Geroji Naujiena: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“

Ramutė Bingelienė   2020 m. sausio 12 d. 7:24

0     

    

Geroji Naujiena: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“

Štai mano tarnas, kuriuo aš gėriuosi

Štai ką sako Viešpats: „Štai mano tarnas, kurį aš remiu, – mano išrinktinis, kuriuo aš gėriuosi. Suteikiau jam savo dvasios, kad neštų tautoms teisingumą. Jis nerėks, nekels triukšmo, ir gatvėje nesigirdės jo balso. Jis nenulauš palinkusios nendrės, neužgesins rusenančio dagčio; jis ištikimai neš teisybę. Jisai nenuvargs, nepails, kol žemėje įkurs teisingumą. Ir lauks jo nurodymų salos. Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisingumui, paimsiu tave už rankos ir ginsiu. Tave padarysiu sandora tautai, šviesa pagonims – neregių akims atverti, belaisviams iš kalėjimo išvesti, tamsiojoje sėdintiems suimtiesiems paleisti“ (Iz 42, 1–4. 6–7).

* * *

Viešpats laimins savo tautą, teiks jai ramybę

Jūs, Dievo sūnūs, šlovinkit Viešpatį,
šlovinkit Dievo didingąjį vardą,
garbinkit jį iškilmingai.

Virš vandenų pasigirsta Viešpaties balsas!
Viešpats viršum vandenynų plačiųjų!
Viešpaties balsas galingas!
Skardus Viešpaties balsas!

Dievo didybė sugriaudžia!
Ir jo šventovėj – „Šlovė!“ visi šaukia.
Viešpaties sostas virš tvano,
jis viešpataus kaip Valdovas per amžius. (Ps 28, 1a ir 2. 3ac–4. 3b ir 9b–10)

* * *

Viešpats jį patepė Šventąja Dvasia

Atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų, aš dabar suprantu, jog Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena. Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Mesiją Jėzų paskelbė taiką. Šitas yra visų Viešpats. Jūs žinote, kas yra įvykę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos po Jono skelbtojo krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su juo“ (Apd 10, 34–38).

* * *

Pakrikštytas Jėzus pamatė Dievo Dvasią, plevenančią virš jo

Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“. Tada Jonas sutiko. Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, nusileidžiančią tarsi balandį ir plevenančią virš jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mt 3, 13–17).

* * *

Švęsdami įsūnystės dovaną dėkinga širdimi melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: kiekvienas asmeniškai ir/ar bendruomenėje prašykime dangiškąjį Tėvą sau ir visai tautai malonės atgimti iš vandens ir Šventosios Dvasios, kad išsilaisvinę iš nuodėmės vergijos, taptume Dievo, ne pražūties vaikais. Viešpatie Dieve, išvaduok iš netikėjimo tamsybių ir Tavęs dar nepažinusius, sustiprink visus abejojančius. Įkvėpk į mūsų širdis troškimą siekti Tavojo teisingumo, gerovės ir taikos šaltinio, ir ryžto, atkaklumo jį įgyvendinti.

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui: ko žmogus iš tikrųjų trokšta

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. „Šitas yra mano mylimasis Sūnus“
Sekmadienio homilija

Prie Jordano, kur Jonas skelbė apie ateisiantį Mesiją ir atgailos ženklan krikštijo žmones, atėjo Jėzus. Dangaus Tėvo Sūnus nusižemino ir paprašė, kad Jonas jį, kaip ir kitus nusidėjėlius, pakrikštytų. Jonas Krikštytojas pažino atėjusį Mesiją ir bandė jį atkalbėti: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ Tačiau Jėzus primygtinai prašė krikšto: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“ (Mt 3, 14–15).

Jėzaus krikštas buvo pirmasis žingsnis, vykdant dangaus Tėvo patikėtą misiją – gelbėti nuodėmės pavergtus žmones. Dievo Avinėlis ant savo pečių užsidėjo viso pasaulio nuodėmes ir jas sunaikins savo mirtimi ant kryžiaus. Todėl ir girdime dangaus Tėvo balsą: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ ( Mt 3,17).

Ateidamas prie Jordano, Jėzus žinojo, kas Jo laukia netolimoje ateityje, bet kryžiaus šešėlis nesukliudė ryžtingai apsispręsti. Meilės jėga nuodėmės pavergtiesiems lenkė Jėzų nusižeminti prisiimant žmogaus prigimtį, paskui priimant Jono skelbtą atgailos krikštą, o vėliau – ir kryžiaus medį.

Meilė ir nusižeminimas – tai Jėzaus kelias, tačiau juo ir mes esame kviečiami eiti. Prisikėlimui iš nuodėmės visuomet reikia nusižeminimo. Kas iš mūsų nėra išgyvenęs, kaip kartais nelengva priimant Sutaikinimo sakramentą išpažinti nuodėmes, tačiau be šio nusižeminimo neįmanoma išgyti.

Jėzų prie Jordano atvedė meilė žmonėms, mus į atgailą taip pat gali atvesti tik meilė Dievui. Atgailos kelyje negali būti prievartos, vien tik meilė. Dievo nemylintis žmogus nepajėgs nuoširdžiai apgailėti savo nuodėmių.

Kai susivokiame, jog palikome Dievo kelią ir atsidūrėme nuodėmės glėbyje, žvelkime į kryžių, iškalbingai bylojantį apie Jėzaus meilę žmogui. Tik tuomet sugebėsime nusižeminti ir ryžtingai į ją atsiliepti bei ištaisyti, kas buvo sukreivinta. Meilė visada pažadina žmogaus ryžtingumą.

Balsas iš dangaus po Jėzaus krikšto pasakė: „Šitas yra mano mylimasis sūnus.“ Pamąstykime, ar pasakytų panašiai ir apie mus. Jeigu bandome eiti Dievo nurodytu keliu, jei suklydę keliamės iš nuodėmės, tuomet ir mes tikrai esame Dievo mylimi sūnūs bei dukros.

Šiandienei Lietuvai reikia naujų, Šventąja Dvasia pakrikštytų žmonių. Jų reikia Seime, Vyriausybėje ir šeimose, nes tik tokie žmonės gali kurti laisvos Lietuvos ateitį. Kovo 11-ąją pradėjome eiti laisvės keliu, tačiau neatsikratėme blogio – susipriešinimo, godumo, pavydo ir kitų blogybių, kurios temdo mūsų gyvenimą ir kai kuriuos tautiečius paskatina palikti Lietuvą. Jeigu mąstytume, jog be tikėjimo į Dievą, be Šventosios Dvasios krikšto galime pasikeisti į gera, gyventume nerealiose svajonėse.

Mūsų gyvenimą į gera gali keisti žmonės, turintys drąsos ryžtingai eiti keliu, kuriuo Jėzus ėjo po krikšto Jordane. Tik jie sugebės į neapykantą atsakyti meile, į savanaudiškumą – pasišventimu tarnauti Lietuvos žmonėms.

Nuo krikšto Jordane Jėzus pradėjo viešąją veiklą, mokydamas ir gydydamas žmones, nugalėdamas daugybę spendžiamų pinklių, mylėdamas ir atleisdamas, rikiuodamas į būrį ištikimiausius mokinius, kurie po Jo nukryžiavimo pasklis po visą pasaulį, nešdami Evangeliją iki žemės pakraščių. Kristus kviečia ir mus, Lietuvos vaikus, tapti Jo sekėjais, drąsiai žvelgiančius į ateitį ir ją kuriančius.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.