Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Tik ieškodami Dievo rasime tikrąjį kelią į išmintį

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugpjūčio 28 d. 23:41

42     

    

Geroji Naujiena: Tik ieškodami Dievo rasime tikrąjį kelią į išmintį

Jūs nieko nepridėkite prie žodžių, kuriuos aš jums perduodu. Laikykitės Viešpaties įstatymų

Mozė kalbėjo į tautą: „Izraeli, klausyk tų įstatymų bei nuostatų, kurių aš jus mokiau laikytis. Juos vykdykite, kad gyventute ir įžengę užvaldytumėte šalį, kurią Viešpats, jūsų tėvų Dievas, jums duoda. Jūs nieko nepridėkite prie žodžių, kuriuos aš jums perduodu, ir nieko iš jų neatimkite, kad iš tikrųjų laikytutės Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos aš jums duodu. Laikykitės jų ir vykdykite juos! Iš to tautos spręs apie jūsų išmintį ir mokslingumą. Susipažinusios su visais tais įstatymais, jos turės pripažinti: ‘Iš tiesų, ši didžioji gentis yra išmintinga ir mokslinga tauta!’ Kuri gi didžiųjų genčių turi tokius sau artimus dievus, kaip Viešpats, mūsų Dievas, yra arti mūsų, kada tik jo šaukiamės? Kuri gi didžiųjų genčių turi taip tobulus įstatymus bei nuostatas, kaip šis visas Teisynas, kurį aš jums pateikiu šiandien?“ (Įst 4, 1–2. 6–8).

* * *

Viešpatie, kas gi galės tavo namuos pasilikti?

Tasai, kas nesuteptas vaikšto,
kas elgias teisingai,
kas iš širdies kalba tiesą,
kas liežuviu nė vieno nešmeižia.
Kas kitam nieko pikta nedaro,
neužgaulioja kaimyno;
kas griežtai nedorėlį smerkia,
o Viešpaties bijančius gerbia.
Kas be palūkanų skolina,
nepriima kyšių prieš žmogų nekaltą.
Kas šitaip elgias,
bus tvirtas per amžius (Ps 14, 2–4ab. 5).

* * *

Būkite žodžio vykdytojai

Mano mylimi broliai! Kiekvienas geras davinys ir tikra dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir nė šešėlio kitėjimo. Savo valia jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad mes būtume tarsi pirmenos jo kūrinių tarpe. Su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas. Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. Tyras ir nesuteptas maldingumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra: šelpti našlaičius ir našles jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu (Jok 1, 17–18. 21b–22. 27).

* * *

Atmesdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių padavimo

Pas Jėzų susirenka fariziejai ir keli Rašto aiškintojai, atvykę iš Jeruzalės. Jie pamato kai kuriuos jo mokinius valgant suterštomis (tai yra nemazgotomis) rankomis.

Mat fariziejai ir visi žydai, sekdami prosenių padavimu, valgo tik rūpestingai nusiplovę rankas. Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra dar daug nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami padavimu, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo. Taigi fariziejai ir Rašto aiškintojai jį klausia: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių padavimo ir valgo suterštomis rankomis?“

Jis atsako jiems: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų.’ Atmesdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių padavimo“.

Ir vėl sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“ (Mk 7, 1–8a. 14–15. 21–23).

* * *

Galybių Dieve, iš kurio kyla visa, kas tobula! Įkvėpk mums savo meilės dvasios, sustiprink tikėjimą, ugdyk mumyse gėrio daigus, o išugdytuosius rūpestingai globok. Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje – Viešpatie, pasotink savo Tiesa jos alkstančius, priglobk teisingumo ieškančius, suramink vienatvę ir neviltį išgyvenančius, išvaduok persekiojamus, suteik uolumo Tavo Žodį skelbiantiems ir drąsos Tave liudijantiems, kad įsišaknydinę Tavo Tiesoje ryžtumės priešintis blogiui ir augtume artimo meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Dievo baimė – išminties pradžia

 

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

XXII eilinės savaitės penktadienio       2021-09-3 4:57

Evangelijos komentaras
Kaip sunku pasikeisti! Kai susiduriame su kuo nors nauja, visada bandome tai pritaikyti prie įprasto savo gyvenimo būdo. Subtiliai ar tiesmukai teigiame, kad mūsiškis variantas gana geras, tai kodėl gi vargintis ir ką nors keisti?
Žvelgiant iš šios perspektyvos, kai kurie Izraelio religiniai vadovai buvo sutrikę, nes Jėzus elgėsi visiškai kitaip nei fariziejai ar net Jonas Krikštytojas. Kodėl Jis nepasninkavo, kaip mokė rabinai ir Įstatymo aiškintojai? Kodėl Jis valgė su žmonėmis, laikomais pagal Įstatymą nešvariais, juk ir pats taip galėdavo tapti nešvarus?
Atsakydamas į šiuos priekaištus Jėzus paaiškino, kad Jis kitoks nei visi, kurie buvo atėję prieš Jį. Jo atėjimas – šventosios Izraelio istorijos pilnatvės metas. Jis atėjo paskelbti naujos sandoros, o ne pasiūlyti keleto senosios sandoros pataisų. Būtent tai kitiems buvo sunku suvokti. Jėzus žinojo, kas Jis yra ir kam Dievas Jį pašaukė. Jis žinojo nesąs tiesiog dar vienas pranašas, atsiųstas skelbti Viešpaties žodžio. Jis pats buvo žinia. Jis ne kas kitas kaip įsikūnijęs amžinasis Dievo Žodis! Jis atėjo parodyti, kad amžinasis gyvenimas yra kaip dangiškoji puota, vestuvių pokylis, į kurį pakviestas kiekvienas. Mokydamas ir gydydamas, sėsdamasis prie stalo su vargšais ir atstumtaisiais Jėzus visus pakvietė į bendrystę. Tai buvo metas ne pasninkauti, bet puotauti ir švęsti. Juk Jaunikis buvo tarp jų! Jis vėliau bus iš jų paimtas, ir tada jie pasninkaus.
Šiandien Jėzus prašo mūsų atverti savo akis ir ausis, kad galėtume gauti „jauno vyno“, Dvasios vyno, ir jį išlaikyti (plg. Lk 5, 37). Per Jį prasidėjo kai kas nauja, ir seni indai negali visko sutalpinti. Vienintelis būdas priimti naująją sandorą, vienintelis būdas, kuriuo ši sandora gali mus perkeisti į gera – tai pripažinimas, kad mums reikia naujos širdies.
Ar vis dar negali išsivaduoti iš senojo aš? Nebijok eiti pirmyn su Jėzumi ir pasitikėti tavo vedle – Šventąja Dvasia.
Viešpatie, nenoriu būti prisirišęs prie tų nuostatų, kurios Tau nepatinka. Imk mane už rankos ir vesk tobulos meilės keliu į naująjį gyvenimą.
„Žodis tarp mūsų“

XXII eilinės savaitės penktadienio       2021-09-3 4:50

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti sugebėjimo atpažinti vidinę savo dvasios būseną

Žvelgsiu į susirūpinusias Jėzaus akis. Jis nori mane perspėti dėl mechaniškai atliekamų religinių praktikų. Prieš pradėdamas gilintis į Dievo žodį, paprašysiu Šventosios Dvasios, kad suteiktų man atvirumo ir paprastumo.

*

Įsivaizduosiu situaciją, kurią man pristato Jėzus. Esu vestuvių puotoje su skaniausiais valgiais nukrautais stalais ir noriu priversti svečius pasninkauti.  Tai nesveiko uolumo pavyzdys, kuris naikina sveiką realybės pajautimą.

*

Ką galiu pasakyti apie savo uolumą? Atkreipsiu dėmesį į savo religines praktikas. Ar jos padeda man artėti prie Jėzaus ir kitų žmonių? Kokią nuomonę dažniausiai girdžiu apie savo religingumą?

*

Jėzus nori, kad aš būčiau jautrus dvasinio suspaudimo ir paguodos patirtims. Taip pat, kad atsiliepčiau į kvietimą, kurį jaučiu dabar. Ką galiu pasakyti apie savo dvasinio atpažinimo sugebėjimą? Ar įsiklausau į Dievo žodį? Ar noriai ieškau Dievo valios? Ar turiu dvasios tėvą ar motiną ir pastovų išpažinčių klausytoją? Ką norėčiau pagilinti ar pakeisti savo dvasiniame gyvenime?

*

Ilgiau sustosiu prie savo santykio su tuo, kas „sena“ ir „nauja“: seni žmonės, ankstesnės praktikos ir įpročiai, tradicijos, jaunoji karta, naujos gyvenimo perspektyvos, nauji sumanymai, naujos dvasinio gyvenimo praktikos…

*

Kaip mano širdis reaguoja į tai, kas nauja, ir į tai, kas sena? Ar sugebu pasinaudoti vienu ir kitu, išmintingai juos sujungti, gerbti, nesupriešinti jų?

Karštai prašysiu Jėzaus:

„Išmokyk mane kantraus pažinimo ir pasinaudojimo tuo, kas sena ir nauja“.

Kasdienapmastau.lt

XXII eilinės savaitės penktadienio       2021-09-3 4:49

Evangelija (Lk 5, 33–39)

  Fariziejai ir Rašto aiškintojai sakė Jėzui: „Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir kalba maldas, taip pat ir fariziejų mokiniai, o tavieji valgo sau ir geria“.
  Jėzus jiems atsakė: „Argi galite versti pasninkauti vestuvių svečius, kol su jais yra jaunikis? Ateis dienos, kai jaunasis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus“.
  Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: „Niekas neplėšia lopo iš naujo apsiausto ir nesiuva jo ant seno. Kitaip ir naująjį suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo.
  Taipogi niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų. Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius. Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: ‘Senasis geresnis!’“.
Katalikai.lt

XXII eilinės savaitės penktadienio       2021-09-3 4:48

Atliepiamoji psalmė (Ps 99, 2–5)

P.  Viešpaties akivaizdon ženkit džiaugsmingai!

  Visos šalys, džiūgaukit Dievui,
  jam tarnaukite linksmos,
  jo akivaizdon ženkit džiaugsmingai! – P.

  Jis tikras Dievas, žinokit!
  Jis mus sukūrė, esam jo žmonės,
  esam jo liaudis, jo kaimenės avys. – P.

  Ženkite pro jo vartus į šventąjį kiemą,
  šlovę jam teikdami, giedodami giesmes.
  Garbinkit jį, jo šventąjį vardą. – P.

  Viešpats juk geras ir gailestingas per amžius,
  ir per kartų kartas mums atsidavęs. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 8, 12)

P.  Aleliuja. – Aš – pasaulio šviesa,– sako Viešpats. –
              Kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą. – P. Aleliuja.

XXII eilinės savaitės penktadienio       2021-09-3 4:48

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Kol 1, 15–20)

  Kristus Jėzus yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos tvarinijos pirmgimis, nes jame sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar tai sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar galybės,– visa sutverta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi.
  Ir jis yra Kūno – Bažnyčios galva. Jis – pradžia, mirusiųjų pirmgimis, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darant jo kryžiaus krauju taiką,– per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.

Kun. teol. m. dr. Gediminas Jankūnas       2021-09-2 11:09

„Minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio…“

Bijau minios. Minia – galinga jėga, turinti savitą sąmonę ir veikimo būdą. Minia kaip potvynio vanduo, jeigu nėra tinkamai nukreiptas, gali bet ką nušluoti nuo žemės paviršiaus. Minia nemoka diskutuoti, ji geriausiu atveju gali derėtis, o dažniausiai tik reikalauti. Priklausyti miniai – reiškia turėti stiprų, bet anonimišką užnugarį, arba, tiksliau, būti tuo užnugariu tiems, kurie moka minią suvaldyti ir pasinaudoti jos turima jėga.

Kur šiandien susiduriame su miniomis? Koncertuose, halėse, arenose, prekybos centruose, mugėse, piketuose, eitynėse, alaus, ledų ir jūros šventėse?.. Norėčiau rašyti „bažnyčiose“, arba, tiksliau, atlaiduose, bet pastebiu, kaip vis labiau šiose vietose tos minios mąžta. Gal dar miesto parapijų „sutvirtinimuose“, didžiųjų Lietuvos šventovių, didžiųjų atlaidų, didžiosiose dienose, Gyvųjų akmenų organizuojamose Atsinaujinimo dienose, kas be ko, per Verbas, Velykas ir Kalėdose, o šiaip jau tai nedažnas vaizdelis, kad minios veržtųsi prie Jėzaus, klausytis Dievo žodžio…

Bet taip pat galima paklausti, o kur, ir prie kokio ežero, tas Dievo žodis šiandien yra skelbiamas, ir dar minioms? Marijos radijas, atsakys vieni, bažnyčiose skambančiose homilijose bei pamoksluose, ir bus teisūs, bet tik iš dalies, nes visa tai skelbimas, taip, bet man trūksta „veržimosi prie Dievo žodžio“ dalies. Ką mes, tie, kurie turime skelbti, darome ne taip ir ne ten, kad minios nesiveržia prie Jėzaus?! Popiežius Pranciškus atsakytų: užuot sėkmingai žvejoję žmones, mes nesėkmingai žvejojame žuvį. Iš tiesų kiekvienas krikščionis yra pašauktas skelbti ir liudyti savo draugystę su Jėzumi – laiku ir ne laiku, vietoje ir ne vietoje, bažnyčioje ir iš jos išėjus. Skelbti ir liudyti Gerąją Naujieną, Dievo Žodį, kad Dievas mus myli, mums atleidžia ir kviečia kiekvieną būti Jo šeimos nariu. Ar tai yra mūsų krikščioniško gyvenimo ir bendravimo prioritetas? Ar ne tam mums kviečia Jėzus, pastebėjęs mūsų pačių dažnai labai daug jėgų, energijos, laiko, sveikatos ir pinigų kainuojančias, ir vis dėlto bergždžias pastangas susikurti žemišką laimę? Ir ar ne tikras, sąmoningas ir nuoširdus Dievo žodžio skelbimas ir tikėjimo liudijimas, toks kaip šventojo Jono Pauliaus II, palaimintosios Motinos Teresės, popiežiaus Pranciškaus, patraukia šių dienų minias prie to, kas šventa, prasminga ir kupina Dievo Dvasios?

Kun. teol. m. dr. Gediminas Jankūnas       2021-09-2 11:08

II. „ Dėl tavo žodžio užmesiu tinklus…“

Kartu su Simonu Petru ir jo bendrais tenka prisipažinti, kaip dažnai „kiaurą naktį vargę, nieko nesugauname“. Ką jau ten naktį, dažnai vargstame net ir ne vieną savaitę, mėnesį ar net metus, o liekame kaip toj pasakoj apie auksinę žuvelę – tik su suskilusia gelda, tuščiais tinklais ir dar tuštesne širdimi. Viešpatie, apdovanojai mus protu, laisve ir valia spręsti, tai dažnai ir manome, kad to pakanka. Nesivadovaudami Dievo žodžiu norime nuspėti Tavo valią, o dažniausiai Tau primesti savąją. Tarsi mes žinome geriau, kas mums Tavo, iš meilės sukurtiems kūriniams, yra geriausia ir palaimingiausia. Norint ką nors daryti „dėl Tavo žodžio“, juk reikia pirmiausia tą žodį „išgirsti.“ Sutramdyk mano ausį, mano begalinį smalsavimą viskuo, kas nėra Tavo žodis, kas yra tik vienadienės žinios, žinelės, pletkai pletkeliai, gandai gandeliai. Padėk sudrausminti mano ausį, išmokti nurimti, nutilti ir įsiklausyti, o svarbiausia – atverti Tau savo kasdienio gyvenimo klausimus, rūpesčius, baimes. Dovanok man nuolankią širdį, kuri leistų Tau prisipažinti mano paties sprendimų, pastangų, svajonių, planų, idėjų dažną nevaisingumą ir nesėkmę. O kai patiriu Tavo begalinį gerumą ir gailestingumą – neužmiršti ir vėl iš naujo tai patirti, nes esu tik silpnas nusidėjėlis, nuolat reikalingas atleidimo ir „naujo šanso suteikimo“. Padėk man žinoti, kas iš tiesų yra svarbu ir kaip turėčiau Tau tarnauti, kad rūpinčiausi ir daryčiau tai, kas Tau reikalinga. Noriu pavargti ir pailsėti tarnaudamas Tau, o ne sau ir saviems siauriems, trumparegiškiems interesams. Ir nuolankumo prašau, girdėti ir paklusti Tavajam balsui, Tavo žodžiui, kuris vienas yra „tiesa ir gyvenimas“, nes „Tu vienintelis turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (plg. Jn 6, 68).

Kun. teol. m. dr. Gediminas Jankūnas       2021-09-2 11:08

III.  „Irkis į gilumą, ir išmeskite tinklus valksmui…“

Tai Viešpaties žodžiai, Jo patarimas, Jo kvietimas, Jo pagalba. Reikia patikėti ir atsiliepti. Iš naujo irtis į gilumą, kur mažiau išankstinio saugumo, žinojimo, patirties. Į gilumą, kurioje nekontroliuojamai dvelkia Šventoji Dvasia. Irtis į gilumą, kurios vaisingumas ir rezultatyvumas ne ir karto ir ne visiems pasimato, kur reikia užmesti tinklus valksmui ir ką pagausim, tą pagausim, iš anksto nenustatant, kas vertas būti sugautu, o kas ne. Gelmė, kitaip negu paviršius, nėra skaidri, joje dominuoja tamsa ir chaosas, bet kartu šiame kosmose geriausiai pasireiškia Dievo Apvaizdos kūrybingas veikimas. Nebijoti chaoso, kurį sukelia Dievo žodžio gelmė. Chaoso, kuris išgirdus Dievo žodį gali kilti mano širdyje, namuose, bendruomenėje ar parapijoje. Nebijoti Dievo Dvasios vedimo kažką daryti kitaip negu iki šiol, ypač ten, kur ankstesnis veikimas jau ilgą laiką neduoda jokių svarių vaisių. Šventasis popiežius Jonas Paulius II, pradėdamas trečiąjį krikščionybės tūkstantmetį, kvietė taip pačiais Jėzaus žodžiais – duc in altum – „irtis į gilumą“ ir nepasitenkinti paviršutinišku Evangelijos žinios priėmimu ar skelbimu.

Privalome nebijoti irtis gelmėn, kad atgimtume, kad atsigautume, kad po kojomis vėl turėtume prasmingo ir tikslingo gyvenimo pamatą. Reikia Bažnyčios evangelizavimo tinklą paskleisti kuo plačiau ir kuo giliau, ypač pasauliečių veikimo aplinkoje, – ar tai būtų darbovietės, įstaigos, ministerijos, kontoros, ūkiai, partijos, grupės, judėjimai. Žvejokime ne žuvis, pinigus, vienadienę garbę, žemiškąją sėkmę ir pripažinimą, bet žvejokime žmones, kurie, kaip ir mes patys, yra mylimi Dievo vaikai, mano broliai ir seserys, čia, žemėje, ir ten, amžinybėje. Galiausiai reikia pripažinti ir prisipažinti, kad tikroji laimė neįmanoma be Dievo, kaip laimės ir pilnatvės versmės, kuri mums yra atverta Jėzuje Kristuje ir Jo Bažnyčioje.

XXII eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelijos       2021-09-2 5:00

Mons. Adolfo Grušo komentaras
ŽINGSNIS IŠ TUŠTUMOS

Nors gali atrodyti ir keista, tačiau šio sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinys yra labai glaudžiai susijęs su pirmosiomis Šventojo Rašto eilutėmis.

„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir vėjas iš Dievo dvelkė viršum vandenų“…

Dievas paprastai geriausiai suvokiamas tada, kai mums kas nors nesiseka.

Tol, kol viskas vyksta pagal mūsų norus ir pageidavimus, kuomet mūsų gyvenimo valtis yra pilna sugautų žuvų, Dievui sunkoka rasti kelią į mūsų namus.

Kaip tik nuo to ir prasidėjo Jėzaus susitikimas su savo mokiniais: nuo to, ko jie neturi, nuo to, kas Pradžios knygoje nusakoma žodžiais „žemės buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę“. Būsimieji apaštalai buvo nusivylę, išsekę ir sakė sau: „nieko nebepadarysime“…

Kaip tik į šią žmogaus tuštumą ateina Dievo Dvasia, toji Nežinia, kuri buvo kūrimo pradžioje, o tai reiškia, kad tada, kuomet jaučiamės tušti, menki ir išsekę, Dievas pripildo mūsų dvasią savo malonių gausa, Evangelijoje nusakomą stebuklingos žvejonės įvaizdžiu. Dievo Dvasia gaivina, užpildo ir kreipia pasaulį bei visą žmoniją į naują pradžią, ragindama nenusivilti ir atrasti džiaugsmą suteiktose naujose galimybėse. Paklusę šiam įkvėpimui mes visuomet galime būti tikri, jog sulauksime gausių vaisių, kaip tos beveik skęstančios valtys, nes buvo sugauta pernelyg daug žuvų.

Dievas visuomet duoda daugiau, negu mes prašome, tik mes nemokame paprašyti to, kas mums reikalinga, nes pristinga noro ir valios pradėti nuo savo tuštumos. Juk tada, kai prašome ką nors duoti tuomet, jausdamiesi visko pripildyti, Dievui paprasčiausiai nepaliekame vietos.

Kaip tik todėl esminis mūsų širdies valties posūkio į Dievą taškas ir yra mūsų mažumo suvokimas. Tik jame galime sutikti Dievo Dvasią, kuri visiems siūlo nenusakomą galimybę: žvejoti ir būti sužvejotiems…

XXII eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelijos       2021-09-2 4:52

Mąstymas
Prašyti Dievo žodžio pamilimo ir širdies išlaisvinimo nuo to, kas paviršutiniška

Įsivaizduosiu save esantį minioje, kuri spaudžiasi prie Jėzaus. Kiekvienas nori Jį pamatyti ir išgirsti, ką Jis kalba. Jėzaus žodžiai patraukia ir sujudina iki gelmių. Ką galiu pasakyti apie savo troškimus maldoje, kai skaitau Dievo žodį?

*

Jėzus, spaudžiamas minios ant kranto, pasitraukia į Simono valtį. Įlipsiu kartu su Jėzumi į valtį ir atsisėsiu šalia Jo. Stebėsiu Jėzų ir Jo besiklausančią minią. Prašysiu gilaus Jėzaus žodžių galios suvokimo ir prigludimo prie Jo.

*

Jėzus kasdien atsisėda į mano gyvenimo valtį ir sako man: „Irkis į gilumą“. Ar yra manyje troškimas pasiekti maldos, Jo žodžio klausymosi ir santykio su Juo gelmes? Kur esu labiausiai paviršutiniškas ir „seklus“?

*

Žvelgsiu į Simoną, kuris netiki savo akimis. Pakluso Jėzaus žodžiams ir štai – valtis pilna žuvų. Jėzaus žodžiai atneša vaisių ten, kur mes patys ne kartą su didžiausiu vargu dirbome tuščiai „kiaurą naktį“. Atiduosiu Jėzui savo kasdieninius rūpesčius, bevaises pastangas, savo nuovargį.

*

Pastebėsiu pasimetusio Simono veidą. Simonas jaučia savo menkumą, todėl sako: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš nusidėjėlis“. Kaip aš išgyvenu savo trapumą, silpnumą, nuodėmingumą? Ar nepasiduodu, kaip Simonas, pagundai pasitraukti nuo Jėzaus?

*

Jėzus prisiartina prie manęs. Jis mato iš trapumo kylantį mano pasimetimą, baimę ir sako: „Nebijok…“. Ko labiausiai bijau savyje? Pasakysiu apie tai Jėzui ir atiduosiu Jam.

*

„Jie viską paliko ir nuėjo paskui Jį“. Ką bijau palikti ir prarasti dėl Jėzaus? Ko Jam dar neatidaviau?

Dienos metu karštai prašysiu:

„Paimk, Jėzau, mano baimes ir padėk man patikėti Tavo žodžiais“.

Kasdienapmastau.lt

XXII eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-09-2 4:51

Evangelija (Lk 5, 1–11)

  Kartą, kai minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio, jis pats stovėjo prie Genezareto ežero ir pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus. Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties.
  Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“.
  Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“.
  Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti. Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo.
  Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“
  Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų, kurias jie buvo sugavę; taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai.
  O Jėzus tarė Simonui: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi“.
  Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.
Katalikai.lt

XXII eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-09-2 4:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 97, 2–6)

P.  Savo išganymą Viešpats apreiškė.

  Savo išganymą Viešpats apreiškė,
  jo teisingumas šviečia pagonims.
  Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
  Izraelio šeimai žadėtą. – P.

  Ir mato visas pasaulis
  išganingąjį Dievo veikimą.
  Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
  šūkaukit, džiūgaukit, grokit! – P.

  Viešpačiui skambinkit arfom,
  giedokit, pritariant kankliams.
  Trimitų ir rago balsai tegu aidi,
  Valdovą Viešpatį girkit audringai. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 19)

P.  Aleliuja. – Eikite paskui mane! – sako Viešpats. –
              Aš padarysiu jus žmonių žvejais. – P. Aleliuja.

XXII eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-09-2 4:50

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Kol 1, 9–14)

  Broliai!
  Nuo tos dienos, kada tai išgirdome, mes nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami vaisių gerais darbais ir augdami Dievo pažinimu; kad, visokeriopai sustiprinti jo šlovės galia, pilni ištvermės ir kantrybės, su džiaugsmu dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. O Sūnuje mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą.

Popiežius Pranciškus       2021-09-1 13:01

Trečiadienio katechezė
Tęsdamas trečiadienio bendrųjų audiencijų katechezę apie šv. Pauliaus laišką galatams, trečiadienio, rugsėjo 1-osios, rytą popiežius Pranciškus komentavo gana netikėtai skambančius žodžius, kuriais prasideda antroji laiško dalis.

„O neprotingi galatai! Kas apkerėjo jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas nukryžiuotasis Jėzus Kristus? Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar paklusdami tikėjimo skelbimui? Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu?“ (Gal 3, 1–3)

Žodžiai, kuriais apaštalas kreipiasi į galatus, tikrai nėra mandagūs, pastebėjo popiežius. Kituose Pauliaus laiškuose dažnai skamba kreipiniai „broliai“ ar „brangieji“, bet ne čia. Šioje laiško dalyje Paulius du kartu galatus pavadina neprotingais žmonėmis arba tiesiog kvailiais. Jis tai sako ne dėl to, kad manytų, jog iš tiesų galatai yra neprotingi žmonės, bet norėdamas juos įspėti, kad jie, patys to nesuvokdami, neprarastų tikėjimo į Kristų, kurį dar neseniai su tokiu entuziazmu priėmė. Paulius juos vadina neprotingais, nes jie nemato pavojaus prarasti brangų lobį – Kristaus žinios naujumo grožį. Apaštalas stebisi ir liūdi. Ne be kartėlio jis ragina Galatijos krikščionis atsiminti jo pirmąjį skelbimą, kai jis pasiūlė jiems galimybę įgyti iki tol neregėtą laisvę, kalbėjo popiežius.

Norėdamas supurtyti sąžines, Paulius pakeltu balsu galatams užduoda keletą klausimų. Tai retoriniai klausimai, nes galatai puikiai supranta, kad jų tikėjimas į Kristų yra malonės, gautos per Evangelijos skelbimą, vaisius. Jie priėmė Pauliaus skelbimą apie Dievo meilę, kuri aukščiausiu laipsniu buvo parodyta Jėzaus mirtimi ir priskėlimu. Galatai turi žvelgti į šį įvykį ir neleisti, kad juos blaškytų kiti skelbimai.

Kitaip tariant, pridūrė popiežius, Paulius nori sukelti galatų sąžinėse krizę, kad jie suprastų, kas jiems gresia, ir neklausytų tų, kurie nori juos suvilioti religingumu, pagrįstu vien tik skrupulingu įsakymų laikymusi.

Kita vertus, galatai puikiai supranta, ką apaštalas jiems nori pasakyti. Jie neabejotinai patyrė Šventosios Dvasios veikimą. Kaip ir kitose Bažnyčiose, taip ir tarp jų pasireiškė meilė ir įvairios charizmos. Dabar, susidūrę su savo tikėjimo išmėginimu, jie turi atsiminti, kad tai, ką jie patyrė, yra Dvasios veikimo vaisiai. Taigi jų tikėjimas gimė iš Dievo, o ne žmonių iniciatyva. Šventoji Dvasia buvo pagrindinė jų tikėjimo skatintoja. Tad dabar viso to atsisakyti, kaip įspėja Paulius, būtų paprasčiausiai neprotinga.
„Šventasis Paulius ir mus ragina pamąstyti, kaip mes gyvename savo tikėjimu“, – sakė Pranciškus. „Ar nukryžiuoto ir prisikėlusio Kristaus meilė, kaip išganymo šaltinis, išlieka mūsų kasdienio gyvenimo centre, ar pasitenkiname tik kai kuriais religiniais formalumais, kad nuramintume savo sąžinę? Ar esame prisirišę prie brangaus lobio – prie Kristaus naujumo grožio, ar mieliau renkamės kažką, kas šiuo metu mus traukia, bet paskui palieka vidinę tuštumą?“, – klausė Šventasis Tėvas.

„Labai dažnai ir į mūsų gyvenimą beldžiasi įvairūs nevertingi dalykai, tačiau jie tėra tik iliuzijos, kurių vaikydamiesi mes plūduriuojame paviršiuje ir nesugebame suprasti, dėl ko iš tiesų verta gyventi. Tačiau būkime tikri, kad net ir tada, kai esame gundomi nusigręžti nuo Dievo, jis toliau negaili mums savo dovanų. Net jei mes trukdome jam veikti, net jei nusidedame, Dievas mūsų nepalieka, bet visada mus lydi savo gailestinga meile. Dievas visada mums geras“, – sakė popiežius ir paragino melsti išminties malonės, kad sugebėtume visada tai suprasti.

XXII eilinės savaitės trečiadienio       2021-09-1 5:01

Evangelijos komentaras
„Jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas.“

Pas ką eini ištikus bėdai? Jėzaus mokiniai nedvejodami kreipdavosi į savo mokytoją su visokiais rūpesčiais, nes matė, kad Jis pasirengęs ir gali susidoroti su visais juos ištinkančiais sunkumais, skausmu ar ligomis. Simonas Petras pasikvietė Jėzų pas save į namus šabo vakarienės (po pamokslo Kafarnaumo sinagogoje). Jo uošvė iškart pasveiko, nes Viešpats išklausė Simono prašymą. Aplink Jėzų bemat susispiesdavo minia, kad ir kur Jis eitų. Nė vienas, paprašęs Jo pagalbos, neliko nuviltas. Daugybė išgydymų bei egzorcizmų atskleidė Jėzaus žodžio galią ir autoritetą, garsindami „Gerąją Naujieną apie Dievo karalystę“. Kai Jis sudraudė karštinę, toji bemat paliovė. Jam sudraudus piktąsias dvasias, pastarosios palikdavo savo aukas. Kodėl demonai drebėjo Jėzaus akivaizdoje? Jie atpažino Jame Kristų, Dievo Sūnų, turintį galią sunaikinti jų valdžią ir paleisti į laisvę pavergtuosius. Jėzus atėjo mus išvaduoti iš nuodėmės ir blogio gniaužtų. Ar sieki laisvės Kristuje? Ar pasitiki Jo galia tave išvaduoti?
Kai Jėzus su mokiniais ieškojo nuošalios vietos pailsėti ir atsigauti, jie vis susidurdavo su jų belaukiančia minia. Jėzus nesipiktindavo tokiu kišimusi į asmeninę erdvę ir, nepaisydamas nuovargio, priimdavo pas juos plūstančius žmones. Žmonių reikmės Jam buvo svarbiau už viską. Ši užuojauta atskleidžia Dievo meilės gelmes ir rūpinimąsi visais stokojančiaisiais. Jis dovanojo žmonėms Dievo Žodį ir gydė juos tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Mes netrukdome Dievo ir niekad neišsemsime Jo dosnumo ir kilnumo. Jis visada pasirengęs apdovanoti nuoširdžiai Jo ieškančiuosius. Ar leidi Jėzui būti tavo asmeninio gyvenimo, šeimos ir bendruomenės Viešpačiu bei gydytoju? Artinkis prie Jo su viltingu tikėjimu. Dievo gydanti galia ne tik grąžina mūsų sveikatą, bet taip pat įgalina aktyviai tarnauti ir rūpintis kitais. Nėra tokios bėdos, kad Jis nenorėtų mums padėti, ar tokių pančių, iš kurių negalėtų išvaduoti. Ar atneši Jėzui savo rūpesčius, tikėdamas, kad Jis pagelbės?
Viešpatie Jėzau Kristau, turi galią gydyti ir išvaduoti. Nėra tokios bėdos ar priklausomybės, kurios negalėtum įveikti. Išlaisvink mane, kad džiaugsmingai Tau tarnaučiau ir Tave mylėčiau, taip pat dosniai padėčiau artimiesiems. Tegu niekas nesukliudo man visiškai atsiduoti Tau ir Tavo tarnystei.
Iš „Daily Scripture Readings and Meditations“ (http://www.dailyscripture.net) vertė M. Burdulytė

XXII eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-09-1 4:53

Mąstymas
Prašyti išgydymo iš skaudžių sužeidimų ir troškimų atnaujinimo

Prisijungsiu prie Jėzaus, kuris eina į Simono namus. Žavėsiuosi Jo paprastumu. Jėzus artimai bendrauja su žvejais, apsilanko jų namuose, pagydo Petro uošvę.

*

Jėzus trokšta artimų, paprastų santykių ir su manimi. Jis yra su manimi ten, kur gyvenu, kur „slenka“ mano kasdienybė. Jis trokšta paimti mane už rankos, patikrinti mano gyvenimo pulsą, pagydyti mano „karščiavimą“.

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris pasilenkia prie manęs. Jis žino giliausias mano žaizdas, tai, kas sukelia man didžiausią karščiavimą, ir nori, kad Jam apie tai pasakyčiau.

*

Prašysiu Jėzaus, kad uždėtų ant manęs rankas ir paliestų mano sergančias vietas. Atiduosiu Jam savo skausmingas mintis, savo sužeistus jausmus, savo sergančią valią. Prašysiu vidinio išlaisvinimo iš blogų prisirišimų.

*

Įeisiu į minią, kuri būriuojasi prie Petro namų. Iš arti pamatysiu ligonius bei apsėstuosius, kurie spaudžiasi prie Jėzaus. Pagalvosiu apie savo artimuosius, pažįstamus, kuriems reikia išgydymo. Kas jie tokie? Ką labiausiai norėčiau atvesti pas Jėzų?

*

Įsižiūrėsiu į Jėzų, kuris keliasi anksti, kai dar tamsu, ir eina į nuošalią vietą. Prisiartinsiu prie Jo ir paprašysiu, kad leistų man pabūti su Juo maldoje, kad užlietų mane savo maldos dvasia.

*

„Minios jo ieškojo…“. Ar jaučiu aistrą ieškoti Jėzaus? Ar trokštu Jo? Kokie mano didžiausi troškimai? Kuo aš gyvenu?

Šiandien dažnai kartosiu:

„Trokštu Tavęs, Jėzau.“

Kasdienapmastau.lt

XXII eilinės savaitės trečiadienio       2021-09-1 4:52

Evangelija (Lk 4, 38–44)

  Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir namiškiai prašė jai pagalbos.
  Atsistojęs prie jos galvūgalio, jis sudraudė karštinę, ir toji pasiliovė. Moteris tuojau atsikėlusi ėmė jiems tarnauti.
  Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus. O jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas.
  Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“ Jis drausdavo juos, kad šito nesakytų; mat jie žinojo jį esant Mesiją.
  Dienai išaušus, Jėzus nukeliavo į negyvenamą vietą. Bet minios jo ieškojo ir jį pasivijo. Žmonės mėgino Jėzų sulaikyti, kad jų nepaliktų.
  O jis jiems pasakė: „Ir kitiems miestams aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas“.
  Ir jis skelbė žodį Judėjos sinagogoje.
Katalikai.lt

XXII eilinės savaitės trečiadienio       2021-09-1 4:51

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 51, 10. 11)

P.  Viešpatie, tavo gailestingumu vilsiuos per amžius.

  Aš – kaip alyvos žaliuojantis medis Dievo buveinėj –
  gailestinguoju Dievu nuolat vilsiuos per amžius. – P.

  Tave šlovinsiu amžiais,
  kad tavo taip sutvarkyta,
  aukštinsiu tavąjį vardą, tavo gerumą
  tavo šventiesiems. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Lk 4, 18–19)

P.  Aleliuja. – Mane Viešpats siuntė nešti geros naujienos vargdieniams,
              skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.

XXII eilinės savaitės trečiadienio       2021-09-1 4:51

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Kol 1, 1–8)

  Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus šventiesiems ir ištikimiesiems broliams Kristuje, gyvenantiems Kolosuose: malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo!
  Nuolat melsdamiesi už jus, mes dėkojame Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, nes girdime, kad jūs tikite Kristų Jėzų ir mylite visus šventuosius dėlei vilties, kuri jums skirta danguje. Apie tą viltį jūs esate girdėję Evangelijos tiesos žodyje, kuris pasiekė jus ir panašiai kaip visame pasaulyje, taip ir pas jus neša vaisių ir auga nuo tos dienos, kada išgirdote ir teisingai pažinote Dievo malonę. Jus to išmokė mūsų mylimasis bendradarbis Epafras, kuris mane pavaduoja kaip ištikimas Kristaus tarnas. Jis ir davė žinią mums apie Dvasios įkvėptą jūsų meilę.

XXII eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-08-31 4:59

Komentaras
Kun. Vytautas Sadauskas, SJ

Jėzaus misija pamažu ima skleistis, kai jis išgydo demonų apsėstą žmogų Kafarnaume.
Kafarnaumas buvo mažas žvejų miestelis ant Galilėjos jūros kranto, maždaug trisdešimt kilometrų nuo Nazareto, kuriame Jėzus augo. Šeštadienį Jėzus toliau moko žmones. Panašiai kaip Nazareto gyventojai, Kafarnaumo žmonės nustėrę stebi Jėzaus darbus, nes jis veikia su valdžia ir galia. Jis žodžiu išvaro netyrąsias dvasias, gydo sergančius ir atleidžia nuodėmes. Tokia galia negali kilti iš piktosios dvasios, nes ji nukreipta prieš jėgas, kurios supriešina, atskiria, griauna.
Demonai, kurie mus apvaldo, išvardijami Jono laiške: „Tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė“ (1 Jn 2, 16). Prisiminkime gyvenimo akimirkas, kai, fizinio malonumo apakinti, nepaisėme artimo meilės. Kai tai tampa gyvenimo varomąja jėga, iš tiesų esame demono valdžioje. Panašiai atsitinka ir su akių geismu bei gyvenimo puikybe. Kai norime daugiau turėti, užimti patogią padėtį, būti galingi, kitus kontroliuoti, nepaisydami bendrojo gėrio, nebesame laisvi megzti gražius, meile grįstus santykius ir rūpintis kitais be išskaičiavimo. Taip atsitinka ne tik su visuomenės veikėjais, politikais, bet ir su kiekvienu iš mūsų, kai imame manipuliuoti kitų žmonių pasitikėjimu ir jausmais. Kas mus gali išvaduoti iš šių demonų? Evangelijoje sakoma: „Jėzus sudraudė jį: ‘Nutilk! Išeik iš jo’“.
Jėzus yra tas, kuris nenusilenkė šiems demonams. Jis liko ištikimas savo Tėvui ir tik Jam tarnavo iki kryžiaus mirties. Todėl jis vienintelis gali mums padėti juos įveikti.
Bernardinai.lt

XXII eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-08-31 4:50

Mąstymas
Prašyti gilios Dievo žodžio galios patirties mano gyvenime

Įeisiu kartu su Jėzumi į sinagogą. Atsistosiu ten esančioje minioje ir stebėsiu žmonių susidomėjimą. Jie jaučia, kad iš Jėzaus žodžių sklinda nepaprasta galia.

*

Ką galiu pasakyti apie savo asmeninę Dievo žodžio patirtį? Kas man yra Dievo žodis kasdienybėje? Kokie žodžiai iš Šventojo Rašto paskutiniu laiku man labiausiai kalbėjo?

*

Pastebėsiu sinagogoje susirinkusiųjų susijaudinimą, kai kažkas pradėjo šaukti Jėzui. Išgirsiu bauginantį klyksmą: „Ko tau reikia iš manęs, Jėzau…“. Jėzaus žodžiai paliečia ir neduoda ramybės žmogui, kuris yra apsėstas piktosios dvasios.

*

Jėzaus žodžiai turi galią ir mane persmelkti iki gelmių. Jie pasiekia labiausiai paslėptas vietas, užvaldytas nerimo dvasios. Gal susitikime su Dievo žodžiu patiriu neramybę? Iš kur ji kyla?

*

Netyroji dvasia gundys mane užsidaryti savo žaizdose, o paskui jose mane kankins. Jėzus prisiartina prie manęs ir prie viso to, kas mane kankina. Jis nori, kad Juo patikėčiau ir atverčiau Jam savo žaizdas. Jėzus gali savo Žodžiu mane pagydyti.

*

Dėmesingai seksiu įvykius sinagogoje. Išgirsiu pilnus galios Jėzaus žodžius: „Nutilk!“ Pastebėsiu laimę veide žmogaus, kuris buvo išlaisvintas iš demono.

*

Ką galiu pasakyti apie dabartinę savo dvasinę būseną? Ar esu laisvas nuo vidinio nerimo? Gal kas mane kankina? Ko norėčiau Jėzaus dabar paprašyti?

Su tikėjimu prašysiu:

„Jėzau, išlaisvink mane iš nerimo demono“.

Kasdienapmastau.lt

XXII eilinės savaitės antradienio       2021-08-31 4:50

Evangelija (Lk 4, 31–37)

  Jėzus nusileido į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir šeštadieniais mokė žmones. Jie labai stebėjosi jo mokslu, nes jo žodis dvelkė galybe.
  Kartą sinagogoje buvo netyrojo demono dvasios apsėstas žmogus. Jis pradėjo garsiai šaukti: „Šalin! Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“
  Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Nubloškęs jį į sinagogos vidurį, demonas išėjo nė kiek jo nesužeidęs.
  Visi nustėro ir kalbėjosi: „Kas tai per žodis: jis su valdžia ir galia įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!“
  Ir gandas apie jį plito visose aplinkinėse vietovėse.
Katalikai.lt

XXII eilinės savaitės antradienio       2021-08-31 4:49

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 26, 1. 4. 13–14)

P. Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį toje šalyje kur gyvybė.

  Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano: ko man bijotis?
  Viešpats gina mano gyvybę: ko man drebėti? – P.

  Labiausiai iš Viešpaties trokštu, to vieno prašau, –
  kad Viešpaties būste gyvenčiau visas
  savo būvio dienas,
  kad patirčiau Viešpaties palankumą,
  kad jojo šventovę lankyčiau. – P.

  Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį
  toje šalyje, kur gyvybė.
  Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis,
  turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 7, 16)

P.  Aleliuja. – Didis pranašas atsirado tarp mūsų.
              Dievas aplankė savo tautą. – P. Aleliuja.

XXII eilinės savaitės antradienio       2021-08-31 4:48

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Tes 5, 1–6. 9–11)

  Dėl laiko ir valandos, broliai, nėra reikalo jums rašyti. Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį.
  Kai žmonės kalbės: „Gyvename ramiai ir saugiai“, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepabėgs. Bet jūs, broliai, neskendite tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis. Juk jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai. Mes nepriklausome nakčiai nei tamsai. Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!
  Juk Dievas paskyrė mus ne tam, kad užsitrauktume rūstybę, bet kad įgytume išganymą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris numirė už mus, kad mes ir budėdami, ir miegodami gyventume susivieniję su juo. Todėl guoskite ir stiprinkite vieni kitus, ką jūs ir darote.

stop       2021-08-30 8:43

eikit atvykėlių krikštyt , mažiau tuščiažodžiavimo . Negalima leist ,kad Lietuvą dar ir musulmonai užplūstų. Ir įstatymą dėl atvykėlių integracijos būtina priimt ,kur pirma sąlyga apsistot Lietuvoje būtų krikšto priėmimas.Nepriimtinas tas islamas Lietuvoje ,tuo labiau tokiais kiekiais - tai būtų didelių neramumų valstybėje pagrindinė priežastis

Rimtuolis       2021-08-30 8:11

Dėl Mozės. Kažką skaičiau, kad kažkas perrašinėdamas Bibliją praleido vieną raidę ir tada Mozė pasidarė ,,raguotasis”. Gal tai ir tiesa. Bet kai pats skaičiau Bibliją, tai pamačiau, kad Mozė buvo piemuo, beganydamas susivaidijo su egiptiečiu, jį užmušė ir isigandęs pabėgo į dykumą. Va ten jam ir apsireiškė Jahvė...

Evangelijos       2021-08-30 5:18

KOMENTARAS
Jėzus atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šeštadienį, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą.
Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta: „Viešpaties dvasia su manim, nes jis patepė mane, kad neščiau gerą naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningų Viešpaties metų“. Užvertęs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį.
Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“.
Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų. Ir jie klausė: „Argi jis ne Juozapo sūnus?!“
O Jėzus prabilo: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: „Gydytojau, pats pasigydyk“ – padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume“.
Jis dar pridūrė: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje. Taipogi pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas“.
Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn.
Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.
1 Kor 2, 1–5:  Skelbiau jums Kristaus nukryžiuotojo liudijimą
Ps 119, 97. 98. 99. 100. 101. 102.  P.: Tavo įstatymą, Viešpatie, aš karštai myliu!
Evangelijos skaitinio komentaras
Sena patarlė sako: „Maža kibirkštis sukelia didelį gaisrą.“ Dažnai pakanka, kad Evangeliją paliudytų vienas žmogus, ir daugybė žmonių priartėja prie Viešpaties. Tačiau ši patarlė teisinga ir neigiama prasme.
Štai šiandienos skaitinys. Jėzus atėjo į Nazaretą, skelbdamas nuostabią žinią: atėjo Viešpaties palankumo metas! Pildosi Izaijo aprašyti išgydymo, atleidimo ir atkūrimo pažadai! Iš pradžių žmonės klausėsi noriai, vėliau kai kurie ėmė abejoti: „Argi jis ne Juozapo sūnus? Kaip jis drįsta taip kalbėti apie Dievą?“ Galime pastebėti plintant ir neigiamas nuotaikas: abejonės virsta skepticizmu, skepticizmas perauga į cinizmą. Jėzus atsiliepė tiesos žodžiais ir šiek tiek papriekaištavo dėl neigiamos nuostatos. Kas tada įvyko? Koks įsiūtis! Atrodo, kad tą dieną Nazaretą apgaubė negatyvizmas.
Deja, taip gali atsitikti ir mums. Vienas negeras draugo ar šeimos nario žodis gali nustelbti šimtus anksčiau pasakytų švelniausių žodžių. O kaltės dėl nuodėmės jausmas gali užtemdyti kadaise patirto meilingo Dievo švelnumo ir gailestingumo prisiminimą. Tokiais atvejais neigimas mus užvaldo ir plėšia iš mūsų Dievo dovanojamą gyvenimą. Dievas nepaliaujamai kartoja, kad mus myli. Jis atidavė net savo Sūnų, kad atskleistų mums savo meilę. Jis atsiuntė savo Dvasią, kad Ji gyventų mumyse ir pripildytų mus dieviškos, perkeičiančios galios. Kokia didinga geroji naujiena! Kaip pagarbiai turėtume žvelgti į gyvenimą!
Įvairiopai įsileidžiame negatyvizmą ir sudrumsčiame savo sprendimus. Jėzus taip nesielgė ir nenori, kad mes būtume tokie. Jis nori sustiprinti mumyse viltimi grįstą optimizmą. Jis trokšta, kad mes perimtume Jo pasitikėjimą, kad pirmenybę teiktume gailestingumui, o ne teisimui, ir daugiau kreiptume žvilgsnį į Dievo meilę, o ne į kitų ar savo silpnybes ir klaidas.
Jėzau, šlovinu Tave, nes Tu gydai sužeistas širdis ir skelbi Viešpaties palankumo metą. Garbinu Tave, Jėzau. Tu esi geroji begalinės Dievo meilės naujiena.
„Žodis tarp mūsų“ 2013 m. rugsėjis-spalis

Evangelijos       2021-08-30 5:11

Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas, SJ

Šiame pareiškime atsiskleidžia Jėzaus misija.

Pradėdamas viešąją veiklą, Jėzus pasirenka ištrauką iš pranašo Izaijo, kuri tinkamiausiai apibūdina jo misiją. Jis atėjo nešti „belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningų Viešpaties metų“. Ši žinia pirmiausia skirta vargdieniams – materialiai neturtingiesiems, laukiantiems pagalbos iš Dievo. Tačiau Jėzus neša Gerąją Naujieną ir tiems, kurie gal ir turi materialaus turto, bet yra dvasiškai neturtingi: mokesčių rinkėjams ir nusidėjėliams.

Jėzus neša viltį. Karalystė, kurią jis atėjo skelbti, čia apibūdinama kaip išlaisvinimas, regėjimas, išvadavimas, malonių kupinas laikas. Jėzus atveria naują puslapį žmonių gyvenime. Jis kviečia į kažką didingesnio. O apaštalas Paulius sako, kad pilnatvė ir garbė, kurios tikimės, yra universali ir kosminė, nes apima viską kūriniją: „Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo.“ Mes, kurie džiaugiamės „Dvasios pradmenimis“, viltingai laukiame galutinės Gėrio pergalės Dievo karalystėje.

Popiežius Pranciškus enciklikoje „Laudato Si“ apie žmonijos ir visatos tikslą rašo: „Tai amžinasis gyvenimas Dievo karalystėje, kai kiekvienas kūrinys bus spindinčiai perkeistas, o vargdieniai bus galutinai išlaisvinti ir apdovanoti“.

Ar turiu šį platų horizontą savo tikėjimo ir gyvenimo akiratyje?

Bernardinai.lt

XXII eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2021-08-30 4:56

Mąstymas
Prašyti dvasinio jautrumo išgyvenant Jėzaus artumą

Kontempliuosiu Jėzų, kuris ateina į gimtąjį Nazaretą. Jis sugrįžta pas žmones, su kuriais gyveno trisdešimt metų. Jie girdėjo apie Jėzaus didžius stebuklus. Dabar klausosi Jo sinagogoje. Jėzus žino, kad sunkiausia būti pranašu tarp saviškių.

*

Mintimis persikelsiu į savo šeimą ir bendruomenę. Prisiminsiu asmenis, tarp kurių užaugau – tėvus, namiškius, bendruomenės narius. Kokie dvasiniai ryšiai mus jungia šiandien? Ar meldžiuosi už juos?

*

Vėl įsivaizduosiu Jėzų, kuris yra sinagogoje. Įsimaišysiu į ten esančią minią. Klausysiuosi Jėzaus, kuris skaito Izaijo pranašystę. Ilgiau sustosiu ties kiekvienu pranašystės sakiniu.

*

Įsivaizduosiu, kad Jėzus tuos žodžius šiandien skaito mano gimtosios parapijos bažnyčioje. Jis žvelgia į mane ir savo žodžiais nori pasiekti visus mano širdies ir kasdienybės užkampius.

*

Jėzus ateina į mano neturtą. Kas dabar yra man didžiausia neturto išraiška? Jėzus ateina į mano nelaisvę. Kas yra mano kalėjimas? Jėzus ateina į mano aklumą. Kas yra mano didžiausia tamsa? Jėzus ateina į mano suspaudimus. Kas labiausiai spaudžia man širdį? Jis atneša man savo malonę. Kokios malonės labiausiai ilgiuosi?

*

Stebėsiu susirinkusiųjų sinagogoje reakciją. Jėzus „skaito“ jų širdis. Jis parodo jiems jų netikėjimo šaknis. Jų santykis su Jėzumi jų neperkeitė, nes buvo apsipratę su Juo. Jie išvarė Jėzų iš gimtojo miestelio.

*

Dažnas buvimas su Jėzumi gali vesti į gilų ryšį su Juo, bet taip pat gali vesti į apsipratimą bei paviršutiniškus susitikimus su Juo. Paprašysiu, kad Jėzus ateitų į mano „Nazaretą“ – į namus, šeimą, bendruomenę, mano užsiėmimų ir maldos vietą – ir iš naujo mane patrauktų prie savęs.

Kasdienapmastau.lt

XXII eilinės savaitės pirmadienio       2021-08-30 4:55

Evangelija (Lk 4, 16–30)

  Jėzus atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šeštadienį, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą.
  Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta: Viešpaties Dvasia su manimi, nes jis patepė mane, kad neščiau gerą naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningų Viešpaties metų. Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį.
  Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“.
  Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų. Ir jie klausė: „Argi jis ne Juozapo sūnus?“
  O Jėzus prabilo: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’ – padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume“.
  Jis dar pridūrė: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje. Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas“.
  Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn.
  Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.
Katalikai.lt

XXII eilinės savaitės pirmadienio       2021-08-30 4:55

Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 1 ir 3–5. 11–13)

P. Viešpats ateina tvarkyti pasaulio.

  Viešpačiui naują giesmę giedokit,
  giedokite jam visos šalys.
  Giedokite Viešpačiui,
  šlovę duokit jo vardui. – P.

  Didis gi Viešpats, vertas garbės begalinės.
  Jo reik bijoti labiau nei visokių dievaičių.
  Niekis visi pagonių dievaičiai,
  o mūsų Viešpats – visatos Kūrėjas. – P.

  Tesidžiaugia dangūs, tekrykštauja žemė.
  Tešniokščia jam jūra, pripildyta gyvių.
  Laukai su javais tegu kelia linksmybes.
  Tegu girių medžiai Viešpačiui siaudžia. – P.

  Kai jis šit ateina,
  ateina tvarkyti pasaulio.
  Jis tvarko pasaulį teisingai,
  ištikimiausiai valdo žmoniją. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 4, 18)

P.  Aleliuja. – Viešpaties Dvasia su manim:
              jis mane siuntė, kad neščiau
              gerą naujieną vargdieniams. – P. Aleliuja.

XXII eilinės savaitės pirmadienio       2021-08-30 4:54

Pirmasis skaitinys (1 Tes 4, 13–17)

  Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties. Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo.
  Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti oran, debesysna pasitikti Viešpaties ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais.

Mons. Adolfas Gršas       2021-08-30 4:51

IŠLAISVINANTIS ĮSTATYMAS,

Pirmajame šio sekmadienio Mišių skaitinyje Dievas liepia savo pranašui paskelbti žmonėms įstatymus, kuriuos būtina vykdyti, drauge primenant, kad, tai darydami, jie susilauks Dievo palaiminimo. Tie įstatymai – tai žmogiškos ir dvasinės išminties šaltinis, kuriais ir dabar pagrindžiama moralė, nors, aišku, daug kas yra linkę ir į tai nekreipti dėmesio, tvirtindami, jog pati moralės samprata yra reliatyvi, tai yra, kiekvienas ją supranta savaip.
Išrinktoji tauta didžiavosi tuo, kad jai buvo duotas Dievo Įstatymas. Mes irgi galime didžiuotis, turėdami tą didžiulį gyvenimo lobį, įgalinantį  suvokti ir patirti ramybę, išgyventi meilės civilizaciją, siekti visų žmonių gerovės. Dievo Įstatymas moko mus, esant reikalui, apriboti save, kad galėtume daugiau duoti kitam, atskleisti tikro solidarumo vertę, kai mes gerbiame kito asmens vertę, pripažindami, jog negalime daryti kitam žmogui to, ko nenorime, kad būtų padaryta mums. Visa tai yra mūsų širdies didybė, aiškus išminties ženklas, sugebėjimas gyventi su kitais ir dėl kitų bei drauge su jais kurti naują pasaulį.
Antrajame skaitinyje girdimi apaštalo Jokūbo žodžiai yra kategoriški: „Su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas“. Jis taip pat kalba apie Dievo Žodį, kuris yra tikrasis širdies džiaugsmas, įgalinantis nueiti tikrai žmogaus vertą gyvenimo kelią. Tai suvokiame įsiklausydami į Viešpaties įstatymą - tikrosios laisvės įstatymą, kurio laikydamiesi tampame atrama vieni kitiems.
Vis dėlto Dievo Įstatymo neturime supainioti su tuščiu ir visiems demonstruojamu jo laikymusi. Tai ne mandagumo taisyklės ar geros manieros. Apsiribojant vien išore, atrodytų, laisvę teikiantys nurodymai tampa vergija, o mes patys pasidarome meilės karikatūromis.
Dievui nepatinka formalumai. Dievas neteisia ir negelbsti žmonių vien dėl to, kad jie atlieka visas reikalaujamas apeigas ar laikosi išorinių taisyklių. Jei mes tik į tai kreipiame savo dėmesį, tai tik reikštų, jog niekaip nepajėgiame nusimesti mūsų veidus dengiančių kaukių, dangstomės geru įvaizdžiu ir tikimės, kad mūsų veidmainystė paslėps vidinę tuštumą.
Jėzus labai aiškiai tai pabrėžė, kalbėdamas su Rašto aiškintojais ir fariziejais, o baigiamasis Jo paaiškinimas tikrai turėjo skambėti, kaip savotiškas antausis: „Nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas“…
Nejaugi mums dar turėtų kilti kokių nors abejonių? Nė vienas mūsų neturi teisės sakyti: „Man tai nerūpi“. Tokie žodžiai reikštų vien tai, kad toks žmogus taip ir nerado drąsos rimtai ir garbingai pažvelgti į savo sielą ir nepabandė išsivaduoti iš savo vidinės vergijos.
Nepakanka vien tik perskaityti ar išmokti Viešpaties Įstatymą. Jį reikia priimti ir juo gyventi. Tik tada jis gali išlaisvinti, atvesti į tiesą, atskleisti visas veidmainystes, padėti sugriauti slėptuves, kuriose slepiamės nuo savęs pačių.
Tada mes tampame tikrais žmonėmis, mokančiais viską sudėti į Dievo rankas ir tikinčiais, kad „tik tiesa padaro mus laisvus“.

ah1       2021-08-29 18:58

> ahai,  Juos pažinsite iš vaisių - mokė rabis/ mokytojas Jėzus, Biblijoje, O Mozė su ragais vaizduojamas skulptūrose o jei su ragais velnias, ir pagal Jėzaus mokymą - juos pažinsite iš vaisių” - vadinasi raguoto velnio sūnus. Str. cit. ” Tik ieškodami Dievo rasime tikrąjį kelią į išmintį”

hmm..        2021-08-29 17:00

Jezus daznai piesiamas su sirdim vidury krutines.
isminciai moko klausyt sirdies, ne proto…
sirdingas zmogus laikomas geru zmogumi…
nuosirdus - teisingu..
tad kaip tas blpgis i sirdi patenka/.. per prigimti?..

hmm..        2021-08-29 16:49

Jezaus mokiniai ir prie sios pandemijos nesiplautu ranku?..

O Alach..  smile

Ahai,       2021-08-29 15:45

Mozė ne velnias. Mozė Dievo sūnus. O žmonės klysta taip pat kaip ir tu.

ah1       2021-08-29 14:48

Jn 8, 44 “Jūsų tėvas-velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.”
Mozės skulptūra „Plaza de España“Romos centre
Michelangelo Mozė su ragis
Tiesa Jus išlaisvins mokė rabis mokytojas Jėzus, Biblijoje.  Mozė su ragais, Mozė - velnias.

ah1       2021-08-29 12:43

Velnias melo tėvas - demaskavęs rabis/mokytojas Jėzus Biblijoje.

Caca berniukai!        2021-08-29 0:35

Nusirašinėti moka. Bet širdys tuščios…

Artüras        2021-08-28 23:52

Galybių Dieve, iš kurio kyla visa, kas tobula!
Įkvėpk mums savo meilės dvasios, sustiprink tikėjimą, ugdyk mumyse gėrio daigus, o išugdytuosius rūpestingai globok.
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje – Viešpatie, pasotink savo Tiesa jos alkstančius, priglobk teisingumo ieškančius, suramink vienatvę ir neviltį išgyvenančius, išvaduok persekiojamus, suteik uolumo Tavo Žodį skelbiantiems ir drąsos Tave liudijantiems, kad įsišaknydinę Tavo Tiesoje ryžtumės priešintis blogiui ir augtume artimo meilės darbais.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen. 

 

Laikykitės Viešpaties įstatymų!        2021-08-28 23:49

Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų!         

 

Rekomenduojame

Pasaulinio atgarsio susilaukusi byla Suomijoje: krikščionys persekiojami dėl tikėjimo

Jurga Lago. Apie skiepus ir degančias eglutes

Žymusis dr. J. Peterson: privalomas vakcinavimas nuo COVID-19 yra totalitarinių valstybių imitavimas

Suomija gali stabdyti ES vertimą skiepytis

Vytautas Sinica. Pakalbėkim apie iš esmės nusikalstamus iš esmės nusikaltėlių siūlymus

Ramūnas Aušrotas. Nestereotipiniai lyčių vaidmenys – už ką siekiama kovoti?

Bandoma juodinti laisvės kovotoją

Viljama Sudikienė. Europos nacionalistai buria naują aljansą Varšuvoje

Vaidotas A. Vaičaitis. Konstitucinis Teismas ir „galimybių pasas“

Ar turėčiau paskiepyti savo vaiką naujomis vakcinomis nuo COVID-19?

Iš interneto platybių. Iškrito pirmasis sniegas!

Ir vėl pinigai atiminėjami iš Lietuvos regionų…

Tomas Baranauskas. Gal žinot gerą lietuvišką atitikmenį?

Fox News: Viktoras Orbanas – vakarietiškas konservatorius ar totalitarinis banditas?

Vytautas Sinica. Psichologija remiasi nužmoginta žmogaus samprata

Indijos Aukščiausiajam teismui pateiktas pirmasis pasaulyje ieškinys dėl nužudymo vakcina Bilui Geitsui ir Adarui Pūnavalai

Asta Višinskaitė – Katutė. Jeigu kas nors ims plūsti mane ar prigimtinės šeimos palaikytojus, tai nepateks į neapykantos supratimą

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija

Povilas Žumbakis. Mama bears revoliucija

Nepaisant išteisinimo, K. Rittenhouse istorija įrodo, kad JAV tebėra žiniasklaidos valdoma valstybė

Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai (II): gydymo rekomendacijos sergantiems

Dauguma JAV katalikų ir protestantų teigia: nebūtina tikėti Dievą, norint pasiekti dangų

Éric Zemmour: „Mes neleisime mūsų pakeisti svetimais žmonėmis“

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.