Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Parodykime tikrų atsivertimo vaisių!

Tiesos.lt redakcija   2019 m. gruodžio 8 d. 7:42

85     

    

Geroji Naujiena: Parodykime tikrų atsivertimo vaisių!

Teisingai jis teis mažuosius

Iš Jesės kelmo išaugs atauga, iš jo šaknies išdygs atžala. Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia: išminties ir supratimo dvasia, patarimo ir tvirtumo dvasia, pažinimo ir maldingumo dvasia. Jis bus kupinas Viešpaties baimės dvasios. Jisai ne pagal išorę teis, ne pagal nuogirdas spręs. Teisingai jis teis mažuosius, nešališkai spręs šalies vargdienių bylas. Savo lūpų lazda jis ištiks smurtininką, burnos kvėpimu užmuš piktadarį. Teisingumas – jo klubų diržas, ištikimybė – jo strėnų juosta. Tuomet šalia vilko patilps ėriukas, leopardas gulės prie ožiuko. Drauge ganysis veršis ir liūtas, juos sergėti galės mažas vaikas. Karvė draugaus su loke, kartu atsiguls jų jaunikliai. Liūtas ės šiaudus, kaip jautis. Kūdikis žais prie žalčio lindynės, vaikas galės kišti ranką į gyvatės urvą. Visame mano šventajame kalne nevyks nieko pikta, nebus nusikaltimų, nes šalis bus pilna Viešpaties pažinimo, kaip vandens pripildyta jūra. Tą dieną Jesės šaknies atžala stos ženklu tautoms. Juo vilsis pagonys. Garbinga bus jo buveinė (Iz 11, 1–10).

* * *

Klestės jo dienomis teisingumas, gražiausia ramybė per amžius

O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
kad jis valdytų savo tautą kaip dera,
būtų teisingas tavo vargdieniams.

Klestės jo dienomis teisingumas,
gražiausia ramybė – kol švies padangėj mėnulis.
Jis viešpataus nuo Jūros lig Jūros,
nuo Upės ligi žemės skritulio krašto.

Jis juk vaduos pagalbos maldaujantį vargšą,
tą nelaimingą, kuriam nepadeda niekas.
Jis gailės vargšo, beturčio
ir savo varguoliams gelbės gyvybę.

Palaimintas bus jo vardas per amžius,
kolei saulė švies – bus jis šlovingas.
Per jį palaimą atras visos gentys pasaulio,
turės visos tautos jį šlovint (Ps 71, 1–2. 7–8. 12–13. 17).

 

* * *

Kristus išganys visus žmones

Broliai! Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties. Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu, kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą. Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei. Aš sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnas dėl Dievo teisumo, kad patvirtintų protėviams suteiktus pažadus ir kad pagonių tautos šlovintų Dievą už jo gailestingumą, kaip parašyta: „Pagonių tarpe išpažinsiu tave, tavo vardui giedosiu“ (Rom 15, 4–9). 

 

* * *

Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė

Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“.
O jis buvo tasai, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“
Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jo maistas buvo skėriai ir lauko medus.
Tuomet pas jį ėmė rinktis Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir visa Pajordanė. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.
Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių krikštytis, Jonas juos barė: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Parodykite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nebandykite ramintis: ‘Juk mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį.
Aš jus krikštiju vandeniu, kad atsiverstumėte, bet po manęs ateis galingesnis už mane – aš nevertas jam nė kurpių nešioti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė, ir jis išvalys savo kluoną. Kviečius sugabens į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“ (Mt 3, 1–12).

 

* * *

Šiandien, gruodžio 8-ąją, Bažnyčia švenčia ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę. Junkimės į šią maldą Šv. Pijaus Pietrelčiniečio žodžiais:

Malda į Nekaltai Pradėtąją Mergelę
O Motina, įliek į mane tos meilės, kuri tavo širdyje degė tavajam Sūnui.
Aš, silpnas žmogus, žaviuosi tavo Nekalto Prasidėjimo slėpiniu ir karštai jo trokštu.
Nutyrink mano širdį, kad galėčiau labiau mylėti Dievą, išskaistink mano dvasią, kad ji galėtų kilti į Jį kontempliuoti, Jį garbinti ir Jam tarnauti dvasia ir tiesa.
Nutyrink mano kūną, kad jis taptų tabernakuliu, labiau vertu priimti Jį, ateinantį į mane Eucharistijoje.

 

* * *

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje:
Nekaltoji Marija, Dievo Motina, visų malonių tarpininke, vesk mūsų tautą pas savo Sūnų, padėk ištiesinti Jam takus, suteik išminties įveikti susiskaldymus. Tegul Dievo Žodžio šviesa apšviečia mūsų proto ir širdies sutemas, kad semtumės iš Jo Kryžiaus vilties ir ryžto iš savo suklupimų keltis. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Tik žvilgsnis į Dievą per Jėzų duoda mums tikrą taiką ir ramybę

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Misija – taisyti Viešpačiui kelią
Antrojo Advento sekmadienio homilija

Evangelijos pasakojimas (Mt 3,1–12) nukelia mus į Jėzaus laikų Judėją. Joje šeimininkavo žydų nekenčiami okupantai, kurie lupo mokesčius ir negailestingai slopino bet kokį laisvės pasireiškimą.

Vieną dieną per Judėją nuvilnijo žinia apie dykumoje pasirodžiusį vyrą, skelbiantį apie prisiartinusią dangaus karalystę. Greitai apie šį laisvės šauklį susibūrė būrys klausytojų; kupranugario kailiu vilkėjęs vyras kalbėjo ne apie išsivadavimą iš romėnų, bet apie prisiartinusią Dievo karalystę ir kvietė atgailauti.

Jonas Krikštytojas tvirtino, kad į dangaus karalystę galima įžengti tik atgailos keliu. Žydams nelengva buvo suvokti, kokia bus ta karalystė, bet viena buvo aišku – joje neliks neteisybės ir nekenčiamų romėnų.

Mes žinome, apie kokią Dievo karalystę kalbėjo Jonas Krikštytojas, pasitikęs prie Jordano atėjusį Jėzų ir parodęs jį žmonėms: „Štai Dievo Avinėlis“ (Jn 1, 36).

Advento liturgija kviečia mus pasiruošti Jėzaus atėjimo į žemę paminėjimui. Kviečia Jono Krikštytojo žodžiais: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“ (Mt 3, 2).

Ką reiškia kvietimas atsiversti? Tai kvietimas keistis į gera. Šį kvietimą įvykdome pašalindami iš širdies nuodėmes ir visa savo būtimi atsigręždami į Dievą.

Mes pilnai atsigręžiame į Dievą tik tuomet, kai Jo valia mums tampa svarbesnė už viską, kai jos ieškome visais savo darbais bei siekiais. Šitai pasiekiame tik tuomet, kai klausomės sąžinės balso.

Atkreipkime dėmesį, ką Jonas pasakė fariziejams ir sadukiejams, kurie taip pat atėjo prie Jordano ir prašė krikšto. Jonas matė jų veidmainystę, todėl aštriai juos subarė: „Angių išperos [...]. Duokite tikrų atsivertimo vaisių!“

Prieš žmones galima veidmainiauti ir jie gali to nesuprasti, bet Dievas mato mūsų širdis. Todėl Advento metu reikia rimtai dvasiškai atsinaujinti ir prašyti Dievo pagalbos, kad šv. Kalėdas švęstume kaip ištikimi Jėzaus draugai.

Advento pradžioje švenčiame Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę. Bažnyčia mums rodo Nekaltai Pradėtosios pavyzdį ir kviečia mus būti tokius, kokia buvo Marija, nuo Nazareto iki Golgotos išsaugojusi ištikimybę Dievui; nė mažiausias nuodėmės šešėlis neužtemdė jos sielos.

Per Adventą esame raginami daugiau laiko skirti dvasiniams dalykams – gerai religinei knygai, Šventajam Raštui, o jei yra galimybė – dalyvauti adventiniame susikaupime – rekolekcijose. Neturint šios galimybės, tinka paskirti šiek tiek laiko pasižvalgyti po savo dvasinę būseną. Pasitikrinti, kas mums svarbiau: Dievas ar turtas? Koks mūsų santykis su žmonėmis: esame savanaudžiai ar sugebame daryti gera, pastebėdami silpniausius? Kam leidžiame formuoti mūsų dvasią: televizijai, internetui ar Dievo žodžiui? Ar suklydę gebame nusižeminti ir pripažinti savo klaidas?

Kai Dievo link mes žengiame nors ir mažą žingsnį, Jis nelieka skolingas ir šimteriopai apdovanoja savo malonėmis. Tepadeda Dievas šio Advento ir Šv. Kalėdų šventėse pajusti savo malonių gausą.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Evangelijos skaitinius komentuoja       2019-12-14 11:41

Kun. Nerijus Pipiras, Bernardinai.lt. Kaip pasirengti Dangaus karalystei? Kokie ženklai ją turi apreikšti? Tai klausimai, kurie kilo ne tik mokiniams. Tai visos žmonijos būties klausimai, kuriuos vienaip ar kitaip žmogus užduoda.

Natūralu, kad atsakymų į šiuos klausimus ieškoma apmąstant istorinį kontekstą, pasitelkiant pranašus. O ką jie pasakys šiuo svarbiu ieškojimų momentu.

Buvo tikėta, kad prieš Dievo karalystės pradžią vėl nusileis pranašas Elijas, jis atkurs teisingą santykį su Dievu. Taip sakant, paskelbs Dievo karalystės pradžią.

Jėzus, atsakydamas į šį, fundamentinį, klausimą, užduotą mokinių, nurodo kiek kitokią įvykių eigą. Jis nepaneigia vadinamosios Elijo misijos, tačiau pabrėžia, kad ji jau įvykusi, ir žmogus tiesiog jos neperskaitė. Arba vyksta.

Taigi, skaitykime laiko ženklus. Kartu ir patys nepamirškime savo rankų tiesti į Viešpatį Jėzų Kristų. Į Tą, kuris ateis. Juk Jonas Krikštytojas, kurio siluetą mokiniai atpažįsta Jėzaus kalboje, visa savo esybe buvo pasinėręs į Ateinantįjį. Ja užsikrėsti turime ir mes.

Taigi, per adventą nepamirškim Dangaus karalystės. Nepamirškim ir to, kad esame būtent jos piliečiai ir ambasadoriai savo broliams bei seserims.

Evangelijos komentaras       2019-12-14 11:38

Komentuoja Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF, Bernardinai.lt. Labai liūdnai skamba Jėzaus įspėjimas, kad Dievo ženklų buvo – bet jie padarė su jais, ką norėjo. Viena vertus, tai didelė atsakomybė – atpažinti Dievo kvietimą, Jo ženklus, ypač provokuojančius, kurie nėra man įprasti. Neužkirsti kelio Dievui veikti – per mane ir kitus, net jeigu toks veikimas neįprastas, išvedantis iš kasdienio komforto, naujas. Kita vertus, tai iššūkis gebėti priimti Dievo galybę, neapriboti Jo veikimo.

Ką darau su Dievo įkvėpimais mano širdyje – su kvietimu skirti laiką maldai dabar, su kvietimu ugdyti save ir augti, su iššūkiu būti ir kurti santykius su nepatogiais žmonėmis, su širdyje kirbančiu troškimu jautriai reaguoti į socialinę neteisybę, su raginimu dalintis tikėjimu su jo nepažįstančiaisiais? Ar drįstu atsiliepti, išeiti iš savo saugumo zonos, patirti pažeidžiamumą, ar padarau, ką aš noriu – kaip patogiau, saugiau, įprasta? Kai atpažįstame, kad neatsiliepėme į tokius Dievo kvietimus, tai sukelia daug liūdesio ir nusivylimo savimi. Bet Dievas nenusivilia – Jis kviečia vėl ir suteikia progų. Juk nesugadiname dalykų nepataisomai – Dievas juos (ir mus) taiso kartodamas savo meilės ženklus.

Esu girdėjus sakymą, kad turėčiau norėti, ko Dievas nori (dėl savo pasirinkimų). Kadangi supratau, kad neretai aš ir Dievas norime skirtingų dalykų, ėmiau melstis: „Norėt norėt, ko Jėzus nori.“ Šiandien esame kviečiami klausytis savo širdies gelmių, iš jų kylančių troškimų – nes jie sutampa su Dievo troškimais, su Jo palinkėjimais man.

Šeštadienio Evangelija       2019-12-14 6:11

(Mt 17, 10–13)

  Mokiniai paklausė Jėzų: „Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?“
  Jis atsakė: „Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atstatyti. Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus“.
  Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją.

Šeštadienio Dievo Žodžio       2019-12-14 6:10

Psalmė (Ps 79, 2–3. 15–16. 18–19)

    Pastatyk mus, o Dieve, ant kojų!
    Tenušvinta veidas tavasis, ir mes išgelbėti būsim!

  O Izraelio ganove, atidžiai paklausyki!
  Tavąjį sostą laiko sparnai cherubinų.
  Pakilk su didžiąja savo galybe,
  ateik mūsų vaduoti!

  Dangaus kariuomenių Dieve, sugrįžki,
  pažvelk iš dangaus, pasižiūrėki
  ir aplankyk šitą vynmedžių sodą!
  Globok jį – tavo rankų sodintą,
  atžalą – tavo užsiaugintą.

  Numylėtiniams savo ranką ištieski,
  žmonėms, tavo ugdytiems.
  Mes jau nuo tavęs nebesitrauksim:
  gyvybę išsaugoki mums,
  ir mes šlovinsim tavo vardą.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 3, 4. 6)
Aleliuja. – Taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite jam takus!
              Visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.  Aleliuja.

Šeštadienio Dievo Žodžio       2019-12-14 6:08

Skaitinys (Sir 48, 1–4. 9–11)

  Elijas – tai pranašas, ugniai prilygęs:
  jo žodžiai liepsnojo lyg deganti krosnis.
  Jis atnešė badą vaikams Izraelio,
  jo įkarščiu smarkiai mažėjo jų skaičius.
  Jis, Viešpaties lieptas, jiems dangų uždarė
  ir triskart ant žemės nukrisdino ugnį.
  Sau pagarbą didžią sukėlei, Elijau,
  ir kas tau prilygtų, galėtų didžiuotis!
  Su audra į viršų buvai tu pakeltas,
  tave skaisčios liepsnos į dangų lydėjo.
  Kaip tvirtina Raštas, esi pasirengęs,
  laikams besibaigiant, rūstybę gesinti,
  vaikams sugrąžinti jų protėvių širdį,
  Jokūbo gentis, jų gretas atstatyti.
  Laimingas tas būtų, tave kas išvystų:
  toksai ir numiręs gyventų per amžius.

Tikrai taip.       2019-12-13 13:38

Mes gyvename priekaištais kitam, bet ne sau pačiam. Norime keisti kitus, bet ne save pačius. Pamirštame auksinę taisyklę, “jei nori pakeisti pasaulį - keiskis pats”. Taip mes kuriame “nuosavą” dievą ir visiškai netikime savo Kūrėju.

Evangelijos komentaras       2019-12-13 13:33

Evangeliją komentuoja Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF, Bernardinai.lt. Kartais galvoju, kiek darbų sąrašų Dievas gauna – nurodymų, ką ir kaip turi padaryti. Ir kiek sulaukia pretenzijų, reikalavimų, skundų – kaip paslaugų teikėjas nepatenkintų klientų atsiliepimų.

Didžiausia kliūtis būti su Dievu, gyventi Dievo Akivaizdoje yra ne mano ydos, silpnumas, nuodėmės tikrovė, o įsišaknijęs ir nepalaužiamas mano žinojimas, KAIP Dievas turi veikti ir KOKS Jis gali būti. Neretai ir nemažai pastangų dedame, kad sukurtume tam tinkamas sąlygas – tam tikra prasme „priverstume“ Dievą apreikšti save taip, kaip mums priimtina. Sunku atsisakyti įprastų modelių – jie teikia saugumo. Dievo Žodis kviečia palikti Dievui laisvę veikti kūrybingai. Esame kviečiami turėti atvirą širdį atpažinti neįprastą Jo veikimą, priimti Jį ne tokį ir galbūt ne ten, kur tikimės. Atpažinti Dievo įkvėpimus pasikartojančiuose konfliktuose, susidūrimuose su asmenimis, kurių gyvenimo būdas trikdo, iššūkiuose.

Dievo Žodis kviečia turėti laisvą širdį – neprisirišti prie įvaizdžių ir išraiškų. Jei galiu melstis, bendrauti, apsiriboti tam tikrais būdais, tai rodo mano ribotumą, mano siaurumą – bet ne Dievo. Esame kviečiasi leisti Jam „praplatinti“ mūsų siaurumą, praverti daugiau durų ir langų, per kur galėtų plūsti Jo malonė – ir mums, ir kitiems.

Penktadienio Evangelija       2019-12-13 5:51

Evangelija (Mt 11, 16–19)

  Jėzus kalbėjo minioms:
  „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neverkėte…’
  Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo: ‘Jis demono apsėstas’. Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Ir vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais“.

Penktadienio Dievo Žodžio       2019-12-13 5:50

Psalmė (Ps 1, 1–4. 6)

  Kas tavim, Viešpatie, seka, turės gyvenimo šviesą.

  Laimingas, kuris neklauso piktų patarimų,
  nestoja į paklydėlių kelią,
  nesėdi su nepraustaburniais.
  Viešpaties mėgsta Teisyną,
  mąsto jį dieną ir naktį.

  Jis – kaip tas medis, prie upelio sodintas,
  duos gerą derlių, metui atėjus,
  nevysta jo lapai;
  visi darbai jo sėkmingi.

  Ne taip su bedieviais, ne taip!
  Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
  Į teisiųjų gyvenimo kelią Viešpats žiūri maloniai,
  o kelias bedievių į pražūtį veda. 

.............

  Aleliuja. – Viešpats ateis, tad skubėkime jo pasitikti.
              Jisai – taikos kunigaikštis. –  Aleliuja.

Penktadienio Dievo Žodžio       2019-12-13 5:48

Skaitinys (Iz 48, 17–19)

  Štai ką sako Viešpats, tavo išgelbėtojas, Izraelio Šventasis:
  „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave moko, kas tau į gera, ir veda keliu, kuriuo turi eiti. O, kad būtumei klausęs mano įsakymų! Tuomet tavo laimė būtų buvusi kaip upė, ir tavo gerovė – kaip jūros bangos. Tavo palikuonys būtų buvę gausingi kaip smiltys, ir tavo atžalos – kaip smėlio grūdeliai. Nebūtų iš mano akių jūsų vardas išnykęs, nebūtų išdilęs!

Dangaus karalystė       2019-12-12 20:44

Dievas skelbia parduodąs Dangaus karalystę. (...) Kiekvienam nusipelniusiam joje karaliauti išsipildys visa, ko jis panorės danguje ir žemėje. O to, ko jis nenorės, neįvyks nei danguje, nei ant žemės. Tarp Dievo ir tų, kurie ten bus, taip pat ir tarp jų pačių bus didelė meilė, visi mylės vienas kitą kaip save pačius, tačiau Dievą - labiau nei save.  Ir štai kodėl: ten niekas nenorės nieko kito , kaip tik to, ko norės Dievas; o to ko norės bent vienas, to norės ir visi; to, ko norės vienas arba visi, taip pat norės ir Dievas. Štai dėl ko ir išsipildys tai, ko kiekvienas norės: asmeninis ar su visais kitais, su bet kuriuo kūriniu ar pačiu Dievu susijęs troškimas. Šitaip ir jie visi vienas po kito įžengs į tobulą karaliavimą, nes išsipildys tai, ko kiekvienas norės. Visi, susivieniję su Dievu, bus vienas karalius ir tarsi vienas žmogus, nes visi norės vieno dalyko ir išsipildys tai, ko jie norės. Štai kokią prekę Dievas iš dangaus aukštybių skelbia parduodąs.
  Jeigu kuris nors paklaustų, už kiek, tokiam atsakysim: jam nereikia žemiškų pinigų, (...) jis neieško nieko kito, kaip tik meilės, be kurios jis neprivalo nieko duoti. Taigi duok meilę ir pasiimk karalystę. (...) Jeigu nori būti karalius danguje, mylėk Dievą ir žmones taip, kaip tau pridera, ir pelnysi būtitas, kas trokšti. Šv. Anzelmas Kenterberietis. “Magnificat”

Sakykime TAIP viskam kas gera!! :)       2019-12-12 19:37

Rožinis, jis man teikią neapsakomą... hmm.. JĖGĄ :D vienas dalykas yra melstis bendruomenėje, o kitas vienam einant gatve ir ypač, kai pasineri ir nebesugebi suvaldyt lupų, tada jau meldiesi pakankamai garsiai, kad atkreiptum dėmesį :D dabar prisiminiau vieną nutikimą.. kartą tranzavom iš Baltriškių su draugu ir kažkaip įprasta (mes abu tikintys) melstis. pradėjom kalbėti rožinį, stotys galvojom patys, pradedant nuo: “Dieve duok nors truputėli saulės”, baigiant “niekas nestoja”. stovėjom 1,5h (o buvo tikrai šalta) ir kalbėjom rožinį. sustojo mašina, o ten jauna pora. buvo labai linksma matyt jų reakciją, kai pabaigėm rožinio stotį mašinoje smile po to jie jau nieko nebesakė...

Taip       2019-12-12 16:26

Tikrai grazi Visuotines Kataliku Baznycios svente,minint Gvadalupes Viespaties Motina- visos baznycios mokytoja ir zmonijos uztareja.Ji gi tikrai Naujoji Ieva Dievo paslaptingai apsaugota nuo prigimtines nuodemes,Viespaties graziausias ir tyriausias sukurtas malones indas

///“Rožinio palaiminimai”/ 1. Nusidėjėliams atleidžiama. 2. Atgaivinamos ištroškusios sielos. 3. Tie, kurie yra sukaustyti-pančiai sutraukomi. 4. Tie, kurie verkia, randa laimę 5. Tie, kurie gundomi, randa ramybę. 6. Vargšai randa pagalbą. 7. Tikejimas atnaujinamas. 8. Tie, kurie neišmano, yra pamokomi. 9. Gyvieji išmoksta įveikti pasididžiavimą. 10. Mirusiųjų (Šventųjų Sielų) skausmai palengvėja. /“Rožinio sakymo nauda”/1. Tai pamažu suteikia mums puikų Jėzaus Kristaus pažinimą. 2. Tai suteikia mums pergalę prieš visus savo priešus. 3. Tai palengvina dorybės praktiką. 4. Tai mus uždega meile Viešpačiui. 5. Tai mus praturtina malonėmis ir nuopelnais. 6. Tai mums suteikia tai, ko reikia, kad sumokėtume visas skolas Dievui ir artimui.///
“Niekas negali nuolat gyventi nuodėmėje ir toliau melstis rožinį: arba žmogus atsisako nuodėmės, arba atsisako rožinio “. ~ Vyskupas Hugh Doyle’

Štai taip,       2019-12-12 11:33

Šv. Mergelė Marija, tame apsiauste paliko meksikietės moters atvaizdą. Taip ji pasiliko visiems laikams, meksikiečių tautos motina. Šioji tauta negalėjo Jėzaus priimti, bet, štai, su Savo Motinos pagalba, Jėzus apsigyveno ir šioje tautoje.

Šiandien minime Gvadalupės Dievo Motiną.       2019-12-12 10:04

Tai vienas iš didžiausių Dievo ženklų žmonijai, kokių galių yra suteikta Dievo Motinai gelbstint žmoniją.
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai 1531 metais ant Tepeyac kalno indėnui Jonui Didakui ženklina lūžį krašto evangelizacijos istorijoje. 1519 metais atkeliavusių Ispanijos vienuolių ir misionierių pastangos iš pradžių buvo ne itin sėkmingos. Iš daliesi tai nulėmė giliai įsišakniję senoviniai čiabuvių tikėjimai. Nuo europiečių išsilaipinimo iki Gvadalupės apsireiškimo Meksikoje buvo pakrikštyta maždaug milijonas vietinių gyventojų. Tačiau autentiški dokumentai rodo, kad 1536 metais, tai yra po penkmečio nuo Marijos apsireiškimų, pakrikštytų katalikų indėnų skaičius staiga išaugo iki keturių milijonų. Pasak Marijos kulto eksperto Rubeno Vargas Ubarte, pagrindinė tokių nepaprastų atsivertimų priežastis yra švelni įtaka, kurią meksikiečiams darė Marijos apsireiškimai jų tautiečiui Jonui Didakui. Tam lemiamos įtakos turėjo pranašiška pirmojo Meksikos vyskupo pranciškono įžvalga. Jis maldingoje procesijoje iš Meksikos miesto iki Tepeyac apsireiškimų kalno keliavo dėvėdamas Jono Didako „tilmą“, tai yra tuo metu visų indėnų dėvėtą prijuostę, ant kurios per apsireiškimus įsispaudė Mergelės Marijos atvaizdas.

Šiandien minime Gvadalupės Dievo Motiną.       2019-12-12 10:02

Greta Turino drobulės, ir šiandien laikomas mįslingiausiu atvaizdu pasaulio istorijoje. Juo kruopščiau jis tyrinėjamas, juo didesnės tampa jo paslaptys.
• Ant paveikslo audinio nerasta jokių dažų, spalviklių ar teptuko pėdsakų.
• Žvaigždės ant Dievo Motinos apsiausto išsidėsčiusios taip pat, kaip Meksiko danguje pasirodymo momentu.
• Šiuolaikiniais tyrimais nustatyta, kad Marijos vyzdžiuose įamžinta apsiausto su stebuklinguoju atvaizdu pristatymo Meksiko vyskupui scena, kurioje dalyvavo keliolika žmonių.

Šiandien minime Gvadalupės Dievo Motiną.       2019-12-12 10:02

Tai vienas iš didžiausių Dievo ženklų žmonijai, kokių galių yra suteikta Dievo Motinai gelbstint žmoniją.
2002 m. liepos 31 d. Vatikanas po atlikto tyrimo pripažino Chuaną Diegą istorine asmenybe ir paskelbė jį šventuoju.

Pasak religinių pasakojimų 1531 m. tarp gruodžio 9 ir 12 d. Meksiko miesto pakraštyje indėnui Chuanui Diegui (Juan Diego) Cuauhtlatoatzin (1474–1548) keturis kartus pasirodė graži moteris, kuri prisistatė esanti „Marija, vienintelio tikro Dievo motina“. Ji įpareigojo Chuaną Diegą paprašyti vietos vyskupo, kad šio pasirodymo vietoje būtų pastatyta koplyčia. Tai vyskupui sukėlė abejonių ir jis pareikalavo ženklo. Tuomet indėnas atnešė savo apsiaustą su viduryje žiemos surinktomis žydinčiomis gėlėmis, ant kurio buvo atsiradęs Marijos paveikslas, teigdamas, kad tai ženklas, kurį Marija siunčia vyskupui, ir taip jį įtikino. Kitas ženklas buvo Chuano Diego sunkiai sirgusio dėdės pagijimas tuo metu, kai jis savo namuose matė jam pasirodžiusią Mergelę, kuri pasivadino Gvadalupės Marijos vardu.[5] Iš pradžių pasirodymo vietoje buvo pastatyta koplyčia, o 1709 m. bazilika, kuri vėliau perstatyta į muziejų. 1974 m. pašventinta nauja Gvadalupės Mergelės bazilika.

Evangelijos komentaras       2019-12-12 9:10

Komentuoja Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF, Bernardinai.lt. Kartais norisi įvertinti savo pažangą – apčiuopiamu būdu matyti ėjimą pirmyn. Mokykloje ar universitete tai gana lengva dėl vertinimo sistemos, kai kuriose kitose srityse taip pat lengvai apčiuopiama, tuo tarpu dvasiniame gyvenime sunku pasirinkti tinkamus kriterijus. Be to, toks vertinimas beveik visada grindžiamas lyginimusi su kitais, žiūrėjimu, ką pralenkiu ir kam dar neprilygstu. Kitaip tariant – konkurencija.

Noras vertinti ir lyginti kyla iš tikrumo poreikio – troškimo žinoti, kad „teisingai“ darau, jau kažką „užgyvenau“, turiu reikalingų nuopelnų. Tik kam tuos nuopelnus pateikti – Jėzus yra didžiausias, kuris tampa mažiausias, negaliu užimti nei pirmos, nei paskutinės vietos, jos priklauso Jam. Juk nereikia Dievui įrodyti, kad padariau pažangą – Jis tą žino.

Daug įtampos kelia noras būti „geresniam“, „pažengusiam“, „vertingesniam“ – ir nukreipia nuo kasdienio, paprasto, neforsuojamo buvimo Dievo Akivaizdoje, per kurį ir įsikuria Karalystė. Šiandien Jėzus kviečia nesilyginti, nekovoti, nekonkuruoti – o leisti būti sau ir kitam Dievo meilės žvilgsnyje.

Ketvirtadienio Evangelija       2019-12-12 5:55

Evangelija (Mt 11, 11–15)

  Jėzus kalbėjo minioms:
  „Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį. Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia. Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono, ir, jeigu norite priimti, tai jis yra tas Elijas, kuris turėjo ateiti. Kas turi ausis, teklauso!“

Ketvirtadienio Dievo Žodžio       2019-12-12 5:54

Psalmė (Ps 144, 1. 9–13)

  Viešpats švelnus, gailestingas, didžiai maloningas, rūstaut negreitas.

  Dieve, mano Valdove, aš tave šlovinsiu,
  aš tavo vardą garbinsiu amžiais.
  Viešpats visiems yra geras,
  savo visiems kūriniams gailestingas.

  Viešpatie, tegu visi kūriniai tau dėkoja,
  tegu tave garbina ištikimieji.
  Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
  tegu garsina tavo galybę.

  Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
  tavo karalystės kilnumą.
  Tavo karalystė – amžina karalystė,
  tu kartų kartoms viešpatausi. 

Posmelis prieš evangeliją (Iz 45, 8)

Aleliuja. – Iš aukštybių rasokite, dangūs, išlykite, debesys, Teisųjį.
              Tegul atsiveria žemė ir Gelbėtoją mums išdaigina. Aleliuja.

Ketvirtadienio Dievo Žodžio       2019-12-12 5:53

Skaitinys (Iz 41, 13–20)

  Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave ima už rankos, kuris tau sako: „Nebijok, aš tau padėsiu“.
  Tu nebijok, kirminėli Jokūbai, tu neišsigąsk, vargus Izraeli! Aš pats tau padėsiu – tai Viešpaties žodis, – ir tavo išgelbėtojas – Izraelio Šventasis.
  Tave padarysiu kuliamais valkčiais – naujais ir aštriais, daugiadančiais. Tu kalnus iškulsi, sumalsi, kalvas į dulkes paversi. Išvėtysi juos; ir vėjas juos išsklaidys, audra išblaškys. O tu Viešpačiu džiaugsies, Izraelio Šventuoju didžiuosies.
Beturčiai ir vargšai ieško vandens, bet neranda; liežuvis jiems džiūsta nuo troškio. Aš, Viešpats, juos išklausysiu, Izraelio Dievas, jų neapleisiu.
  Aš liepsiu plikynėse upėms tekėti ir slėniuose sunktis šaltiniams. Aš dykumą kūdrom paversiu, išdžiuvusią žemę – drėgminga.
Dykynėje aš pasodinsiu kedrų, akacijų, mirtų, alyvmedžių. Apželdinsiu tyrus kiparisais, guobom ir eglėm. Tada visi pamatys ir pažins, suvoks ir supras, kad visa tai Viešpaties rankos padarė, kad tai Izraelio Šventasis sukūrė.

Neapsakomas gerumas       2019-12-11 19:37

“Ateikite pas mane, tapkite mano mokiniais, nes aš romus ir nuolankios širdies.” Dievas yra nuolankus, o žmogus - išdidus. Teisėjas pasirodo esąs gailestingas, o nusikaltėlis - arogantiškas. Meistras taria nuolankumo kupinus žodžius, o molis kalba kaip karalius. “Ateikite pas mane, tapkite mano mokiniais, nes aš romus ir nuolankios širdies.” Jis atneša ne rimbą, kad suduotų, o vaistų, kad išgydytų.
  Tad mąstykite apie jo neapsakomą gerumą. Argi atsisakysite mylėti Šeimininką, kuris niekada nemuša, ir žavėtis Teisėju, kuris maldauja užtarimo kaltininkui? Štai tokie paprasti jo žodžiai negali palikti jūsų bejausmių: “Esu Kūrėjas ir myliu savo darbą. Esu skulptorius ir rūpinuosi savo dirbiniu. Jei rūpinčiaus tik savo kilnumu, puolusio žmogaus nekelčiau. Jei tinkamais vaistais negydyčiau jo nepagydomos ligos, niekada jis nepasveiktų. Jei jo nestiprinčiau, jisai numirtų. Jei tik grūmočiau, jis pražūtų. Nupuolęs žemėn jis raitosi iš skausmo, tačiau paskirsiu jam gerumo tepalų. Kupinas užuojautos lenkiuosi žemai prie jo norėdamas pakelti jį nuo žemės. Tas kuris stovi, nemokės pakelt ant žemės gulinčio žmogaus, jeigu nepasilenks ištiest jam rankos!” Šv. Jonas Auksaburnis.

Edita M.       2019-12-11 12:10

Tai turbut vienas ir kol kas vienintelis dvasininkas, kuri sutikus savo gyvenime, viduje ivyko susitaikymas su savimi. Nugaletos dvasines ligos ir is naujo patiketa besalygiska tikejimo galia, kasdieniniame gyvenime. Esu nepaprastai dekinga broliui Pijui.

Kun.Pijus Eglinas OP (Bernardinai.lt)       2019-12-11 11:48

Kaip manote, kiek kaulų turi žmogaus kūnas? Kažkur skaičiau, kad du šimtus keturiasdešimt aštuonis. Antras klausimas daug paprastesnis – o kiek dienų turi metai? Sako, metus sudaro trys šimtai šešiasdešimt penkios dienos. Lygiai tiek pat – du šimtus keturiasdešimt aštuonis uždraudimus ir trys šimtai šešiasdešimt penkis įsakymus turi žydų įstatymas, kurio privalėjo laikytis kiekvienas Izraelio gyventojas, kiekvienas, išpažįstantis žydų religiją. Tai iki smulkmenų apibrėžianti religinį gyvenimą bei asmeninį žmogaus santykį su Dievu instrukcija. Žmonėms, kurie privalėjo to laikytis, tai buvo slegiantis ir į kuprą metantis įstatymų bei priesakų rinkinys.

Kun.Pijus Eglinas OP (Bernardinai.lt)       2019-12-11 11:47

Kai skaitome Evangeliją, dažnai matome, jog paprastam žmogui buvo nepaprastai sunku vykdyti visus tuos įstatymus, įsakymus ir draudimus. Išmanyti tikėjimą su šitiek įvairiausių taisyklių tuomet galėjo tik išminčiai ir mokslininkai, kuriuos Jėzus ironizuodamas vadina „išmintingaisiais ir gudriaisiais“.
Kai Jėzus kalba apie dangaus karalystę, jis žmogų išlaisvina nuo tos slegiančios naštos, nes iš Jo žodžių labai aiškiai matome – raidė – užmuša, teorija – užmuša. Šiandienėje Evangelijoje girdime tokius Jėzaus žodžius: „Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. Jis uždeda naštą, kurią žmogus yra pajėgus nešti, ji nežlugdo žmogaus, tačiau jį stiprina. Jėzus labai aiškiai leidžia suprasti, kad Dievo valios išsipildymas jokiu būdu nėra žmogaus prievartavimas. O Dievo valios supratimas nėra vien tik mokslininkų ir teologų privilegija. Jėzaus žodžiuose atsispindi laisvė. Kalbėdamas apie religinius įstatymus bei taisykles, Jėzus visų pirma prieš akis turi žmogų – mažą ir silpną. Jis nori, kad kiekvienam būtų pakeliamas religinis gyvenimas, kad kiekvienas būtų pajėgus įvykdyti Dievo įstatymą. Jis duoda žmogui šansą. Ypač tiems, kurių niekas nesiklauso, į kuriuos niekas nekreipia dėmesio, kurie nustumti į visuomenės pakraštį. Evangelijoje dažnai skaitome apie Jėzaus bendravimą su mažų mažiausiai keistos reputacijos asmenimis. Jis bendrauja su tais, kurie buvo laikomi viešais nusidėjėliais, viešais nusikaltėliais. Jėzus ir jiems duoda šansą.

Kun.Pijus Eglinas OP (Bernardinai.lt)       2019-12-11 11:46

Tikėjimas nėra žinojimas. Tikėjimo gyvenime nesvarbus tavo inteligencijos lygis. Tikėjimas paliečia atvirą žmogų, nepaisant nei jo sugebėjimų, nei išsilavinimo. Kai Jėzus kreipiasi į tuos atstumtuosius, visų pirma Jis jiems grąžina savigarbą. Pasakodamas apie mylintį dangaus Tėvą, Jis į tų žmonių gyvenimus nori atnešti tikrą ir gilų dvasinį atsivertimą. Jėzaus įsitikinimu, Dievo įsakymai neturi būti našta, neturi jo slėgti ir kankinti. Jėzaus įsitikinimu, Dievo įsakymai turi būti gelbstintys orientyrai ir kelrodžiai. Jėzus kalba kaip tas Senojo Testamento išminčius, kurio žodžiai užrašyti Siracido knygoje. Ten sakoma taip: „Užeikite pas mane, nemokytieji, įsigykite išminties, tai nekainuoja pinigų“. Išmintis netoli nuo jos ieškančių ir kas rimtai jos ieško, tas randa. Pažiūrėkite savo akimis – stengiausi tik truputį, bet radau daug…“
Kai Jėzus nori išlaisvinti žmogų nuo slegiančios įvairių instrukcijų bei taisyklių naštos, visų pirma Jis nori duoti ramybę, kad tas įstatymo bei Dievo žodžio laikymasis suteiktų žmogui ramybę. Pažinus ne žmogaus gudrybių sunarpliotus įstatymo apribojimus, bet gryną ir neiškraipytą Dievo meilę, tuomet į žmogaus gyvenimą ateina ramybė. Ramybė – lyg tas saldus ir lengvas jungas.
Mano jungas švelnus, mano našta lengva. Imkite jį ant pečių ir eikite paskui mane….

Jan       2019-12-11 10:43

Pasukus tiesiuoju keliu, t.y. Dievop, aišku, išbandymų ėmiau patirti kur kas daugiau, bet supratau vieną dalyką, kad tie išbandymai, nors ir skausmingi, bet širdyje nepatyriau išgąsčio, nevilties. Atrodo, kad viskas kur kas paprasčiau ir situacija su aiškia išeitimi ir net gilia prasme. Pradžioje lyg ir turėjau tokį nesupratimai, kaip tai gali atsitikti, juk aš tiek daug meldžiuosi ir visa atsiduodu Jam, o čia fiziškai skausmingi įvykiai (lūžo ranka). Atrodo, kad skaičiau, kad manęs neištiks joks įvykis ir būsiu nuo visko apsaugota, bet po to, kai viskas stebuklingai sugijo be didelių pastangų, supratau, kad tai duota man įgauti didesnę tikėjimo patirtį. Tad tolesni tiek fiziniai, tiek dvasiniai išbandymai mano jau suvokti, kaip dovana man, mano dvasiniam stiprėjimui. Dar vėliau, atėjo aiškumas, kad dalyvauju Viešpaties plane ir kitiems žmonėms tobulėti. Supratau ką reiškia Jėzaus pasakyti žodžiai Pilotui “Sieki teisybės”. Todėl drąsiai sakau, kad Jėzaus jungas švelnus, Jo našta lengva.

Evangelijos komentaras       2019-12-11 9:40

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Bernardinai.lt. Sunkiose situacijose dažnai priekaištaujama Dievui, kad Jis iš jų neišgelbsti, stebuklingai neišsprendžia sunkumų. Labai norisi tikėti, jog Dievas turi išgelbėti apčiuopiamai, apsaugoti – juk jeigu tikrai Jam rūpiu, negaliu kentėti, patirti nepatogumų, sielvartų.

Jėzus nesako, kad mus apsaugos nuo keblumų, skausmo, kančios – sako, jog kartu bus tose situacijose. Nes jungą neša pora jaučių, tik taip įmanomas darbas – jei vienas iš jų atsisako dėti savo indėlį, procesas yra neįmanomas. Jėzus sako, kad Jis bus kartu, bet mes turime įdėti savo indėlį – pastangas, kantrybę, kūrybingumą, ištikimybę, pasitikėjimą. Sako, kad Jo buvimas kartu kai kuriais atvejais galbūt ne galutinai išvaduos iš sunkumų, o atgaivins, stiprins juose – suteiks galimybę matyti nauju žvilgsniu, atpažinti augimą, remtis Jo tvirtumu ir pažadu.

Jėzus sako mokytis iš Jo – mokytis ne stebuklus daryti, pamokslus sakyti, o romumo ir nuolankumo. Mokytis iš Jo išbūti kasdienybės situacijose – pakęsti nepatogumus, su artimaisiais kylančias įtampas, savo ydas, silpnumą. Jungas yra tai, kad jungia du asmenis vienoje situacijoje. Gal ir patogu būtų turėti Dievą, kuris yra pagalbos tarnyba, problemų sprendėjas – kaip aptarnaujantis darbuotojas, kurio tikslas, kad aš nepatirčiau sunkumų. Bet šiuo atveju Dievas nori jungtis su manimi, turėti dalį mano gyvenime – būti dalimi to, kas man svarbu, kur aš dedu pastangas, kenčiu ir augu. Būti ne svetimas, ne stebėtojas, sprendėjas, o tas, kuris iš arti mato sunkumus bei kovas ir kartu juose būna. Ir tai yra proga jungtis su Juo Jo tikrovėje.”

Trečiadienio Evangelija       2019-12-11 6:15

Evangelija (Mt 11, 28-30)

  Anuo metu Jėzus bylojo:
  „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs ‘rasite savo sieloms atgaivą’. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.

Trečiadienio Dievo Žodis       2019-12-11 6:14

Psalmė (Ps 102, 1-4. 8. 10)

  Tegu mano siela Viešpatį šlovina.

  Tegu mano siela Viešpatį šlovina,
  ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
  Lai mano siela Viešpatį šlovina,
  lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė.

  Jis man visas kaltes dovanoja,
  gydo visas mano silpnybes.
  Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
  gaili manęs ir puošia mane savo malone.

  Viešpats - švelnus, maloningas,
  neskuba rūstaut, yra pilnas gerumo.
  Ne pagal mūsų kaltybes mums moka,
  nebaudžia mūsų, kiek verti esam.

Posmelis prieš Evangeliją

- Štai Viešpats ateis ir išgelbės savo tautą.
              Laimingas, kas pasirengęs jį pasitikti.  Aleliuja.

Trečiadienio Dievo Žodis       2019-12-11 6:12

Skaitinys (Iz 40, 25-31)

  „Kam gi prilyginti jūs mane norite, kas panašus į mane?“, sako Šventasis. Pakelkit aukštyn savo akis ir pasižiūrėkite: kas gi žvaigždes šias sukūrė? Tas pats, kuris jų kareiviją suskaito, vardu visas jas vadina. Ir jų nė viena atsilikti nedrįsta.
  Kodėl gi sakai tu, Jokūbai, kodėl gi kalbi, Izraeli: „Manasis kelias nuo Viešpaties slaptas, ir mano teisės mano Dievas nemato“? Argi tu nežinai, argi to negirdėjai? Viešpats - tai amžinas Dievas; tai jis sukūrė tą platų pasaulį. Jisai nepavargsta ir nepailsta; ir jo išminties nesuvokti. Jėgų jis nuvargusiam teikia, stiprybės nusilpusiam duoda. Jaunuoliai nuvargsta, pailsta; vaikinai suklumpa, parpuola. Bet tie, kurie Viešpačiu kliaujas, atnaujina savo jėgas, įgauna sparnus kaip ereliai. Jie bėga, bet nepailsta, jie eina, bet nepavargsta.

Rūpinimasis kitais       2019-12-10 20:01

Kaip jūs ir aš, Dievo mylimieji broliai ir seserys, galime tapti atviresni tiems, kurie yra palaužti ir bejėgiai? Kaip neapleisdami visų savo darbų ir prievolių galėtume užmegzti žmogiškesnį santykį su jais? Kaip galėtume netgi siekti savo širdimi patraukti kitus autentiškam tarpusavio ryšiui? Rūpintis kitu, kaip Dievo mylimiems vaikams, reiškia stengtis būti artimu, klausytis ir su meile apkabinti silpnesnį brolį ar seserį, kurį galbūt įbaugino šiurkštūs komentarai, tyrinėjo nedraugiškos rankos ar ignoravo kurčios ausys. Ir tai mums tampa didžiausiu iššūkiu. Ar rūpinimąsi kitais būsime pasirinkę kaip savo profesiją, ar ne, taip elgdamiesi patvirtinsime, kad rūpintis kitu pirmiausia reiškia būti šalia savo mylimo brolio ar sesers, kuris šiuo metu jaučiasi bejėgis. Šitaip mes netgi sutinkame pirmiausia būti ne tais, kurie panaikina kančią, o tais, kurie yra pasirengę ja pasidalinti. Henris J. M. Nouvenas.

Tip, Evangelija yra Dievo meilės knyga.       2019-12-10 14:43

Manau, kad čia gali rasti sau vietos ir paguodos įvairių krikščionybės konfesijų tikintieji. Etikos sumetimais, reikėtų pasirinkti sau tinkamą ir katalikų neįžeidžiančių temų, t.y. gudriai apeiti nesutarimus.

Evangelija - Dievo meilės knyga.       2019-12-10 13:57

Todėl net tokiomis, sakytume, kasdienėmis situacijomis, galime jausti, kaip Dievas mus myli.
Žinoma, ne visi mes auginame avis, ne visi esame patyrę ganymo džiaugsmą ar iššūkius, tačiau, ko gero, visi be išimties esame pabuvę tos vienos paklydėlės vietoje, juk mūsų gyvenime pasitaikė įvairių situacijų.
Beje, šioje vietoje gal tiktų prisiminti ir tos paklydėlės charakterį. Kalbama apie avį. Pakliuvusi į tamsą, į baimę, į duobę, nematydama savųjų, ji susigūžia, iš baimės į nieką nereaguoja.
Ar nebuvo tokių situacijų mūsų gyvenime? Kai bijojome. Gal net ir būti savimi. Kai jautėmės išklydę iš kelio ir bijojome į jį sugrįžti, kad kas nepamatytų, kad kas nenužiūrėtų.
Tik tą pripažinus, galime suprasti, kokia reikalinga yra Piemens ranka. Piemens, kuris ir eina pirmiausia link brūzgynų, ieškodamas paklydusio. Ir skelbdamas ne sausą įstatymą, bet trokšdamas paglostyti, nuraminti…
Būtent tokio Ganytojo ir laukiame. Ganytojo, kurio visas teismas yra gailestingumas. Ganytojo, kuris niekada nepavargsta eiti duobių ir brūzgynų link – vietų, kuriose gali būti kas nors įkritęs, tirtantis iš baimės ir aplinkos šalčio.
Visą likusią advento kelionę laukime tokio Ganytojo rankų, kurios skirtos apkabinti, sušildyti ir priglausti. Kun. Nerijus Pipiras. Bernardinai.lt

Jan       2019-12-10 13:15

Labai, labai daug krikščionių yra įsitikinę šv. Mergelės pagalba žmonijai, todėl ją pasitiki ir prašosi jos užtarimo. Yra tokios “33 dienos iki aušros” M. Gaitley knygoje aprašytos rekolekcijos pasiaukojimas šv. M. Marijai. Verta pabandyti.

To ir reikėjo tikėtis.       2019-12-10 12:45

Trolio tikslas ne tiesa, o diskusiją paversti rietenomis.

Jota       2019-12-10 12:41

Su kvailiais nėra kalbos.

Ar tai diskusija       2019-12-10 12:39

iškraipant Dievo Žodį “apie Petro primatą”? Pati didžiausia erezija yra iškraipyti Dievo Žodį, nes jis įkvėptas Šventosios Dvasios.

Troli Jota,        2019-12-10 12:35

jei jau taip viską žinai, tai gal informuok, apie ką buvo sudegintieji Origeno raštai? Argi tai įvyko ne prieš II Susirinkimą?

Nota bene!       2019-12-10 12:31

Trolis Jota UŽDRAUDĖ Dievui ką nors nauja apie save paskelbti pasauliui smile .

Jota        2019-12-10 12:30

Jūs net nesugebate vesti dialogo, diskusijos, tik bejėgiškai mėtotės citatomis. Vadinasi, nesuprantate net to, ką cituojat.
Pirmiau pabaikim pokalbį apie Petro primatą, pabandykite suprasti šios kvazidogmos klaidingumą, o po to galbūt pakalbėsim apie Švč. Trejybę.

Jota 13.09       2019-12-10 12:26

Jūs nesuprantate šių Kristaus žodžių Petrui.
Pradžiai pabandykit bent atkreipti dėmesį į Kristaus žodžius: Jis nesakė, kad “ant Petro” (ant žmogaus) pastatys savo Bažnyčią, bet ANT UOLOS, tai reiškia, ANT TIKĖJIMO!

Dievas ne ant žmogaus (kaip klaidingai ir Carettas tvirtino, neva “Dievas pasirinko žmogystę”) stato savo Bažnyčią, o ant TIKĖJIMO! Žmogus yra menkas ir silpnas, tačiau tikėjimas atlaiko viską; jis gali, Kristaus žodžiais, kalnus iš vietos pajudinti.

Jūs bent kiek mąstykite savo protu, o ne katalikiškomis klišėmis. Išdrįskite pasirašyti bent slapyvardžiais, nesislėpkit po frazėmis ir neįžeidinėkit. Kokie jūs krikščionys? Ar katalikai apskritai yra krikščionys?

Trejybė - kas tai?       2019-12-10 12:20

Kaip suvokti Švč. Trejybę? Ką ji reiškia? Sąvokos „Trejybė“ tiesiogiai Biblijoje nerandame, bet ji puikiai apibūdina mūsų Dievą. Šventajame Rašte Dievas pristatomas kaip Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia ir kartu visuomet pabrėžiama, kad egzistuoja tik vienas ir vienintelis Dievas. 

Sūnus (Jėzus) yra Dievas. Tėvas yra Dievas. Šventoji Dvasia yra Dievas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad egzistuoja trys Dievai. Trejybė – tai vienas Dievas trijuose asmenyse. Dėl mūsų netobulumo ir ribotumo kartais pasidaro sunku tai suvokti. Pati Trejybės esmė neprieinama žmogiškam supratimui, o tuo labiau paaiškinimui. Dievas yra žymiai didesnis nei mes, neaprėpiamas, todėl mes negalime tikėtis, kad galėsim iki galo Jį suprasti.

Galime pabandyti netradiciškai paaiškinti Trejybę. Kaip pavyzdį pasitelkime vandenį (H2O). Juk egzistuoja kelios vandens būsenos: vanduo, ledas ir garai. Išorinės jo formos labai skiriasi, bet esmė ir formulė ta pati - H2O. 

Trejybės asmenys neužsisklendę savyje; kiekvienas jų visiškai atsigręžęs į kitus du. Gailestingumo ir begalinės meilės Tėvas yra nelygstamai pirminė versmė, iš kurios trykšta visa dievystė. Sūnus yra atvaizdas arba Žodis, atspindintis ir tobulai išreiškiantis Tėvą. Šventoji Dvasia yra ryšys, jungiantis Tėvą ir Sūnų. Asmuo, išreiškiantis abipusę jų meilę. Tokia bendrystė turėtų egzistuoti tarp visų protingųjų būtybių, angelų ar žmonių.

Trejybė - kas tai?       2019-12-10 12:18

Štai keletas Biblijos vietų, kuriose lyg iš dėlionės detalių galime įsivaizduoti „Trejybės paveikslą“:

Yra tik vienas Dievas:

- „Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito; be manęs nėra dievo!“ (Iz 45,5)

- „Nėra jokių dievų, tik vienas Dievas“ (1 Kor 8,4)

Jėzus yra Dievas vienybėje su Tėvu:

- Jėzus sakė: „Aš ir Tėvas esame viena.“ (Jn 10,30)

- „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14,9)

- „Ir kas mane mato, mato tą, kuris mane siuntė.“ (Jn 12,45)

Šventoji Dvasia:

- „O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo.“ (Rom 8,9)

- „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius. Tiesos Dvasią. (Jn 14,16-17)

Visų Trijų bendras veikimas:

- Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. (Lk 1,35)

- Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ (Mt 3, 16-17)

Tai tik labai trumpos ištraukos iš Šventojo rašto. Jei skaitysime daugiau, pamatysime, kad Trejybės paveikslas atsiskleidžia žingsnis po žingsnio. Trejybė nėra matematinė lygtis, turinti nežinomuosius ir teisingą atsakymą, bet atskleidžia Dievo visapusiškumą ir tobulumą. Bernardinai.lt

Jota > 13.06       2019-12-10 12:15

Jei bent kiek gerbi save, liaukis įžeidinėjęs! Jei aš trolis, tai kodėl tu ne trolis? Kas tu toks? Juk tiek juodai nusišneki, kad net nesinori tau atsakinėti.

“Tai kuo tau taip įtiko tas Susirinkimas?” O kuo tau ir kitiems taip įtiko II Vatikano Susirinkimas? Juk po Kristaus jau buvo praėję dg. kaip pusantro tūkstančio metų?

Jei dar įžeidinėsi, su tavim daugiau nebus jokių kalbų.

Aišku, kaip diena.       2019-12-10 12:09

Aišku, kaip dieną, kad popiežiaus instituciją įstegė pats Jėzus ir pasakė, “Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“. Darosi suprantamas vieno didžiųjų mūsų laikų dvasinių rašytojų Carlo Caretto laiškas Bažnyčiai, parašytas grįžus į Italiją po dešimtmečių vienuolinio gyvenimo Sacharos dykumoje. Šiuo laišku jis baigia savo knygą „Aš ieškojau, ir aš radau“...Tame meilės laiške jis rašo:

„Kiek aš turėčiau tave, mano Bažnyčia, kritikuoti, ir vis dėlto, kaip aš tave myliu!

Tu kaip niekas kitas suteikei man kančios ir vis dėlto aš skolingas tau daugiau nei bet kam kitam.

Aš mielai matyčiau tave sugriautą, ir vis dėlto man reikia tavo buvimo.

Tu man davei daug progų tavęs gėdytis, tačiau tu vienintelė man padėjai suprasti, kas yra šventumas.

Niekada pasaulyje nesu matęs nieko labiau tamsuoliško, susikompromitavusio, apgaulingo, ir vis dėlto niekada nesu prisilietęs prie nieko tyresnio, kilnesnio ar gražesnio.

Sunku suskaičiuoti, kiek kartų jaučiausi lyg trenkdamas savo sielos durimis į tavo veidą – ir vis dėlto kiekvieną vakarą meldžiausi, kad galėčiau numirti tavo patikimose rankose!“ (aut.)

Paradoksas galimas: pragaro galybė neatlaiko prieš žemės dulkę – šįkart uolos pavidalu,- nes Dievas pasirinko žmogystę...”

Jota       2019-12-10 12:06

Jūs prieš dėliodami minusus bent kiek pagalvokite arba pasiskaitykite.
Jei prie komentaro, paneigiančio visuotinę išganymo teoriją (kuri reiškia, kad pragaro nėra, kad nepražus nė viena siela !!??) padėti trys minusai, tai ką kalbėti apie tų minusuotojų supratimą?! Ko Kristus mokė? Ar Jis kada nors tvirtino, kad nėra pragaro?

Bet ką kalbėti apie katekizmo nemokančius minusuotojus, jei pats katalikų kunigas (prie mano akių) gyrė eretiką ir liberalą Origeną, iš kurio daugelis kvailių ir modernistų ir ištraukė teoriją apie visuotinį išganymą.

Tačiau gal bent vienas kas nors perskaitys apie Origeną ir jo erezijas: https://www.blagogon.ru/digest/529/print

Troliui Jotai       2019-12-10 12:06

II Konstantinopolio Susirinkimas jau nebuvo girdėjęs gyvo Jėzaus žodžio. Ištikimiausieji Jo pasekėjai ir tie, kurie galbūt geriausiai suprato Jo mokymą, jau seniai buvo nukryžiuoti, nukirsdinti arba sušerti liūtams. Tai kuo tau taip įtiko tas Susirinkimas? Taip Komitetas nurodė?

Jota       2019-12-10 11:39

NB!
Visi katalikų mokymai ir visos dogmos, priimtos po skilimo 1054 ir paneigiančios 7 Bažnyčios Visuotinių Susirinkimų priimtus nutarimus, yra eretiški ir negalioja.

II Konstantinopolio Susirinkimas (381 m.) galutinai sudarė pilną Tikėjimo išpažinimą ir uždraudė jį keisti, tačiau katalikai savavališkai pridėjo teiginį, jog Šv. Dvasia kyla ne tik iš Tėvo, bet ir iš Sūnaus.

Kiti negaliojantys ir neteisingi mokymai: apie popiežiaus primatą, dogma apie popiežiaus neklaidingumą, apie nekaltąjį Švč. Mergelės prasidėjimą, mokymas apie indulgenijas, liturgijos iškraipymai ir daugybė kitų.

Bent kiek pasidomėkite savo bažnyčios mokymu, nebūkite tokie mažaraščiai.

Jan       2019-12-10 11:00

Sugrįžtant prie šv. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo, netikintiems galima sakyti, kad jie nepasitiki Dievu, lyg Jis negalėtų savo Sūnui duoti Nekaltą Kūną, t.y. nuo pat pradžių apsaugotą nuo nuodėmės, ateiti į šį pasaulį. dar daugiau Dievas jai suteikė labai daug galių, nes tik ji viena geriausiai pažįsta Gyvąjį Jėzų, tad Marijos ir per ją geriausiai veikiančios Šventoosios Dvasios dėka yra labai daug žmonių tapusių šventaisiais, t.y. asmeniškai susitikusių Jėzų, o per Jį juose apsigyvenusią visą Šv. Trejybę. Šv. Mergelė Marija yra pati galingiausia užtarėja, kuri žino tiesiausią kelią pas Dievą.

Dar vienas komentaras        2019-12-10 10:10

dėl paklydusios avies. “Jėzus palyginimą pradeda klausimu: „Kaip jums atrodo?“ Šį klausimą galėtume užduoti kiekvienas sau. Iš tiesų, juk kaip mums atrodo, kaip mes pasielgtumėme ar elgiamės panašiose situacijose?
Logika mums kalbėtų, kad tiesiog nereikia kreipti dėmesio į vieną vienintelę, ne tokią kaip visos. Galbūt iš jos – tos avies – mes negausime jokios naudos. Tik jos beieškodami sugaišime laiko. O ir viršininkas, ko gero, nenusišypsotų ir nepagirtų... Ką gi, turbūt ne vienas rizikuotume net neieškoti tos vienos pradingėlės. Gal jos niekas nepasiges ir taip išnešime sveiką kailį.
Vis dėlto Evangelija – Dievo meilės knyga. Todėl net tokiomis, sakytume, kasdienėmis situacijomis, galime jausti, kaip Dievas mus myli.
Žinoma, ne visi mes auginame avis, ne visi esame patyrę ganymo džiaugsmą ar iššūkius, tačiau, ko gero, visi be išimties esame pabuvę tos vienos paklydėlės vietoje, juk mūsų gyvenime pasitaikė įvairių situacijų.
Beje, šioje vietoje gal tiktų prisiminti ir tos paklydėlės charakterį. Kalbama apie avį. Pakliuvusi į tamsą, į baimę, į duobę, nematydama savųjų, ji susigūžia, iš baimės į nieką nereaguoja.
Ar nebuvo tokių situacijų mūsų gyvenime? Kai bijojome. Gal net ir būti savimi. Kai jautėmės išklydę iš kelio ir bijojome į jį sugrįžti, kad kas nepamatytų, kad kas nenužiūrėtų.
Tik tą pripažinus, galime suprasti, kokia reikalinga yra Piemens ranka. Piemens, kuris ir eina pirmiausia link brūzgynų, ieškodamas paklydusio. Ir skelbdamas ne sausą įstatymą, bet trokšdamas paglostyti, nuraminti…
Būtent tokio Ganytojo ir laukiame. Ganytojo, kurio visas teismas yra gailestingumas. Ganytojo, kuris niekada nepavargsta eiti duobių ir brūzgynų link – vietų, kuriose gali būti kas nors įkritęs, tirtantis iš baimės ir aplinkos šalčio.
Visą likusią advento kelionę laukime tokio Ganytojo rankų, kurios skirtos apkabinti, sušildyti ir priglausti.” kun. Nerijus Pipiras.bernardinai.lt

Evangelijos komentaras       2019-12-10 9:13

Komentuoja Živilė Mieliauskaitė SF, bernardinai.lt. Daug klausimų kelia Jėzaus požiūris į galvijų ganymą – juk akivaizdu, kad nelogiška ir nesaugu palikti visą bandą, visą savo turtą ir ieškoti vienos šimtosios turto dalies. Nebent ta dalis labai ypatinga – be jos nesvarbi likusi turto dalis, be jos turto šeimininkas neturės pilnatvės.

Kuo tokia ypatinga yra pasiklydusi avis, kad verta jos ieškoti? Dažnai susiduriu su situacija, kai nemažai sutinkamų žmonių sunkiai priima komplimentus, pagyrimus – turi daug argumentų, kodėl nėra geri, gražūs, tinkami, vertingi. Jėzus sako, kad verta stengtis dėl to, kuris yra paraštėje, patiria sunkumų, yra netobulas. Savo vertės suvokimas dažnai svyruoja tarp dviejų kraštutinumų – puikybės, savęs aukštinimo ir netikro nuolankumo, savęs menkinimo. Jėzus nevertina, nelygina, nedalija pažymių – tiesiog sako, kad esame Jam vertingi, brangūs, Jam verta dėl manęs stengtis, verta mane mylėti, manęs siekti ir ieškoti kiekvieną dieną.

Man tereikia leistis, kad mane rastų – ne jau pasiekti tobulumą, neturėti problemų, nepatirti sunkumų, o šiandien, dienos tikrovėje, leisti, kad mane Dievas surastų – tarp nebaigtų projektų, grėsmingai artėjančių terminų, vidinio spaudimo „patobulėti“ per adventą, nepakeliamos įtampos dėl troškimų ir galimybių sankirtos. Ir neužsispirti, jog man viskas gerai, man nereikia pagalbos, yra kam reikia labiau, aš susitvarkau su savo gyvenimu – labai „aviniškai“ atrodo tokie užsispyrimai, arogantiška leisti sau kontroliuoti Dievo meilę ir malonę.

Šiandien tereikia leisti, kad mane surastų, manimi džiaugtųsi ir mane mylėtų – nes Dievas žino mano vertę.

Antradieniui skirta Evangelija       2019-12-10 6:42

Evangelija (Mt 18, 12–14)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? Ir jei surastų,– iš tiesų sakau jums,– jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios.
  Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.

Antradienio Dievo Žodžio       2019-12-10 6:41

Psalmė (Ps 95, 1–3. 10–13)

  Štai mūsų Dievas ateis galingas.

  Viešpačiui naują giesmę giedokit,
  giedokite jam, visos šalys.
  Giedokite Viešpačiui, šlovę duokit jo vardui,
  skelbkit kasdien, kad jis išganymą neša.

  Skelbkit pagonims jo garbingumą,
  tautoms – jo nuostabius darbus.
  Skelbkit tautoms, kad Viešpats – galingas Valdovas.
  Jis valdo tautas teisingiausiai.

  Tesidžiaugia dangūs, tekrykštauja žemė.
  Tešniokščia jam jūra, pripildyta gyvių.
  Laukai su javais tegu kelia linksmybes,
  tegu girių medžiai Viešpačiui siaudžia.

  Štai Viešpats ateina,
  ateina tvarkyti pasaulio.
  Jis tvarko pasaulį teisingai,
  ištikimiausiai valdo žmoniją.

Posmelis prieš Evangeliją

– Viešpaties diena jau artėja;
              štai jis ateina mūsų vaduoti.  Aleliuja.

Antradienio Dievo Žodžio       2019-12-10 6:40

Skaitinys (Iz 40, 1–11)

  „Raminkite, guoskite manąją tautą,– sako jūsų Dievas. – Prabilkite į širdį Jeruzalei ir šaukite jai, kad jos lažas pasibaigė, skola sumokėta. Ji dvigubai gavo iš Viešpaties rankų už visas savo nuodėmes“.
  Balsas šaukia: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią! Per tyrus išveskite mūsų Dievui taką! Kiekvienas slėnys tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nukastas. Kur kreiva, tebūna ištiesinta, kalvota – išlyginta! Tuomet apsireikš Viešpaties šlovė, išvys ją visas pasaulis. Tikrai taip kalbėjo Viešpaties lūpos“.
  Balsas sako: „Šauk!“ Tada aš paklausiau: „O ką gi man šaukti?“ – „Žmonės visi kaip žolė, ir visas jų grožis lyg lauko gėlė. Žolė sudžiūsta, gėlė nuvysta, kai Viešpaties kvapas padvelkia. Žolė sudžiūsta, gėlė nuvysta, o mūsų Dievo žodis išlieka per amžius“.
  Užlipk ant aukšto kalno, džiugiosios naujienos skelbėjau Sione! Galingai pakelk savo balsą, džiugiosios naujienos skelbėja Jeruzale! Pakelk, nebijok! Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas! Štai Viešpats Dievas ateis su galia, ir jojo ranka bus valdinga.    Su juo štai tie, kuriuos jis užpelnė, jo priekyje tie, kuriuos įsigijo. Ganys kaip piemuo savo bandą, savąja ranka jis surinks ją. Nešios ėriukus prie krūtinės, vedžios vedekles rūpestingai“.

Šiaip,       2019-12-10 6:29

geriausia prisiminti vaikystę, kai vaikas suvokia, kad daro tai, kas draudžiama, bet padaro, po to labai gėdisi savo mamytei pažiūrėti į akis.

To Pasijusti       2019-12-10 5:25

Prisidengei figos lapeliui ir ribotumas pranyko?

Pasijusti nuogam -        2019-12-9 23:22

tai suvokti savo ribotumą.

Kas yra nuogas?       2019-12-9 20:50

Man tai labai patiko šios dienos pirmasis skaitinys, kur Ieva su Adomu pasijuto “nuogi”. Iki tol vaikščiojo ir nieko nuogumas buvo normalu, o štai paragavus uždrausto vaisiaus, jiems buvo jau gėda. Iš kur tas nuogumo jausmas? Manau, kad padarius nuodėmę žmogus “nusideda” į “šoną”, t.y. atsiskiria nuo Dievo. Dievo praradimas iškart mums sukelia nuogumo, vienišumo, atskirties jausmą.  Tai yra įrašyta į mūsų širdį  jau gimstant. Nuodėmė mus apnuogina ir sukelia gėdos jausmą. Šį gėdos jausmą mes stengiamės kuo nors kompensuoti ar kitaip “užtušuoti”. Taip kaupiasi širdyje “šlamštas”, kuris išsilieja į depresijas, nusivylimus, visokias priklausomybes. Tie, kas praktikuoja išpažintį gerai žino, kad klausykloje paliktos su gailesčiu išpažintos nuodėmės, tai lyg koks egzorcizmas įvykdomas, po to yra gera, laisva ir gėdos nebėra. Jau vien tik už tai be galo esu dėkingas kunigui, na aišku, dar už Šv.Mišias, kur sutinku Gyvąjį Jėzų.

Nebus įrdinėjimų.       2019-12-9 20:36

Kodėl? Manau, kad buvo labai gerai pademonstruota, apie tai, kaip žmogus susikuria savo ale dievą ir, aišku, šokdina jį pagal savo protelio išmintį. Juokinga, jei ne būtų graudu.

Jotai 20:34       2019-12-9 20:35

Trolini, berniuk. Aš niekam nieko neįrodinėju, nes man to nereikia. Aš tik skaitau ir matau, kas nuoširdus, o kas dirba už pinigus. Štai ir viskas. Ate, berniuk. Linkėjimai tavo Komitetui.

Jota       2019-12-9 19:34

“O kas jūs tokie, kad taip lengvai galėtumėte ką nors įrodyti? Įsijungėte į ,,įrodinėtojų” estafetę? Kas patvirtins, kad būtent jūsų ,,įrodinėjimai” teisingi? Ar nemanot, kad žmogiškoji logika čia negalioja? Tiesiog leiskite žmonėms tikėti taip, kaip jie tiki, o jūsų gi niekas už sprando neverčia eiti į šį puslapį ir kariauti savo puikybės karus.”

> Jota       2019-12-9 19:26

O kas tu toks, kad taip lengvai galėtum ką nors įrodyti? Įsijungei į ,,įrodinėtojų” estafetę? Kas patvirtins, kad būtent tavo ,,įrodinėjimai” teisingi? Ar nemanai, kad žmogiškoji logika čia negalioja? Tiesiog leisk žmonėms tikėti taip, kaip jie tiki, o tavęs gi niekas už sprando neverčia eiti į šį puslapį ir kariauti savo puikybės karus.

Jota > tas dear       2019-12-9 18:14

Visuotinio išganymo teorija (apokatastazė) yra neteisinga, tai modernistų išgalvojimas, prieštaraujantis Šv. Raštui, nes juk pats Kristus daugelį kartų kalbėjo apie pargarą.

Jota       2019-12-9 18:10

Jeigu jūs čia taip atkakliai įrodinėsite katalikų mokymo “teisingumą”, išprovokuosite ir mane įrodyti, jog jūsų mokymas NETEISINGAS.

PUIKU! Tai bus įrodymas, kad liberalų, modernistų ir ekumenistų pastangos suvienyti konfesijas į vieną Bažnyčią yra neteisingos, gėdingos ir nereikalingos. Tai yra žmonių apgaudinėjimas, nes netgi šičia kopmentaruose pasigilinus į TIKROJO KRIKŠČIONIŠKO ir katalikiško mokymo skirtumus, matyti, kokia praraja yra tarp konfesijų mokymų.

Jota       2019-12-9 18:03

Katalikų bažnyčios dogma apie “nekaltąjį Švč. Mergelės prasidėjimą”, priimta 1854 m., bylojanti, jog Palaimintoji Mergelė Marija buvo išimties tvarka apsaugota nuo gimtosios nuodėmės, YRA NETEISINGA. Kodėl?

Todėl, kad Šventasis Raštas tvirtina, jog pirmojo žmogaus Adomo nuodėmė perėjo į visus žmones: “Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo” (Rom 5,12). Dėl to kiekvienas žmogus kaip Adomo palikuonis gimsta nuodėmingas.

Švč. Mergelė negalėjo būti išimtimi iš tos tvarkos, nes išimtis tėra tik vienas Dievažmogis Jėzus Kristus, apie kurį 1Jn 3,5 sakoma: “Ir nėra Jame nuodėmės”.  Žyd 4,15:  “Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį”. “Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu.” (2 Kor5,21). 

Apie Švč. Mergelę taip nepasakyta. Mergelės Marijos šlovė dėl to nė kiek nesumažėja, nes Ji yra aukščiau cherubų ir serafų, šventesnė už angelus, tačiau ne nuo gimimo, o nuo tada, kai iš Šv. Dvasios pradėjo Dievo Sūnų.

Tai paaiškėja iš Jos pačios žodžių: ” Štai nuo NUO DABAR palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas! (Lk 1,48).

NUO DABAR, kai ji sutiko su Dievo valia tapti Išganytojo Motina, o NE NUO GIMIMO!

Tas dear       2019-12-9 18:02

Vysk Robert Barron is Bernardinai.lt kalba ir viliasi kad pragare nebus nei vienos duseles;ir kodel taip griebiamasi versti tik kataliku leberalu knygas
https://youtu.be/h6wTQ6xbVnQ

Šv. Mergelės Marijos nekaltas prasidėjimas       2019-12-9 17:06

– kas tai? bernardinai.lt
Vysk. Robert Barron Katalikų Bažnyčia šiandien mini Švč. Mergelės Marijos nekaltąjį prasidėjimą. Ši dogma dažnai sunkiai suprantama tiek su krikščionybe nieko bendra neturinčiam žmogui, tiek ir praktikuojančiam katalikui. Todėl šia proga siūlome ištrauką iš JAV vyskupo Roberto Barrono knygos „Katalikybė“ (Katalikų pasaulio leidiniai, Vilnius, 2015; iš anglų kalbos vertė Asta Leskauskaitė).Nekaltai Pradėtosios ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų dogmos oficialiai paskelbtos visai neseniai (pirmoji – 1854 m., antroji – 1950 m.), tačiau jų kilmė gana sena. Užuominų apie Nekaltai Pradėtosios doktriną galima rasti angelo pasveikinime Marijai Naujajame Testamente, o antrosios doktrinos šaknis galima atsekti Bažnyčios tėvų parengtoje liturgijoje ir teologijoje. Turbūt pirmiausia, į ką atkreipiame dėmesį, yra ne vieną gluminantis fizinis šių dogmų aspektas: esame verčiami įžiūrėti Dievo veikimą paprasto žmogaus kūno funkcijose ir likime. Anglų rašytojas katalikas Davidas Lodge’as rašė, kad išgirdę šias ir panašias doktrinas jo mokyklos draugai protestantai gėdijosi apie tai papasakoti tėvams! Tačiau atminkime, kad galutinis šių mokymų tikslas yra kalbėti apie Kristų ir Jo Įsikūnijimą.

Šv. Mergelės Marijos nekaltas prasidėjimas       2019-12-9 17:04

1854 m. popiežius Pijus IX paskelbė Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos dogmą, kuria patvirtino tiesą, jog ypatingos malonės dėka Marija buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės patį pirmąjį jos pradėjimo momentą. Jei būtų kitaip, Apreiškimo metu angelas nebūtų kreipęsis į ją Kecharitomene (malonėmis apdovanotoji). Paskelbus doktriną natūraliai kyla du klausimai: kam Dievui to reikėjo? Ar tai reiškia, kad Marijai nereikia atpirkimo? Tradicinis atsakymas į pirmą klausimą: Dievas panoro paruošti tinkamą indą Jo Žodžiui priimti. Marija, pavyzdinė šventykla ir tikroji Sandoros skrynia, turėjo būti tokia pat tyra, kaip švari ir neliečiama šventyklos šventų švenčiausioji. Šiame kontekste teologiniu požiūriu iškalbingi Jokūbo protoevangelijoje (pirmą kartą paminėta III a.) randami pasakojimai, nors istoriniu jų tikslumu ir verta abejoti, kad Marija tarnavo Jeruzalės šventykloje. Antras klausimas sunkiai įkandamas net didiesiems Bažnyčios protams. Nors Nekaltai Pradėtosios liturgija švenčiama nuo VII a., net tokiems solidiems teologams kaip Aleksandras iš Halės, šv. Bonaventūras ir pats šv. Tomas Akvinietis sunkiai sekėsi rasti tinkamą šio mokymo paaiškinimą. Jų požiūriu paskelbti Mariją neturinčią gimtosios nuodėmės nuo pat pradėjimo momento reikštų paneigti Kristaus atperkamojo akto, kuris įvyko gerokai vėliau po Marijos pradėjimo, universalumą.

XIV a. pradžioje pal. Jonas Dunsas Škotas rado išeitį. Jis įrodinėjo, kad Marija, kaip ir visa žmonija, yra atpirkta savo Sūnaus malonės, o kadangi toji malonė nepavaldi laikui, Marija pirma laiko Kristaus malone buvo išvaduota iš gimtosios nuodėmės. Pal. Dunsas Škotas apie šį Dievo veiksmą pasakė su scholastui būdingu lakoniškumu: potuit, decuit, ergo fecit (galėjo tai padaryti, derėjo tai padaryti, todėl Jis tai padarė).

Šv. Mergelės Marijos nekaltas prasidėjimas       2019-12-9 17:03

Šį Bažnyčios mokymą keisčiausiu ir nuostabiausiu būdu vos ketveri metai po paskelbimo patvirtino neraštinga piemenaitė Bernadette Soubirous (šv. Bernadeta). Tai įvyko Pirėnų kalnų regione netoli Ispanijos sienos tuo metu praktiškai nežinomame miestelyje (šiandien jis pagarsėjęs pasaulyje) pačiuose Prancūzijos pietuose. 1858 m. vasarį šešių asmenų Soubirous šeima glaudėsi mažoje vieno kambario lūšnelėje Lurdo vargingųjų rajone. Vietiniai gyventojai jų būstą vadino cachot (kalėjimas), nes anksčiau ten būta kalėjimo. Lurdo valdininkai nusprendė, kad sąlygos pernelyg griežtos ir nepatogios kaliniams ir leido namą parduoti. Kambarys priminė urvą: jame buvo tik krosnis, žemos lubos ir mažas langelis. Vasario 11 d. vyriausioji šeimos duktė iš cachot ėjo į Masabijelio sąvartyną Lurdo pakraštyje, kur būdavo pilamos ir deginamos miestelio šiukšlės ir vietos ligoninės atliekos. Kartu su seserimi ir drauge ji ėjo pasirinkti žabų krosniai užkurti. Kol kitos dvi mergaitės ieškojo pagalių prakuroms, astma sirgusi Bernadeta stabtelėjo ties srauniu Gavo upokšniu. Netikėtai ji pajuto vėjo gūsį ir išgirdo garsą. Atsigręžusi pasižiūrėti, kas atsitiko, didelėje Masabijelio grotoje ji pamatė stovinčią nuostabiai gražią baltai apsivilkusią jauną Moterį, kurios kiekvieną pėdą puošė geltona rožė. Išsigandusi Bernadeta instinktyviai čiuptelėjo savo rožinio ir persižegnojo. Moteris tik nusišypsojo ir ėmė tyliai melstis kartu su Bernadeta varstydama savo perlų rožinį. Mergaitei pabaigus maldą, Moteris vėl nusišypsojo ir išnyko.

Šv. Mergelės Marijos nekaltas prasidėjimas       2019-12-9 17:03

Visas penkiolika dienų Bernadeta kasdien ateidavo prie grotos ir bendraudavo su Moterimi panirdama į transą – tuo metu ji nejausdavo skausmo ir nereaguodavo į aplinką. Net didžiausiems skeptikams darė įspūdį reginys ir nežemiškas mergaitės susikaupimas. Nepaisant daugelio spekuliacijų, Bernadeta niekada netvirtino žinanti, kas toji slėpiningoji viešnia. Ji vadindavo ją „Ponia“, arba Aquero (Toji) vietos tarme. Kovo 24 d., Apreiškimo šventės išvakarėse, Bernadeta pajuto vidinį postūmį nueiti prie grotos. Ponia jos jau laukė ir tąkart Bernadeta paklausė jos vardo. Savo klausimą ji pakartojo triskart, kol galiausiai Ponia labai rimtai į ją pažvelgė ir virpančiu jausmingu balsu pasakė: „Esu Nekaltasis Prasidėjimas.“ Nemokyta Bernadeta niekada nebuvo girdėjusi tokio pasakymo ir nesuprato, ką tai reiškia. Kad neužmirštų, ji be paliovos kartojo šį vardą, kol pasiekė tėvą Perymale’ą. Atsiminkime, kad apreiškimai vyko praėjus vos ketveriems metams po to, kai popiežius Pijus IX paskelbė šią dogmą. Kai Bernadeta kunigui pakartojo, ką jai buvo sakiusi Ponia, iš pradžių jis nenorėjo klausyti jos aiškindamas, kad Moteris turėjusi pasakyti „Esu Nekaltai Pradėtoji.“ Tačiau Bernadeta atkakliai tvirtino tiksliai persakiusi Ponios žodžius, galiausiai mergaitės nuoširdumas ir stulbinamas Dievo Motinos pranešimų turinys įtikino Perymale’ą ir visą miestelį.

Šv. Mergelės Marijos nekaltas prasidėjimas       2019-12-9 17:01

Kodėl Dievo Motina nusprendė šį ypatingą vardą atskleisti šv. Bernadetai Lurde? Aišku, chronologiškai dogmos paskelbimas ir apsireiškimas yra artimi įvykiai, tačiau aš manau, jog tarp Nekaltojo Prasidėjimo dogmos ir šv. Bernadetai Lurde suteiktos dovanos yra svarbi sąsaja. Ir šiandien žmonės vyksta į Lurdą išsimaudyti ir atsigerti šv. Bernadetos iškasto šaltinio vandens su viltimi išgydyti kūną, sielą ir protą, o kiekvieną vakarą priešais „šventovę“, pastatytą Dievo Motinos nurodymu, vyksta iškilminga žvakių procesija, kurioje dalyvauja tūkstančiai piligrimų.Kas tai? Kas yra Nekaltasis Prasidėjimas, jei ne nuostabus Jėzaus atliekamas gydymo veiksmas, pirma laiko pašalinantis gimtosios nuodėmės dėmę savo motinos sieloje? Todėl dera, kad Marija, patvirtindama šį titulą, visada išliktų ligonių gydytoja ir būtų siejama su šiuo titulu. Kaip nuostabu ir kaip būdinga Marijai, kad ji pasirodė tokiai mergaitei tokioje vietoje. Nuostabioje Marijos giesmėje (Magnificat) šlovinamas Dievas, kuris „numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius“ (Lk 1, 52). Nekaltasis Prasidėjimas, Dangaus Karalienė, pati gavusi angelo žinią lūšnelėje ir gimdžiusi Sūnų urve (plg. I skyriuje), aplankė šv. Bernadetą, gyvenusią urvą primenančioje lūšnoje ties sąvartynu.Vysk. Robert Barron.

Evangelijos komentaras       2019-12-9 8:22

Bernardinai.lt, Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Angelas Gabrielius yra Dievo siunčiamas pas mergelę pranešti jai gerą naujieną – paskelbti apie Dievo artumą, Jo malonės tikrovę. Kartais atrodo, kad Dievo tikrovei, Jo prisilietimui ir atpažinimui reikia ypatingų sąlygų, pasiruošimo. Tačiau Mariją Dievo malonė suranda kasdienybėje, buityje. Kartais laukiama ypatingo Dievo prisilietimo – nes tam, mūsų manymu, reikia tinkamos progos, patogaus laiko. Tačiau Dievas, kaip malonės Dievas, ateina ne ypatingomis progomis, ne dėl nuopelnų, o tikro gyvenimo aplinkoje.

Kas šiandien tampa kasdienybę pašventinančios malonės ženklu: ar kolegos pasisveikinimas, ar netikėtas nepažįstamojo dėmesys, galimybė atkurti nutrūkusius santykius, atokvėpio valandėlė tarp visų darbų – per ką šiandien girdžiu pasveikinimą „Viešpats su Tavimi“? Kaip pasitinku tokį pasveikinimą – ar su nerimu, įtarumu, ar su pasitikėjimu, jog Dievas gali pasirinkti malonės proveržiui itin netinkamomis atrodančias aplinkybes – mano negebėjimą suvaldyti savo ydų, man ne itin patinkantį asmenį, pasikartojančią konfliktinę situaciją, mane skaudinančius įvykius? Ir kur aš tampu kitiems tokiu pasveikinimu, savo atėjimu leidžiu veikti Dievo malonei: mokykloje, darbovietėje, parduotuvėje, šeimoje? Ar mano kasdienybėje, ne išskirtinėmis progomis sutinkami žmonės patiria, kad per mane gauna Dievo palaiminimą: „Sveikas, mokytojau, kolega, tėti, mylimasis, Viešpats su Tavimi“?

Šiandien esame kviečiami priimti ir perduoti Dievo malonės pasveikinimą.

Evangelija       2019-12-9 6:10

Skirta (gruodžio 8)šv. Mergelės Marijos Nekaltas Prasidėjimas (Lk 1, 26–38) 

  Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.
  Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“
  Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.
  O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namams per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“.
  Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“
  Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavo giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“.
  Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė.

Dievo Žodis       2019-12-9 6:05

II skaitinys (Ef 1, 3–6. 11–12)

  Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje, mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti jo akivaizdoje. Iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais savo malonės kilnumo šlovei. Ja jis apipylė mus vardan Mylimojo (Sūnaus).
  Jame esame tapę Dievo nuosavybe, iš anksto paskirti sutvarkymu to, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą, kad pasitarnautume jo didybės šlovei mes, kurie nuo seno turėjome viltį Mesijyje.

Posmelis prieš Evangeliją (Lk 1, 28. 42)

Sveika, Marija, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!
              Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų. – Aleliuja

Dievo Žodis       2019-12-9 6:04

Psalmė (Ps 97, 1–4)
Naują giesmę giedokite Viešpačiui: nuostabius darbus jis daro!

  Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
  nuostabius darbus jis daro.
  Jo dešinė visagalė,
  jo šventoji ranka pergales skina.

  Savo išganymą Viešpats apreiškė,
  jo teisingumas šviečia pagonims.
  Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
  Izraelio šeimai žadėtą.

  Ir mato visas pasaulis
  išganingąjį Dievo veikimą.
  Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
  šūkaukit, džiūgaukit, grokit!

Dievo Žodis       2019-12-9 5:59

I skaitinys Pr 3, 9–15

  Viešpats Dievas šaukė užvalgiusį nuo medžio žmogų: „Kur gi esi?“
  Tasai atsiliepė: „Aš išgirdau sode tavo žingsnius, išsigandau esąs nuogas ir pasislėpiau“.
  Tada Dievas paklausė: „O kas tau pasakė, kad tu esi nuogas? Ar kartais nevalgei nuo medžio, nuo kurio tau uždraudžiau valgyti?“
  Žmogus atsakė: „Moteris, kurią man priskyrei, padavė vaisių, ir valgiau“.
  Viešpats Dievas kreipėsi į moteriškę: „Ką padarei?!“
  Moteris teisinosi: „Angis mane suvedžiojo, ir valgiau“.
  Tuomet Viešpats Dievas pasakė angiai: „Kadangi tai padarei, tu būsi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu šliauši pilvu ir ėsi dulkes per visas savo gyvenimo dienas. Aš sukelsiu nesantaiką tarp tavęs ir moteries, tarp tavo atžalos ir jos palikuonies. Jis sutrins tau galvą, o tu tykosi jo kulno“.

Mila.       2019-12-8 20:38

Kardinolas Sigitas rašo: “Mes pilnai atsigręžiame į Dievą tik tuomet, kai Jo valia mums tampa svarbesnė už viską, kai jos ieškome visais savo darbais bei siekiais. Šitai pasiekiame tik tuomet, kai klausomės sąžinės balso.” Štai čia ir yra “vinis” imti klausyti sąžinės balso. Kas vakarą pasiklausykime šio balso, ką jis sako. Jei tik jaučiame bet kokį nerimą, būtina atrasti iš kur jis kyla. Būtina vakare ne tik dantis išsiplauti, bet ir padaryti sąžinės sąskaitą. Kaip įprantame plauti dantis, taip ir ši procedūra yra pripratinama.

ahvieni,       2019-12-8 17:57
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
ah1>2019-12-8       2019-12-8 17:45
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
>ah1       2019-12-8 17:26
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Tikrasis širdies ilgesys.       2019-12-8 17:04

  Mūsų širdis trokšta to, kuris ją ne tik paguostų, bet ir valdytų.</p)
  Net blizgučiai yra priminimas, kad Dievas yra…
  kad Jis atėjo į šitą žemę ir dar ateis
  Širdis trokšta vis iš naujo pradėti savo gyvenimo kelią Kun. br. Arūnas Peškaitis, bernardinai.lt

Jau antras Advento sekmadienis.       2019-12-8 16:57

Kuris pristato svarbią figūrą – Joną Krikštytoją: asketišką, rūstų, kalbantį tiesiai ir kviečiantį atsiversti. Šis savo ruožtu pristato Jėzų, kuris ateis krikštyti Šventąja Dvasia ir ugnimi.

Nors mūsų širdims mieliau girdėti apie Jėzų – Avinėlį, gailestingąjį ir neatstumiantį nė vieno, tačiau jis yra ir Judo Liūtas. Tokį Jėzų šiandien mums pristato Jonas Krikštytojas, tokio Jėzaus reikia ir mūsų širdims, pradėjusioms advento kelionę. Sako kun. br. Arūnas Peškaitis.

ah1       2019-12-8 16:42
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
ah1       2019-12-8 16:36
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Gerbiama REDAKCIJA       2019-12-8 16:08

Prašom išvalyti tą trolių mėšlą. Dvokia.

ah1       2019-12-8 15:45
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Ar tikrai,       2019-12-8 15:20

kai kuriems galingiems filosofams, knieti pasireiksti cia, siose sviesa, ramybe ir pazinima skledzianciose mintyse.Tikriems tikintiesems visikai neidomus jusu ismastymai.

ah1>2019-12-8       2019-12-8 15:15
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
ašvieniui       2019-12-8 15:09

,,Prisijungimo mechanizmas”! smile Netgi štai kaip! smile . Tai iš kiek vielikių, kiek laidžiukų, kiek ratukų tas tavo mechanizmas? Ar labai garsiai barška, kai veikia? Kaimynams miegoti netrukdo, kai jungiesi?

ah1       2019-12-8 14:51
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
ah1>2019-12-8 14:40       2019-12-8 14:12
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
ašvieniui       2019-12-8 13:40

Kokių dar ,,suduvių”, nečėsgimi tu? Kas tie tavo ,,suduviai”? Nebent viena raidė su stogeliu, o kita su brūkšneliu - tada tu vienintelis jų atstovas.

ah1       2019-12-8 13:26
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Prasideda       2019-12-8 11:33
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Tiesa, yra treji Viešpaties ATĖJIMAI       2019-12-8 10:44

Šventoji Katalikų Bažnyčia kviečia Adventą išgyventi taip, kas jis iš tiesų yra. Lotyniškai „adventus“ reiškia atėjimą. Kieno gi? O gi Viešpaties.
Tiesa, yra treji Viešpaties Atėjimai: Jo atėjimas kūne, Jo atėjimas šlovėje ir Jo atėjimas Dvasioje.
Jo atėjimą ir buvimą kūne tarp mūsų mes gerai žinome iš Bažnyčios tradicijos, užrašytos Biblijoje ir švenčiamos liturgijoje. Jo Atėjimas šlovėje įvyks laikų pabaigoje, mirusiems keliantis ir stosiant prieš jį paskutiniam teismui. Ir pasidaro laibai įdomu, koks gi tas trečiasis atėjimas.
Nagi jis - labai arti mūsų, nes pirmieji du atėjimas įvardinti taip tolokai nuo mūsų dienų. O taip pat, be trečiojo atėjimo Dvasioje, pirmieji du atėjimai juk taptų mums visai svetimi. Todėl reikalingas šis trečiasis atėjimas – Viešpaties atėjimas į  mūsų gyvenimus Dvasioje.
Štai dabar labai suprantamas tampa šio dienos evangelijos skaitinys:  „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“. Būtent Viešpats labai arti prisiartino prie kiekvieno iš mūsų ir nori ateiti į mūsų gyvenimus, padaryti juos dangaus karalystės vieta. Tam ir reikėtų atsiversti.
Tačiau kaip? Išorinis atsivertimas nėra tas pirminis. Jei taip būtų, Jonas Krikštytojas nešauktų ant fariziejų: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Duokite tikrų atsivertimo vaisių“.
Atsiversti pirmiausiai reikėtų širdimi, tai yra,  tapti Jėzaus draugu. Tiek pirmojo atėjimo metu Jėzus ieškojo draugų, tiek antrojo atėjimo metu naujam pasauliui Jėzus ieško ne ko kito, bet draugų. Juk galiausiai reikės amžinai kartu drugiškai būti, dar labiau – gyventi meilėje.
Tad ir atsivertimas Viešpatie atėjimui Dvasioje turi vesti į draugystę su Jėzumi.
Tegu šio Advento metu Dievo Dvasia mus kaip kirvis, kaip ugnis ir kaip vėtyklė prie mūsų būties šaknų paliečia, kad būtume pažadinti iš košmariško miego sąmoningai draugystei su Jėzumi. kun. Mindaugas Malinauskas SJ.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

ahvieni,       2019-12-8 17:57

mėžkis iš čia!

ah1>2019-12-8       2019-12-8 17:45

ne, per Rigvedos 12 dalyje mechanizmą “niti niti” ateina savaime, niekur nereikia eiti nes aukščiausia esybė laikas/Brahma yra visur ir visuose, nepriklausomai tuo tiki ar ne.Belskit ir bus atidaryta mokė mokytojas/rabis Jėzus, - eik į savo kambarėlį užsirakink ir melskis, tai tikroji malda.

>ah1       2019-12-8 17:26

Matomai jus ta brahmos nušvitima patyrete besimelsdamas ziurkiu sventykloje Indijoje ar dalyvaudamas Nepalo gyvuliu aukojimo sventeje,is ten tikriausiai ir Suduvos vedas parsivezete:)

https://youtu.be/ViANqzGd6qU
https://youtu.be/ZiFVkBXHwZE

ah1       2019-12-8 16:42

tikėsit ar netikėsit o švieselės jungiamos bus nes laikas/ brahma - aukso spalva švytintis ir tai yra veda, Upanisada.

ah1       2019-12-8 16:36

tik velniai bijo Tiesos, nes Dievas yra TIESA, net ir N. S. tai patvirtinusi.

ah1       2019-12-8 15:45

Aciu zodzio laisvei - Tiesa Jus islaisvins, mokė Jezus,Dievas yra Dvasia, Dvasia yra Tiesa,pagal bibliją, o tiesa absoliutas - vedos, suduviu Upanisados, vedizmo virsune, visados rita/ dėsniai. Mirtis melui - laisvė Tiesai.

ah1>2019-12-8       2019-12-8 15:15

skaityk Rigvedas 12 dalį

ah1       2019-12-8 14:51

prisijungimo prie aukščiausios esybes suvokimo mechanizmas - Rigvedos 12 dalis.

ah1>2019-12-8 14:40       2019-12-8 14:12

Suduviai zinomi nuo Ptolomejaus laiku,  suduviai paslepe vedas/ vedantas/ vedų virsunes Indijoje, kur ir buvo issaugotos ir laikui/Brhamai atejus Suduvos vedos sudrizo namo,nes atėjo laikas/Brahma.Suduvos vedos niekada nebuvo pamirstos gedimino stulpai zymejo ir tezymi auksčiausią esybę laiką/brahmą,auksu spindinti sviesa buvo ir yra auksčiausios esybes laiko/Brahmos simbolis, kuriame esa viskas net ir Jus, nesvarbu ar Jus tuo tikit ar ne, nes tai veda, vedos - visados ritos/desnių žinojimas, vadovas.

ah1       2019-12-8 13:26

gamtinė metų pradžia ateis ir be advento ir diena pradės ilgėti nuo gruodžio 25 - prieš gamtą ir laiką  nepapūsit pagal suduvišką pasaulėžiūrą, ateina laikas ir būna laikas. AUM - praeitis, dabartis, ateitis apjungtas viename laikas/ Brahma ir to suvokimas,  pagal suduvių slaptą mokymą upanisadas vedantą/vedų viršūnę,nenupiešiamas neapčiuopamas bet esantis, aukso spalva švytintis.Štai todėl ir degamos švieselės.

Prasideda       2019-12-8 11:33

orgazminis citavimas.


Rekomenduojame

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.