nuodėmės praaugo mums galvą, ir mūsų kaltybės siekia jau dangų. Nuo mūsų protėvių laikų mes po šiai dienai esame didžioje kaltėje. Per mūsų pažaidas mes ir mūsų karaliai bei kunigai buvome atiduoti žemės karalių valdžiai – kalavijui, nelaisvei, plėšimui ir niekinimui, kaip tebėra ir šiandieną.
  Dabar, bent tuo tarpu, Viešpats, mūsų Dievas, parodė mums gailestingumą: paleido išgelbėtųjų likučius ir davė mums atramą savo šventojoje vietoje. Tegul ir vergai mes esame, bet mūsų vergijoje Dievas neapleido mūsų. Jis nukreipė į mus persų karalių malonę, taip kad išsaugojo mūsų jėgas mūsų Dievo namams atstatyti, jų griuvėsiams pakelti ir gynybos sienoms Jude ir Jeruzalėje išvesti“.

Rugsėjo 21 d. Šv. apaštalas Matas       2021-09-21 4:53

Evangelijos
Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

„Keliaudamas Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą“. Jėzų sekė Jo mokiniai, smalsuoliai, taip pat ir jo priešininkai, stebintys, ar neatsitiks kažkas tokio, ką galėtų panaudoti prieš Jėzų. Tikriausiai Jėzus ir Jo sekėjai ne kartą praėjo pro tą muitinę, tačiau vien Jis pamatė, kad ten sėdi žmogus, išskyrė Matą iš „nusidėjėlių“ tarpo ir pakvietė Jį sekti. Tokiu būdu muitininkas, kurio niekas nelaikė žmogumi, tapo vienu artimiausių Jėzaus mokinių, artimesnis, nei daugelis Jį sekiojusiųjų. Ar aš įžvelgiu žmogų muitininko ir kitokio „nusidėjėlio“ asmenyje, ar jie man visi iš anksto nurašyti? Ar moku prabilti, patraukti ir nuolat duoti dvasios, kad jie galėtų manimi sekti? Tai mano krikščioniška pasiuntinybė.

Fariziejai pasipiktino, kad Jėzus sėdi prie stalo su nusidėjėliais. Tačiau pasaulis platesnis nei vien tavo draugai ir bendraminčiai, su kitokiais nebendraudamas, žmogus užsidaro į savo mažą pasaulėlį, kur jam jauku. Tačiau Jėzus žvelgia plačiau, atsisėsdamas su nepalankiais žmonėmis, juos mokydamas bei gydydamas. Jie Jo klausosi, todėl gali išgirsti ir pasikeisti. Tai vėl mums pamoka, kad surastume kitokius nei mes, jų neišsigąstume, nepataikautume, pagal juos nepasikeistume, bet gydytume juos.
Bernardinai.lt

Rugsėjo 21 d. Šv. apaštalas Matas       2021-09-21 4:51

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti malonės patirti gydančią Jėzaus meilę

Įsivaizduosiu Jėzų, besiartinantį prie Mato, kuris dirba muitinėje. Kontempliuosiu Jėzaus veidą ir Jo meilės kupiną žvilgsnį nukreiptą į Matą.

*

Įsivaizduosiu netikėtai užklupto muitininko reakciją: jo gestus, nuostabą veide ir pasimetimą. Jėzaus asmuo, Jo žvilgsnis ir žodžiai turėjo labai giliai paliesti Mato širdį, nes jis pajėgė staiga palikti savo ligšiolinį pelningą darbą ir sekti paskui Jį.

*

Ar atsimenu tokią situaciją iš savo gyvenimo, kai jaučiausi šokiruotas ir giliai paliestas Jėzaus artumo? Kokiose aplinkybėse tai įvyko? Smulkmeniškai prisiminsiu šį įvykį ir su dėkingumu papasakosiu apie tai Jėzui.

*

Įsivaizduosiu sekančią sceną, kuri fariziejams buvo šokiruojanti ir piktinanti: Jėzus apsuptas muitininkų ir nusidėjėlių. Kontempliuosiu Jėzų, sėdintį tarp visuomenės atstumtųjų, pasmerktųjų.

*

Kokie jausmai kyla manyje, kai įsivaizduoju šį paveikslą? Ar galiu įsivaizduoti Jėzų, kuris susitinka ir valgo su žmonėmis, kurie visuomenės yra pasmerkti? Ką jaučiu – džiaugsmą, ar vidinį pasipriešinimą? Atvirai apie tuos jausmus pasikalbėsiu su Jėzumi.

*

Ilgiau sustosiu ties Jėzaus žodžiais: „Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“. Pagalvosiu, kad Jėzus tuos žodžius sako asmeniškai man. Ragina mane, kad pas Jį ateičiau su visišku paprastumu, būtent tada, kai esu prislėgtas nuodėmės.

*

Pakviesiu Jėzų į tas savo gyvenimo vietas, kuriose jaučiuosi labiausiai silpnas ir liguistas.

Prašysiu, kad Jis mane išgydytų.

Kasdienapmastau.lt

Rugsėjo 21 d. Šv. apaštalas Matas       2021-09-21 4:50

Evangelija (Mt 9, 9–13)

  Keliaudamas Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: „Eik paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį.
  Kai jis Mato namuose sėdosi prie vaišių stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jėzaus ir jo mokinių.
  Fariziejai, tai išvydę, ėmė priekaištauti jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“
  Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos’. Aš ir atėjau kviesti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.
  Katalikai.lt

Rugsėjo 21 d. Šv. apaštalas Matas       2021-09-21 4:49

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 2–5)

P.  Per visą žemę eina jų aidas.

  Skelbia dangus Dievo garbę,
  apie jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja.
  Šią bylą kartoja diena būsimai dienai,
  o naktis – ateinančiai nakčiai. – P.

  Čia ne tie žodžiai ir ne tos kalbos,
  kurių skambesio nebūtų girdėti.
  Per visą žemę eina jų aidas,
  jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Tave, Dieve, garbinam, tave, Viešpatie, išpažįstam.
              Tave apaštalų choras garbingas šlovina. – P. Aleliuja.

Rugsėjo 21 d. Šv. apaštalas Matas       2021-09-21 4:48

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Ef 4, 1–7. 11–13)

  Broliai!
  Aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas Krikštas. Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.
  Kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mąstą. Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad padarytų šventuosius tinkamus tarnystės darbui, Kristaus kūno ugdymui, kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus tobulą pažinimą – vyrišką subrendimą ir Kristaus pilnatvės amžiaus saiką.

Labai svarbu!        2021-09-20 15:35

prisiminkime visus mūsų krašto sūnus ir dukteris,
kadaise nuteistus ir įmestus į kalėjimą,
išsiųstus į koncentracijos stovyklas,
ištremtus į Sibirą,
nuteistus myriop.
Tegul Kryžių kalnas skelbia Išganymą ir Atpirkimą, ko niekur kitur nerasime, kaip tik mūsų Atpirkėjo Kryžiuje ir Prisikėlime!!!


1993 m. rugsėjo 7 d. popiežius šv. Jonas Paulius II,
aplankęs Kryžių kalną, kalbėjo

XXV eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-20 4:53

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vitas Kaknevičius

Evangelijos eilutėse užrašytas praktiškas garsaus palyginimo apie sėjėją pritaikymas. Dvasinis pažinimas turėtų nuolatos augti. Jėzus mums sako, kad tai panašu į uždegtą žiburį, kuris visiškai nereikalingas, kai uždengtas indu ar pakištas po lova. Žiburys naudingas tik tada, kai įstatomas į žibintuvą ir padedamas į vietą, kur gali pasitarnauti žmonių poreikiams.

Evangelija mums duota ne tik Šviesa žavėtis, apie Ją kalbėti ir išpažinti, bet ir Ja gyventi. Krikščionybė yra talentas, pavestas mums prižiūrėti ir privalome jį leisti į apyvartą, nes turi nešti pelną. Mes nesame tamsoje, kaip pagonys. Mums dega tikėjimo šviesa. Žiūrėkime, kad ją tinkamai panaudotume. Jau nebeilgai Šviesa bus tarp jūsų. Vaikščiokite, kol turite Šviesą, kad neužkluptų jūsų tamsa. Kas vaikščioja tamsoje, tas nežino, kur eina (Jn 12, 35). .

Bet negalvokime tik apie save. Pagalvokime ir apie kitus. Pasaulyje yra milijonai, kurie neturi šios Šviesos. Apaštalas Paulius sako: Tais laikais jūs buvote be Kristaus, svetimi Izraelio bendruomenei, tolimi pažado sandoroms, be vilties ir be Dievo pasaulyje (Ef 2, 12). Ar mes nieko negalime dėl jų padaryti, kad jie pamatytų šią Šviesą? Aplink mus, tarpmūsų yra tūkstančiai, kurie nenori priimti Kristaus ir Jo Šviesos. Ar mes nieko negalime dėl jų padaryti? Reikia daugiau maldos ir savu gyvenimu jiems liudyti tikėjimą. Man ne tas pat, ar kitas eina teisingu, ar nuodėmės keliu. Man skauda, negera, sunku ir slegia, kai jiems nerodau kelio į Dangų. Suklydęs pats jaučiuosi nejaukiai ir sutrikęs. Tikras geraširdiškumas – tai pasidalijimas su kitais kiekviena tikėjimo šviesos kibirkštėle, kurią patys turime, kad ji galėtų šviesti kiekvienam, esančiam šalia. Nė vienas Dievo uždegtas žiburys niekada nebuvo skirtas sudegti vienatvėje.

Turime išmokti teisingai klausytis. Jėzaus Žodžiai verčia susimąstyti: Tad žiūrėkite, kaip klausotės (Lk 8, 18). Viešpaties malonė visiškai priklauso, kaip mes ją panaudosime. Asmeninė malda ir bendrystė su Dievu yra mūsų tikėjimo pamatas. Biblija uždega krikščionišką pažinimą, tačiau be nuolankaus troškimo pažinti visa tai, ką man asmeniškai sako Dievas, – neįmanoma. Kaip meldžiamės ir skaitome Bibliją, taip Ją ir girdime. Todėl Jėzus ir pasakė šiuos žodžius: Tad žiūrėkite, kaip klausotės (Lk 8, 18).

Gyvenant dvasinį gyvenimą, turi vyrauti džiaugsmas. Tikėjimas be džiaugsmo nėra nuoširdus. Jeigu tu nesi laimingas dėl savojo tikėjimo, vadinasi, kažkas negerai. Tikėjimas Dievu turi tau atnešti džiaugsmo ir saugumo jausmą, kad ir kas nutiktų tavo gyvenimo kasdienybėje. Kiekviena nauja diena teikia naujų galimybių tarnauti Dievui ir pagerinti santykius su kitais asmenimis. Tai turi atnešti džiaugsmo. Gyvenimas turi būti turiningas ir plačiai aprėpiantis. Jis turi švytėti ir šviesti, kad įsilietų į kasdienį gyvenimą.

Privalome klausytis visiškai tikėdami, kad kiekvienas Dievo Žodis yra amžina Tiesa. Taip pat prisiminti, kad Biblija yra Dievo knyga. Todėl apaštalas Paulius ir stiprina tesalonikiečius: Todėl mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę iš mūsų išgirstąjį Dievo Žodį, jūs priėmėte Jį ne kaip žmogaus žodį, bet Tokį, koks Jis iš tikro yra, kaip Dievo Žodį, Kuris ir veikia jumyse (1 Tes 2, 13). Svarbiausia – privalome prašyti Viešpatį, kad mus palaimintų ir mes širdimi išgirstume, ką Jis nori mums pasakyti.

Aš meldžiuosi, kad mano horizontas platėtų ir Kristaus Šviesa šviestų manyje ir per mane kitiems, kad ir toliau siekčiau bendruomeniškumo ir draugystės bei ieškočiau progų tarnauti savo artimui.

Bernardinai.lt

XXV eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2021-09-20 4:50

Mąstymas
Prašyti teisingumo ir sąžiningumo

Prisiartinsiu prie Jėzaus kaip mokinys prie Mokytojo, kaip draugas prie draugo. Atsisėsiu prie Jo, kad susikaupęs galėčiau klausytis įspėjimų ir patarimų. Prieš pradėdamas klausyti Jo žodžių, paprašysiu, kad paruoštų mano širdį priimti Jo mokymą.

*

Jėzus yra pasaulio šviesa, o aš esu Jo žibintas. Jeigu noriu būti Jo mokinys, turiu sutikti būti žibintu, įstatytu į žibintuvą, kad ateinantys pas mane matytų šviesą.

*

Kokie mano asmenybės bruožai yra šviesa kitiems, o kokių pats gėdijuosi? Ar esu patyręs tokių momentų, kai kiti dėkojo už mano tikėjimo ir gyvenimo liudijimą? Prisiminsiu to įvykio smulkmenas.

*

Kiekvienas, nors ir mažiausias, mano turimas gėris neliks paslėptas. Tai žinoma Dievui ir pasireikš mano laikysenoje kitų atžvilgiu. Taip pat yra ir su blogiu. Dievas pažįsta mano vidų ir mano sąžinę. Netgi tai, kas labiausiai paslėpta, bus atskleista.

*

Pažvelgsiu į savo gyvenimą iš vidaus ir iš išorės. Ką galiu pasakyti apie savo kasdienybės skaidrumą, paprastumą ir nedviprasmiškumą? Atsistosiu prieš Jėzų atvira sąžine. Paprašysiu, kad leistų man iki gelmių pažvelgti į save Jo akimis.

*

„Žiūrėkite, kaip klausotės“. Klausykite visu savimi – protu, širdimi ir valia. Dievo žodžio klausymas gali mano gyvenimą padaryti labai turtingą. Ir atvirkščiai, klausymas be susikaupimo padarys mane paviršutinišku žmogumi.

*

Karštai melsdamasis prašysiu Jėzaus, kad atvertų mano protą, širdį ir valią Jo Žodžio klausymuisi, kad parodytų man mano paviršutiniškumą ir saugotų nuo netinkamo, apsimestinio gyvenimo. Patikėsiu Jam savo sąžinės tiesumą ir teisingumą.

Kasdienapmastau.lt

XXV eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-20 4:48

Evangelija (Lk 8, 16–18)

  Jėzus bylojo minioms:
  „Nė vienas, uždegęs žiburį, neapvožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad ateinantys matytų šviesą. Nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn.
  Tad žiūrėkite, kaip klausotės. Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi turįs“.
  Katalikai.lt

XXV eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-20 4:47

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 125, 1–6)

P.  Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė.

  Kai iš nelaisvės Viešpats mus vedė,
  atrodė mums sapnas.
  Netvėrė džiaugsmu mūsų lūpos,
  liežuviai – linksmybe. – P.

  Tada pagonys kalbėjo:
  „Jiems Viešpats stebuklą padarė!“
  Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė,
  mus aptvindė linksmybe. – P.

  Kreipk, Viešpatie, mūsų likimą
  tarytum Pietuos patvinusį srautą.
  Su ašara beriamas grūdas,
  bet džiaugsmas, pjūčiai atėjus. – P.

  Žmogus eina ir verkia,
  į dirvą nešdamas sėklą.
  Bet grįžta ir eidamas džiaugias,
  derlingu nešinas pėdu. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 5,16)

P.  Aleliuja. – Taip tešviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje,
              kad jie matytų gerus jūsų darbus
              ir šlovintų jūsų Tėvą danguje. – P. Aleliuja.

XXV eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-20 4:47

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Ezr 1, 1–6)

  Pirmaisiais Persų karaliaus Kyro valdymo metais, idant išsipildytų Viešpaties žodžiai, tarti Jeremijo lūpomis, Viešpats paskatino Persų karalių Kyrą, kad tas visoje karalystėje žodžiu pagarsintų, taip pat ir raštu apskelbtų:
  „Štai ką byloja Persų karalius Kyras: ‘Visas pasaulio karalystes man atidavė Viešpats, dangaus Dievas. Jisai man liepė, kad   Judo Jeruzalėje aš jam namus pastatyčiau. Tad kas tik iš jūsų priklauso jo tautai,– teesie su kiekvienu jo Dievas! – tevyksta į Judo Jeruzalę ir testato namus Viešpačiui, Izraelio Dievui. Jisai – Jeruzalėje gyvenantis Dievas. Kiekvieną išlikusį, kur nors kaip ateivį gyvenantį, vietiniai žmonės privalo paremti sidabru, auksu ir kitokiu kilnojamuoju turtu bei galvijais, neskaitant savanoriškų aukų, Jeruzalėje gyvenančio Dievo namams pastatyti!’“
  Tuomet pasikėlė Judo ir Benjamino šeimynų galvos, taip pat kunigai ir levitai, visi, kurių dvasią paskatino Dievas, ir iškeliavo statyti Jeruzalėje gyvenančio Dievo namų. Visi jų kaimynai juos gausiai parėmė sidabru, auksu, kitokiu kilnojamuoju turtu, galvijais ir brangenybėmis, neskaitant to, ką kiekvienas dar atskirai šventyklos statybai aukojo.

Popiežius Pranciškus       2021-09-19 19:44

Nori pirmauti? Tarnauki!
Šiuo paliepimu Jėzus apvertė vertinimo, kas iš tiesų svarbiausia, kriterijus. Tarnavimas mus ne sumenkina, o išaukština. Daugiau džiaugsmo yra duoti, nei gauti, sakė popiežius Pranciškus, sekmadienį kreipdamasis į vidudienio maldos susitikimo dalyvius.
Popiežius kalbėjo apie sekmadienio Mišių Evangelijoje pasakojamą Jėzaus mokinių ginčą apie tai, kuris iš jų didžiausias. Jėzus jiems atkirto žodžiais, kurie šiandien vis dar galioja ir mums:  „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“
Asmens vertė priklauso ne nuo jo vaidmens, sėkmės, darbo ar sukauptų pinigų. Didumas ir sėkmė Dievo akimis matuojamas pagal kitą – tarnystės – kriterijų. Matuojami ne pagal tai, ką turi, o pagal tai, ką duodi. Nori pirmauti? Tarnauki! Tai kelias, kuriuo turime eiti – sakė popiežius.
Pasak jo, mūsų laikais žodžio tarnystė reikšmė gerokai nublukusi, buvo nuvalkiota. Tačiau Evangelijoje jo reikšmė tiksli ir konkreti. Tarnauti yra ne mandagumo išraiška, o daryti taip, kaip Jėzus! Kalbėdamas apie savo gyvenimą Jėzus sakė, kad atėjo „ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti“. Todėl, jei mes norime sekti Jėzumi, turime eiti keliu, kurį jis pats nurodė, – tarnystės keliu. Mūsų ištikimybė Dievui priklauso nuo mūsų pasirengimo tarnauti. Kartais tai kainuoja, reikia nešti kryžių. Tačiau augindami savo rūpinimąsi ir nusistatymą padėti kitiems, tampame laisvesni ir panašesni į Jėzų. Kuo labiau tarnaujame, tuo labiau pajuntame Dievo buvimą. Ypač tuomet, kai tarnaujame tiems, kurie negali atsilyginti, vargšams, kai su švelnia atjauta prisiimame kito sunkumus ir rūpinamės jo poreikiais. Tada suprantame, kad ir mes savo ruožtu esame Dievo mylimi, jo apglėbiami.
Jėzus, norėdamas tai pailiustruoti, po kalbos apie tarnystės pirmumą padarė reikšmingą gestą – Jėzaus gestai būna stipresni už jo žodžius! – jis pasikvietė mažą vaiką ir pastatė jį į centrą, į svarbiausią vietą. Evangelijoje vaikas simbolizuoja ne tiek nekaltumą, kiek mažumą. Nes mažieji, kaip vaikai, priklauso nuo kitų, nuo didžiųjų, jie viską gauna iš kitų. Jėzus vaiką apkabino ir pasakė, kad kas priima tokį vaikelį, tas priima jį. Tai visų prima leidžia suprasti, kam reikia tarnauti: tiems, kuriems kažko trūksta, ir kurie neturi iš ko atsilyginti. Priimdami esančius paribiuose, apleistuosius, priimame Jėzų, nes jis yra juose. Kai tarnaujame mažesniajam, vargstančiajam, Dievas švelniai apglėbia ir mus.
„Broliai ir seserys, paliesti Evangelijos klauskime savęs: ar aš, kuris seka Jėzumi, rūpinuosi tuo, kuris yra labiausiai apleistas? Gal aš, kaip mokiniai aną dieną, ieškau pagyrų? Gal gyvenimą laikau varžybomis susikurti erdvės sau – kitų nenaudai? Arba galbūt esu įsitikinęs, kad pirmauti reiškia tarnauti? Ar konkrečiai skiriu laiko mažesniajam – asmeniui, kuris neturi iš ko atsilyginti? Ar padedu kam nors, kas negali atsilyginti, ar tik savo artimiesiems, draugams? Tai klausimai, kuriuos ir nes turime kelti“.
„Mergelė Marija, nuolanki Viešpaties tarnaitė, tepadeda mums suprasti, jog tarnavimas mus ne sumenkina, o išaukština, kad daugiau džiaugsmo yra duoti, nei gauti“, – sakė popiežius, sekmadienį kreipdamasis į maldininkus, vidudienio maldai susirinkusius Šv. Petro aikštėje. (SAK / Vatican News)

Mons. Adolfas Grušas       2021-09-19 19:43

APKABINTI DIEVĄ
Besikeičiantys gamtovaizdžiai ir vietos lydi Evangelijoje pagal Morkų aprašomą Jėzaus veiklą. Einant keliu ne visada lengva išlaikyti bendrą grupę: kai kas eina kiek greičiau, kai kas kiek atsilieka, kiti užmezga lengvą niekuo neįpareigojantį pokalbį su draugais. Tai akimirka, kai nereikalingos kaukės, kada galima išgirsti tikrus ir nuoširdžius žodžius.
Jėzus savo mokiniams leido elgtis laisvai. Jie galėjo pasirinkti, su kuo labiau nori bendrauti, mokiniai galėjo laisvai leisti laiką, pasilikti su savo mintimis, kalbėti tai, kas jiems atrodo reikalinga. Iš Viešpaties pusės jų atžvilgiu nebuvo jokios priežiūros. Jis nebuvo tarsi visur esantis šešėlis, ir nesiekė kontroliuoti apaštalų, kaip įtarus ir pavydus tėvas.
Tačiau toliau scena pasikeičia. Jėzus su mokiniais grįžo namo ir, ryšium su tuo, keičiasi ir Jėzaus elgesys. „Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė“…
„Atsisėdo“, „pasišaukė“, „tarė“,-  tai išsireiškimai, kurie žydų tradicijoje nurodo, kad tai, kas po to įvyks, turi ypatingą reikšmę. Išganytojas klausia mokinių, apie ką jie kalbėjosi kelyje, kaip tik tuo metu, kai Jis kalbėjo apie laukiančią kančią.
„Kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias“… Nesibaigianti tema, klausimas be atsakymo, jau tūkstančius metų užduodamas visame pasaulyje…
Galybės alkis, nelemtas pamišimas turėti galimybę vadovauti visuomet tampa nesutarimų priežastimi šeimoje, visuomenėje, žmonių tarpusavio santykiuose. Todėl Jėzus kategoriškai atsiriboja nuo tokio požiūrio: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis“. Negana to, Jis dar prideda vieną bruožą: „tebūnie visų tarnas!“ „Visų“,- reiškia: nedarant skirtumo tarp artimų žmonių grupės ar šeimos ir kitų, nežiūrint į tautybę ar į tai, kiek žmogus yra geras ar blogas. Sakytume, Jėzus tiesiog žvelgia į dabartinį, susipriešinusį ir pasidalijusį pasaulį…
Negana to: „Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų“. Apaštalų apsuptas stovi vaikas: silpna ir beginklė būtybė, negalinti pati apsiginti ir neturinti jokių teisių, silpna ir labai mylima! Jėzus pateikia mažą vaiką, kaip tikinčiojo modelį, ir siūlo pasinerti į iki tol negirdėtos religijos pasaulį. Ką sugeba vaikas? Jis moka žaisti, bėgioti, lenktyniaudamas su vėju, sugeba švelniai apkabinti ir prisiglausti. Jis nemoka filosofijos ir teologijos, ir nesugebėtų pagrįsti moralės principų. Tačiau jis geriau, negu bet kas kitas, jaučia žmogų ir moka pasitikėti.
Jėzaus lūpose vaikai tampa tuo, kas suteikia viziją ateičiai ir duoda džiaugsmą kasdienybei. Vaikas tampa tarsi gyvas palyginimas, maža ištiso gyvenimo istorija, kurią Išganytojas padaro Dievo istorija: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“.
Tai didžiausias lobis ir geriausia žinia: Dievas išreiškiamas ne visagalybe, o apkabinimu. Dievas negali būti be mūsų, savo mylimų vaikų! Mokiniai turėjo būti nustebę: Dievas, kaip kūdikis! Ši mintis prašoka visas įmanomas aukštumas. Juk jeigu Aukščiausiasis ir Amžinasis yra kūdikyje, tai reiškia, jog mes privalome rūpintis Juo, globoti, maitinti, priimti, suteikti Jam savo laiką ir širdį.
Tai reiškia, kad mes negalime palikti Dievo…

Evangelijos       2021-09-19 19:41

Mąstymas
Prašyti malonės pamilti vaikiško paprastumo ir kuklumo dorybę

Pasiklausysiu Jėzaus ir mokinių pokalbio. Jėzus įspėja juos, kad turės kentėti, kad bus nužudytas, o paskui prisikels iš numirusių. Pastebėsiu apaštalų veiduose nustebimą ir pasimetimą. Jie nesuprato Jėzaus kalbos, todėl iš baimės tyli.
*
Prisiminsiu sunkias savo gyvenimo patirtis, iš kitų patirtus sužeidimus, kurių prasmės dar ir šiandien nesuprantu. Ar sugebu apie tai pasikalbėti su Jėzumi? Ar yra mano gyvenime tokių sunkių temų, kurias bijau paliesti kalbėdamasis su Jėzumi? Jeigu taip, tai kodėl?
*
Atkreipsiu dėmesį į didelį kontrastą tarp Jėzaus, kuris kalba apie savo pažeminimą, žodžių ir mokinių, kurie ginčijasi, kas iš jų didžiausias, laikysenos.
*
Pažvelgsiu į save ir į savo ligšiolinį Jėzaus sekimą. Ar sugebu dėl Jo priimti pažeminimus, nepopuliarumą ir atmetimą? Ar nėra manyje polinkio ieškoti savęs ir save išaukštinti kitų žmonių sąskaita? Kokių savo laikysenų labiausiai gėdijuosi prieš Jėzų? Apie tai pasikalbėsiu su Jėzumi.
*
Jėzus išaiškina man, kuo remiasi kelias į tikrą gyvenimo didybę: tapti paskutiniu ir visų tarnu. Kokius išgyvenimus manyje sukelia šie Jėzaus žodžiai?
*
Prisiminsiu konkrečią savo gyvenimo situaciją. Ar sugebu įsivaizduoti save kaip paskutinį ir patarnaujantį tiems žmonėms, su kuriais gyvenu kasdienybėje? Kas iššaukia manyje didžiausią pasipriešinimą? Ar yra tokių darbų ar patarnavimų, kurių gėdijuosi, tokių žmonių, su kuriais nenorėčiau gyventi ir dirbti toje pačioje bendruomenėje?
*
Kontempliuosiu Jėzų, kuris paima į glėbį mažą vaiką. Maldausiu Jo, kad padėtų man savyje ugdyti paprastumą, nuolankumą ir visišką atsidavimą Jo valiai. Kalbėdamas 131 psalmę, pasinersiu į Jo glėbį. 

ahai,       2021-09-19 16:39

žodis ,,reinkarnuotis” reiškia - gimti iš naujo fiziniame kūne.

ah,ą       2021-09-19 15:07

> 2021-09-19 14:54, Jėzus reinkarnavosi į Dievą. Fizikos dėsnis ir tiek. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta.

> ahui       2021-09-19 14:54

Ne. Jėzui reinkarnuotis nereikia. Reinkarnuotis reikia tik tiems, kas dar turi kur pasitempti. Žmogui-žvėriui. Vilkui, apie kurį neseniai rašei. Bet ne Žmogui-Dievui.

ah,ą       2021-09-19 10:30

Jėzus reinkarnavosi

Gediminas        2021-09-19 0:29

Švęsdami Viešpaties dieną melskime tikrosios išminties malonės kitame matyti artimąjį ir drąsos pasipriešinti visa kam, kas skatina varžymąsi dėl pranašumo ir pirmųjų vietų, nesantaiką ir tarpusavio karus.
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskime Dievą ir už Lietuvą Tiesoje – tesugrįžta į ją Jo viltis, kad Jėzaus padedami ne tik kad pasveiksime nuo ginčų bei svaidymosi žodžiais, bet ir įveiksime nesutarimus, įtarinėjimus, kivirčus, kad atgausime Tiesos nuovoką ir, išsižadėję savęs, imsime tarnauti visai bendruomenei ir Dievo Bažnyčiai.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. 

Vytas       2021-09-19 0:25

Mes, lietuviai, istorijos būvyje turėjome galimybę gerai įsigilinti į kryžiaus slėpinį, ir tai liudija ant Kryžių kalno pastatyti tūkstančiai kryžių.

1993 m. rugsėjo 7 d. popiežius šv. Jonas Paulius II, aplankęs Kryžių kalną, kalbėjo:

„Užkopkime čionai ant Kryžių kalno ir prisiminkime visus jūsų krašto sūnus ir dukteris, kadaise nuteistus ir įmestus į kalėjimą, išsiųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą, nuteistus myriop.
Tegul šis Kryžių kalnas skelbia Išganymą ir Atpirkimą, ko niekur kitur nerasime, kaip tik mūsų Atpirkėjo Kryžiuje ir Prisikėlime.“

Suklupkime prie kryžiaus, žvelkime į Nukryžiuotąjį ir klausykimės, ką Jis mums asmeniškai kiekvienam kalbės.


Rekomenduojame

Ignas Vėgėlė. Patyčios Lietuvoje

Informacinis karas. Aurimas Navys

Regionų politika? Audris Narbutas

Robertas Grigas. Apie liūdnus panašumus

Latvijoje atviros tikintiesiems lieka tik tradicinės Mišios

Prancūzijoje moksleivis šaukė „Allahu Akbar“ prisimenant islamisto nužudytą mokytoją, tėvas grasino padegti mokyklą

Skiepijimo strategija nukrypo ne į motyvavimą, o į grasinimą – Prezidentūra

Niujorko teisėjas uždraudė tėvui lankyti savo dukrą, kol šis nebus pasiskiepijęs nuo Covid

Nuo bačkos. Vytautas Landsbergis: Atsisakantys vakcinuotis žmonės turėtų mokėti „karstelio mokestį“

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Konfliktas Europos Parlamente: išklausykite EK pirmininkės ir Lenkijos premjero kalbas

Lenkijos premjeras M. Moravieckis Europos parlamente: Europos Sąjunga nėra valstybė. Valstybės yra Europos suverenai, kurie nustato ES kompetencijas

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas kuria medijų korporaciją

Nuo bačkos. Vilniaus meras R. Šimašius: aš turiu pareigą dėl vilniečių būti principingu už mūsų miestą ir jo gyventojus

Dr. Dalija Snieškienė. Kur aš tai mačiau???

Prof. Jonas Grigas. Pavojingiausia kada nors išrasta technologija

Suomijoje dėl krikščioniškų pažiūrų teisiama buvusi ministrė

Pokalbis su prof. Alvydu Jokubaičiu

Nuo bačkos. Dainius Žalimas: nacionalinio konstitucinio identiteto elementu negali būti atsisakymas pripažinti šeima tos pačios lyties asmenų sąjungą

Romualdas Ozolas. Tikslas ir uždavinys: atkurti valstybę

Vytautas Radžvilas. Ir vis dėlto tikrovė stipresnė už ideologiją

Edvardas Čiuldė. Vilniaus universiteto nekrozė

Gėjų manifestas

Raimondas Navickas. Pažvelkime į VU lyčiai jautrios kalbos gaires kitu kampu

Justas Sakavičius. Valdžios tikslas – sudaryti nepakeliamas sąlygas neskiepytam žmogui

Asta Višinskaitė - Katutė. Partnerystės įstatymo stūmimo kampanija

Nuo bačkos. Viktorija Čmilytė-Nielsen: Danija laimingiausių šalių trejetuke, nes ten įteisinta vienalyčių porų partnerystė

Anglijoje per penkerius metus planuojama uždaryti daugiau nei 360 bažnyčių

Ir vėl valdantiesiems „parūpo“ miškai

Vengrų europarlamentaras: Europos sąjungoje paskelbtas Šaltasis karas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.