Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią! Per tyrus išveskite mūsų Dievui taką!“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 10 d. 1:59

8     

    

Geroji Naujiena: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią! Per tyrus išveskite mūsų Dievui taką!“

Tieskite Viešpačiui kelią!

„Raminkite, guoskite manąją tautą, – sako jūsų Dievas. – Prabilkite į širdį Jeruzalei ir šaukite jai, kad jos lažas pasibaigė, skola sumokėta. Ji dvigubai gavo iš Viešpaties rankų už visas savo nuodėmes“.
Balsas šaukia: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią! Per tyrus išveskite mūsų Dievui taką! Kiekvienas slėnys tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nukastas. Kur kreiva, tebūna ištiesinta, kalvota – išlyginta! Tuomet apsireikš Viešpaties šlovė, išvys ją visas pasaulis. Tikrai taip kalbėjo Viešpaties lūpos“.
Užlipk ant aukšto kalno, džiugiosios naujienos skelbėjau Sione! Galingai pakelk savo balsą, džiugiosios naujienos skelbėja Jeruzale! Pakelk, nebijok! Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas! Štai Viešpats Dievas ateis su galia, ir jojo ranka bus valdinga. Su juo štai tie, kuriuos jis užpelnė, jo priekyje tie, kuriuos įsigijo. Ganys kaip piemuo savo bandą, savąja ranka jis surinks ją. Nešios ėriukus prie krūtinės, vedžios vedekles rūpestingai“. (Iz 40, 1–5. 9–11)

* * *

Mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės

Mylimieji! Vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena. Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, bet kant¬riai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sudegs ir suskils, ir žemė su savo kūriniais sudegs. Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, kaip laukti ir ilgėtis Dievo dienos atėjimo, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio! Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisybė. Todėl, mylimieji, šito belaukdami, stenkitės tapti jo akivaizdoje nesutepti, nepeiktini ir taikingi. (2 Pt 3, 8–14)

* * *

Ištiesinkite Viešpačiui takus!

Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, gerosios naujienos pradžia, kaip pranašo Izaijo parašyta: „Štai aš siunčiu pirma tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties tau kelią. Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!’“
Taip pasirodė dykumoje Jonas. Jis krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti. Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.
Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis valgė skėrius ir lauko medų. Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“. (Mk 1, 1–8)

Antrąjį Advento sekmadienį, esame raginami ne tik viltingai laukti ir budėti, bet ir išlyginti visa, kas mūsų gyvenime kreiva ir kreipia nuo Jo, mūsų Viešpaties. Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje, kad savo širdyse, šių dienų tyruose, išgirstume Dievo žodį ir atsitiestume – atrastume Jėzų Kristų, tiesų kelią į dangiškąją Jeruzalę.

Melskimės ir už mūsų ganytojus – pašaukęs juos darbuotis savo vynuogyne, laimink jų darbus gausiu derliumi, išlaikyk juos tvirto tikėjimo, duok, kad palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, jie drąsiai skelbtų Tavo žodį ir atkakliai ieškotų Tavo Tiesos.

Prašome Tavo gailestingumo ir tiems mūsų broliams, seserims, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, kenčia nuo karų ir bado, skurdo ir nevilties, yra piktojo puolami ar Tavęs dar nepažinę jaučiasi vieniši – teneapleidžia jų ir mūsų visų palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio ryžtas patikėti Gerojo Ganytojo vedimu net ir tada, kai, atrodo, nebėra vilties.

Užtarimo maldoje prisiminkime ir šio pasaulio valdančiuosius – kad ir jie rastų savy drąsos ieškoti Tėvo valios ir Jo taikos, kad atmetę nevilties kultūrą, eitų į pasaulį dalytis Įsikūnijusio Žodžio džiaugsmu.

Duok, kad daugiau nė vienas nepasijustume savo tėvų žemėje nereikalingas, vienišas ar atstumtas, kad niekam nė mintis nekiltų ją apleisti, o jau išvykusieji ir vėl namo sugrįžtų, kad Tavo sutelkti ir laiminami kurtume Lietuvą Tiesoje.

Dieve, laimink mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, pastangas ištiesinti, kas kreiva, užlyginti, kas duobėta – visa, kas mus skiria nuo Tavęs ir artimo, kad laukdami „naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Pt 13) ir Šventosios Dvasios sustiprinti įveiktume susiskaldymus ir mūsų gyvenimas liudytų mūsų žodžius. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Arnoldas Valkauskas. Kodėl gyvenam dykumoj

 

* * *

Giovanni Giorgianni SJ. Taisykite kelią

Tai Jėzaus pirmtako, Jono Krikštytojo, raginimas, atsiliepiantis į giluminį žmogaus poreikį – teisingumo poreikį. Jis sako: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!

Šie žodžiai skamba kiekvieno lūpose ir širdyje, tai dejonė dėl pasaulyje vykstančių negerovių: viskas nesiseka; negera vyriausybė, valdžia, darbas, draugystės, finansai, šeima. Kiekvienas norėtų, kad viskas būtų gerai, ir ieško išeities – priima politinius, socialinius ar techninius sprendimus, mėgina pertvarkyti institucijas. Gerai, bet čia kyla didelė rizika: kas stato ant smėlio, be tvirto pagrindo, pamiršta, kad norint keistis visų pirma reikia būti žmogumi, turinčiu savo troškimų, įsitikinimų, vertybių, ir kad egoizmą reikia pakeisti dosnumu, sugedimą – garbingumu, malonumų ir savo teisių ieškojimą – pareiga darbuotis dėl bendro gėrio, religinį abejingumą – krikščioniško gyvenimo praktikavimu. Ir tai tinka kiekvienam.

Taisykite takus Viešpačiui, sako Krikštytojas, tuos takus, kuriais turi eiti Viešpats, kad skleistų savo malones, kad atvestų sutrikusią žmoniją į tikėjimo vienybę, meilę ir viltį. Viešpats nori tiesaus, sąžiningo, tikro kelio. Skausminga matyti, kaip dažnai žmonės iškraipo žodžių prasmes savo naudai, kaip nesilaiko pažadų ar duoda juos siekdami naudos, norėdami pasipelnyti, siekdami piktavališkų tikslų, o paskui net nenori pasižiūrėti kitam į akis, kad nebūtų priversti keistis; sako netiesą, visų pirma savo pačių atžvilgiu, norėdami išlaikyti „ramią“ sąžinę. Ištiesinkite takus, gyvenkite pagal teisingumo ir garbės reikalavimus – tai raginimas, kuris skirtas kiekvienam, valdomam daugybės pagundų, ypač – visiems būdingos klaidingos nuostatos, jog globaliu blogio plitimu galima pridengti kiekvieną atskirą blogio apraišką – atseit taip daro visi – ir taip pateisinti savo netinkamą elgesį.

Ar yra išeitis?

Kiekvienas mėginimas taisyti padėtį, paremtas žmogiškomis pastangomis, net ir siekiant to nuoširdžiai, lieka neveiksmingas, nes negali pasiekti sąžinės gelmių ir jos perkeisti. Reikalingas Kitas, kaip sakė Krikštytojas: galingesnis, kuris krikštija Šventąja Dvasia. Tai Kristus, kuris gali atnaujinti žmoniją iš vidaus, kai ši atsiveria jo malonei. Jis krikštija Dvasia – tai perkeitimas, įvykstantis sielos gelmėje. Dvasia suteikia jėgų atgimti. Kristus išlaisvina iš nuodėmės, atgaivina, sutvirtina draugystę tarp nuodėmingo žmogaus ir Dievo, atnaujina ryšius tarp pačių žmonių. Kristus yra mūsų išgelbėjimas, kuriam patikime save ir savo giliausius troškimus.

Tačiau labiausiai liūdinantis mūsų laikų nusistatymas yra įsiviešpatavęs abejingumas dieviškumui. Krikščionybei gimus, buvo aiškus skirtumas tarp jos siūlomo gyvenimo ir tuo metu viešpatavusio sugedimo, todėl tarp susižavėjusių žmonių sparčiai plito dangiška žinia, vertybės ir viltis. Pražydus kankinystei ir šventumui, pagoniškas pasaulis tapo krikščionišku.

Šiandien pasaulis lieka abejingas krikščionybei. Po dviejų tūkstančių metų žmonijos istorija nebenori dieviškos paramos. Tai nereiškia, jog Dievas tapo silpnas. Jo malonė visuomet yra laiminanti ir gydanti. Dievas gali, kaip kad sakė pranašui Ezekieliui, suteikti gyvenimą net išdžiūvusių kaulų laukui. Tačiau Jam reikia bendradarbiauti su žmonėmis, ir pirmas veiksmas čia turėtų būti dėmesys nežemiškiems dalykams. Kaip gali matyti tas, kuris užmerkia akis? Kaip galima išgelbėti tą, kuris spardosi, kad tik nebūtų nukeltas nuo savo paties namo griuvėsių?

Būti dėmesingiems Dievui, kuris mus kviečia ir nori išgelbėti, – pirmoji mūsų pareiga. Sunkumų kyla, kai Dievas nori išvaduoti žmogų iš nuodėmės, tuo tarpu žmogus nelaiko nuodėmės tuo, iš ko jį reikėtų vaduoti. Būtent dėl to Kristus atėjo į pasaulį, kentėjo ir mirė, tačiau žmogus dažnai nenori apleisti savo įpročių, pomėgių, pats įkalina save savo prisirišimuose ir lieka kurčias Dievo kvietimui.

Būkim budrūs: atmesdami malonę nepadarome žalos amžinybės Viešpačiui, tačiau užsitraukiame nemalonę, kuri atsisuka prieš mus. Paklausykime Krikštytojo kvietimo, kurį Bažnyčia kartoja: ištiesinkite takus, kad Viešpats galėtų ateiti. Tai reiškia: atleiskite įžeidimus, palikite apmaudą, nutraukite nuodėmingus ryšius, pakeiskite darbo būdą, jei jūsų darbas neneša vaisių, atitaisykite padarytą blogį. Pasirinkite nuoširdų, tiesų kelią pasitikdami ateinantį Kristų, kuris dovanoja amžiną išganymą.

Vertė Dalia Žemaitytė

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Klausimas egzorcistui A. Valkauskui       2017-12-15 10:30

Visa krikščioniškoji visuomenė laukia užgimstant Kristaus, Mesijo, žmonijos Išganytojo. Tačiau mūsų “vyresnieji broliai”, kaip juos vadina kai kurie Bažnyčios atstovai, laukia ateinant mošiacho, apie kurį Maskvos rabinas B. Lazaras neseniai pasakė, jog “Rebė gyvas tikrąja to žodžio prasme ir turi apsireikšti kiekvieną minutę”. Kas, Jūsų manymu, tai galėtų būti? Nejau Kristus? Būkite toks malonus, paaiškinkite Lietuvos katalikams šį reiškinį,  kurio nevalia nutylėti, nes jis per daug svarbus.

Kun. Roberto Urbonavičiaus homilija       2017-12-10 20:30

Duoti tikrų atsivertimo vaisių ypač kviečiami mes, kurie laikome save esančiais teisingoje pusėje. Mes lankome bažnyčią sekmadieniais, penktadieniais pasninkaujame, einame mėnesinės išpažinties, skaitome Šv. Raštą ir kitą dvasinę literatūrą, priklausome maldos grupelei ar bent lankomės dvasiniuose renginiuose, buvome jei ne Šventoje Žemėje, tai tikrai Šiluvoje. Atsiversti reikia jiems – tiems, esantiems kitoje pusėje. Jiems reikia atgailauti, taisytis, keistis.
O ką mes? Mes juk nevagiame, nežudome, nepaleistuvaujame, nieko blogo nedarome… Šitaip mąstydami, mes irgi galvojame, kad mūsų priklausymas Bažnyčiai, praktikų ir Įsakymų išpildymas mus išganys. Ar, tiesą sakant, jau išganė – nors nedrįstame to sau pripažinti, tačiau tikrai slapta manome, kad jau esame saugūs.
Taip, esame teisingame kelyje, kuris veda į Išganymą, tačiau tai tik kelias, kuriuo reikia keliauti, kad pasiektume tikslą – Amžinąjį gyvenimą. Mūsų nuosavas teisumas mūsų neišgelbės, mus išgelbsti tik Kristus, Jo Auka ir Malonė.

Meilės jėga       2017-12-10 18:58

Meilė tai noras daryti gers darbus - jei visi norės daryt gerus darbus - sužydės ir dykma, nereikės nei dievo.

Te meilė būna aukščiausias jūsų tikslas 1 Kor 14,1       2017-12-10 17:50

Tai kas yra ta meilė? Kaip išsiaiškinti, ar tikrai ką nors mylite?
Pateiksiu keletą paprastų praktinių klausimų. Ar jūsų meilė kantri? Ar ji žiūri kito naudos? Ar lytinio pasitenkinimo troškimą ji gali atidėti iki vestuvių? Patirtis byloja, kad tikros meilės kantrybė yra neišsemiama. Tikra meilė nesiekia įsitvirtinti, nedrasko akių, nedemonstruoja savo teisių, nereikalauja privilegijų. Tikra meilė visuomet pirmiausia galvos apie artimą. Biblija sako, kad ji „neieško savo naudos“. Tikra meilė niekada nelinkės mylimajam pikto. Ji nebus įtari,
bet palaikys, parems, įkvėps. Tikra meilė visa pakelia. Jos niekas neužgesins
ir nesusilpnins. Ji yra lyg uola, inkaras, pamatas ateičiai.
Milijonai žmonių kėlė sau tuos paprastus klausimus. Psichologai, psichiatrai ir santuokos konsultantai yra patvirtinę tų meilės savybių pagrįstumą.
Pirmą kartą tokį meilės apibrėžimą prieš 2000 metų pateikė žmogus, vardu Paulius. Savybės išvardytos Pirmo laiško korintiečiams 13 skyriuje. Tai bene gražiausias meilės apibrėžimas, kokį apskritai galima rasti. BILLY GRAHAM

Būdas, kuriuo Jėzus apželdins dykumą,        2017-12-10 17:36

yra krikštas Šventąja Dvasia. Dievo Dvasia yra meilė, vienintelis „lietus“,
kuris gali sustabdyti dvasinį „dykumėjimą“ mūsų planetoje:
„Apipilsiu vandeniu ištroškusią žemę, srovėmis sausumą palaistysiu; išliesiu savo dvasią ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavųjų vaikų.
Jie sužels it žolė, kaip gluosniai paupiuose“ (Iz 44, 3–4).

Evangelistui Morkui Jėzus        2017-12-10 15:30

yra Izraelio lauktasis gelbėtojas, Mesijas. Tačiau Jėzus draudžia mokiniams viešai tai skelbti. Net piktosioms dvasioms Jėzus liepia tylėti. Per visą Morkaus evangeliją Mesijo slėpinys pasitinkamas tyla. Tik Velykos nutraukia Jėzaus asmenį gaubiančios paslapties šydą. Tuomet ir jo mokiniai išpažįsta Jėzų kaip Dievo Sūnų, nors prieš tai jie šito nesuvokė. Jėzaus žemiškoji veikla, jo žodžiai ir darbai Morkaus evangelijoje yra tarsi paslėpta epifanija. Tik Prisikėlusysis galutinai atskleidžia, kas jis yra. Tuo prasideda tikroji Evangelija, atstovaujanti pačiam Jėzui, sudabartinanti Jėzų laike ir erdvėje. Nenuostabu, kad Evangelijos skelbėjai nuo tada persekiojami.

Morkaus parašyta knyga        2017-12-10 15:28

yra tiesiogine prasme „Evangelijos pradžia”. Morkus pradeda pirmąsias eilutes žodžiais: „Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, gerosios naujienos pradžia” ne tam, kad skaitytojas žinotų, jog tai knygos pradžia; tai akivaizdu ir be specialaus pabrėžimo. Evangelisto Morkaus mintis ta, kad dabar, jam rašant, iš tikrųjų prasideda Evangelija. Tai, kas surašyta jo knygoje, yra pradžia. Morkaus knyga baigiasi Velykų įvykiu. Tačiau būtent tai nėra Jėzaus darbo pabaiga, o tik pradžia. Prisikėlęs Jėzus nuolat lieka tikinčiųjų bendruomenėje. Jėzaus prisikėlimu prasideda išganymo žinos skleidimas, Jėzaus mokslo skelbimas visoms tautoms.

va va       2017-12-10 13:39

dykumų žmonių religija negali būti priverstinai taikoma miškų ir žemdirbių kraštui. Miškų ir žemdirbių krašto žmonės gyvena pagal šviesos ritmą; ten kur miškai ir žemdirbiai ten gamta, ten kur gamta ten gamtos dėsnių mokomasi iš  gamtos. Žydai buvo uždaryti dykumoje keturiasdešimčiai metų kad nematytų gamtos, gamtos dėsnių, išmirtų tie kurie žinojo gamtos dėsnius ir vietoj gamtos dėsnių gavo naują religiją - programą - kitas tautas padaryti savo tarnais per palūkaninkavimo ir pinigų skolinimo programą  Adanajaus/ JAHVĖs/ VIEŠPAČIO pagal ST.
O kad pagoniai nesipriešintų  Adanajaus/ JAHVĖs/ VIEŠPAČIO programai pagonims atėjo Jahvės tarnas Jėzus apipiltas aliejumi žydų karaliaus titului ir atnešė programą - mylėti priešus tame tarpe ir žydus ir nesipriešinti - gavus per vieną veidą atsukti kitą.
Moralas: miškų ir žemdirbių kraštas tikėdamas dykumų krašto žmonių dievu ir atnešta dykumų žmonių tvarka pats taps dykuma -  pagal gamtos dėsnį panašus traukia panašų. Bus kaip su Gedimino kalnu.

 


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.