Įžvalgos

Geroji Naujiena: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“ – skelbia dangaus Tėvas (Mt 17, 5)

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 12 d. 6:23

3     

    

Geroji Naujiena: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“ – skelbia dangaus Tėvas (Mt 17, 5)

Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo.
Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“.
Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“
Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“
Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.
Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. (Mt 17, 1–9)

Antrąjį Gavėnios sekmadienį melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje asmeniškai ar bendruomeniškai, su pasitikėjimu maldaukime neregimąjį Tėvą: teišklauso Jis mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą už visus tuos, kurie yra persekiojami ir nevilties kamuojami, skurdo ir vienatvės slegiami, piktojo puolami ir supriešinami.

Viešpatie, esame Tavo vaikai, su viltimi ir atgaila prašome Tavo pagalbos ir užtarimo – be Tavęs mes juk nieko negalime. Todėl ir šioje Gavėnios dykumoje meldžiame už kiekvieną piktojo gundomą žmogų: Viešpatie, laimink mūsų pastangas ir neleisk mūsų sugundyti, kad nevergautume stabams, ir suteik mums išganymui reikalingų malonių. Tegul Taboro kalno šviesa lydi visus tuos, kurie ryžtasi ieškoti Jo tiesos, o Viešpaties paraginimas „Kelkitės, nebijokite!“ tegul drąsina ir mus šiame kelyje per tamsybių laiką laukiant Prisikėlimo aušros. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Šv. Anastazas Sinajietis († apie 700). Šiandien ant Taboro kalno

Šiandien ant Taboro kalno Kristus atkūrė žemiško grožio paveikslą ir jį pavertė dangiško grožio ikona. Todėl yra teisinga ir gera sakyti: „Kokia baugi ši vieta! Tai ne kas kita, kaip Dievo namai ir dangaus vartai“ (Pr 28, 17). Šiandien Taboras ir Hermonas drauge džiūgavo (plg. Ps 88 (89), 13); jie kvietė visatą džiaugtis. Zabulono ir Neftalio kraštai prisijungė prie šventės ir šoko po saule. Šiandien Galilėja ir Nazaretas ėmė šokti ir chorais pagyvino šventimą. Taboro kalnas džiaugiasi švente ir, atkurdamas kūriniją, patraukia ją Dievo link.

Nes šiandien Viešpats tikrai pasirodė ant kalno. Šiandien žmogiškoji prigimtis, kitados sukurta panaši į Dievą, tačiau aptemdyta bjaurių stabų figūrų, buvo atmainyta į ankstesnį grožį žmogaus, sukurto „pagal Dievo paveikslą ir panašumą“ (Pr 1, 26–27). Šiandien ant kalno prigimtis, kuri buvo nuklydusi į stabmeldystę ant kalnų, buvo perdaryta, bet išliko savimi ir nušvito spindinčia dievybės šviesa. Šiandien ant kalno tasai, kuris buvo aprengtas tamsiu ir niūriu odos apdaru, apie kurį kalbama Pradžios knygoje (Pr 3, 21), užsivilko dievišką drabužį ir apsigaubė šviesa lyg apsiaustu (Ps 103 (104), 2).

Šiandien ant Taboro kalno slėpiningai pasirodė būsimojo gyvenimo ir džiaugsmo Karalystės būsena. Šiandien nuostabiu būdu Senosios ir Naujosios Sandoros skelbėjai susirinko apie Dievą ant kalno, nešini paradokso kupinu slėpiniu. Šiandien ant Taboro kalno išryškėja slėpinys kryžiaus, kuris per mirtį teikia gyvybę: lygiai kaip Kristus buvo nukryžiuotas tarp dviejų žmonių ant Kalvarijos kalno, taip šiandien jis stoja dieviškoje didybėje tarp Mozės ir Elijo ant Taboro kalno.

Ir šios dienos šventė mums parodo kitą Sinajų, kalną, daug brangesnį nei Sinajus savo stebuklais ir įvykiais: savo teofanija – Dievo apsireiškimu – jis pranoksta įvaizdžius ir miglotus Dievo regėjimus. Kaip ant Sinajaus simboliai vaizdavo būsimus dalykus, taip ant Taboro suspindi šviesa. Ten – tamsuma, čia – saulė; tenai – tamsybės, čia – šviesus debesis. Iš vienos pusės – dešimties žodžių Įstatymas; iš kitos – amžinasis Žodis, esantis pirma bet kokio žodžio. Sinajaus kalnas Mozei neatvėrė pažadėtosios žemės, o Taboras jį įvedė į Pažado žemę.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

realistas       2017-03-16 22:03

puikus spektaklis

>Krikščioniškų dvasinių pratybų tikslas       2017-03-12 17:27

Tam, kad galėtume regėti Dievą tokį, koks Jis yra, turime numirti - numirti kaip “senasis žmogus” ir atgimti kaip “naujasis žmogus”. Tai Kelias - piligrimo Dievop.

Krikščioniškų dvasinių pratybų tikslas       2017-03-12 17:12

ir yra dvasine rega, bent dvasinių akių krašteliu, išvysti Taboro kalno šviesą - atsimainiusį Dievažmogį Jėzų Kristų. Tą šviesą, kurią anuomet regėjo Petras, Jokūbas ir jo brolis Jonas.
Šv. Jėzaus Teresė: “Noriu regėti Dievą, o norint Jį regėti, reikia numirti.”
Trys apaštalai ant Taboro kalno gavo privilegiją išvysti patį Dievą, Jo Veido šviesą ir nemirti!


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas: „Šiandien švenčiame Lietuvos valstybės idėją, bet kol yra idėja, tol yra ir Lietuvos valstybė“ (papildyta kalbos tekstu)

Rezistentai Petras Plumpa ir kun. Robertas Grigas apie vyskupus ir kunigus, paaukojusius savo gyvenimą ir net gyvybę už Lietuvos laisvę

Vytautas Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje?

Nuoširdūs sveikinimai!

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jie

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Vasario 13-ąją Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymas

Irena Vasinauskaitė. Nieko asmeniško… Tik vykdau pažadą [2], arba Šis bei tas apie politinį priekabiavimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.