Dienos aktualija, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas

Geroji Naujiena: tik Jis turi amžinojo Gyvenimo Žodžius

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugpjūčio 22 d. 9:18

43     

    

Geroji Naujiena: tik Jis turi amžinojo Gyvenimo Žodžius

Tarnausime Viešpačiui, nes jis – mūsų Dievas

Jozuė surinko visas Izraelio gimines į Sichemą.
Jis susišaukė Izraelio seniūnus, jo viršininkus, teisėjus ir prievaizdus.
Jiems stojus Dievo akivaizdon, Jozuė tautai bylojo: „Jeigu jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, tai šiandien pasirinkite, kam jūs tarnausite: dievams, kuriuos garbino jūsų tėvai anapus upės, ar dievams amoritų, kurių šalyje jūs gyvenate. O aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui“.
Tauta atsiliepė: „To niekad nebus, kad pamestume Viešpatį ir imtume tarnauti svetimiems dievaičiams! Viešpats, mūsų Dievas, mus ir mūsų tėvus išvedė iš Egipto, iš vergavimo vietos. Jis mūsų akyse padarė didingų stebuklų ir saugojo mus visuose keliuose, kuriais ėjome, tarp visų tautų, per kurias mums teko keliauti. Todėl mes tarnausime Viešpačiui, nes jis – mūsų Dievas“ (Joz 24, 1–2a. 15–18b).

* * *

Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras

Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.
Tuo mano siela didžiuojas.
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias.
Į teisiuosius Viešpats žvelgia maloniai,
ausys jo girdi jų šauksmą.
Nuo piktavalių nusigręš Viešpaties veidas,
ir niekas nebeminės žemėj jų vardo.
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
iš visų nelaimių juos gelbi.
Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
išvargintas sielas pagydo.
Daugel bėdų ištinka teisuolį,
bet išvaduoja jį Viešpats.
Saugo Viešpats jo visus kaulus:
nė vienas jų nesulūžta.
Per nelabumą bedievis pražūva,
bus nubausti, kurie nekenčia teisingo.
Viešpats vaduoja saviškių gyvybę.
Sveikas išlieka, kuris prie jo glaudžias (Ps 33, 2–3. 16–23).

* * *

Santuokos paslaptis yra didelė, žvelgiant į Kristų ir Bažnyčią

Broliai! Pakluskite vieni kitiems dėl Kristaus baimės. Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams, lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, – jis, kūno gelbėtojas. Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visame kame teklauso vyrų. Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės, nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas, tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja, kaip ir Kristus Bažnyčią. Mes gi esame jo kūno nariai. „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu“. Šita paslaptis yra didelė, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią (Ef 5, 21–32).

* * *

Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius

Daugelis Jėzaus mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“
Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina? O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?! Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. Bet kai kurie iš jūsų netiki“.
Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos. Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas neateis pas mane, jeigu jam nebus duota Tėvo“.
Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo.
Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“
Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pamatėme, kad tu – Dievo Šventasis“ (Jn 6, 60–69).

* * *

Ir šį sekmadienį Evangelija kviečia įsiklausyti į Jėzų, į jo mums dovanojamus „amžinojo gyvenimo žodžius“, kad išmoktume gyventi meile ir tikėjimu ir būtume tvirti išbandymų valandą ir ištvermingi liudydami. Kiekvienas asmeniškai ir bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Viešpatie, pasotink savo Tiesa jos alkstančius, priglobk teisingumo ieškančius, suramink vienatvę ir neviltį išgyvenančius, išvaduok persekiojamus, suteik uolumo Tavo Žodį skelbiantiems ir drąsos Tave liudijantiems, kad įsišaknydinę Tavo Tiesoje ryžtumės priešintis blogiui ir augtume artimo meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Sigitas Tamkevičius. Kūno ir dvasios žvilgsnis  
21 eilinis sekmadienis

Kai Jėzus kalbėjo apie gyvąją duoną, kurią valgantys gyvens per amžius, ir kad ta duona būsiąs jo kūnas, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ (Jn 6, 60). Net žinodamas, kad dėl tokių jo žodžių daugelis pasipiktins ir daugiau su juo nebevaikščios, Jėzus nepasitaisė, kad kažką pasakė ne taip, bet pridūrė: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas“ (Jn 6, 63).

Dievo žodis kviečia stabtelėti ir pamąstyti apie mūsų gyvenimą, į kurį galima žvelgti dvejopai: kūno ar dvasios akimis. Nuo šio žvilgsnio priklausys, koks bus mūsų gyvenimas.

Jei žmogus mato tik savo kūną ir nieko daugiau, tuomet jis suvokia esąs šioje žemėje laikinas ir yra gundomas gyventi su šia diena; duoti savo kūnui viską, ko jis trokšta, o kūno norai yra begaliniai. Tokiam žmogui reikia daug pinigų, pramogų, malonumų, daug valdžios ir garbės. Toks žmogus tampa tarsi audringos jūros nešamas laivas, kurio laukia sudužimas. Kūno aistrų nešami žmonės siekia jokių varžtų nepripažįstančios laisvės. Šiandien jie bando perkurti net Dievo duotą žmogaus prigimtį ir siekia, kad tie norai būtų įteisinti, kaip visuomenės gyvenimo norma. Apie žmones, save suvokiančius kaip grynai kūniškas būtybes, Antrajame apaštalo Petro laiške rašoma: „Jų akys kupinos svetimavimo, nepasotinamos nuodėmės. Jie suvedžioja svyruojančias sielas. Jų širdis išlavinta godulystės. Jie prakeikimo vaikai. Jie yra šaltiniai be vandens, audros genami debesys; jiems skirta juodžiausia tamsybė“ (2 Pt 2, 14. 17).

Jėzus nuolat kvietė savo klausytojus žvelgti į žmogaus gyvenimą dvasios akimis: žmogus nėra tik kūnas; jis turi nemarią sielą, jam yra skirtas amžinas gyvenimas, į kurį reikia eiti tiesos ir meilės keliu. Tas kelias nelengvas; apie jį Jėzus aiškiai kalbėjo: „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16, 33).

Jėzus, žinodamas, kokie išbandymai laukia jo mokinių ir būsimų sekėjų, tai yra visų, įtikėjusių Jėzaus paskelbtąja Evangelija, paliko save Eucharistinėje aukoje, kad maitindamiesi eucharistine Duona būtume stiprūs ir drąsūs prisiimti sutinkamus sunkumus.

Tarnaudamas Simne netiesiogiai susipažinau su kunigu jėzuitu Antanu Šeškevičiumi SJ, kuris Alytaus griežtojo režimo lageryje atliko vienerių metų bausmę už tai, kad vaikus mokė tikėjimo tiesų. Per gerus žmones turėjau galimybę šiek tiek palengvinti šio kunigo kalinimo laiką. Šio pasišventusio kunigo biografija labai įspūdinga. 1946 metais už jaunimo organizavimą į Jėzaus Širdies Sargybos sąjūdį jis buvo nuteistas 25-eriems metams nelaisvės ir išvežtas į Vorkutą. Po Stalino mirties 1956 m. paleistas į laisvę neskubėjo grįžti į tėvynę, bet liko tarnauti tikintiesiems Altajaus krašte. Stargorode įkūrė bažnyčią ir dvejus metus dirbo sielovadinį  darbą. Valdžiai uždraudus dirbti Stargorode kunigu, jis persikėlė į Kirgiziją, čia įkūrė bažnyčią ir tarnavo trejus metus. 1963 m. vėl buvo nuteistas septyneriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo Pravieniškių ir Uralo lageriuose. 1969 m. grįžo iš lagerio, bet po dvejų metų vėl buvo nuteistas už vaikų katechizaciją kalėti Alytaus griežtojo režimo lageryje.

Skaitai šito kunigo biografiją ir negali atsistebėti, iš kur jis sėmėsi tokio tvirtumo ir pasiaukojimo tarnauti tikintiesiems Lietuvoje ir išblaškytiems Sovietų Sąjungos platybėse. Jo stiprybės šaltinis buvo gyvas tikėjimas, malda ir gyvoji Duona – slapta lageriuose švenčiamos Mišios. Į visus įvykius, taip pat ir į skaudžiai jį palietusias sovietinių teismų ištarmes kun. Antanas Šeškevičius žvelgė dvasios akimis. Jėzaus žodžiai, jo klausytojams atrodę kaip kieti ir nepriimtini, kunigui Antanui buvo tvirčiausia atrama. Ir jis nebuvo vienintelis taip pasiaukojamai tarnavęs dvasininkas. Daugelis ano meto kunigų, atlikę jiems paskirtą bausmę, neskubėdavo grįžti į Lietuvą, bet važinėjo pas ištremtus lietuvius bei vokiečius ir jiems tarnavo, rizikuodami, kad vėl gali būti suimti ir nuteisti.

Dievo žodis kviečia pasitikrinti, ar esame nuoseklūs savo tikėjime, ar gebame į viską žvelgti dvasios akimis. Tepadeda Viešpats ir mums būti tvirtiems, maitinantis Evangelijos žodžiu ir gyvybės Duona – Eucharistija. 

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

XXI eilinės savaitės penktadienio       2021-08-27 4:54

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas
Jėzus ir toliau aiškina savo antrojo atėjimo aplinkybes. Šįkart Jis pasinaudoja vestuviniu pasakojimu, kuriame figūruoja dešimt mergaičių. Pusė jų yra protingos, o kita pusė – paikos. Šiuo pasakojimu Jėzus greičiausiai nori akcentuoti judėjus bei kitų tautų žmones, kurie pirmieji Jį įtikėjo. Jų svarba yra nenuginčijama. Bet kartu Jis pabrėžia ir tuos, kurie Jį atmetė ir Juo nesusidomėjo Jo pirmojo atėjimo metu.
Penkios protingosios mergaitės yra puikus tikro ir brandaus tikėjimo pavyzdys. Brandūs tikintieji, panašiai kaip ir protingosios mergaitės, turi būti pasirengę Kristaus sugrįžimui. Tuo tarpu penkių paikųjų mergaičių elgesys akivaizdžiai parodo, kad tokie žmonės nėra pasiruošę Jo sugrįžimui, o be to, jie dar bus ir netikėtai užklupti.
Taigi tikėjimas čia vaidina bene pagrindinį vaidmenį. Be tikėjimo žmogaus gyvenimas dažnai pasiduoda nuodėmei ir klaidingumui. Tokiu atveju prašymas: „Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!“, jau yra gerokai ir turbūt galutinai pavėluotas. Gebėjimas priimti išganymo tikrovę yra galutinė žmogaus asmeninės atsakomybės išraiška prieš mirtį, kuri tėra tik slenkstis Dievo Karalystės akivaizdoje. O koks kitas žingsnis? Tai tiesiogiai priklauso nuo šių Kristaus žodžių vykdymo: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.
Bernardinai.lt

XXI eilinės savaitės penktadienio Evangelijos       2021-08-27 4:50

Mąstymas
Prašyti širdies dosnumo ir išminties darant pasirinkimus

Įsisąmoninsiu, kad mano gyvenimas nesustabdomai skuba į amžinybę. Ten bus arba amžinas gyvenimas su Jėzumi, arba amžinas atmetimas. Tai patvirtina pasakojimas apie dešimt mergaičių.

*

Ar atsimenu, kad mano įsipareigojimai kasdienybėje, užimamos pareigos, pašaukimas, turi reliatyvią, laikiną vertę? Ar sugebu į savo gyvenimą pažvelgti iš amžinybės perspektyvos? Pabandysiu tai padaryti šią akimirką. Kokie jausmai gimsta manyje?

*

„Vidurnaktį pasigirdo balsai…“. Vidurnaktis yra mažiausios tikimybės metas. Kada visi išvarginti budėjimo užmigo, atėjo Viešpats. Mano paskutinio susitikimo su Viešpačiu laikas yra nežinomas. Jis bus mano mirties valandą arba laikų pabaigoje.

*

Neužtenka žinoti, kad Viešpats ateis. Pats žinojimas be rūpinimosi ir pastangų yra nenaudingas, kaip ta lempa be alyvos. Ar mintis apie paskutinį susitikimą su Viešpačiu mobilizuoja mane rūpintis savo dvasiniu gyvenimu? Kuo pasireiškia mano rūpestis ir budėjimas?

*

Mano gyvenimas yra kaip lempa. Degs ji tik tada, kai rūpinsiuosi savo dvasinio gyvenimo gilumu. Niekas man negali duoti ar paskolinti „alyvos“. Turiu asmeniškai dėl jos dirbti ir ja pasirūpinti. Įsisąmoninsiu, kad kai ateis Viešpats, mano dvasinis turtingumas ar tuštumas pasirodys ir bus matomas visiems. Tai yra tik laiko klausimas.

*

Atsisėsiu prie Jėzaus kojų ir prašysiu malonės visada būti pasiruošusiam susitikti su Juo. Paprašysiu Marijos, kad padėtų man pamilti Jėzų ir nuolat žadintų mane uoliam budėjimui laukiant Jo atėjimo.

Kasdienapmastau.lt

XXI eilinės savaitės penktadienio       2021-08-27 4:49

Evangelija (Mt 25, 1–13)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Su dangaus karalyste bus panašiai, kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.
Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo.
  Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta’. Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite’.
  Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‘Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!’ O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’
  Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.
Katalikai.lt

XXI eilinės savaitės penktadienio       2021-08-27 4:48

Atliepiamoji psalmė (Ps 96, 1 ir 2b. 5–6. 10–12)

P. Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty.

  Viešpats – pasaulio Valdovas:
  tedžiūgauja žemė, tekrykštauja salos.
  Jį juosia debesys tamsūs,
  teise, teisybe grįstas jo sostas. – P.

  Sutirpsta kaip vaškas kalnai išsigandę
  prieš Viešpatį – viso pasaulio Valdovą.
  Byloja dangus apie jo teisingumą,
  jo garbingumą regi pasaulis. – P.

  Kurie pikto nekenčia, Viešpats tuos myli,
  saugo savo bičiulių gyvybę,
  vaduoja jis juos iš nedorėlių rankos. – P.

  Palaimos šviesa teisingajam šviečia,
  tiesios širdies žmogui – linksmybė.
  Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty,
  jo šventąjį vardą minėkit. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 21, 36)

P.  Aleliuja. – Visą laiką budėkite ir melskitės,
              kad sugebėtumėte kaip reikia stoti
              Žmogaus Sūnaus akivaizdoje. – P. Aleliuja.

XXI eilinės savaitės penktadienio       2021-08-27 4:47

Pirmasis skaitinys (1 Tes 4, 1–8)

  Broliai!
  Prašome ir raginame jus Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir patikti Dievui, – o jūs taip ir elgiatės, – tai darykite vis daugiau pažangos! Jūs juk žinote, kokių nurodymų esame jums davę Viešpaties Jėzaus vardu.
  Tokia gi Dievo valia – jūsų šventėjimas. Susilaikykite nuo ištvirkavimo! Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą šventai ir pagarbiai, nepasiduodamas nežabotiems geismams, kaip esti tarp pagonių, kurie nepažįsta Dievo. Tegul niekas neperžengia ribų ir neapgaudinėja savo brolio šituo reikalu, nes Viešpats keršija už visus tokius nusižengimus, kaip jau esame sakę ir patvirtinę. Dievas mus pašaukė ne susitepimui, bet šventėjimui. Todėl kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris jums duoda savo Šventąją Dvasią.

Malda       2021-08-26 4:56

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai

Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui.

Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą.

Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais.

Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą.

Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu.

Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir vestų į šventumą bei leistų būti ištikimais Gerosios Dievo naujienos nešėjais.

Pavedame kenčiančių, ligonių ir senelių kantrybę, kad ji mus skatintų gailestingumo darbams ir nesavanaudiškai pagalbai.

Pavedame mūsų žmonių troškimą kurti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą visuomenę, kad visa Lietuva gyventų laisvėje.

Marija, Tu iš kunigaikščių miesto Trakų nuo seno meilingai globoji Lietuvos žmones.

Padėk mums gyventi taip, kaip trokšta Nekaltoji Tavo Širdis, ir savo darbais teikti garbę Dievui, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius.

Amen.
Tėve Mūsų...
Sveika Marija…
Garbė Dievui Tėvui…
Tikiu į Dievą Tėvą, Visagalį....

XXI eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-08-26 4:56

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius (1922-2013)

Todėl budėkite!

Jėzus liepia mums budėti. Nežinome, kada Jis sugrįš, nežinome, kada Jis mus pašauks pas save. Visi mes galime pasakyti, kada esame su Viešpačiu, o kada darome tik tai, ką norime. Būtent tuomet šis Jėzaus įspėjimas įgauna naują prasmę. Jėzus liepia mums budėti, kad atpažintume šias savo būsenas, kad suvoktume, kada tikrai „budime“ ir esame su Viešpačiu, o kada pasiduodame dvasiniam snauduliui, užgožiančiam Jo artumą.

Laukti Jo sugrįžimo, ar susitikimo su Juo nepasirengus yra labai rizikinga. Daug kas sako: „Kam skubėti? Yra dar daug laiko.“ Girdėjau vieną pasaką, kuri yra gana reikšminga. Velnių vyresnysis, prieš siųsdamas velniukus į žemę, klausinėjo, ką jie sakys žmonėms. Vienas iš jų sako: „Aš vis kartosiu, jog nėra Dievo.“ Vyresnysis jam sako, kad tuo niekas netikės. Antrasis žadėjo visiems sakyti, jog nėra pragaro. Jam irgi pasipriešino, sakydamas, kad tikrai niekas tuo netikės. Trečias velniukas sakė, kad tvirtinsiąs: „Neskubėkit! Palaukit, dar yra daug laiko.“  Vyresnysis jam tarė: „Gerai, tu keliauk į žemę. Visi tuo tikės.“ Velniukas iškeliavo ir dabar visiems tą kartoja.

Jėzus dar primena apie tarnus, kurie, nelaukdami šeimininko sugrįžtant, pradeda mušti savo tarnybos draugus, valgyti, ūžti su girtuokliais. Mes irgi esame savotiški tarnai. Ar sąžiningai atliekame savo pareigas? Kokie mūsų santykiai su aplinkiniais? Kaip su jais elgiamės? Ar stengiuosi tarnauti jiems, ar man labiau rūpi, kad jie elgtųsi su manimi taip, kaip aš noriu?

Jėzus nori padėti mums visuomet būti budriems. Jis trokšta padėti mums atpažinti, kas mus artina ir kas tolina nuo Jo. Jis žino, kad kuo arčiau Jo būsime, tuo pilniau išgyvensime mums duotą naująjį gyvenimą.

Bernardinai.lt

XXI eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelijos       2021-08-26 4:49

Mąstymas
Prašyti budrumo maldoje malonės ir jautrumo kitų poreikiams

Savo meditaciją pradėsiu karšta malda į Tėvą, kad padėtų man įsijausti į Jėzaus Širdies troškimą. Priglusiu prie Jėzaus Širdies ir būsiu su Juo tol, kol nurims mano širdis.

*

Žvelgsiu į Jėzų ir su dėmesiu klausysiuos kiekvieno Jo žodžio. Pagalvosiu, kad tie žodžiai yra sakomi man. Jėzus nori mane paruošti savo antrajam atėjimui. Jam yra labai svarbu, kad aš su Juo amžinai būčiau pas Tėvą.

*

Jėzus sako, kad Jo atėjimo dienos niekas nežino, tik Tėvas. Jis ateis tokiu momentu, kada bus mažiausiai tikimasi ir laukiama. Žmonės bus užsiėmę kasdieniniais savo rūpesčiais ir mažiausiai tikėsis Jo atėjimo.

*

Pagalvosiu apie savo kasdienines pareigas, o ypač apie tas, kurios labiausiai įtraukia ir angažuoja. Įsivaizduosiu save įvairiuose užsiėmimuose ir situacijose, kurios pasitaiko mano kasdienybėje: namuose, darbo vietoje, mokykloje ir poilsio metu.

*

Ar yra tokių situacijų ar užsiėmimų mano gyvenime, kada jaučiu, jog tolstu nuo Jėzaus? Pabandysiu konkrečiai jas įvardinti ir pakalbėti apie tai su Jėzumi. Atiduosiu tas situacijas Jėzui ir paprašysiu, kad mane nuo jų išlaisvintų.

*

Jėzus iki savo atėjimo momento palieka man du įpareigojimus: „Budėk ir būk pasiruošęs“. Paklausiu savęs, kokiu būdu galiu tai realizuoti savo kasdienybėje.

*

Įsiklausysiu į Jėzaus pasakojimą. Budėjimo trūkumas veda į tuštumą ir savo gyvenimo eikvojimą egoistiniams siekiams. Padarysiu pasiryžimą daugiau budėti asmeninėje maldoje. Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi paprašysiu, kad padėtų man ištikimai laikytis to pasiryžimo.

Kasdienapmastau.lt

XXI eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-08-26 4:47

Evangelija (Mt 24, 42–51)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
  Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė deramu laiku maitinti šeimynos? Laimingas toksai tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras gerai besidarbuojantį. Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų.
  O jei anas tarnas bus blogas ir tars pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir pradės mušti savo tarnybos draugus, valgyti, ūžti su girtuokliais, – to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Jis žiauriai nubaus jį ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“.
Katalikai.lt

XXI eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-08-26 4:46

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 89, 3–4. 12–13. 14 ir 17)

P. Mus atgaivinki, Viešpatie, savo malone!

  Žmonėms tu liepi sugrįžti į dulkes.
  „Grįžkit, žmonijos vaikai“, tu byloji.
  Juk tavo akivaizdoj tūkstantis metų –
  kaip diena vakarykštė, praėjus,
  kaip nakties prabėgęs ketvirtis. – P.

  Išmokyki mus suskaičiuot, kiek dienų mūsų amžiuj,
  kad mūsų širdis išmintinga paliktų.
  Viešpatie, grįžki! – Ar dar ilgai delsi?
  Būki savo tarnams gailestingas.

  Mus atgaivinki savo malone, ir šūkausim, džiūgausim
  per dienų dienas, kol gyvuosim.
  Būk, Viešpatie Dieve, mums geras,
  padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus,
  mūsų rankų darbus palaimink! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 24, 42a. 44)

P.  Aleliuja. – Budėkite ir būkite pasirengę,
              nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite. – P. Aleliuja.

XXI eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-08-26 4:46

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Tes 3, 7–13)

  Šitaip, broliai, jūs savo tikėjimu paguodėte mus visose mūsų bėdose ir negandose. Dabar mes tikrai gyvuojame, nes jūs tvirtai stovite Viešpatyje. Ir kaip atsidėkosime Dievui už jus, už visus džiaugsmus, kuriuos iš jūsų patiriame savo Dievo akivaizdoje? Dieną ir naktį karštai maldaujame, kad mums būtų leista išvysti jūsų veidus ir papildyti, ko dar stinga jūsų tikėjimui.
  Jis pats – mūsų Dievas ir Tėvas – ir mūsų Viešpats Jėzus tepraskina mums kelią pas jus. Viešpats tepraturtina jus ir tepripildo meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, kad jūsų širdys būtų tvirtos ir nepeiktino šventumo mūsų Dievo ir Tėvo akyse, kai ateis mūsų Viešpats Jėzus su visais savo šventaisiais.

Popiežiaus katechezė       2021-08-25 18:24

Veidmainystė ypatingai smerktina Bažnyčioje


Paulius rašo: „Kai Kefas atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis buvo nusižengęs. […] Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, aš pasakiau Kefui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis laikytis žydų papročių?“ (Gal 2, 11. 14)

Kas gi nutiko tokio rimto, kad Paulius turėjo kreiptis į Petrą tokiais griežtais žodžiais? Gal čia Paulius persistengė, per daug sau leido, nesugebėjo savęs sutramdyti? Iš tiesų, sakė popiežius, čia kalbama apie senojo Įstatymo ir laisvės santykį.

Rašydamas galatams Paulius sąmoningai pamini šį epizodą, nutikusį Antiochijoje prieš keletą metų. Pauliaus tikslas – įtikinti žmones, kad ne visada reikia aklai laikytis visų nurodymų. Šiuo atveju Petrą jis pabarė dėl jo elgesio prie stalo. Žydams Įstatymas draudė valgyti su pagonimis. Antiochijoje Petras be jokių skrupulų sėdėjo prie stalo su krikščionimis, atsivertusiais iš pagonių, tačiau kai į miestą atvyko keletas žydų krikščionių iš Jeruzalės, jis liovėsi kartu valgyti su buvusiais pagonimis, kad nesusilauktų krikščionių žydų kritikos. Pauliaus įsitikinimu, toks elgesys nepriimtinas, juo labiau, kad Petro pavyzdžiu sekė ir kiti krikščionys. Nesąmoningai Petras savo elgesiu sukėlė bendruomenės susiskaldymą.

Priekaištaudamas Petrui, Paulius pavartojo veidmainystės terminą (plg. Gal 2, 13). Kas yra veidmainystė? Galima sakyti, tęsė Pranciškus, kad tai tiesos baimė. Žmonės mieliau apsimeta, negu išdrįsta visada būti savimi. Apsimetinėjimas trukdo drąsiai ir atvirai sakyti tiesą, trukdo sakyti tiesą visada, nepriklausomai nuo aplinkybių. Popiežius pridūrė, kad, jei žmonių tarpusavio santykiuose įsivyrauja formalizmas, labai lengva užsikrėsti ir veidmainystės virusu.

Veidmainys – tai žmogus, kuris apsimetinėja, liaupsina ir apgaudinėja, nes gyvena užsidengęs veidą kauke, neturi drąsos pažvelgti tiesai į akis. Dėl to jis nepajėgus mylėti, yra savanaudis, nemokantis atverti širdies. „Veidmainystė gali pasireikšti daugybėje situacijų“, – sakė Pranciškus. „Dažnai ji slepiasi darbo vietose, kur žmonės stengiasi atrodyti draugiški kolegoms, tačiau varžydamiesi dėl pirmumo smogia iš pasalų. Dažnai veidmainių matome tarp politikų, kurie vienaip elgiasi viešumoje, o kitaip – privačiame gyvenime. Veidmainystė ypatingai smerktina Bažnyčioje. Niekada neturėtume užmiršti Viešpaties žodžių: „Sakykite: „Taip“, jei taip, „Ne“, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“ (Mt 5, 37).“

„Broliai ir seserys, šiandien įsiminkime, kad Paulius smerkia veidmainystę, kad Jėzus smerkia veidmainystę. Ir nebijokime būti tiesakalbiai, sakyti tiesą, jausti tiesą, elgtis pagal tiesą, nes tik taip galime mylėti. Apsimetėlis nemoka mylėti. Jei elgiamės kitaip, nei reikalauja tiesa, tuomet kyla pavojus Bažnyčios vienybei, kurios meldė pats Viešpats.“ (JM / Vatican News)

Malda       2021-08-25 5:09

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai

Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui.

Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą.

Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais.

Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą.

Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu.

Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir vestų į šventumą bei leistų būti ištikimais Gerosios Dievo naujienos nešėjais.

Pavedame kenčiančių, ligonių ir senelių kantrybę, kad ji mus skatintų gailestingumo darbams ir nesavanaudiškai pagalbai.

Pavedame mūsų žmonių troškimą kurti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą visuomenę, kad visa Lietuva gyventų laisvėje.

Marija, Tu iš kunigaikščių miesto Trakų nuo seno meilingai globoji Lietuvos žmones.

Padėk mums gyventi taip, kaip trokšta Nekaltoji Tavo Širdis, ir savo darbais teikti garbę Dievui, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius.

Amen.
Tėve Mūsų...
Sveika Marija…
Garbė Dievui Tėvui…
Tikiu į Dievą Tėvą, Visagalį....

XXI eilinės savaitės trečiadienio       2021-08-25 4:56

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Rašto aiškintojai – tai Toros žinovai, tačiau tik kaip teksto skaitytojai ir jo perrašinėtojai, bet tikrai ne teologai. Jėzus juos pavadina aklais vadais, vadinasi, jie Dievą ir Jo žodžius pažįsta vien tik paviršutiniškai. Jie kur kas mieliau cituoja atmintinai išmoktas eiles, nei supranta jų prasmę.

Fariziejai, būdami religiniais tautos veikėjais, Torą pritaiko įvairiems politiniams interesams. Jie labiau vertina asmeninį Įstatymo interpretavimą ir kur kas mažesnį dėmesį kreipia į tikėjimą Dievu bei Jo valios ieškojimą ir vykdymą. Pasak Jėzaus, jie taip pat yra akli vadai bei veidmainiai, taigi neabejotina, kad jie veda žmones tuo keliu, kurio ir patys nežino.

Jėzaus kreipinys „vargas jums“ – tai skausmo ir niršulio šauksmas, kurį sukelia Rašto aiškintojų ir fariziejų apsimetinėjimas. Viena iš didžiausių veidmainystės pasekmių, pasak Jėzaus, yra ta, kad jie „užrakina žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neina, nei trokštančių į ją patekti neleidžia.“ Mes gerai žinome, kad būti veidmainiu reiškia turėti mažiausiai du veidus ir elgtis ne pagal tikrus savo įsitikinimus, bet vis prisitaikant prie įvairių situacijų ir įvairių žmonių.

Jėzaus laikų veidmainiai mokė to, kas yra gėdinga, bet ne to, kas yra išmintinga. Mokė prisiekti įvairiais dalykais bei asmenimis, tačiau nemokė sakyti tiesos ir ja gyventi. Priesaika yra grindžiama žodžiais, kurie žada besąlygišką kažko įvykdymą arba kažkokios tiesos patvirtinimą. Tačiau melaginga priesaika yra ne kas kita, kaip priesaikos nebuvimas arba jos laužymas. Jėzus mokė niekuo neprisiekinėti, bet visada sakyti tiesą. O tiesa yra sakoma tada, kai ji nėra iškraipoma ir kai jos nebandoma pakeisti melu.

Šiandien Lietuvoje – Juodojo kaspino diena ir kartu Baltijos kelio minėjimas. Melas visgi pralaimi kovą prieš tiesą, tik tam reikia nemažai mūsų asmeninių pastangų…

Bernardinai.lt

XXI eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-08-25 4:53

Mąstymas
Prašyti sąžiningumo ir gyvenimo paprastumo

Įsiklausysiu į griežtus ir reiklius Jėzaus žodžius.  Pastebėsiu Jo pyktį, išgirsiu jo pakeltą balsą. Ką Jis nori man pasakyti savo aštriais įspėjimais?

*

Prašysiu Šventosios Dvasios, kad galėčiau sąžiningai atsiverti kiekvienam „vargas…“, kurį ištaria Jėzus. Drąsiai savęs paklausiu, ar kuris iš jų netinka man, mano širdžiai, sąžinei?

*

Jėzus pyksta dėl žmogaus veidmainiavimo. Jis demaskuoja žmonių, kurie buvo laikomi tautos autoritetais, laikyseną. Jie rūpinasi tik išoriniais dalykais. Jėzus nuplėšia jų išorinio teisuoliškumo kaukes ir atskleidžia jų purvinus gyvenimus.

*

Kaip reaguoja mano širdis ir protas į Jėzaus žodžius? Ar jaučiuosi paliestas, sunerimęs? Ar esu laisvas nuo kaukių užsidėjimo, apsimetinėjimo ir noro pasirodyti? Ar yra kas nors, ką slepiu nuo Jėzaus?

*

Jėzus pyksta dėl pasipūtimo, tuščių gestų, pagyrūniškumo ir suktos kalbos. Žodžiai ir darbai parodo, kokia iš tikrųjų yra širdis. Jėzui viskas yra aišku ir atvira.

*

Atsistosiu prieš Jėzų visame savo širdies paprastume. Priglusiu prie Jo širdies ir prašysiu, kad apnuogintų mano sąžinę ir išlaisvintų nuo visko, kas yra manyje tuščia, netikra ir nesąžininga.

*

Karštoje maldoje atiduosiu Jam savo širdį tardamas:

„Jėzau, Tu pažįsti mane iki gelmių.

Mokyk mane gyventi tiesoje“.

Kasdienapmastau.lt

XXI eilinės savaitės trečiadienio       2021-08-25 4:52

Evangelija (Mt 23, 27–32)

  Jėzus kalbėjo:
  „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų. Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.
  Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų paminklus ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’. Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai. Pripildykite gi savo tėvų saiką!“
Katalikai.lt

XXI eilinės savaitės trečiadienio       2021-08-25 4:52

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 138, 7–12)

P. Ištyręs esi mane, Dieve, pažįsti.

  Kur aš pasislėpsiu nuo tavo dvasios,
  Kur nuo tavo veido pabėgsiu?!
  Jei žengsiu į dangų, ir tu tenai būsi,
  Jei leisiuos mirties karalijon, tavęs neišvengsiu. – P.

  Jeigu aušros sparnus pasiimsiu
  Ir nulėksiu, kur baigiasi jūros, –
  Ir tenai vedžios mane tavo rankos,
  Laikys mane tava dešinioji. – P.

  Jei tarčiau: tamsybės, apsiauskit,
  ir šviesa aplinkui mane naktim tepavirsta, –
  tai ir tamsybės – tau ne tamsybės,
  tau naktį šviesu lygiai dieną. – P.

Posmelis prieš evangeliją (1 Jn 2, 5)

P. Aleliuja. – Kas laikosi Kristaus žodžių,
              tas iš tiesų tobulai myli Dievą. – P. Aleliuja.

XXI eilinės savaitės trečiadienio       2021-08-25 4:51

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Tes 2, 9–13)

  Jūs, broliai, atsimenate mūsų triūsą ir pastangas: dirbdami per dienas ir naktis, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, skelbėme jums Dievo Evangeliją. Ir jūs, ir Dievas gali paliudyti, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai elgėmės su jumis, įtikėjusiais. Jūs žinote, kaip mes kiekvieną iš jūsų, tarsi tėvas savo vaikus, raginome, kalbinome, maldavome, kad elgtumėtės, kaip dera akyse Dievo, kuris jus šaukia į karalystę ir šlovę.
  Todėl mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę mūsų paskelbtąjį Dievo žodį, jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį – bet, kas jis iš tikro yra – kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikintieji.

Malda       2021-08-24 4:56

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai

Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui.

Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą.

Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais.

Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą.

Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu.

Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir vestų į šventumą bei leistų būti ištikimais Gerosios Dievo naujienos nešėjais.

Pavedame kenčiančių, ligonių ir senelių kantrybę, kad ji mus skatintų gailestingumo darbams ir nesavanaudiškai pagalbai.

Pavedame mūsų žmonių troškimą kurti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą visuomenę, kad visa Lietuva gyventų laisvėje.

Marija, Tu iš kunigaikščių miesto Trakų nuo seno meilingai globoji Lietuvos žmones.

Padėk mums gyventi taip, kaip trokšta Nekaltoji Tavo Širdis, ir savo darbais teikti garbę Dievui, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius.
Amen.

Rugpjūčio 24 d. Šv. apaštalas Baltramiejus       2021-08-24 4:53

Komentaro autorius – kun. Gintaras Blužas OFS

Apaštalas Baltramiejus, kurio šventę šiandien švenčiame, Evangelisto Jono yra vadinamas „Dievo Dovana“ – hebr. Natanaelis (pilnas jo vardas yra Nathanael bar Tolomai – Natanaelis, sūnus Tolomėjaus). Figmedis yra Izraelio simbolis (žr. Mch 4, 4; Zch 3, 10; 1 Kar 5, 5).

Jėzus pažįsta Natanaelį, nors pastarasis Jėzaus dar ne. Natanaelis vadovaujasi oficialiu to meto mokymu, kaip ir anie Jeruzalės gyventojai: „Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas? Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis“ (Jn 7, 26b.27). Tačiau Natanaelis yra „tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“, t. y. autentiškas izraelitas, kuris sugeba pakeisti savo požiūrį, kai tik suvokia, kad jis nesutampa su tikrove, su Dievo planu. Jis iš pradžių nepriima Mesijo, kuris būtų kilęs iš Nazareto (kaip ir kai kurie kiti izraelitai: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos?

Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ (Jn 7, 41b.42)), tačiau susitikimas su Jėzumi jam padėjo suprasti, kad Dievo planas ne visada yra toks, kokį įsivaizduoja žmonės. Jis pakeičia savo seną įsitikinimą, kuris yra visuotinai priimtas, ir išpažįsta Jėzų kaip Dievo Sūnų – Mesiją (Mesijas, kurio laukė žydai, turėjo būti Dievo Sūnus).

Šis išpažinimas yra tik kelio pradžia. „Kas ištvers iki galo“ (žr. Mk 13, 13), pamatys „atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“, t. y. patirs, kad įsikūnijęs Dievas yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas (žr. Jn 14, 6) – tos vienintelės kopėčios, vedančios į dangų, kurias kadais savo kelionės pradžioje sapnavo patriarchas Jokūbas (žr. Pr. 28, 10–22).

Anuomet jam Viešpats pažadėjo niekad nepalikti, kol neįvykdys, ką yra pažadėjęs. Ir štai: Natanaelis susitinka ir atpažįsta Emanuelį – Dievą su mumis (žr. Mt 1, 23). Prasideda jo kelionė.

Bernardinai.lt

Rugpjūčio 24 d. Šv. apaštalas Baltramiejus       2021-08-24 4:52

Mąstymas
Prašyti sugrįžimo prie pirmosios meilės

Pradėsiu nuo karšto prašymo, kad žodžiai, kuriuos turiu apmąstyti, giliai mane paliestų ir atnaujintų manyje artimo susitikimo su Jėzumi troškimą. Stebėsiu mokinius, kaip juose auga susižavėjimas Jėzumi.

*

Įsijausiu į Pilypo entuziazmą, kai jis pasakoja Natanaeliui apie Jėzų. Asmeninis susitikimas su Jėzumi gimdo Pilypo širdyje troškimą dalintis savo patirtimi. Jis apie Jėzų ne tik girdėjo, ne tik skaitė – jis asmeniškai Jį susitiko.

*

Įsiklausysiu į Natanaelio žodžius. Jie šalti ir juose jaučiasi priešiškumas Jėzui, apie kurį girdi, bet asmeniškai dar nesutiko. Išgirsiu pilnus užsidegimo ir raginimo Pilypo žodžius: „Eik ir pasižiūrėk“.

*

Įsivaizduosiu, kad Pilypas tuos žodžius sako man. Jis nori, kad aš, kaip ir jis, pamatyčiau Jėzų, paliesčiau Jį. Pilypas sako man, kad Jėzus yra Juozapo ir Marijos sūnus iš Nazareto. Jis negyvena „debesyse“. Jis trokšta su manimi susitikti. Ar aš iš tikrųjų to noriu?

*

„Pamatęs ateinantį Natanaelį...“. Jėzus mato kiekvieną mano žingsnį, kurį žengiu link Jo. Jis pažįsta mane panašiai kaip Natanaelį. Susikaupęs žvelgsiu į Jėzaus akis ir prašysiu Jo, kad atskleistų man tiesą apie mane patį.

*

Atkreipsiu dėmesį į Natanaelio reakciją. Jėzaus žvilgsnis pervėrė jį ir perkeitė iki gelmių. Jėzaus patrauktas Natanaelis išpažįsta, jog Jėzus yra Dievo Sūnus ir Karalius. Prašysiu Jėzaus, kad ir mane perkeistų savo žodžiu ir žvilgsniu.

*

Pasidžiaugsiu Jėzaus pažadu: „Tu pamatysi didesnių dalykų“. Gyvenimas Dieve viršija mano įsivaizdavimą ir lūkesčius. Jau šiandien Jėzus užtikrina mane, kad kada nors Jį pamatysiu garbėje, apsuptą angelų.

Šiandien dažnai kartosiu:

„Jėzau, duok man regėti Tavo garbę ir kontempliuoti tavo grožį“.

Kasdienapmastau.lt

Rugpjūčio 24 d. Šv. apaštalas Baltramiejus       2021-08-24 4:50

Evangelija (Jn 1, 45–51)

  Pilypas susitiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“.
  Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“
  Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“
  Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“.
  O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“
  Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave“.
  Natanaelis sušuko: „Rabi, Tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“
  Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“.
  Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.
Katalikai.lt

Rugpjūčio 24 d. Šv. apaštalas Baltramiejus       2021-08-24 4:49

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 10–13. 17–18)

P. Viešpatie, tegu žmonės supranta tavo karalystės kilnumą.

  Viešpatie, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
  tegu tave garbina ištikimieji.
  Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
  tegu garsina tavo galybę. – P.

  Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
  tavo karalystės kilnumą.
  Tavo karalystė – amžina karalystė,
  tu kartų kartoms viešpatausi. – P.

  Kur Viešpats žengia – žengia teisingai,
  ką jis padaro, tas šventa.
  Dievas arti kiekvienam, kas jo šaukias,
  kiekvienam, kas iš tyros širdies šaukias. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 1, 49b)

P. Aleliuja. – Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius! – P. Aleliuja.

Rugpjūčio 24 d. Šv. apaštalas Baltramiejus       2021-08-24 4:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apr 21, 9b–14)

  Atėjo angelas ir man prabilo: „Eikš, aš tau parodysiu jaunąją, Avinėlio sužadėtinę“.
  Ir nunešė mane dvasios jėga ant didelio ir aukšto kalno, ir parodė man šventąjį miestą Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus, nuo Dievo, žėrinčią Dievo šlove. Jos švytėjimas tarsi brangakmenio, tarsi jaspio akmens, tviskančio kaip krištolas.
  Ji apjuosta dideliu, aukštu mūru su dvylika vartų, o ant vartų dvylika angelų ir užrašyti dvylikos Izraelio giminių vardai. Nuo saulėtekio pusės treji vartai, nuo žiemių treji vartai, nuo pietų treji vartai ir nuo saulėlydžio treji vartai. Miesto mūrai turi dvylika pamatų, ant kurių užrašyti dvylikos Avinėlio apaštalų vardai.

Cha       2021-08-23 14:19

Ačiū už palaiminimus. Labai laiku.
Marijos ištartas “TAIP!!!” atvėrė mums dangaus karalystę. Tereikia priimti Jėzaus Meilę, tada nebereikia jokių kitų argumentų, sienų, nes nedvejojant žinai, kad visa Šv. Trejybė apsigyveno manyje.

Kunigiškasis palaiminimas        2021-08-23 13:53

Viešpats telaimina ir tesaugo tave.
Viešpats teparodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas.
Viešpats teatgręžia savo veidą į tave ir tesuteikia tau ramybę
(Skaičių knyga 6:24-26).

TAIP!!!       2021-08-23 13:40

Broliai ir sesrys,
besąlygiškai Jezui tariamas „taip“ sugriauna užtvaras,
o tu gali būti artimame ryšyje su Jezumi. Kai tu pripažįsti, kad esi silpnas, netobulas, ribotas ir mažas, nugriūva kitos užtvaros. Priimant Jezaus Meilę, ne tik nelieka sienų, bet Meilė apsigyvena tavyje.

Rimtuolis       2021-08-23 12:11

Na, kolega, gal ne visai. Aš, va pavyzdžiui, atradau tokį dalyką, kad kalbant apie religinius dalykus, kas vienam yra neatremiami argumentai, kitam - tiktai dėmesio nevertos smulkmenos. Taip kad lieka tiktai tai, kas ,,duota Tėvo”. Va pagal tai ir konstruojasi tikėjimas, o taip pat tie, kaip sakiau, neatremiami argumentai.

Cha,       2021-08-23 9:57

Jūs visai teisus. Netikinčių žmonių nėra. Tačiau, laimei,  Dievas dar davė žmogui protą, bei širdį, kuri naudojama pagal ppaskirtį, t.y įsiklausant savo sąžinės balso, galima atrasti tikrąjį, vienintelį Gyvąjį Gievą viename asmenyje - Tėvą, Sūnų  ir Šventąją Dvasią, kuris vadinama Šventoji Trejybė.

Rimtuolis       2021-08-23 7:57

Cituoju: ,,Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas neateis pas mane, jeigu jam nebus duota Tėvo“. Taigi tikėjimą žmogui duoda būtent Dievas- kai kam katalikišką, kai kam ateistišką, kai kam -romuvietišką, kai kam - ezoterišką, kai kam - musulmonišką. Dėl to niekas negali puikuotis jam iš Dievo duotu tikėjimu, laikyti jį vieninteliu tikruoju ar žiūrėti iš aukšto ar su panieka į kitokį tikėjimą gavusį žmogų ( tas taikoma ir ,,etatiniams” religinių straipsnių komentarų minusuotojams ).

Malda       2021-08-23 4:59

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai

Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui.

Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą.

Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais.

Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą.

Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu.

Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir vestų į šventumą bei leistų būti ištikimais Gerosios Dievo naujienos nešėjais.

Pavedame kenčiančių, ligonių ir senelių kantrybę, kad ji mus skatintų gailestingumo darbams ir nesavanaudiškai pagalbai.

Pavedame mūsų žmonių troškimą kurti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą visuomenę, kad visa Lietuva gyventų laisvėje.

Marija, Tu iš kunigaikščių miesto Trakų nuo seno meilingai globoji Lietuvos žmones.

Padėk mums gyventi taip, kaip trokšta Nekaltoji Tavo Širdis, ir savo darbais teikti garbę Dievui, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius.
Amen.

XXI eilinės savaitės pirmadienio       2021-08-23 4:58

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas</B>
Rašto aiškintojai – tai Toros žinovai, tačiau tik kaip teksto skaitytojai ir jo perrašinėtojai, bet tikrai ne teologai. Jėzus juos pavadina aklais vadais, vadinasi, jie Dievą ir Jo žodžius pažįsta vien tik paviršutiniškai. Jie kur kas mieliau cituoja atmintinai išmoktas eiles, nei supranta jų prasmę.
Fariziejai, būdami religiniais tautos veikėjais, Torą pritaiko įvairiems politiniams interesams. Jie labiau vertina asmeninį Įstatymo interpretavimą ir kur kas mažesnį dėmesį kreipia į tikėjimą Dievu bei Jo valios ieškojimą ir vykdymą. Pasak Jėzaus, jie taip pat yra akli vadai bei veidmainiai, taigi neabejotina, kad jie veda žmones tuo keliu, kurio ir patys nežino.
Jėzaus kreipinys „vargas jums“ – tai skausmo ir niršulio šauksmas, kurį sukelia Rašto aiškintojų ir fariziejų apsimetinėjimas. Viena iš didžiausių veidmainystės pasekmių, pasak Jėzaus, yra ta, kad jie „užrakina žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neina, nei trokštančių į ją patekti neleidžia.“ Mes gerai žinome, kad būti veidmainiu reiškia turėti mažiausiai du veidus ir elgtis ne pagal tikrus savo įsitikinimus, bet vis prisitaikant prie įvairių situacijų ir įvairių žmonių.
Jėzaus laikų veidmainiai mokė to, kas yra gėdinga, bet ne to, kas yra išmintinga. Mokė prisiekti įvairiais dalykais bei asmenimis, tačiau nemokė sakyti tiesos ir ja gyventi. Priesaika yra grindžiama žodžiais, kurie žada besąlygišką kažko įvykdymą arba kažkokios tiesos patvirtinimą. Tačiau melaginga priesaika yra ne kas kita, kaip priesaikos nebuvimas arba jos laužymas. Jėzus mokė niekuo neprisiekinėti, bet visada sakyti tiesą. O tiesa yra sakoma tada, kai ji nėra iškraipoma ir kai jos nebandoma pakeisti melu.
Šiandien Lietuvoje – Juodojo kaspino diena ir kartu Baltijos kelio minėjimas. Melas visgi pralaimi kovą prieš tiesą, tik tam reikia nemažai mūsų asmeninių pastangų…
Bernardinai.lt

XXI eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2021-08-23 4:53

Mąstymas
Prašyti gilaus susirūpinimo dėl Jėzaus įspėjimų ir širdies nuolankumo

Įsiklausysiu į aštrius Jėzaus žodžius, kuriuos Jis ištaria Rašto aiškintojams ir fariziejams. Išgirsiu griežtą Jėzaus toną, kai sako jiems: „Vargas jums…“. Įsijausiu į įtampos atmosferą tarp Jėzaus ir „religingų“ žmonių.

*

Aštri Jėzaus reakcija į puikybę ir paviršutinišką religingumą man yra svarbus įspėjimas. Klausysiuosi Jėzaus sakančio „vargas…“, kaip sąžinės patikrinimo savo religingumo atžvilgiu. Paprašysiu Jėzaus, kad duotų man nuolankią širdį priimti Jo žodžius.

*

Vargas dėl perdėto uolumo. Jėzus perspėja mane dėl dėjimo kitiems naštų, kurių pats nesistengiu ir nepajėgiu pakelti. Ką galiu pasakyti apie savo reikalavimus kitų žmonių atžvilgiu? Ar priartinu kitus prie Jėzaus?

*

Vargas papiktintojams. Jėzus atkreipia dėmesį į mano santykį su „mažutėliais“, kurie pradeda ieškoti Dievo. Ką galiu pasakyti apie savo krikščioniško gyvenimo skaidrumą? Ar nebuvau nuklydimo priežastimi kam nors iš „mažiausiųjų“? Pasimelsiu už „mažiausiuosius“, kuriuos Dievas pastatė ant mano gyvenimo kelio.

*

Vargas akliesiems dvasioje. Jėzus parodo man dvasinio aklumo blogį, kuris gali mane vesti į vien tik išorinį religingumo išgyvenimą. Ar mano kasdieninės religinės praktikos priartina mane prie Dievo? Ką galiu pasakyti apie savo asmeninę Dievo patirtį?

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus ir nuoširdžiame pokalbyje prašysiu Jo, kad apsaugotų mano širdį nuo netikro religingumo, kad mano išorinė religinė laikysena sąžiningai atspindėtų mano vidų. Atiduosiu į Jėzaus rankas savo dvasinį augimą.

Kasdienapmastau.lt

XXI eilinės savaitės pirmadienio       2021-08-23 4:51

Evangelija (Mt 23, 13–22)

  Jėzus kalbėjo:
  „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei   trokštančių į ją patekti neleidžiate.
  Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.
  Vargas jums, aklieji vadai, kurie mokote: ‘Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja’. Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis – auksas ar šventovė, kuri pašventina auksą? Arba, anot jūsų: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įpareigotas’. Akli! Kas gi didesnis – atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą?
  Todėl kas prisiekia altoriumi, tas prisiekia ir tuo, kas ant jo padėta, o kas prisiekia šventykla, prisiekia ja ir tuo, kuris joje gyvena. Taipogi kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kuris jame sėdi“.
Katalikai.lt

XXI eilinės savaitės pirmadienio       2021-08-23 4:50

Atliepiamoji psalmė (Ps 149, 1–6 ir 9b)

P. Myli Viešpats savo tautą.
Arba: Aleliuja.

  Viešpačiui naują giesmę giedokit,
  garbinkit jį, susibūrę šventieji!
  Savo Kūrėju, Izraeli, žavėkis,
  džiūgaukit, Jeruzalės sūnūs,
  turėdami tokį valdovą. – P.

  Šlovinkit Viešpatį, susibūrę ratelin,
  muškite būgnais, kankliuokit!
  Myli jisai savo tautą,
  pergale puošia silpnuosius. – P.

  Džiaugsmas, garbė jums, šventieji,
  linksmybė jūsų buveinėj
  Valiuodami garbinkit Dievą.
  tai jums garbė bus, Dievo šventieji. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; –
              aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

XXI eilinės savaitės pirmadienio       2021-08-23 4:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Tes 1, 1–5. 8b–10)

  Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bendrijai Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė!
  Mes visuomet dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose, nuolat minėdami mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje jūsų tikėjimo darbus, meilės pastangas bei vilties ištvermingumą dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus.
  Mes žinome, Dievo numylėtieji broliai, apie jūsų išrinkimą, nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu. Juk žinote, kaip pas jus elgėmės jūsų pačių labui.
  Jūsų tikėjimas Dievu pasidarė žinomas visur, ir mums jau nebereikia apie tai kalbėti. Žmonės pasakoja apie mus, kaip buvome jūsų priimti ir kaip jūs nuo stabų atsivertėte prie Dievo, trokšdami tarnauti gyvajam, tikrajam Dievui ir laukti iš dangaus jo Sūnaus, kurį jis prikėlė iš numirusių, – Jėzaus, mūsų gelbėtojo nuo ateinančios rūstybės.

Ačiū!!!        2021-08-22 20:53

Ačiū, melskimes visi kartu!!!
už Lietuvą Tiesoje:
Viešpatie, pasotink savo Tiesa jos alkstančius, priglobk teisingumo ieškančius, suramink vienatvę ir neviltį išgyvenančius, išvaduok persekiojamus, suteik uolumo Tavo Žodį skelbiantiems ir drąsos Tave liudijantiems, kad įsišaknydinę Tavo Tiesoje ryžtumės priešintis blogiui ir augtume artimo meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.

Ačiū!!!        2021-08-22 20:51

Ačiū, melskimes visi kartu!!! 

Ačiū       2021-08-22 20:35

Už šios dienos realijoms atitinkančią maldą. Dar sukalbėkime po vieną poterius.

Malda        2021-08-22 19:58

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai

Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui.

Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą.

Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais.

Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą.

Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu.

Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir vestų į šventumą bei leistų būti ištikimais Gerosios Dievo naujienos nešėjais.

Pavedame kenčiančių, ligonių ir senelių kantrybę, kad ji mus skatintų gailestingumo darbams ir nesavanaudiškai pagalbai.

Pavedame mūsų žmonių troškimą kurti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą visuomenę, kad visa Lietuva gyventų laisvėje.

Marija, Tu iš kunigaikščių miesto Trakų nuo seno meilingai globoji Lietuvos žmones.

Padėk mums gyventi taip, kaip trokšta Nekaltoji Tavo Širdis, ir savo darbais teikti garbę Dievui, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius.
Amen. 

Popiežius Pranciškus       2021-08-22 15:07

„Jus tai piktina?“


Šis epizodas įvyksta po duonos padauginimo stebuklo, po kurio minia norėjo paskelbti Jėzų savo karaliumi. Tačiau minios, tame tarpe ir su Jėzumi vaikščiojusių mokinių, entuziazmas nuslopsta, kai Jėzus pradeda jiems aiškinti, kad šiame ženkle nėra svarbiausia tai, kad jie galėjo privalgyti iki soties.

„Jėzus pakvietė šį ženklą interpretuoti ir įtikėti, kad jis yra tikroji iš dangaus nužengusi duona, gyvenimo duona. Jis apreiškė, kad duona, kurią duos, – jo kūnas ir kraujas. Žmonių ausyse šie žodžiai skamba kietai ir nesuvokiamai“, – sakė popiežius Pranciškus. Jis pakvietė įsigilinti būtent į tų žmonių, kurie nusigręžė ir atmetė Jėzų, motyvus.

Jėzaus žodžiai jų ausyse – skandalingi, nes jis sako, kad Dievas nusprendė save apreikšti ir pasiūlyti išganymą menkame žmogaus kūne. Dievo įsikūnijimas yra tai, kas papiktina ir virsta tiems žmonėms, o dažnai ir mums, kliūtimi. Jėzus tvirtina, kad tikroji išganymo duona, suteikianti amžinąjį gyvenimą, yra jo paties kūnas; kad būtų užmegzta bendrystė su Dievu, pirmiau nei įstatymų gerbimo ir religinių priesakų išpildymo reikia realaus ir konkretaus santykio su juo.

Tai reiškia, kad Dievo reikia ieškoti ne didybės ir galios vaizdiniuose bei svajonėse, bet atpažinti jį Jėzaus, o po to – brolių ir seserų, sutinkamų gyvenimo kelyje, žmogiškume. Dievas tapo kūnu ir krauju: pasilenkė taip žemai, kad tapo žmogumi kaip mes, nusižemino taip, kad užsikėlė ant pečių mūsų kančias ir nuodėmę, jis prašo mūsų jo ieškoti ne gyvenimo ir istorijos išorėje, bet santykyje su Kristumi ir broliais.

Ir šiandien Dievo apsireiškimas Jėzaus žmogiškume gali sužadinti pasipiktinimą, tai nėra lengva priimti. Apaštalas Paulius tai vadina Evangelijos kvailybe tų akyse, kurie ieško stebuklų ar pasaulio išminties. Šis papiktinimas puikiai regimas ir Eucharistijos sakramente: kokia prasmę pasaulio akyse gali turėti atsiklaupimas prieš duonos gabalėlį? Kam jos taip ieškoti?

Po penkių duonos gabalėlių ir dviejų žuvų padauginimo ženklo, tūkstančio žmonių alkio numalšinimo visi jį šlovina ir nori išaukštinti. Bet kai pats Jėzus paaiškina, kad šis gestas yra jo aukos, jo gyvenimo, kūno ir kraujo dovanojimo ženklas, kad norintys jį sekti turi jį priimti, priimti jo Dievui ir kitiems dovanotą žmogiškumą, tada jau ne, tada toks Jėzus jiems nebetinka.

„Brangūs broliai, nesistebėkime, kad Jėzus Kristus mus įstumia į krizę. Priešingai, susirūpinkime, jei neįstumia, nes galbūt užglaistėme jo žinią! Prašykime malonės, kad jo „amžinojo gyvenimo žodžiai“ mus provokuotų ir atverstų“, – sakė popiežius Pranciškus, melsdamas ir Dievo Motinos užtarimo. (RK / VaticanNews)

Mon. Adolfas Grušas       2021-08-22 15:05

PASILIKUSIEJI

Evangelistas Jonas mums kalba apie dramatiškos Jėzaus gyvenimo krizės pabaigą. Po ilgo pokalbio Kafarnaumo sinagogoje apie savo kūną, kaip maistą, Jėzui tenka pripažinti pralaimėjimą: daugelis Jo mokinių atsitraukia ir nusprendžia daugiau su Juo nebevaikščioti. Pasitraukiančiųjų motyvas labai aiškus: „Kieti jo žodžiai. Kas gali jų klausytis?“

Tokių žodžių iš Jėzaus lūpų teko išgirsti ne kartą. Ji buvo „kieti“ turtingam jaunuoliui, išgirdusiam: „Eik, parduok visa, ką turi, ir išdalink vargšams“. Juos girdėjo Kalno pamokslo klausytojai: „Palaiminti persekiojamieji, palaiminti, kurie verkia“…

Vis dėlto tai, ką Jėzus siūlo miniai dabar, nėra naujas moralinis įstatymas, kokio iki tol tauta neturėjo, bet dar didingesnė vizija, tikėjimas, kuriam reikia išskirtinės drąsos: „Aš esu gyvenimo Duona, aš perduodu Dievo gyvybę, mano kūnas teikia pasauliui gyvybę“. Niekas iki tol pasaulyje su tokiu absoliučiu įsitikinimu nebuvo pasakęs; „Aš esu“.

Niekas iki tol nebuvo taip kalbėjęs apie Dievą. Tai Dievas, kuris neišlieja svetimo kraujo, bet pats lieja Kraują už kūrinius. Jis iš meilės žmogui eina mirti ir tampa mažas kaip duonos gabalėlis, kad galėtų žmogų pamaitinti. Su Jėzumi atėjo galas išorinių praktikų, apeigų, įpareigojimų religijai. Jo skelbiamas tikėjimas kalba apie susivienijimą su Dievu: aš Jame, ir Jis manyje.

Esminis šio sekmadienio Evangelijos pasakojimo taškas yra gluminantys Jėzaus žodžiai: „Ar ir jūs norite pasitraukti?“ Mokytojas nebando sulaikyti savo mokinių, pamėginti juos įtikinti, nemaldauja: „Palaukite valandėlę, pasilikite, aš jums geriau paaiškinsiu“. Jėzaus klausimas apaštalams dvelkia liūdesiu, tačiau kartu jame skamba išdidumas ir iššūkis, o svarbiausia: apeliuojama į kiekvieno žmogaus galimybę laisvai apsispręsti: „Esate laisvi, galite eiti, galite ir pasilikti, tačiau pasirinkite!“

Tai kartu ir klausimas kiekvienam iš mūsų – ko norime: pasitraukti ar pasilikti? Nereiktų stengtis prieš save pačius vaidinti nepalaužiamų didvyrių – ko gero, ne vienam gyvenime tokia alternatyva buvo iškilusi. Ir drauge pagalbon ateina nuostabus Petro atsakymas: „Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“. Tik tu vienas… Tik Dievas…

Nuostabi akimirka, labai aiškiai užbrėžianti brūkšnį ir atskirianti tai, kas svarbiausia. Visas pasaulis… Ir Dievas… Vien tik Jis. Nėra nieko kito, kam galėtume patikėti savo gyvenimą. Vien tik Jame randame amžinojo gyvenimo žodžius, suprasdami, kad dangus nėra tuščias ir nebylus, o Dievo žodis yra gyvas. Jis nurita akmenis nuo kapų angų, nugali stingdantį mirties šaltį, atveria kelius ir dangų susitikimui, švelniai glamonėja ir užžiebia meilės liepsną.

Vien tik Dievas turi gyvenimo žodžius. Žodžius, duodančius gyvybę, pažadinančius gyvybę mumyse. Dievas pažadina širdis, suteikia drąsos ir leidžia įžvelgti toliau, negu įmanoma mūsų kasdienybėje, ištirpdo nepasitikėjimo ledą. Dievas teikia gyvybę mūsų protams, leisdamas priimti ir įvertinti laisvę ir tiesą. Jis yra ta tiesa, kuri mus padaro laisvais. Dievas duoda gyvybę mūsų dvasiai, tai dieviškajai jėgai, gyvenančiai mumyse, tam dangaus lopinėliui, įsikūrusiam žmogiškame kūne. Dievas duoda gyvybę mūsų kūnams, kad Jame būtume, gyventume ir kvėpuotume, kad Jo žodžio galia mūsų rankos taptų kupinos gerų darbų, pasižymėtų dosnumu ir švelnumu, kad akys spindėtų meile ir drauge žvelgtų amžinybės linkui, kad suprastume, jog Jis yra tas, nuo kurio pasitraukti ne tik negalime, bet svarbiausia: nenorime…

Evangelijos       2021-08-22 15:02

Mąstymas
Prašyti malonės ištverti su Jėzumi iki galo

Įeisiu į sausakimšą žmonių sinagogą, kurioje moko Jėzus. Su Juo kartu yra mokiniai. Atkreipsiu dėmesį, kaip keičiasi klausytojų nuotaika. Jie parodo nekantrumą ir nepasitenkinimą, nes daugelio Jėzaus žodžių negali priimti. Kai kurie pasitraukia, ir sinagogoje lieka vis mažiau žmonių.

*

Pastebėsiu, kad Jėzus nesistengia per jėgą sulaikyti besiklausančiųjų. Jis leidžia jiems pasitraukti, nors labai dėl to kenčia. Jis įvardina jų pasitraukimo priežastį: „Tarp jūsų yra tokių, kurie netiki“.

*

Kokius Evangelijos žodžius man sunkiausia priimti? Dėl kurių Jėzaus žodžių man dažniausiai norisi nuo Jo pasitraukti? Jėzus nereikalauja, kad aš iki galo suprasčiau Jo žodžius. Jis prašo mano tikėjimo. Ar sugebu Juo pasitikėti?

*

Jėzus kalba apie savo žodžių vertę. Tai nėra žmogiški žodžiai. Jo žodžiai yra Dvasia ir gyvenimas. Jie gali pasiekti giliausią mano vidaus kertelę ir ją pakeisti. Paprašysiu Šv. Dvasios dovanos, kad sugebėčiau priimti Jėzaus žodžius ir tikėčiau jų nepaprasta verte.

*

Pasikalbėsiu su Jėzumi apie skausmą, kurį Jis išgyvena dėl Jo žodžių nesupratimo ir mokinių pasitraukimo. Paklausiu Jėzaus, kurios mano gyvenimo neištikimybės suteikia jam didžiausią kančią.

*

„Ar ir jūs taip pat…?“. Jėzus atidengia abejones, kurios slepiasi apaštalų širdyse. Pažvelgsiu į savo gyvenimo istoriją ir prisiminsiu savo didžiausią tikėjimo bei pašaukimo krizę. Dėl ko taip atsitiko?

*

Papasakosiu Jėzui apie tai, kas labiausiai mane gundo Jį palikti. Pavesiu jam savo nusivylimus ir krizes. Paprašysiu, kad šv. Petras melstųsi kartu su manimi: „Viešpatie, pas ką mes eisime…?“ Šią savaitę dažniau kartosiu tuos žodžius, ypač sunkiomis akimirkomis. 

Kasdienapmastau.lt

Rekomenduojame

Pasaulinio atgarsio susilaukusi byla Suomijoje: krikščionys persekiojami dėl tikėjimo

Jurga Lago. Apie skiepus ir degančias eglutes

Žymusis dr. J. Peterson: privalomas vakcinavimas nuo COVID-19 yra totalitarinių valstybių imitavimas

Suomija gali stabdyti ES vertimą skiepytis

Vytautas Sinica. Pakalbėkim apie iš esmės nusikalstamus iš esmės nusikaltėlių siūlymus

Ramūnas Aušrotas. Nestereotipiniai lyčių vaidmenys – už ką siekiama kovoti?

Bandoma juodinti laisvės kovotoją

Viljama Sudikienė. Europos nacionalistai buria naują aljansą Varšuvoje

Vaidotas A. Vaičaitis. Konstitucinis Teismas ir „galimybių pasas“

Ar turėčiau paskiepyti savo vaiką naujomis vakcinomis nuo COVID-19?

Iš interneto platybių. Iškrito pirmasis sniegas!

Ir vėl pinigai atiminėjami iš Lietuvos regionų…

Tomas Baranauskas. Gal žinot gerą lietuvišką atitikmenį?

Fox News: Viktoras Orbanas – vakarietiškas konservatorius ar totalitarinis banditas?

Vytautas Sinica. Psichologija remiasi nužmoginta žmogaus samprata

Indijos Aukščiausiajam teismui pateiktas pirmasis pasaulyje ieškinys dėl nužudymo vakcina Bilui Geitsui ir Adarui Pūnavalai

Asta Višinskaitė – Katutė. Jeigu kas nors ims plūsti mane ar prigimtinės šeimos palaikytojus, tai nepateks į neapykantos supratimą

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija

Povilas Žumbakis. Mama bears revoliucija

Nepaisant išteisinimo, K. Rittenhouse istorija įrodo, kad JAV tebėra žiniasklaidos valdoma valstybė

Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai (II): gydymo rekomendacijos sergantiems

Dauguma JAV katalikų ir protestantų teigia: nebūtina tikėti Dievą, norint pasiekti dangų

Éric Zemmour: „Mes neleisime mūsų pakeisti svetimais žmonėmis“

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.