Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 1 d. 0:27

9     

    

Geroji Naujiena: Tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins

„Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.

„Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.

„Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi] galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“. (Mt 6, 1–6, 16–18)

Šį Pelenų trečiadienį melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje asmeniškai ar bendruomeniškai, su pasitikėjimu maldaukime neregimąjį Tėvą: teišklauso Jis mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą už visus tuos, kurie yra persekiojami ir nevilties kamuojami, skurdo ir vienatvės slegiami, piktojo puolami ir supriešinami.

Ir teieško šios bendrijos nariai ne žmonių pagyrimo, bet Tėvo, reginčio slaptoje, žvilgsnio, kuris mus paliudytų: kitas asmuo yra dovana.

Viešpatie, esame Tavo vaikai, su viltimi ir atgaila prašome Tavo pagalbos ir užtarimo – be Tavęs mes juk nieko negalime. Išeidami į keturiasdešimties dienų Gavėnios dykumą meldžiame: laimink mūsų pastangas ir suteik mums visas išganymui reikalingas malones.

Dievo Žodi, Tu esi gyvoji jėga, sužadink mūsų širdyse atsivertimą ir pakreipk mūsų žingsnius Dievo link. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Popiežius Benediktas XVI: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“

Jūsų dėmesiui siūlome popiežiaus Benedikto XVI homiliją, pasakytą prieš dešimt metų Pelenų dieną.

„Bažnyčios žinios“ | 2007 m. kovo 15 d.

Brangūs broliai ir seserys!

Atgailos procesija įžengėme į griežtą gavėnios aplinką, o Eucharistijos šventimo pradžioje ką tik meldėme Viešpatį padėti „krikščioniškąją gyvenimo kovą pradėti šventu pasninku, kad susitvardymas padarytų mus tvirtus grumtis su piktojo pagundomis“ (plg. Pradžios malda).

Kai ant mūsų galvų netrukus bus pabarstyta pelenų, dar kartą aiškiai išgirsime kvietimą atsiversti, kurį galima išreikšti dvejopa formule: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ ir „Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“. Dėl simbolių ir biblinių bei liturginių tekstų gausos Pelenų diena laikoma „vartais“ į gavėnią.

Iš tiesų šiandienė liturgija ir ją ženklinantys gestai sudaro visumą, kuria glaustai iš anksto perteikiamas viso gavėnios meto veidas. Laikydamasi tradicijos, Bažnyčia nesitenkina gavėnios kelio dvasinių bei liturginių temų pateikimu, bet ir nurodo asketines bei praktines priemones, padedančias juo vaisingai žengti.

„Grįžkite pas mane visa savo širdimi, pasninku, verksmu ir raudojimu.“ Šiais žodžiais, paimtais iš pranašo Joelio knygos (2, 12), prasideda pirmasis skaitinys. Tuo laiku Judo žemę slėgusios kančios bei negandos verčia šventąjį autorių raginti išrinktąją tautą atsiversti, tai yra kupinai vaikiško pasitikėjimo grįžti pas Viešpatį ir persiplėšti širdis, o ne drabužius. Juk jis, primena pranašas, iš tikrųjų yra „maloningas ir gailestingas, kantrus ir kupinas gerumo, pasirengęs atleisti, o ne bausti“ (2, 13).

Kvietimas, Joelio adresuojamas klausytojams, skirtas ir mums, brangūs broliai ir seserys. Nesvyruodami susigrąžinkime nuodėmės pražudytą draugystę su Dievu; susitikdami su Viešpačiu, patiriame jo atleidimo džiaugsmą. Ir tarsi atsiliepdami į pranašo žodžius, atliepiamojoje psalmėje tariame: „Pasigailėk mūsų, Viešpatie: mes esame tau nusidėję.“ Giedodami 50 psalmę, didžiąją atgailos psalmę, kreipėmės į dieviškąjį gailestingumą; prašėme Viešpaties, kad jo meilės jėga grąžintų mums buvimo išgelbėtiems džiaugsmą.

Šia dvasia pradedame gavėnios malonės laiką, kad, kaip mums antrajame skaitinyje primena šv. Paulius, per Jėzų Kristų būtume sutaikinti su Dievu. Apaštalas Paulius pateikia save kaip Kristaus pasiuntinį ir aiškiai parodo, jog būtent per Kristų nusidėjėliui, taigi kiekvienam iš mūsų, siūloma tikro sutaikinimo malonė. Jis sako: „Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu“ (2 Kor 5, 21). Vienintelis Kristus gali kiekvieną nuodėmės situaciją paversti malonės naujybe. Būtent todėl Pauliaus Korinto krikščionims adresuojamas raginimas įgyja stiprų dvasinį atspalvį: „Kristaus vardu maldaujame: Susitaikinkite su Dievu!“ ir „Štai dabar malonės metas, štai dabar išganymo diena!“ (5, 20; 6, 2).

Joelis apie būsimąją Viešpaties dieną kalbėjo kaip apie baisaus teismo dieną, tuo tarpu šv. Paulius, remdamasis pranašo Izaijo žodžiais, kalba apie „malonės metą“, „išganymo dieną“. Būsimoji Viešpaties diena tapo „šiandiena“. Baisioji diena virto Kristaus kryžiumi ir prisikėlimu, išgelbėjimo diena. Ir ši diena yra dabar, kaip išgirdome posmelyje prieš Evangeliją: „O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja: Tegu jūsų širdys nebūna storžievės.“ Raginimas atsiversti, atgailauti šiandien nuskamba labai galingai, kad jo aidas lydėtų mus kiekvieną gyvenimo akimirksnį.

Tad Pelenų dienos liturgija mums parodo, kad pagrindinis gavėnios matmuo yra širdies atgręžimas į Dievą. Per tradicines pažymėjimo pelenų kryžiumi apeigas, kurias netrukus atliksime, mus pasiekia labai įtaigus kvietimas. Šioms apeigoms būdinga dvejopa reikšmė: pirmoji susijusi su vidiniu perkeitimu, atsivertimu ir atgaila, tuo tarpu antrąja primenamas žmogiškosios egzistencijos netikrumas; šitai nesunku suvokti iš šį gestą lydinčių dviejų skirtingų formulių. Čia, Romoje, Pelenų dienos atgailos procesija pajuda iš Šv. Anzelmo bažnyčios ir baigiasi šioje, Šv. Sabinos, bazilikoje, pirmosios gavėnios stotelės vietoje.

Pravartu priminti, kad antikinė Romos liturgija gavėnios stotelėmis parodė nepakartojamą tikėjimo geografiją, besirėmusią idėja, kad Jeruzalė apaštalų Petro ir Pauliaus atvykimu bei šventyklos sugriovimu buvo perkelta į Romą. Krikščioniškoji Roma buvo suvokiama kaip Jėzaus laikų Jeruzalės miesto rekonstrukcija šiapus miesto sienų. Ši nauja vidinė ir dvasinė geografija, tradicijoje išlikusi gavėnios „stotelinių“ bažnyčių pavidalu, yra nei tiesiog praeities priminimas, nei tuščias ateities nuvokimas. Priešingai, tikintiesiems taip norima padėti eiti vidiniu keliu, atsivertimo ir susitaikinimo keliu, vedančiu į dangiškosios Jeruzalės, kur gyvena Dievas, šlovę.

Brangūs broliai ir seserys, turime 40 dienų šiai nepaprastai asketinei bei dvasinei patirčiai pagilinti. Šiandieniame Evangelijos skaitinyje Jėzus rodo, kokios priemonės yra tinkamos autentiškai vidumi ir bendruomeniškai atsinaujinti: tai – artimo meilės darbai (išmalda), malda ir atgaila (pasninkas). Šios trys pagrindinės praktikos brangios ir žydų tradicijai, nes padeda padaryti žmones švarius Dievo akivaizdoje (plg. Mt 6, 1–6. 16–18). Šie išoriniai veiksmai – atliktini ne ieškant žmonių pritarimo, bet norint patikti Dievui – Dievo priimami, jei jais išreiškiamas širdies pasiryžimas jam kukliai ir dosniai tarnauti. Tai mums primenama vienoje iš dėkojimo giesmių, kur apie pasninką sakomi šie nepakartojami žodžiai: „ieiunio… mentem elevas!“ – „Tu pasninku… stiprini dvasią!“ (IV Dėkojimo giesmė).

Pasninko, kuriam mus šiuo intensyviu laiku kviečia Bažnyčia, laikomasi ne fizinės ar estetinės prigimties sumetimais, jis kyla iš paties žmogaus poreikio – noro apsivalyti, išlaisvinančio iš nuodijančio susitepimo nuodėme ir blogiu, ugdančio sveiką atsižadėjimą, padedantį tikinčiajam ištrūkti iš savo „aš“ vergovės, darančio jį dėmesingesnį bei labiau linkusį klausytis Dievo ir tarnauti broliams. Dėl šios priežasties pasninkas ir kitos gavėnios meto praktikos krikščionių tradicijos laikomos dvasiniais kovos su blogiu, su blogomis aistromis bei ydomis „ginklais“.

Norėčiau, kad šiuo atžvilgiu dar kartą nuskambėtų trumpas šv. Jono Auksaburnio komentaras: „Žiemai baigiantis, sugrįžta gražus metų laikas, ir jūreivis leidžia laivą į vandenį, kareivis blizgina ginklus bei moko žirgą kovoti, valstietis galanda pjautuvą, atsigavęs keliautojas ruošiasi ilgai kelionei, o sportininkas nusimeta drabužius ir rengiasi varžyboms. Taip ir mes šios gavėnios pradžioje – tarsi grįžus dvasiniam pavasariui – kaip kareiviai valome ginklus, kaip valstiečiai galandame pjautuvus, kaip jūreiviai ruošiame savo dvasios laivą atlaikyti beprasmių audrų bangas, kaip keliautojai vėl leidžiamės kelionėn dangaus link ir kaip sportininkai nusimetę drabužius rengiamės kovai“ (Pamokslai Antiochijos tautai, 3).

Žinioje gavėnios proga kviečiau šias keturiasdešimt ypatingos malonės dienų išgyventi kaip „Eucharistijos“ laiką. Semdamas iš neišsenkamo meilės šaltinio – Eucharistijos, kurioje Kristus atnaujina kryžiaus atperkamąją auką, kiekvienas krikščionis gali tvirtai tęsti šiandien iškilmingai pradedamą kelionę. Artimo meilės darbų (išmaldos), maldos ir pasninko, taip pat kitų nuoširdžių pastangų atsiversti didžiausia reikšmė ir didžiausia vertė glūdi Eucharistijoje, Bažnyčios gyvenimo ir išganymo istorijos centre ir viršūnėje. Šv. Mišių pabaigoje melsimės: „Tepagelbi, Viešpatie, mums šventoji komunija gavėnios pasninku Tau patikti ir dvasia pasveikti.“

Prašykime Marijos mus lydėti, kad gavėnios pabaigoje, viduje atnaujinti ir su Dievu bei broliais susitaikinę, galėtume žvelgti į prisikėlusį Viešpatį. Amen.

Šaltinis: baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

zabiela-lietuviui.       2017-03-1 20:50

jei negerbemi gyvieji, tai už ką turėtų būt gerbiami mirusieji? ar už tai kad nebetrugdo?

lietuvis       2017-03-1 14:27

“Tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins” - gali būti ir tai kad Jėzusas mokė lietuvių pasaulėžiūros gerbti savo protėvius kurie besąlygiškai teikia jėgų - lietuviai dar iš inercijos senosios pasualėžiūros besąlygiškai išreiškia pagarbą mirusiems - užtenka nueiti į kapus.

Jei       2017-03-1 14:20

Jei Jėzus,pasiūstas užduočiai atlikti,  prisikėlė vadinasi nebuvo pasiūsto užduočiai atlikti aukos - atliko savo tėvo žydo Juozapo levito užduotį sukurti naujai religijai tikslu užvaldyti gojams - romėnams (tuo metu romėnai buvo užkariavę  žydus) manau.

Buda > VaidasVDS       2017-03-1 14:07

>VaidasVDS, teisingai pastebėjote Biblijos pasakose perteiktą išmintį-  dėsnį “panašus traukia panašų” : “36 Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: „Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno…”

Buda       2017-03-1 14:03

Gryna teisybė straipsnyje dėl maldos - Jėzus liepė eit į savo kambarėlį užsidaryt ir melstis, pagal Bibliją Jėzus buvo Himalajuose, todėl įtariu kad Jėzus mokė budizmo mantrų praktikavimo, nu pvz. kad ir Senoji Tibeto “Om tare tu ttare “Turė” So(h)OM” - įdėmiau pažvelgus gryn lietuviškai skamba o ir prasmė lietuviškai magiška

VaidasVDS       2017-03-1 10:59

Dėl pasninkavimo.
Galima palyginti:
Biblija Lk 5
“33 Tada jie sakė jam: „Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir kalba maldas, taip pat ir fariziejų mokiniai, o tavieji valgo sau ir geria“. 34 Jėzus jiems atsakė: „Argi galite versti pasninkauti vestuvių svečius, kol su jais yra jaunikis?! 35 Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus“.

36 Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: „Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno. Šitaip ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo. 37 [i5]Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų. 38 Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius. 39 Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: ‘Senasis geresnis!’“ “
—-
Apreiškimas, Urantijos Knyga:
“Antradienio vakarą Jėzus vedė vieną iš savo įprastų klausimų ir atsakymų pamokų, kada šešių šnipų lyderis tarė jam: “Aš šiandien šnekėjausi su vienu iš Jono mokinių, kuris čia dalyvauja tavo mokyme, ir mes negalėjome suprasti, kodėl gi tu niekada neliepi savo mokiniams pasninkauti ir melstis, kaip mes fariziejai pasninkaujame ir kaip savo pasekėjams nurodė Jonas.” Ir Jėzus, remdamasis vienu iš Jono teiginių, atsakė šitam paklaususiam: “Ar pasninkauja vestuvių rūmų sūnūs tuomet, kai jaunikis yra drauge su jais? Tol, kol jaunikis yra drauge su jais, vargu ar jie gali pasninkauti. Bet ateis tas laikas, kada jaunikis tikrai bus išvestas, ir tuo metu vestuvių rūmų vaikai be abejonės pasninkaus ir melsis. Šviesos vaikams melstis yra natūralu, bet pasninkavimas nėra dangiškosios karalystės evangelijos dalis. Priminsiu jums, kad išmintingas siuvėjas lopo iš naujos ir nesusitraukusios medžiagos nesiuva ant seno rūbo, kad, šiam sušlapus, nesusitrauktų ir nepadarytų didesnės skylės. Taip pat ir vyrai tikrai nepila jauno vyno į senus vynmaišius, kad jaunas vynas nesuplėšytų vynmaišių, ir kad šitaip nepražūtų nei vynas, nei vynmaišiai. Išmintingas žmogus supila jauną vyną į naujus vynmaišius. Dėl to mano mokiniai iš tiesų rodo išmintį tuo, kad iš senosios tvarkos nepasiima per daug ir neperkelia į karalystės evangelijos naująjį mokymą. Jus tuos, kurie netekote savojo mokytojo, galima būtų kurį laiką pateisinti dėl to, kad pasninkaujate. Pasninkavimas gali būti tinkama Mozės įstatymo dalis, bet ateinančioje karalystėje Dievo sūnūs tikrai išsivaduos iš baimės ir patirs džiaugsmą dieviškojoje dvasioje.”
Ir išgirdę šituos žodžius, Jono mokiniai buvo paguosti, tuo tarpu pačius fariziejus jie dar daugiau suglumino.
    Tada Mokytojas toliau tęsė perspėjimą savo klausytojams, kad jie nepuoselėtų tokios sampratos, jog visą seną mokymą reikėtų visiškai pakeisti naujomis doktrinomis. Sakė Jėzus: “To, kas yra sena, bet taip pat yra ir teisinga, privalu laikytis. Lygiai taip, tą, kas yra nauja, bet melaginga, privalu atmesti. Bet tą, kas yra nauja ir taip pat teisinga, turėkite įtikėjimo ir drąsos priimti.”
——
iš Pranašo Isajo:
  “‘Kodėl gi jūs pasninkavote? Dėl kokios priežasties jūs kankinate savo sielas, nors jūs ir toliau patiriate malonumą iš priespaudos ir mėgaujatės neteisingumu? Žiūrėkite, jūs pasninkaujate nesutarimų ir ginčų labui ir tam, kad smogtumėte nuodėmingumo kumščiu. Bet jūs šitaip tikrai nebepasninkausite dėl to, kad priverstumėte išgirsti savo balsus danguje.
    “‘Ar būtent tokį pasninkavimą aš pasirinkau – žmogui vieną dieną, kad pakankintų savąją sielą? Ar kad nulenktų savo galvą kaip meldas, kad keliaklupsčiautų apsivilkęs ašutine ir pasibarstęs galvą pelenais? Ar jūs išdrįsite šitą pavadinti pasninkavimu ir priimtina diena Viešpaties akivaizdoje? Argi tai nėra toks pasninkavimas, kurį turėčiau pasirinkti aš: išvaduoti iš blogio pančių, atrišti sunkių naštų mazgus, išlaisvinti prispaustuosius, ir sulaužyti bet kokį jungą? Argi tai nėra toks pasninkavimas, kada manąja duona yra pasidalinama su išalkusiu ir kada į mano namus yra atvedami tie, kurie yra benamiai ir vargšai? Ir kada aš pamatysiu tuos, kurie yra nuogi, tada aš juos aprengsiu.
... Ir tuomet, giliai įnaktijus, Jėzus pateikė apmąstymui savo apaštalams tą tiesą, kad dabarties ir ateities karalystėje juos įtvirtino būtent jų įtikėjimas, o ne jų sielos kankinimas ar kūno pasninkavimas. Jis liepė apaštalams gyventi bent jau remiantis senovės pranašo idėjomis, ir išreiškė viltį, kad jie į priekį pažengs nepalyginamai toliau net už Isajo ir senesniųjų pranašų idealus.”

Apuokiukui       2017-03-1 10:03

Nederėtų, gerbiamasis, taip tiesmukiškai suprasti. Įsigilinus, ir liturginė “dulkė”, ir graži Vydūno ištarmė yra VIENAS IR TAS PAT, bet gilesniam lygmeny, iki kurio dar reikia gerokai kapstytis. Krikščionybė lygiai taip pat skelbia sielos nemirtingumą, o Rytų dvasiniai mokytojai lygiai pabrėžia kūno nerealumą, “dulkės” statusą, na, čia sunkiai išsemiama tema… Esmė ta, kad priešpriešos nėra! tik ar mums visada pakanka išminties tai suvokti?

Graudu,kai matai        2017-03-1 8:47

buvusius sąžiningus konservatorius rajonų savivaldybėse,įsitraukiant į painius viešųjų pirkimų tinklus.Proteguojant naujas ,gal naudingas ,įmones?Pakrikimas tik gilėja.Įstatymai čia jau nė prie ko.Dvasinė sumaištis.Pasninkai neįveikiama tvirtovė.

Apuokiukas       2017-03-1 8:39

Kaip atsvarą žodžiams „Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“ pateikiu, ką sakė Vydūnas: ,,Amžiai nesustabdys mano žengimo į bekraštes būties erdves, nes Aš esu be pradžios, kaip ir amžiai patys. Valanda, kuri galėtų man galą apsakyti, niekad neateis. Tiktai mano kūną karts nuo karto pasiglemžia mirtis, bet manęs nepaliečia nykstančių laikų srovės. Aš geriu iš amžino jaunumo šaltinio“.
Tad mes galime rinktis: būti dulke ar gerti iš amžino jaunumo šaltinio.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.