Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mt 17, 5)

Tiesos.lt redakcija   2019 m. kovo 17 d. 8:37

15     

    

Geroji Naujiena: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mt 17, 5)

Dievas sudaro sandorą su ištikimuoju Abraomu

Išsivedė Dievas Abramą laukan ir tarė: „Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei tik įstengsi jas suskaityti“. Ir jam pasakė: „Tokie skaitingi bus tavo palikuonys“. Abramas tikėjo Viešpačiu, ir tai jam Viešpats įskaitė teisuman. Jis tarė jam: „Aš esu Viešpats, kuris tave išvedžiau iš Chaldėjos Uro, kad tau atiduočiau turėti šį kraštą“. Abramas paklausė: „Viešpatie, mano Dieve, iš ko man suprasti, kad jį nuosavybėn aš gaunu?“ Jam Viešpats atsakė: „Paskirk man trimetę karvę, trimetę ožką, trimetį aviną, taipogi purplelį ir balandžiuką“.

Visus tuos gyvulius Abramas papjovė, perkirto perpus ir puses išdėstė vieną prieš kitą; paukščių tačiau nedalijo. Tuomet skerdieną užpuolė plėšrieji paukščiai, bet juos Abramas nuvaikė. Saulėlydžiu Abramui užėjo alpumas, jį apėmė didelė, klaiki baimė. Nusileido saulė ir gūdžiai sutemo. Staiga atsirado rūkstanti krosnis ir liepsnojantis deglas, kuriuodu perėjo tarp padalytos skerdienos. Anądien Viešpats sudarė su Abramu štai tokią sandorą: „Aš tavo palikuonims atiduosiu šį kraštą nuo Egipto upės iki didžiosios upės – Eufrato“. (Pr 15, 5–12. 17–18)

* * *

Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano

Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano:
ko man bijotis?
Viešpats gina mano gyvybę: ko man drebėti? –

Tu, Dieve, išgirsk mano balso šaukimą,
būk man maloningas, mane išklausyki.
Apie tave širdis man byloja: „Tu jo veido ieškoki“.
Tavo, Viešpatie, veido aš ieškau. –

Nuo manęs savo veido neslėpki,
savojo tarno rūsčiai šalin nevaryki.
Tu mano pagalba – manęs neatmeski,
manęs nepaliki, o Dieve, Gelbėtojau mano! –

Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį
toje šalyje, kur gyvybė.
Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis,
turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis! – (Ps 26, 1. 7–9. 13–14)

 

* * *

Kristus padarys mus panašius į savo garbingąjį kūną

Broliai! [Visi būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal mūsų pavyzdį. Daugelis – apie juos aš ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar su ašaromis kalbu – elgiasi, kaip Kristaus kryžiaus priešai. Jų galas – pražūtis, jų dievas – pilvas, ir jų garbė – gėda. Jie temąsto apie žemės daiktus. Tuo tarpu] mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia. Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano džiaugsme ir mano vainike, – tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji! (Fil 3, [17–19]. 20–4, 1)

 

* * *

Besimeldžiant jo veido išvaizda visiškai pasikeitė

Jėzus pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda visiškai pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie atrodė spindulingi ir kalbėjo apie Jėzaus gyvenimo pabaigą, būsiančią Jeruzalėje. Petras ir jo draugai buvo apimti miego. Išbudę jie pamatė jo spindėjimą ir stovinčius šalia jo du vyrus.

Šiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: „Mokytojau, kaip gera mums čia! Padarykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei ir trečią Elijui“. Jis nesižinojo, ką kalbąs. Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas.

O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nesakė apie savo regėjimą. (Lk 9, 28b–36)

 

* * *

Viešpatie, atsimainymo akimirką ant Taboro kalno leidęs mokiniams regėti Tavo šlovę, duok ir mums kaskart, kai kūno akimis matome pasaulį panyrant į nemeilės ir prievartos tamsą, gręžtis į Tave, kad žvelgdami į Tave, ant Kalvarijos kalno ant apreikštą Tėvo Meilę, atgimtume viltimi.

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje – gaivink, Viešpatie,  mūsų tautos tikėjimą, ugdyk negęstančią viltį ir uždek meilę Tiesai, kad tvirtai Tavyje stovėdami, Tavo artumu džiaugdamiesi ir laukdami savo malonės valandos skelbtume Gerąją Naujieną.

Melskime ir už tiesos ieškančius žmones: teapšviečia juos atsimainiusio Jėzaus šviesa! Dieve, prabilk į mūsų sąžines ir nuskaidrink dvasios žvilgsnį, teatmaino Tavo malonė mus visus, kad ir mes būtume panašūs į Tavo mylimąjį Sūnų. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen

 

* * *

Arnoldo Valkausko mintys pamąstymui: Ant kalno realybė visiškai kitokia

 

 

* * *

Petras Celietis († 1183). Jėzaus šlovė

Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną ir užkopė į aukštą kalną; ten jis atsimainė jų akivaizdoje.

Stipriausias ir neįveikiamas yra šis krikščioniškojo tikėjimo įrodymas, kad po kūno apdangalu slėpėsi dieviškumo galybė ir tasai, kuris iš išorės atrodė žmogus, buvo Dievas, tik viduje pasislėpęs nebuvo matomas. Nes pačią persimainymo akimirką apaštalai išvydo ne dieviškumo substanciją, bet iš anksto šventu ir išganingu būdu gavo paragauti kūno, kuris netrukus bus išaukštintas amžinu prisikėlimu; šito atnaujinimo sustiprinti jie neatsimes iki pat Dievo kalno Horebo, t. y. prisikėlimo, kuriuo, kaip aiškinamas jo vardas, Kristuje išnyko tiek mirtingumas, tiek bet kokia kenčiamybė; juk, „prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta“ ir t. t. (Rom 6, 9).

Ne veltui krikščionys pagarbiai mini šią šventą ir šviesią iškilmę, per kurią tarsi įspaudė pėdsakus tikėjimas, kuris, net jeigu ir nesvyravo pavojingai, vis dėlto šaknų giliai nebuvo suleidęs. O dar anksčiau per Jono krikštą, kai pasirodė Dvasia balandžio pavidalu ir kartu pasigirdo Tėvo balsas: „Šitas yra mano mylimasis sūnus, kuriuo aš gėriuosi; jo klausykite“ (Mt 3, 17), įvyko tarsi savotiškos varžybos su šiuo gražiausiuoju atsimainymu.

Iš tiesų šventybę pridengus šešėliu, anas [krikštas] vaisingesnis tapo dėl mūsų atgimimo slėpinio, kuris tada buvo pradėtas; o šitas [atsimainymas] grožiu prakilnesnis ir galingesnis dėl liudininkų patvirtinimo; juk vieno [asmens] liudijimas kur kas silpnesnis negu penketo ar trejeto, o aną girdėjo ir matė tik vienas Jonas. Šiame dalyvavo Petras, Jokūbas ir Jonas su Moze ir Eliju, ir jie buvo tinkami liudininkai. Ten nepasikeitė nei Jėzaus kūnas, nei veidas; o čia veidas sužibo kaip saulė, nepasiekiama žmogaus žvilgsniui; anas vyko dykumoje, o šis ant aukšto kalno; ir ten, ir čia Jėzaus šlovė. Ten matoma tarsi tikėjimo įžanga, čia – tarsi užbaiga, kai aiškiai išvystama tikėjimo esmė. Apie aną [krikštą] Apaštalas [sako]: „Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu“ (1 Kor 13, 12); apie šį [atsimainymą] Jonas [kalba]: „Mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus“ (Jn 1, 14).

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2019-03-18 22:49

Kur einanciam pasauliui:
Ziurek pats neapak, o kitais Viespats pasirupins.

Jota apsišaukėliui 15.44       2019-03-18 19:38

Tarp Egipto atsiskyrėlių buvo toks tėvas Longinas. Apie jį pasakojama:
“Viena moteris sirgo krūties vėžiu. Kai ji išgirdo apie tėvą Longiną, ėmė ieškoti jo susitikti. Tuo metu jis gyveno ties devintuoju kelio akmeniu į Aleksandriją. Kai moteris ėmė ieškoti, pasitaikė taip, kad tas palaimintasis palei ežerą rinko malkas. Ji rado jį ir tarė: „Tėve, kur gyvena tėvas Longinas, Dievo tarnas?“ Ji nežinojo, kad tai jis pats. O jis tarė: „Ko tu nori iš to sukčiaus? Neik pas jį, jis apgavikas! O be to, ko tau reikia?“ Moteris parodė jam savo ligą. Jis padarė kryžiaus ženklą virš jos ir atleido ją tais žodžiais: „Eik, ir Dievas tave išgydys! Nes Longinas tau padėti negali“. Moteris nuėjo, pasitikėdama tuo žodžiu, ir buvo bemat išgydyta.”

Tai va, koks yra tikrasis nusižeminimas. O tu, apsišaukėli, ne tik kad pats bijai būti pažemintas, bet dar ir kitus žemini. Koks tad baisus skirtumas tarp tavęs ir švento žmogaus!
O mane gali žeminti, jei taip norisi, tik sugalvok ką nors įdomesnio. Na, trolis irgi neblogai buvo.

Jota       2019-03-18 16:44

esu tik trolis ant Taboro kalno.

Jota       2019-03-18 13:01

Ar tau ne gėda? Pabandyk bent pamąstyti, kaip siejasi isichazmas ir Kristaus atsimainymas ant Taboro kalno. Apie ką straipsnis?!

Išmesti reikia trolį Jotą.       2019-03-18 12:15

Ir kuo greičiau. Komentatorių taisyklės draudžia rašyti ne į temą, nes tai esamo straipsnio trolinimas.

Jota       2019-03-18 11:53

Net nustebau, kad gerų dalykų galima rasti ir bernardinuose: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-04-26-apie-dievo-gailestinguma-be-cukraus/143545
Tik aš kai ką išmesčiau arba pataisyčiau: pirmiausia nuotrauką. Straipsnis paliečia labai gilius dalykus, bet norint juos suprasti, reikia ilgos įžangos, ir teorinės, ir praktinės. Galbūt reiktų atmesti net pačią stovėseną Vakaruose, nes tik Rytuose gali vaisingai derėti isichazmas.
Bet šiaip bernardinuose klesti mišrainė: gilūs dvasiniai dalykai suplakami su dvasinėmis ligomis, pvz., brutalia ekumenine praktika, valkiojami drauge su sekuliarizmu ir liberalizmu. Ir kas iš to? Daugiau žalos nei naudos.
Blogiausia, kad bernardinuose bendradarbiauja ir ortodoksų atstovai, taip atverdami savo Bažnyčios duris ir išleisdami Šventąją Dvasią, atimdami sakralumą tam, ko negalima valkioti po visus pašalius.

Man šios dienos skaitiniai ir Evangelija       2019-03-17 21:28

veda mintį  kita linkme. Štai I-masis skaitinys prašo ženklo, Atliepiamoji psalmė “Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano:
ko man bijotis?
Viešpats gina mano gyvybę: ko man drebėti?” . Na ir II-asis liepia ” tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji!”. Tad šios dienos Evangelija man sako, kad Jėzus pasiėmęs tris pagrindinius savo mokinius, ne be reikalo jiems pasirodo su Moze ir Eliju, bei pats nušvinta šviesa taip, kad Petrui nuo to vaizdo viskas galvoje susimaišo, t.y. iš tos nuostabos nebežinojo ką sakąs. Jėzus jiems paliko labai stiprų ženklą, kurio dėka jie savo išbandymų kelionėje be Jėzaus turės vaizdingą ir stiprų išgyvenimą, ko dėka, bet kada galės remtis juo taip, lyg Jėzus yra visada su jais ir bijoti nėra ko. Tad išstovėti Viešpatyje jiems labai padėjo. Mano ir jūsų visų gyvenime Viešpats taip pat paliko tokių atramos taškų, kuriuos mes privalome pastebėti ir jais remtis ištikus sunkumams.

L. stipru: Br. Lukas Skroblas OSB (2)       2019-03-17 17:10

Iš Jėzaus kūno išsiliejusi akinanti šviesa yra sugretinama su kančios ir mirties paskelbimu. Šiuo sugretinimu norima pasakyti itin svarbi tikrovė:
kančia ir šlovė vienas nuo kito neatsiejami.
Kristus atsimainė mokinių akivaizdoje, kad pasakytų, jog mūsų nešamas kryžius neturėtų būti atsietas nuo būsimo mūsų kūno pašlovinimo ir į šlovę, į garbingą prisikėlimą galime eiti tik per kryžių. Iš debesies pasigirsta Tėvo balsas, atskleidžiantis giliausią Jėzaus tapatybę:
„Šitas mano mylimasis Sūnus, klausykite jo.“
Jis tartum sako: „Klausykite jo, žvelkite į jį, kuriame yra sutelkta
mano meilės pilnatvė, apsireiškianti ant kryžiaus.
– Pasitikėkite juo, atsispirkite pagundai grįsti savo gyvenimą
tik žmogiškais lūkesčiais,
– Atsisakykite troškimo matyti savo gyvenimą tokį, kokio galbūt norėtumėte,
– Sutikite pažvelgti savo kančiai į akis,
sutikite ją jungti su Kristaus kančia, nes Kristaus našta lengva.

Br. Lukas Skroblas OSB (1)       2019-03-17 17:01

Jėzus tikrai yra Mesijas, tačiau jo šlovė apsireikš ne žmogiškų lūkesčių būdu,
o ant kryžiaus, ir ji bus ne žmonių, ne tautos, o meilės šlovė, nes Jėzui reikės pereiti tris mažiausiai tikėtinus etapus: kančią, mirtį ir prisikėlimą.
Tačiau šis Mesijo prigimties suvokimas nieko neduoda, jei neatsiliepiame į kvietimą
juo sekti. O tam reikia dviejų dalykų:
atsisakyti noro grįsti savo gyvenimą tik žmogiškais lūkesčiais
ir sutikti paimti savo kryžių, tik savo ir jokio kito, ir tuomet sekti Jėzumi.

Nuostabus stiprybę teikiančio tikėjimo liudijimas:       2019-03-17 16:55

Teko sutikti moterį, kuri buvo itin stipriai suluošinta ligos. Abi jos kojos buvo
susuktos, paėmę už parankių ją vedė du žmonės. Kadangi ji buvo vedama į bažnyčią,
paklausiau jos, kaip ji išgyvena savo negalią. Su begaliniu įsitikinimu ji pasakė: „Jeigu mūsų Viešpats buvo suluošintas ant Kryžiaus,
tai kodėl turiu atsisakyti kentėti.“

ah1       2019-03-17 16:44

tiesa tame kad JAHVĖ  sudarė su Abramu sandorį : „Aš tavo palikuonims atiduosiu šį kraštą nuo Egipto upės iki didžiosios upės – Eufrato“. (Pr 15, 5–12. 17–18) už trimetę karvę, trimetę ožką, trimetį aviną, purplelį ir balandžiuką-„Paskirk man trimetę karvę, trimetę ožką, trimetį aviną, taipogi purplelį ir balandžiuką“ - JAHVĖ pardavė Abraomui tai kas JAHVEI nepriklausė - ten gyveno kiti žmonės, kuriuos JAHVĖ su žydais vėliau išžudė, ir naudojosi išžudytų žmonių sukurta gerove - pagal Torą Biblijoje.
Na o Jėzus pats prisipažinęs kad jis pateptas/krikštytas JAHVĖS, kad išsipildė žydų rašto žodžiai ” JAHVĖS dvasia ant manęs, nes jis patepė mane…” Lk 1,1-4, 4,1-14, po to dar yra Simonui prisipažinęs kad Šėtonas Jėzų pasiunė tai yra Jėzus dirba šėtonui, na o žydams pasakęs kad žydų tėvas velnias, žmogžudys ir melagis.
Tai va klausykite ką Jėzus kalbėjo, nes „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mt 17, 5)

Apribokime 'išmaniuosius'       2019-03-17 16:42

- tai vienas iš Gavėnios pasiryžimų, nes
‘Šiuolaikiniai prietaisai žada laisvę, bet iš tiesų sukuria priklausomybę.
Užuot saugoję praeitį, jie ją perrašo arba ištrina. Jie sunaikina tradiciją.
Užuot stiprinę žmonių tarpusavio ryšį, jie daro jį abstraktesnį ir paviršutiniškesnį. Jie skatina izoliaciją ir pakeičia tikrus santykius.’ (Christopher Check)

Palaimintasis regėjimas!       2019-03-17 14:42

Tai ir yra kiekvieno krikščionio gyvenimo ir dvasinių pratybų galutinis tikslas - išvysti ir amžinai regėti Dievą, Švenčiausiąją Trejybę, veidas į veidą
(visio beatifica).
Regėti tai, ką apaštalai anuomet išvydo ant Taboro Kalno - Nesutvertąją Šviesą.
Artintis prie Jos įmanoma tik širdį tyrinant per pagrindinės - nuolankumo - dorybės praktikavimą. Tokia savirealizacijos samprata priešinga šiandien propaguojamai.

Dėkojame maldų autorei        2019-03-17 14:12

už įkvėptus, didžiai prasmingus, su skaitiniais susietus jų žodžius.

Kur eina pasaulis?       2019-03-17 12:55

Toks vaizdas, kad dabar visame pasaulyje kaip maras plinta dvasinis aklumas.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Žmonių mažėja, biudžetas didėja, o pinigų vis labiau trūksta

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vaizdo įrašas iš akcijos Šiau­lių bul­va­ro lie­poms iš­sau­go­ti

Vygantas Malinauskas. Prie kokios civilizacijos Mindaugas prijungė Lietuvą?

Kviečiame savo parašu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų išsaugoti Vincento Lamberto gyvybę

Saulius Dambrauskas. Kova už miškų išsaugojimą tęsiasi

Linas V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį

Valdas Vasiliauskas. Ačiū partijai ir vyriausybei!

Benediktas XVI. Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai

Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

Raimondas Navickas. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Liutauras Stoškus. Kalnų parko projekto pristatymas

In memoriam. Jonas Juškaitis

Raimondas Navickas. Šakalienei pasiruošt

Ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybinį pripažinimą? Povilo Urbšio abejonės (atnaujinta ir papildyta)

Geroji Naujiena: Rinkimės tikrąjį Gyvenimą – čia ir dabar

Verta prisiminti. Pijus XII. Krikščioniškoji sąžinė asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime

Verta prisiminti. Kazys Škirpa. Kodėl mes sukilom?

Gintaras Aleknonis. Sumaišties karuselėje

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dėl Škirpos – tiesa yra kita, pone mere

Vygantas Malinauskas. Kuo skiriasi demokratija pagal JAV respublikonus ir pagal Lietuvos konservatorius?

Paremkime Irenos Vasinauskaitės peticiją „Išsaugokime brandžiąsias Šiaulių bulvaro liepas“

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius apie radikaliai pasikeitusias Tėvynės Sąjungos vertybes ir kunigų pareigą netylėti (papildyta)

Vytautas Radžvilas. Dar vienas žingsnis idėjinio-politinio TS-LKD (?) iš(si)gryninimo link

Nuo bačkos. Andrius Navickas bendrapartiečiams: šiandieniniai gebelsai bando įtikinti, kad mes nebeturime moralinio stuburo

Narystę partijoje sustabdęs Rimantas Dagys apie jam skirtas sankcijas: Tapau itin nepatogus ir nepriimtinas TS-LKD partijos vadovybei

Liudvikas Jakimavičius. Rimantas Dagys – pirmoji kregždė

Iš Valdo Benkunsko pašto. Paminklų sostinėje klausimu. Politinė poezija

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ paragino Generalinį prokurorą, išrinktąjį Prezidentą G.Nausėdą, Seimo Antikorupcijos komisiją apginti viešąjį interesą

Raimondas Navickas. Reparacijos natūra

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.