Įžvalgos

Geroji Naujiena: ten, kur tikėjimas, ten ir malonė

Tiesos.lt redakcija   2018 m. liepos 8 d. 2:46

4     

    

Geroji Naujiena: ten, kur tikėjimas, ten ir malonė

Atkakli tai tauta, tačiau bent težino, kad pranašas buvo jų tarpe

Jam kalbant, įėjo dvasia į mane ir pastatė mane ant kojų. Ir aš girdėjau man kalbančiojo balsą.
Jis sakė: „Žmogaus sūnau, tave aš siunčiu pas Izraelio sūnus, pas tuos neklaužadas, kurie prieš mane sukilo. Jie patys ir jųjų tėvai iki pat šios dienos man priešgyniauja. Jie – sūnūs įžūlūs ir kietaširdžiai. Pas juos aš tave siunčiu. Paskelbk jiems: ‘Štai ką sako Viešpats Dievas!’ Klausys jie ar ne – atkakli tai tauta, – tačiau bent težino, kad pranašas buvo jų tarpe“. (Ez 2, 2–5)

* * *

Mūsų akys įsmeigtos į Viešpatį, laukia, kad pasigailėtų

Į tave mano akys pakeltos,
kuris dangaus soste sėdi,
kaip žiūri tarnai į dosniąją ranką valdovo. –

Kaip žiūri tarnaitė į ranką valdovės,
taip mūsų akys įsmeigtos į Viešpatį Dievą
laukia, kad pasigailėtų. –

Pasigailėk, mūsų, Viešpatie, pasigailėki:
mes be galo suniekinti esam.
Jau prisisotinus mūsų siela
turtuolių pašaipomis ir panieka išdidžiųjų. – (Ps 122, 1–4)

 

* * *

Aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje

Broliai! Kad aš neišpuikčiau dėl nepaprastų apreiškimų, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų. Dėl šios priežasties aš jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs. Bet Viešpats man atsakė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“. Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje. Džiaugiuosi tad silpnumu, paniekinimais, nemalonumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas. (2 Kor 12, 7–10)

 

* * *

Tik savo tėviškėje taip negerbiamas pranašas

Jėzus, mokinių lydimas, parkeliauja į savo tėviškę. Atėjus šabui, jis pradėjo mokyti sinagogoje.

Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė: „Iš kur jam tai? Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi juo.

O Jėzus jiems tarė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose“.

Ir jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė. Jis stebėjosi jų netikėjimu, ėjo per apylinkės kaimus ir mokė. (Mk 6, 1–6)

Švęsdami eilinio laiko keturioliktąjį sekmadienį prašykime malonės pažvelgti į savo gyvenimą tikėjimo akimis, kad atpažintume jame išganingąjį Dievo veikimą, kad priimtume Jėzų, Jo Siųstąjį, ir nepaliautume stebėtis Jo gausiomis malonėmis.

Kiekvienas asmeniškai ir bendruomeniškai melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: pasotink, Viešpatie, savo Tiesa jos alkstančius, priglobk teisingumo nerandančius, suramink vienatvę ir neviltį išgyvenančius, išvaduok persekiojamus, suteik drąsos Tave liudyti, kad ryžtumės priešintis blogiui, kad augtume artimo meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Visą mūsų tautą apsėdo

 

 

* * *

Šv. Atanazas Aleksandrietis († apie 373). Silpnybė

Ir Priešas, nors ir nugalėtas, nesiliovė Antanui spendęs pinkles. Jis vėl suko aplink jį ratus kaip liūtas, ieškodamas progos užpulti.

Tačiau Antanas, iš Raštų žinodamas, kad priešo klastų yra daugybė (plg. Ef 6, 11), uoliai laikėsi askezės, galvodamas, kad jei anam ir nepavyktų suklaidinti širdies per kūno malonumus, jis būtinai bandys ją apgauti kitu būdu: juk demonas mėgsta nuodėmes.

Taigi Antanas vis labiau ir labiau marino kūną ir laikė jį vergo vietoje, kad nugalėjęs vienuose dalykuose, nepralaimėtų kituose. Taigi nusprendžia pratintis prie atšiauresnio gyvenimo būdo. Daugelis tuo žavėjosi, o jis lengviau pakėlė vargą.

Mat ilgalaikis sielos uolumas jame išugdė tokį gerą įpratimą, kad iš kitų gavęs net ir menkiausią dingstį, parodydavo dideles pastangas to reikalo labui. Jis tiek budėjo, kad dažnai net ir visą naktį likdavo nemiegojęs, ir visų nuostabai taip buvo padaręs ne vieną, bet daugybę kartų.

Valgydavo vieną kartą per dieną, saulei nusileidus, o kartais nevalgęs likdavo dvi, o dažnai ir keturias dienas. Jo maistas buvo duona ir druska, o gėrimas – vien vanduo. Apie mėsą bei vyną, neverta nė kalbėti, nes ir pas kitus uoliuosius asketus panašių dalykų nebūtum radęs.

Miegui jam pakakdavo demblio, o dažniausiai guldavosi ant plikos žemės. Nenorėjo teptis aliejumi, sakydamas, kad jaunuoliams labiau dera stropiai laikytis askezės, o ne ieškoti, kas švelnintų kūną, veikiau pratinti jį prie vargų, mąstant apie Apaštalo žodžius: „Būdamas silpnas, esu galingas“ (2 Kor 12, 10).

Sakydavo, kad siela stipri bus tada, kai nusilps kūno malonumai. Tikrai nuostabi buvo ir ta jo mintis, kad dorybės kelią ir pasitraukimą iš pasaulio dera matuoti ne laiku, bet troškimu ir pasiryžimu.

Pats jis nebegalvojo apie praėjusį laiką, bet kiekvieną dieną, lyg tai būtų pirma askezės diena, vis labiau stengėsi tobulėti, nuolat sau kartodamas Pauliaus žodžius: „Pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn“ (Fil 3, 13).

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Valkauskas homilijoje ir pagrindžia       2018-07-8 17:44

savo mintį, kad mūsų (ir ne tik mūsų) tauta patekusi į piktojo įtaką
(net -“apsėsta”!). Iš video:
“Tik pasakai kažkokioje kompanijoje:
‘Išpažinkime mūsų Viešpatį Jėzų Kristų’
Arba: ‘Mus drasko godumo aistra (=stabmeldystė).’
Staiga išgirsti:
‘Ką tu čia sakai? Kodėl tu taip kalbi?’
- Niekas nenori! girdėti Jėzaus vardo!”
Pritariu egzorcisto testui ir išvadai (dėl ‘emancipacijos’ antikristinėje dvasioje).
Tai ypač tinka menamoms Y ir Z kartoms, globalizmo ideologijos produktams.
Maran atha! NK

Prašalaitis       2018-07-8 16:44

Silpnybė yra dėl dvasios silpnumo kaltinti ir marinti kūną. Jau seniai žinoma, kad perdėta askezė labiau kenkia nei padeda dvasiniam augimui, todėl geriau žengti nuosaikesniu viduriniu keliu.

Visi matome       2018-07-8 15:33

kad skęstame melo ir apsimestinio švaraus gyvenimo demonstravimo liūne. Žmonės, kurie dar turi nors trupinėlį tikėjimo, mato aplink tiek daug teisingų ponų , kurie nesiliauja skelbę apie demokratiją, apie laisvę, kai kurie ir apie orumą... bet juk realybė yra korupcija, persekiojimas kitaip manančių ir paleistuvystės propaganda… kur nuo to slėptis, kur gelbėtis?
Belieka bažnyčia….  o ten retai išgirsi tai , kad Jėzus šalia mūsų dabar ir čia, kad nuodėmės tempia žmogų į pragarą... kunigai taip užsiėmę visokiausiais renginių organizavimais ir “pakilios nuotaikos” kūrimu į bažnyčią ateinantiems…. Ko benorėti, kad žmonėse gyventų tikėjimas, kai patys kunigai bijo ištarti konkretų dalyką “Nuodėmė -kelias į pragarą”. Taip kaip Valkauskas kalba - retai kas dar drįsta (na nebent kažkur už Vilniaus)
Šiandien Vilniaus katedroje išgirdau, kaip buvo dėkojama kažkokiam suvažiavimui, kad Į SAVO PROGRAMĄ ĮTRAUKĖ Šventas mišias. Gal kažko nesupratau, bet man nuskambėjo lyg kad ta programa daug svarbesnė už pačias Šventas mišias…  apgailėtina, kad pati bažnyčia taip save numenkina.

Kad Valkauskas       2018-07-8 14:01

teisus, isitikinam zvilgteleje i siuos pamastymus ir komentarus.Ten, kur straipsnis intriguojantis, komentatoriu nors vezimu vezk.Labai teisingi ir prasmingi Valkausko zodziai.Jeigu nusigrezim ir nebusim su Dievu, mus laukia neramus ir sunkus laikai.Dievo kantrybe ne beribe.Tuo isitikino Izraelio tauta.


Rekomenduojame

Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai“ pristatymą

Valdas Vasiliauskas. Konservatoriška svajonė ar klejonė?

Darius Kuolys. Švilpiu ir aš stebėdamas Švetimo ir mokslo ministerijos įslaptintus viešuosius pirkimus

Vytautas Radžvilas. Moj adres – [evro]sovetskij sojuz…

Eglė Česnakavičiūtė. „Atlikęs pareigą Tėvynei“. Skiriama visiems laisvės kovotojams, vis dar neturintiems amžino poilsio vietos

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą

Geroji Naujiena: Visi esame kilę iš vieno ir palaiminti būti viena

Rasa Čepaitienė. Balta

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui: miškas be vilko – ne miškas

Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė: „Išsipildė mano svajonė“

Kviečiame spalio 5 ir 6 dienomis pagerbti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą (programa; papildyta video)

Tarptautinės Mokytojų dienos minėjimas Kaune: Danguolė Petrauskaitė-Juodžbalienė. Diena, kai baigiasi kantrybė, arba Kaip man ne gėda

Advokato Sauliaus Dambrausko darbų ginant viešąjį interesą apžvalga: paremkime šias pastangas –  tapkime beprecedenčio proceso dalimi

Kviečiame į Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymą Šiauliuose

Vygantas Malinauskas. Socialinis teisingumas pagal Trump’ą ir Lietuvą

Arvydas Juozaitis: jei būčiau išrinktas Lietuvos prezidentu…

Nida Vasiliauskaitė. Apie populizmą ir populistus

Andrėjus Gaidamavičius. Spalio 13-oji – diena iškirstai Labanoro giriai apverkti

Kviečiame pasirašyti peticiją, reikalaujančią sustabdyti Jono Noreikos-Vėtros šmeižto kampanijas ir išsaugoti visus pagarbos jam ženklus

Kviečiame visus susipratusius Lietuvos piliečius veikliai paremti Kauno forumo iniciatyvą dėl visuomeninio transliuotojo

Vidmantas Valiušaitis. Ministre Linkevičiau, raskite jėgų atsigręžti į veidrodį

Stasys Yla. Paskutinis atodūsis: prisiminimai apie Joną Noreiką-Vėtrą

Kanadoje gydytojai siūlo įteisinti vaikų eutanaziją be tėvų sutikimo

Audrius Bačiulis. Apie visuotinę debilizaciją: tai, kas anksčiau kėlė šiurpą, šiandien tampa vis labiau geidžiama ateitimi

Vladimiras Laučius. Demokratinio kapitalizmo saulėlydis (I). Pabaigos pradžia

Dienos tema apie Adolfo Ramanausko-Vanago nukankinimą ir nesiliaujantį pomirtinį šmeižimą

Valdas Vasiliauskas. A. Slavino sąrašas

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Ir vėl praraja, arba Apie liūtų ir zuikių drąsą

Arvydas Juozaitis. Trumpas ir nauja pasaulio tvarka: ateina strategiškai palankus Tėvynių Europai laikas?

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų tyrimas atskleidė naujų faktų apie partizanų vado kankinimus ir nužudymą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.