Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: net mažiausias geras darbelis, daromas Dievo vardu, neliks be atlygio

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 26 d. 0:59

42     

    

Geroji Naujiena: net mažiausias geras darbelis, daromas Dievo vardu, neliks be atlygio

Ar tu dėl manęs taip karščiuojies? Te visa Viešpaties tauta pranašais pasidaro!

Viešpats nusileido debesyje ant žemės ir kalbėjo su Moze. Jis paėmė ant jo esančios dvasios ir uždėjo ant septyniasdešimt vyrų – seniūnų. Kai tik atsirado ant jųjų dvasia, tuojau juos pagavo įkvėpimas pranašauti ir nebepraėjo.
Du vyrai buvo pasilikę stovykloje; vienas jų vadinosi Eldadas, kitas – Medadas. Ant jųjų dvasia taipogi atėjo. Mat juodu buvo įtraukti į sąrašą, tik prie palapinės nebuvo atėję. Juodu stovykloje pagavo įkvėpimas pranašauti.
Tad vienas jaunuolis atbėgęs pranešė Mozei: „Eldadas ir Medadas stovykloje yra pagauti įkvėpimo pranašauti“.
Tuomet Nuno sūnus Jozuė, tarnaująs Mozei nuo pat jaunystės, kreipėsi į Mozę: „Šeimininke, uždrausk jiems tai daryti!“
Bet Mozė jam tarė: „Ar tu dėl manęs taip karščiuojies? Te visa Viešpaties tauta pranašais pasidaro, kad tik Viešpats jiems duotų savosios dvasios!“ (Sk 11, 25–29).

* * *

Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis

Tobulas Viešpaties duotas Teisynas:
jis dvasią gaivina.
Pasakymas Viešpaties tvirtas,
išminties moko varguolį.
Viešpaties baimė gryna,
tveria per amžius.
Viešpaties sprendimai tikri,
visi aliai vieno teisingi.
Ir tarnas tavasis jų trokšta laikytis;
kas tik gerbia juos, tas didį atpildą gauna.
Bet kas gi savo pastebi klaidą?
Tad nuplauki kaltes mano slaptąsias!
Tu savo tarną ir nuo puikybės apsaugok,
tegul ji manęs nepavergia.
Tada būsiu grynas,
švarus – be sunkiųjų kaltybių (Ps 18, 8. 10. 12–13. 14).

* * *

Jūsų lobiai supuvę

Nagi, dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jūsų laukiančių negandų! Jūsų lobiai supuvę, jūsų drabužiai kandžių sukapoti. Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs susikrovėte turtų pastarosiomis dienomis. Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, pjovėjų aimanos prasiskverbė į kareivijų Dievo ausis. Jūs prabangiai gyvenote žemėje, smaguriavote ir nupenėjote savo širdis skerdimo dienai. Jūs pasmerkėte ir nužudėte teisųjį: jis jums nesipriešina (Jok 5, 1–6).

* * *

Kas ne prieš mus, tas už mus! Jei tavoji ranka traukia tave nusidėti, – nusikirsk ją!

Jonas tarė Jėzui: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“.
Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!
Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio.
Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų tikinčiųjų mažutėlių, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą.
Jei tavoji ranka traukia tave nusidėti, – nusikirsk ją! Tau verčiau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu turint abi rankas, patekti į pragarą, į negęstančią ugnį.
Ir jei tavo koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į gyvenimą, negu, turint abi kojas, būti įmestam į pragarą.
O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu turint abi akis, būti įmestam į pragarą, kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta“ (Mk 9, 38–43. 45. 47–48).

* * *

Visi sutelktai meskime Adelei Dirsytei († 1955-09-26), Dievo tarnaitei ir kankinei, ištvermingos maldos ir vilties mokytojai, Bažnyčios pripažinimo palaimintąja. Viešpatie, suteik ir mums drąsos atmesti visa, kas į nuodėmę veda, ir išminties, kad savo žodžiais ar apsisprendimais neužstotume artimui kelio pas Dievą. Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje – Gailestingasis Dieve, padėk įveikti nevilties ir nemeilės pandemiją, kad atgavę Tiesos nuovoką ir išsižadėję savęs, vykdytume Tavo valią. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Evangelinis radikalumas
26 eilinis sekmadienis

Skaičiau žinutę apie grybauti išėjusią ir miške pasiklydusią senutę. Beieškant buvo pasitelktas net policijos sraigtasparnis, kol pagaliau brūzgyne aptiko kelią į namus pametusią moterį.

Kur kas blogiau, kai žmogus pameta moralinius orientyrus ir kelią į dangaus Tėvo namus. Žiniasklaida apie tai nekalba, nes tai nemadinga. Madinga kalbėti tik apie asmens laisves bei teises: teisę nesiskiepyti, teisę vienalyčiams kurti partnerystę ar net santuoką, teisę pasikeisti lytį; ir kokių tik teisių nesugalvoja mūsų dienų žmogus. Kalbos apie nuodėmę ar moralę laikomos atgyvena; net prezidentas niekinamas, kai jis gina santuokos keliu vyro ir moters kuriamą šeimą. Šis moralinis pasimetimas yra labai pavojingas tiek pavieniam žmogui, tiek ir visuomenei; jis kur kas pavojingesnis už paklydimą grybaujant miške.

Mes, tikintys žmonės – krikščionys, turime evangelinius orientyrus, kuriais žmonija vadovaujasi jau du tūkstančius metų; jie tiesiog yra įrašyti į mūsų prigimtį, kaip antai, nevok, nekalbėk netiesos, neištvirkauk, nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau būtų daroma etc.

Evangelija pateikia iš pirmo žvilgsnio labai kietus Jėzaus žodžius: „Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį. O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą“ (Mk 9, 43.47). Mes suprantame, kad kai esi gundomas nusidėti, nereikia nei rankos nusikirsti, nei akies išlupti, bet nuodėmei reikia labai rimtai priešintis, nes ji atskirs tave nuo Dievo.
Jėzus ypač kietai kalbėjo apie papiktintojus, kurie kitus įtraukia į nuodėmę: „Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą“ ( Mk 9, 42).

Kai kurie gundymai ypač stipriai veikia žmogų – tai pinigai, seksas ir valdžia. Jei žmogus nėra labai tvirtai apsisprendęs už Kristų, tuomet jam bus labai sunku neiti į derybas su nuodėme. Todėl Jėzus iš savo sekėjų tiesiog reikalavo tam tikro radikalumo, kuris nuolat skambėjo jo žodžiuose: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt 6, 24). Arba: „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių“ (Mt 7, 13).

Dievas mus apdovanojo laisve, ir jos siekis taip pat įrašytas mūsų prigimtyje. Gindami laisvę žmonės sudeda didžiausias aukas. Mums sunku pakęsti, jei kas nors, kad ir mūsų išrinktoji valdžia, pabando apriboti mūsų laisvę. Tuomet reikalaudami laisvės demonstruojame ir piketuojame. Menu, kai buvau netekęs laisvės, vienoje kameroje kalėjome dviese: aš, kunigas, nuteistas už tiesos žodį, ir užkietėjęs recidyvistas, kurio sąžinę slėgė daugybė sunkių nusikaltimų. Ant jo nugaros buvo ištatuiruotas didelis kryžius, prie kurio prikaltas kalinys šaukia: „Laisvės!“ Tikintiems į Dievą yra ne pakeliui su tokiais laisvės siekėjais.

Todėl mums reikia nuolat budėti, kad nepasiduotume pagundai siekti tokios laisvės, kuri mūsų dvasioje sukeltų sąmyšį, tai yra Dievo ir artimo meilę iškeisti į pačią blogiausią savimeilę. Labai brangus yra tikinčiojo budėjimas maldoje. Kai meldžiamės, tuomet nesunku priimti evangelinį radikalumą, skambantį Jėzaus kalbose: „Kokia gi žmogui nauda, jei jis laimėtų ir visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!“ (Mt 16, 26). Ir pakenktų amžinai draugystei su Dievu.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Melskimės        2021-11-7 14:37

melskimės už Lietuvą Tiesoje

Gailestingasis Dieve,
padėk įveikti nevilties ir nemeilės pandemiją,
kad atgavę Tiesos nuovoką ir išsižadėję savęs,
vykdytume Tavo valią.
Prašome per Kristų,
mūsų Viešpatį.
Amen.

Spalio 2 d. Šv. Angelai Sargai       2021-10-2 4:52

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Rytis Baltrušaitis

Vaikas – Dievo karalystės matas. Tokia mūsų Dievo logika. Toks mums tenkantis uždavinys – tapti panašiam į vaiką, kad galėčiau būti arti Dievo jo karalystės menėse.

Tikriausiai esate girdėję pasakymą – Dievo kvailelis. Juo dažniausiai apibūdinami žmonės, kuriems trūksta „varžtelio“ ir jų protavimas yra visai kitoks nei mūsų. Jie pasaulį, žmogų ir Dievą junta spalvomis. Jie nesivaržo savo elgesio, nors jis yra kitoks nei mūsų, „normalių“, žmonių, nes jie yra atviri tikrovei, kurią suvokia savaip.

Tačiau vaikas, apie kurį kalba Jėzus, nėra Dievo kvailelis, nors dažnai tikintieji tokiais laikomi (su „varžtelio“ trūkumu), kadangi evangeliniu vaiku turiu tapti ne protu, bet širdimi. Širdies nuostata ir laikysena turi būti kaip vaiko. Protu mes privalome bręsti, augti. Turime augti ir širdimi, bet ji privalo būti panaši į vaiko. Ką tai reiškia?

Pirmiausia vaiko širdis, kaip ir kiekvieno žmogaus, ilgisi tikrosios meilės. Meilės, kuri padeda sustiprėti, būti savimi, atpažinti savo gabumus ir talentus. Meilės, kuri yra ir saugumo garantas. Jei esu mylimas reiškia, kad manimi ir rūpinasi. Tokia turėtų būti mūsų laikysena ir Dievo atžvilgiu.

Vaiko širdis besąlygiškai pasitiki. Prisiriša ir ieško nuolatinio santykio su tuo, kuris jai yra svarbus, kuris yra pavyzdys ir kelrodis. Mūsų širdis Dievo atžvilgiu turi būti besąlygiškai juo pasitikinti. Dievas yra tas, kuris myli ir gali suteikti saugumą, užuovėją, gali įkvėpti mane pasitikint skleisti savo sprendimų bei uždavinių sparnus naujoms ieškojimo kelionėms.

Vaikas yra atviras. Vaikas sako tai, ką galvoja, todėl iškarto įmanoma sukurti su juo santykį tikrą ir betarpišką. Mes kaip krikščionys iš šio vaiko turime pasimokyti atvirumo Dievui ir žmogui. Atvirumo, kurio dėka Dievas prisiliečia prie pačių slapčiausių mano vietų, tiria, naujai susiuva, ar kruopščiai ado mano sielos rūbą, kad vėl galėčiau bandyti iš naujo. Vaiko širdimi turiu nuogas stoti Dievo akivaizdon, kuriam nėra nieko paslėpta, nieko nežinoma. Ir šis atvirumo tikrumas turi gydyti asmens ir asmens santykį, kuriuo galiu remtis, kuriuo galiu pasitikėti ir kliautis.

Vaikas yra labai nuoširdus pripažindamas klaidą. Tad mes iš vaiko turime pasimokyti savo silpnumo pripažinimo, drąsaus pripažinimo ten, kur esame netvirti, ten, kur pažadėjome ir sulaužėme pažadus.

Kristus liepia neskriausti mažutėlių. Atrodo, kad mums ir taip aišku, jog silpnesnius už save turime globoti ir saugoti, užtarti ir auklėti. Tačiau čia turima mintyje tie, kurie amžiumi ir patirtimi jau nėra vaikai, bet tie, kurie būdami labai trapūs ir bailūs, ieško Dievo. Kupini neryžtingumo ryžtasi tiesti savo ranką Viešpačiui. Tie, kurie išgyvenę įvairialypį netyrumą, siekia tapti tyri savo širdimi. Ir tikriausiai puikiai visi suvokiame, koks drauge skausmingas ir nelengvas žmogaus prisikėlimo, tapimo vaiku kelias. Neskriauskime tokių žmonių savo vertinimu, o dar baisiau, savo teisimu ir praeito gyvenimo analize. Palydėkime stiprinančiu žodžiu, malda bei artumo dovanojimu.

Žinoma, mums peršasi viena tiesioginė mintis apie vaikus, kurie gyvena šiandien. Apie vaikus, kurie neturi savy to grožio ir tyrumo, apie kurį kalbėjome ankstesnėje teksto dalyje. Apie piktus ir neklaužadas vaikus, kurie jau būdami maži nėra atviri ir kupini netiesos. Tačiau, privalome suvokti, kad vaikas visada ir be išimties yra suaugusiųjų paveikslas. Jei mes juose pastebime ir randame tai, kas mus baugina ir verčia susigūžti, tai turime klausti, kaip mes, suaugusieji, gyvename?

Ir turime būti atviri, likdami kūnu suaugę, bet širdimi tapti vaiku būtent mums pirmiausiai ir reikia. Tik tada įeisime į Dievo karalystę, kuri prasideda jau čia, žemėje.

Bernardinai.lt

Spalio 2 d. Šv. Angelai Sargai       2021-10-2 4:50

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti vaiko širdies ir jautrumo mažutėliams

Įsiklausysiu į mokinių klausimą: „Kas yra didžiausias?“ Ar nekirba panašus klausimas ir manyje? Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo troškimą būti pripažintam, reikšmingam ir dideliam?

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris stovi prieš mane su mažu vaiku ir sako man: „Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę.“ Kokius jausmus kelia man šie žodžiai? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Paprašysiu Jėzaus, kad parodytų mano puikybę ir liguistą didybės troškimą, kurie neleidžia man gyventi paprastai ir laisvai, kaip vaikui. Kuriose srityse labiausiai bijau pažeminimo? Kokios gyvenimo permainos man labiausiai reikia?

*

Jėzus man sako, kad „mažieji“ turi danguje savo ypatingą vietą. Prisiminsiu „mažutėlius“, su kuriais kasdien būnu. Kas jie tokie? Ką galiu pasakyti apie savo jautrumą jų silpnybėms ir varganumui?

*

Atnešiu Jėzui ir Tėvui savo „mažutėlius“, su kuriais kasdien gyvenu. Koks yra jų didžiausias poreikis? Ko norėčiau jiems prašyti?  Kiekvieną iš jų ir save pavesiu mūsų Angelams Sargams.

*

Paprašysiu Angelą Sargą, kad padėtų man atsistoti priešais Jėzų su visu savo vargingumu ir mažumu. Išpažinsiu Jam nuoširdžiai tai, ką dabar išgyvenu kaip savo didžiausią silpnybę.

Atiduosiu Jam save ir prašysiu:

„Vesk mane pas Tėvą. Neleisk, kad kada nors pražūčiau.“

Kasdienapmastau.lt

Spalio 2 d. Šv. Angelai Sargai       2021-10-2 4:48

Evangelija (Mt 18, 1–5. 10)

  Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“
  Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi, kas laikys save mažu kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje. Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima.
  Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet mato mano dangiškojo Tėvo veidą“.
  Katalikai.lt

Spalio 2 d. Šv. Angelai Sargai       2021-10-2 4:47

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 90, 1–6. 10–11)

P.  Angelams Dievas liepia sergėt kiekvieną tavo gyvenimo žingsnį.

  Žmogau, kurį Aukščiausias globoja,
  kuris gyveni Visagalio pavėsy,
  Viešpačiui tarki: „O mano Dieve,
  prieglobsti mano, tvirtove, tavim aš viliuosi“. – P.

  Jis tave gelbi nuo medžiotojų kilpos
  ir nuo mirtį nešančio maro.
  Tave jisai dengs savo plunksnom,
  po jo sparnais tu slėptis galėsi. – P.

  Jo ištikimybė – tau priedanga, skydas.
  Tavęs naktimis neišgąsdins pabaisos,
  nei dieną – skriejančios strėlės,
  nei tamsoje siaučiantis maras,
  nei pražūtinga karšto dienovidžio rykštė. – P.

  Tau neatsitiks nieko pikto,
  prie tavo namų neprisiartins jokia nelaimė,
  nes angelams Dievas liepia
  sergėt kiekvieną tavo gyvenimo žingsnį. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 102, 21)

P.  Aleliuja. – Šlovinkit Viešpatį, angelų minių minios,
              jūs, jo tarnai, kur vykdot jo valią. – P. Aleliuja.

Spalio 2 d. Šv. Angelai Sargai       2021-10-2 4:46

<B>Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iš 23, 20–23)<>B

  Viešpats kalba:
  „Aš pasiųsiu angelą, kuris eis pirm tavęs. Jis saugos tave kelyje ir nuves į vietą, kurią esu tau paskyręs. Skaitykis su juo ir klausyki jo balso! Tu neprieštarauk jam! Jis nepakęstų, jeigu pasipriešintumėte, nes jame mano vardas. Jeigu klausysi jo balso ir visa darysi, ką įsakau, tuomet aš būsiu tavo priešams nedraugas ir prispausiu tavo skriaudėjus. Pirm tavęs mano angelas žengs“.

XXVI eilinės savaitės penktadienio Evangelijos       2021-10-1 4:59

Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF
Tenka girdėti atodūsių – sąlygų, kad žmogus tikrai tikėtų, jei pamatytų stebuklą. Jėzus sako, kad kai kurių miestų gyventojams stebuklų matymas nepadėjo – dėl to jie nei atsivertė, nei pakeitė gyvenimo kryptį. Tam tikra prasme stebuklu galima vadinti ir Dievo prisilietimą ir atpažinimą kasdienybėje. Ar tai nėra kasdienos stebuklas – pažinti Dievo veikimą?
Turime tikėjimo istorijoje ypatingų Dievo patirčių, o kitos dienos pažymėtos paprastumu, buityje išsiskleidžiančia Dievo meile. Kai jaunimas kalba apie tamsą, prasmės nebuvimą, negebėjimą būti santykyje su Dievu, jiems patariu dėkoti už šimtą dalykų – kartą klausė ar po 128 jau gali liautis, nes paaiškėjo, kad yra daugybė Dievo meilės ženklų, už kuriuos galima dėkoti.
Esame kviečiami ugdytis širdies jautrumą, kad pastebėtume tuos meilės ženklus kiekvienoje dienoje – per aplinkinių švelnumą, per galimybę kitiems pagelbėti paprastuose dalykuose, per kokybišką savo pareigų atlikimą, gamtos grožį ir viską, kas sudaro mūsų dieną. Esame kviečiami augti dėkingume – kad galėtume matyti, kiek daug stebuklų vyksta kasdienoje. Ir kad pažintume juos šiandien.
Bernardinai.lt

XXVI eilinės savaitės penktadienio Evangelijos       2021-10-1 4:55

Mąstymas
Prašyti uolumo ir kantrybės kasdieniam atsivertimui

Prašysiu Šventosios Dvasios malonės giliai išgyventi tiesą, jog Jėzus mane pažįsta iki gelmių. Jis žino kiekvieną mano gyvenimo istorijos smulkmeną. Žino mano ištikimybę ir mano išdavystes. Jis nori, kad atsistočiau tiesoje, pamatydamas savo nuodėmę.

*

Įsisąmoninsiu, kad Jėzus mato mano užkietėjimą, per kurį neprileidžiu prie savęs Jo šviesos. Kokios malonės labiausiai nepaisau? Išgirsiu, kaip Jėzus man sako: „Vargas…“. Jis myli mane be ribų ir nori sutrupinti mano blogų įpročių „kiautą“.

*

Jėzaus akivaizdoje nuoširdžiai savęs paklausiu: ar trokštu atsivertimo visose savo gyvenimo srityse? Ar turiu tokių „vietų“, iš kurių išveju permainos troškimą? Jeigu taip, pakviesiu į jas Jėzų, kad padėtų man radikaliai apsispręsti.

*

Atsivertimas veda per atgailos kelią. Paklausiu savęs, kokios atgailos praktikos labiausiai man padeda atsiversti? Kaip dažnai jomis naudojuosi? Ar norėčiau jas pakeisti?

*

Jėzus peikia Kafarnaumą, kuris laukia neaišku kokios malonės. Perspėja, kad toks laukimas nuveda į pragarą. Įsisąmoninsiu malones, kurias kasdien gaunu. Kas manyje ima viršų: uolumas ar abejingumas?

*

Aplink mane gyvena žmonės, kuriuos man siunčia Jėzus. Galiu jais pasinaudoti, kad parodytų man tiesą apie mano gyvenimą. Kas pastaruoju metu man yra stipriausias priminimo balsas? Kaip atsiliepiu į jį?

*

Atkreipsiu dėmesį į jausmus, kurie kilo šios meditacijos metu. Pripažinsiu tuos, kurie labiausiai mane gundo priešintis atsivertimui. Kartosiu Jėzui:

„Suteik man nuolankią ir kantrią širdį keliaujant atsivertimo link“.

Kasdienapmastau.lt

XXVI eilinės savaitės penktadienio       2021-10-1 4:52

Evangelija (Lk 10, 13–16)

  Jėzus sakė: „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti jumyse, jų gyventojai būtų senai atsivertę ir atgailoję su ašutine ir pelenuose. Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums.
  Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi iki pragaro!
  Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs“.
  Katalikai.lt

XXVI eilinės savaitės penktadienio       2021-10-1 4:51

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 78, 1–5. 8–9)

P. Viešpatie mus išvaduoki, kad skambėtų šlovė tavo vardui.

  O Dieve, į tavo paveldą pagonys atėjo,
  sumaitojo tavo šventovę,
  sugriovė Jeruzalės miestą.
  Mėtė lavonus tavo tarnų lest dangaus paukščiams,
  žemės žvėrims draskyti kūnus tavo ištikimųjų. – P.

  Jų kraują kaip vandenį aplink Jeruzalę liejo,
  ir nebuvo kam juos palaidoti.
  Niekino mus mūsų kaimynai,
  tie, kur aplink mus gyvena – tyčiojas, juokias.
  Viešpatie, kolei tai bus? ar rūstausi amžiais?
  ar vis kaip ugnis degs tavo nuožmumas?– P.

  Mums neminėk mūsų senolių kaltybių,
  skubėk gailestingai mūsų prikelti,
  nes mes tapome visiški skurdžiai. – P.

  Mūsų gelbėtojau , Dieve, padėk mums:
  Garbė bus tavo vardui!
  Mus išvaduoki, atleiski mūsų kaltybes,
  kad skambėtų šlovė tavo vardui! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 94, 8)

P.  Aleliuja. – O kad išgirstumėt šiandien,
              ką jums Viešpats byloja:
              „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“. – P. Aleliuja.

XXVI eilinės savaitės penktadienio       2021-10-1 4:51

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Bar 1, 15–22)

  Viešpats, mūsų Dievas, teisus; o mums po šiai dienai teberausta veidas iš gėdos – mums, Judo žmonėms ir Jeruzalės gyventojams, mūsų karaliams ir pranašams bei mūsų tėvams, nes mes nusidėjome Viešpačiui – nebuvome jam paklusnūs. Neklausėme Viešpaties, mūsų Dievo, balso, nevykdėme įsakymų, kuriuos mums Viešpats davė.
  Nuo tos dienos, kurią mūsų protėvius išvedė Viešpats iš Egipto, iki pat šiol mes nebuvome klusnūs Viešpačiui, mūsų Dievui. Mes užsispyrę neklausėme jo balso. Todėl mus persekioja bėdos ir tas prakeikimas, kuriuo per savo tarną Mozę Viešpats grasina anądien, kai mūsų protėvius vedė iš Egipto, idant atiduotų mums šalį, plustančią pienu ir medumi. Ir taip tebėra po šiai dienai. Neklausėme Viešpaties, mūsų Dievo, balso, skambėjusio visose kalbose pranašų, kuriuos jis mums siuntė. Kiekvienas iš mūsų sekė savo netyros širdies troškimais; tarnavome svetimiesiems dievams, darydami tai, kas Viešpaties, mūsų Dievo, akims nepatinka.

Mons. Adolfas Grušas       2021-09-30 5:16

GĖRIO DARBININKAI,

Sakydamas pasiųstiesiems mokiniams: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža“, Jėzus iš tiesų norėjo savo sekėjus pamokyti, kaip reikia vertinti galimybę veikti pasaulyje. Jis kalba apie tai, kad žemė nuolat brandina varpas, pilnas puikiausių grūdų. Taip pat Viešpats žvelgia ir į žmoniją, vertindamas ją, kaip geriausių vaisių pilną lauką.

Mes paprastai šiuos Išganytojo žodžius suprantame, kaip savotišką raudą dėl to, kad pasauliui nuolat trūksta į kunigo ar vienuolio pašaukimą atsiliepusių tikinčiųjų, tačiau Jėzus pasako daug daugiau. Jis tvirtina, kad pasaulis yra geras, kad jame yra labai daug gėrio. Jis žino, kad tą gėrį žmonių širdyse pasėjo dangaus Tėvas, ir daugelis žmonių gyvena gerą gyvenimą, daug neramių širdžių ieško bent mažiausios galimybės atsiverti šviesai, ir dar daugiau vienišumo skausmą kenčiančių laukia švelnumo, kad su pasitikėjimu atsivertų mylinčiai širdžiai.

Jėzus siunčia mokinius į pasaulį, bet ne tam kad jie raudotų ir skųstųsi, kad pasaulis yra toks nutolęs nuo Dievo, kaip kad darome mes. Išganytojas nori, kad pasauliui būtų paskelbta žinia, apverčianti aukštyn kojomis žmonių turėtą kalėjime uždaryto vergo įvaizdį. Mokiniai, pasiųsti į misijų kelionę, privalo skelbti tik vieną žinią: „Dievo karalystė yra arti… Dievas yra arti, Jis yra prie kiekvienų namų durų. Jis niekada nebuvo žmogui toks artimas!“ Tai žinia, jog pasaulis išgyvena nepaprastą dvasinį atgimimą, vedantį į gyvenimą. Pasaulis, kuris, politikų ir ekonomistų nuomone, neišlipa iš krizės, iš tiesų yra begalinė erdvė naujoms idėjoms, sumanymams, pastangoms kurti teisingesnę ir taikingesnę visuomenę. Mes nuolat stebime gimstantį naują pasaulį, nešantį laisvės, sąmoningumo, pagarbos kūrinijai vaisius…

Visa tai atsirado pasaulyje iš Dievo rankos, todėl niekas to negali sunaikinti, tačiau trūksta žmonių, kurie šiais laikais darytų gera. Stinga gėrio darbininkų, gėrio pjovėjų, žemdirbių, sugebančių auginti teisingesnio pasaulio derlių. Pasauliui reikia pozityvaus, žmogiško požiūrio į tai, kas vyksta mumyse ir aplink mus. Tokiems žmonėms Viešpats taria: „Keliaukite! Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo…“

Dievas savo malonę ir gėrį skleidžia per neginkluotus žmones. Esmę sudaro ne priemonės ir ne materialūs daiktai. Žinią apie geresnį pasaulį jo skelbėjai neša, būdami vienybėje su Dievu. Jei tikintieji širdyje nešiojasi Evangelijos žinią, jie galės ja nušviesti savo aplinką. Juk nė vienas, neturintis ramybės savyje, neatneš ramybės kitiems, ir niekas nepadarys pasaulyje tvarkos, jei tos tvarkos nebus sieloje.

Todėl mokiniams ir nereikia jokių daiktų, nes jie neprivalo nieko niekam įrodinėti. Jie tik parodo Dievą, gyvenantį juose. Lygiai taip nieko neprivalo įrodinėti nėščia moteris: visi mato, kad ji nešioja savyje naują gyvybę…

„Štai aš siunčiu jus, lyg avinėlius tarp vilkų“ – sako Jėzus mokiniams. Jis nesako, kad siunčia mokinius į kovą ar į kankinystę, bet vien tik leidžia suprasti, kad pasaulyje egzistuoja blogio paslaptis, kad jame gyvena plėšrūs vilkai, tačiau užtikrina, kad blogis neįveiks Gerosios Naujienos. Gali būti, kad vilkų yra daugiau, nei avinėlių, tačiau tai nereiškia, kad vilkai yra stipresni. Viešpats sako mums: „Siunčiu jus, kaip beginklę jėgą, kad įveiktumėte prievartą, pasipriešintumėte blogiui ne stipresne jėga, bet didesniu gerumu“.

Ir pradėti, tikriausiai, reikia nuo savęs…

 

Mons. V. Grigaravičius       2021-09-30 5:14

Šiandien girdėjome: „Paskui Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti“ (Lk10, 1).

Šitiems mokiniams Jis pasakė: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskime pjūties šeimininką,kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“(Lk 10,2). Taigi Jėzus pirma savęs siunčia mokinius. Tačiau tarp jų tarsi daromas skirtumas - pirmieji dvylika buvo pavadinti apaštalais, tai artimiausieji Jėzaus draugai, jiems suteikti didesni įgaliojimai,didesnė galia ir valdžia visiems demonams ir ligoms gydyti.Tuo tarpu septyniasdešimt du vadinami tik mokiniais.

Tuo Išganytojas tarsi nustato Bažnyčioje hierarchiją, tvarką tarp vadovaujančiųjų, todėl 72 mokytinių pareigos turėjo būti mažesnės už apaštalų.Jie siunčiami po du, kad vienas kitam padėtų, vienas kitą palaikytų, padrąsintų.Pirmieji dvylika apaštalų mums gerai žinomi – kokia jų kilmė, kokie jų vardai, kokios profesijos. O štai apie šiuos 72 mokinius, Evangelija nieko nerašo. Mums nežinomi jų vardai, nei ką jie veikė, nei kur gyveno. Netgi neaišku, kaip ilgai jie sekė Kristų. Gal būt po Kristaus kančios ir mirties, o gal dar anksčiau išsibėgiojo, išsivaikščiojo kas sau, grįžo prie seno gyvenimo.

Tuo tarpu žinome, kad Judas išdavė Kristų ir po to pasikorė, visi kiti, išskyrus Joną, mirė kankinio mirtimi už tikėjimą. Tačiau, nors ir nežinomi pirmieji ankstyvosios Bažnyčios nariai, jie gavo Šventosios Dvasios galios, buvo pasiųsti skelbti Evangelijos ir nešti ramybę: „Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: „Ramybė šiems namams!“(Lk10, 5).

Ramybė arba Šalom (Shalom) reiškia gyvenimą be vargo, sielos ir kūno sveikatą, gyvenimą su Dievu. Ramybės priešai yra blogybė, nuodėmė, nutolimas nuo Dievo. Toliau Jėzus sakė: „Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: „Jums prisiartino Dievo karalystė“(Lk10, 9). Vadinasi, įpareigojo padėti žmonėms išsilaisvinti iš nuodėmių, pagydyti sielas, padėti įtikėti Dievo galia, Jo gailestingumu ir meile. Nuodėmingas žmogus yra tarsi vergas, nelaisvas, nuolat susikrimtęs, nelaimingas.

O Dievas trokšta žmonėms laisvės, ramybės ir laimės. Mielieji, Kristus šiandien mums sako: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža“ ( Lk10,2). Ir šiandien Jis nori mus siųsti kaip nežinomus mokinius, nešti Jo ramybę, skleisti meilę ir skelbti Dangaus karalystę. Kyla klausimas, ar kiekvienas galėtume tai atlikti taip, kaip tai padarė anie 72 mokiniai?Atsakymas yra vienintelis – taip.

Tam mus įpareigoja Krikšto bei Sutvirtinimo sakramentas, kuris suteikia „ypatingos Šventosios Dvasios jėgos, kad kaip tikri Kristaus liudytojai žodžiais ir darbais skleistume tikėjimą, drąsiai išpažintume ir gintume Kristaus vardą ir niekada nesigėdytume Kryžiaus“( KBK, 1303). Mieli broliai ir sesės Kristuje, visada pasilikime Jėzuje, kasdien priimkime savo pašaukimą liudyti Jo Evangeliją.

Atsiminkime, kad mums duota galia ir valdžia padėti Jėzui vesti sielas į dangų. Jei mes gyvensime Kristuje ir tvirtai laikysimės Jo įstatymų, Jo meilė liesis iš mūsų, trauks žmones ir,jie žvelgdami į mūsų džiaugsmo kupinus veidus, norės taip pat keistis, atsinaujinti. Įkvėpti Kristaus žodžių: „Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“(Lk10,2), prašykime Šventosios Dvasios sustiprinti mūsų tikėjimą, suteikti mums drąsos ir tvirtumo,kad galėtume būti uoliais Jėzaus pjūties darbininkais. Amen.

XXVI eilinės savaitės ketvirtadienis        2021-09-30 4:57

Mąstymas
Prašyti degančios širdies, pasiruošusios priimti Jėzaus iššūkius

Įsiklausysiu į Jėzų, kuris trokšta mane paruošti misijai. Atsistosiu tarp septyniasdešimt dviejų mokinių. Įsivaizduosiu, kad Jėzus žvelgia į mane ir pateikia man savo prašymą.

*

Ilgiau apsistosiu ties savo gyvenimo pašaukimu. Ar jis mane guodžia? Ar turiu gyvenimo aistrą? Ką galiu pasakyti apie ištikimybę man pavestoje misijoje?

*

Jėzus įspėja mane, kad užduotys, kurias Jis man duoda, nėra lengvos. Jis siunčia mane „kaip avį tarp vilkų“. Kas yra didžiausia kančia mano pašaukime? Ar priimu ją? Ar pasitikiu Jėzumi?

*

Gyvenimas dėl Jėzaus taip pat reikalauja nuosavų apsidraudimų atsisakymo. Jis nori būti mano vienintelė apsauga, kurios niekada neprarasiu. Prie ko esu labiausiai prisirišęs? Ar pajėgiu Jam tai atiduoti?

*

Jėzui priklauso teismas. Jam pavesiu visas sunkias savo gyvenimo situacijas, kuriose yra atmetamas tikėjimas, Jėzus, Jo Žodis. Su degančia širdimi ir meile melsiuosi už žmones, kurie nepriima evangelinių vertybių.

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus ir kalbėsiu su Juo apie savo kasdienybę. Pasakysiu Jam apie tai, kas man sunkiausia, apie iššūkius, kurių bijau, apie užduotis ir asmenis, nuo kurių bėgu. Per dieną kartosiu:

„Suteik man drąsos ir širdies ramybės.“

Kasdienapmastau.lt

XXVI eilinės savaitės ketvirtadienis        2021-09-30 4:48

Evangelija (Lk 10, 1–12)

  Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.
  Jis jiems sakė: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
  Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne,– sugrįš pas jus. Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio.
  Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’
  O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: ‘Mes jums nukratome netgi jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia!’
  Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui“.
  Katalikai.lt

XXVI eilinės savaitės ketvirtadienis        2021-09-30 4:47

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 8–11)

P.  Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis.

  Tobulas Viešpaties duotas Teisynas: jis dvasią gaivina,
  Pasakymas Viešpaties tvirtas,
  išminties moko varguolį. – P.

  Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis,
  paliepimas Viešpaties tyras,
  akims duoda šviesybę. – P.

  Viešpaties baimė gryna, tveria per amžius,
  Viešpaties sprendimai tikri,
  visi aliai vieno teisingi. – P.

  Daug brangesni jie už auksą, už tyriausiąjį auksą,
  saldesni jie už medų, tą korio skystį. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 1, 15)

P.  Aleliuja. – Prisiartino Dievo karalystė.
              Atsiverskite ir tikėkite Evangelija. – P. Aleliuja.

XXVI eilinės savaitės ketvirtadienis        2021-09-30 4:47

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Neh 8, 1–6. 8–12)

  Visa tauta vieningai atvyko į aikštę prie Vandens vartų ir prašė Rašto mokovą Ezdrą atsinešti knygą Mozės Įstatymo, kurio laikytis Viešpats buvo įsakęs izraelitams. Septintojo mėnesio pirmąją dieną kunigas Ezdras atsinešė Įstatymo knygą į susirinkimą, kurin susiėjo vyrai ir moterys bei visi galintys suprasti. Nuo ankstaus ryto iki vidudienio aikštėje prie Vandens vartų Ezdras skaitė iš knygos vyrams ir moterims bei tiems, kurie galėjo suprasti. Visa tauta atidžiai klausėsi skaitomo Įstatymo.
  Rašto mokovas Ezdras stovėjo ant medinės, tam tyčia įrengtos pakylos. Jam knygą atskleidus, visi atsistojo. Tuomet Ezdras pašlovino Viešpatį, didįjį Dievą. Visi, iškėlę rankas, atsiliepė: „Amen, amen!“ Paskui nusilenkė, puolė prieš Viešpatį žemėn ir veidu lietėsi žemės. Ezdras skaitė iš Dievo Įstatymo knygos skyreliais, o levitai juos aiškino, taip kad žmonės galėjo suprasti, kas buvo skaityta.
  Paskui valdytojas Nehemijas, kunigas bei Rašto mokovas Ezdras ir žmones mokiusieji levitai visai tautai paskelbė: „Šiandien yra šventė Viešpaties, jūsų Dievo, garbei. Neliūdėkite ir neverkite!“ Mat išgirdę Įstatymo žodžius, visi žmonės pravirko.
  Ir tarė jiems Ezdras: „Eikite, gerai pavalgykite ir išgerkite saldaus vyno! Šio to pasiųskite ir tiems, kurie patys nieko neturi, nes šiandien yra šventė Viešpaties garbei. Nebūkite susirūpinę, nes džiaugimasis Viešpačiu yra mūsų stiprybė!“
  Taip pat ir levitai ramino liaudį, sakydami: „Nusiraminkite, nes ši diena – šventa. Nesielvartaukite!“ Tada visi žmonės nuėjo valgyti ir gerti, dalytis su neturinčiais – minėti didžios linksmybės, nes jie suprato žodžius, kurie buvo jiems paskelbti.

Evangelijos       2021-09-29 4:58

Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras

Pakviečiant Pilypui, Natanaelis abejojo: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“ Šiame jo sakinyje atsispindėjo daugiau tradicija nei asmeninė nuomonė. Juk iš to krašto tikrai nebuvo kilęs joks pranašas. Vis dėlto Natanaelis nukeliauja susitikti su Jėzumi. Ir kaip jam tenka nustebti, kai Jėzus jį pasveikina ir sakosi pažįstąs. Ar tai įmanoma? Be galo nuostabus dalykas. Taip Natanaelis įsitikina, jog Pilypas sakė tiesą.

Jėzus, kalbėdamasis su Natanaeliu, pažada daug nuostabesnių dalykų: atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus sūnaus. Toks fantastinis vaizdas iš tiesų tampa tikrove Jėzuje.

Nagrinėdami Išganymo istoriją, mes tą jau galime pajusti. Juk arkangelai neša žinią, saugo žmones, kovoja su blogio jėgomis. Jų misija – garbinti, šlovinti ir būti tarpininku, kylant ir nusileidžiant ant Žmogaus sūnaus. Šiandien ir mes esame tų didžių dalykų liudytojai.

Pakelkim akis Viešpaties link. Tegul Jis atskleidžia visą tiesą, idant matytume tuos didžiuosius dalykus, kurie galimi tik būnant kartu su Jėzumi, viską į Jį sudėjus.
Bernardinai.lt

Rugsėjo 29 d. Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas       2021-09-29 4:54

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti amžino džiaugsmo kartu su angelais regint Dievą

Maldos laiką pradėsiu kreipdamasis į savo Angelą Sargą, kad padėtų man šioje meditacijoje atsiverti Žodžiui ir kartu su mokiniais išgyventi gyvą ir viską perkeičiantį susitikimą su Jėzumi.

*

„Jėzus pamatė ateinantį Natanaelį“. Jis mato ir mano kiekvieną žingsnį, kurį žengiu Jo link, pažįsta mane panašiai kaip Natanaelį, niekada nenuleidžia nuo manęs žvilgsnio. Jis pažinojo mane pirmiau, negu pirmą kartą apie Jį pagalvojau. Susikaupęs pasiliksiu Jėzaus akivaizdoje ir prašysiu Jo, kad atidengtų man tiesą apie mane patį.

*

Atkreipsiu dėmesį į Natanaelio reakciją. Jėzaus žvilgsnis persmelkė ir perkeitė jį iki gelmių. Jis jau nebėra šaltas ir abejingas kaip anksčiau. Patrauktas Jėzaus, Natanaelis išpažįsta, kad Jėzus yra Dievo Sūnus ir Karalius. Prašysiu Jėzaus, kad ir mane perkeistų savo žodžiu ir žvilgsniu.

*

Apsidžiaugsiu dėl Jėzaus pažado: „Pamatysite dar didesnių dalykų.“ Gyvenimas su Juo viršija mano įsivaizdavimus ir lūkesčius. Ar tikiu tuo, kad niekas be Jėzaus negali padaryti mano gyvenimo laimingo? Ar esu apsisprendęs, kaip Natanaelis, pasirinkti Jėzų savo gyvenimo Karaliumi? 

*

Jau šiandien Jėzus užtikrina man, kad kada nors pamatysiu Jį garbėje apsuptą angelų. Nuoširdžiai pasikalbėsiu su arkangelais, šios dienos globėjais. Prašysiu, kad saugotų mano kelius ir vestų mane pas Jėzų, ypač tada, kada atsitolinu nuo dangaus ir susikoncentruoju tiktai ties tuo, kas žemiška. 

*

Priglusiu prie Jėzaus kartu su savo Angelu Sargu. Patikėsiu jam visą savo gyvenimą ir pašaukimą.

Visą dieną kartosiu:

„Duok man pamatyti Tavo garbę ir kontempliuoti Tavo grožį per amžius.“

Kasdienapmastau.lt

Rugsėjo 29 d. Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas       2021-09-29 4:53

Evangelija (Jn 1, 47–51)

  Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“.
  O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“
  Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave“.
  Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“
  Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“.
  Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.
  Katalikai.lt

Rugsėjo 29 d. Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas       2021-09-29 4:52

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 137, 1–5)

P.  Angelų akyse giedu tau, Viešpatie, giesmę.

  Visa širdimi tau, Dieve, dėkoju,
  kad išgirdai mano balsą.
  Angelų akyse giedu tau giesmę,
  lenkiuosi tavo šventovei. – P.

  Tavajam vardui dėkoju už tavo malonę, ištikimybę.
  Tavi pažadai pranoko tavąjį garsą.
  Tą dieną, kada aš šaukiaus, mane tu girdėjai,
  sustiprinai manąją sielą. – P.

  Tau, Dieve, dėkoja pasaulio valdovai,
  išgirdę, ką tavo burna pažadėjo.
  Jie šlovina Viešpaties darbus:
  „Negirdėta Dievo didybė!“ – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 102, 21)

P.  Aleliuja. – Šlovinkit Viešpatį, angelų minių minios,
              jūs, jo tarnai, kur vykdot jo valią. – P. Aleliuja.

Rugsėjo 29 d. Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas       2021-09-29 4:51

Pirmasis skaitinys (Dan 7, 9–10. 13–14)

  Regėjau, kaip buvo pastatyti sostai ir atsisėdo senyvas vyriškis. Jo drabužiai buvo balti kaip sniegas, jo galvos plaukai – kaip gryna vilna. Ugningos liepsnos buvo jo sostas, jo ratai – liepsninga ugnis. Iš jo veržėsi karščio srautas. Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo, ir dešimt tūkstančių dešimčių tūkstančių stovėjo prieš jį. Susėdo teismas, ir buvo atskleistos knygos.
  Per naktinį regėjimą mačiau, kaip su dangaus debesimis atslinko tarytum žmogaus sūnus. Jis pasiekė senyvąjį vyrą ir buvo nuvestas į jo akivaizdą. Jam buvo suteikta valdžia, garbė ir karalystė. Visos tautos, gentys ir kalbos turės jam tarnauti. Jo viešpatavimas – amžinas, nesibaigiantis viešpatavimas. Jo karalystė niekad nežlugs!

Arba:

(Apr 12, 7–12a)

  Užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
  Aš girdėjau galingą balsą danguje, kuris sakė: „Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Mesijo valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį. Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės, pasiryžę mirti. Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai!“

XXVI eilinės savaitės antradienio       2021-09-28 4:54

Evangelijos skaitinį komentuoja s. Evelina Lavrinovičiūtė MVS

Ši Evangelijos ištrauka mums užduoda klausimą apie kryptį. Jėzus keliaus iš pasaulio, šis išėjimas vyks Jeruzalėje, pakeliui Jis eina per Samariją ir užsuka į jos kaimus. Jėzaus kryptis viena, tikslas aiškus. Bet šioje istorijoje galime nupiešti vieną priešingą rodyklę: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“

Jokūbas ir Jonas, Griaustinio sūnūs, lydi savo Mokytoją kelyje į Jeruzalę – šventąjį miestą. Jie visai neseniai ginčijosi dėl to, kuris gi iš apaštalų didžiausiais – ant kurio iš jų krinta daugiausia nuostabiojo Mokytojo šlovės spindulių, juk Jis gydo, prikelia iš numirusių, išmintingai atsakinėja… Visi turėtų priimti Jį ir – juos. Jokūbas ir Jonas, kaip ir visi kiti mokiniai, nesupranta šios kelionės į Jeruzalę tikslo. Nežino jo ir samariečiai. Dėl šio nesupratimo ir nežinojimo vieni nenori Jėzaus priimti, kiti nepriėmusiuosius nori ugnimi bausti.

Čia slypi paradoksas: juk Jėzus keliauja į Jeruzalę parodyti savo meilės iki galo tiems, kurie Jo nepriėmė, pats už juos guldydamas savo galvą. Samariečių nepriėmimą Jėzus apkabina ir keliauja toliau. Kiekvienam savo mokiniui Jėzus taria: „Sek paskui mane“. Tai reiškia eiti tokiu pačiu keliu, bet Jonas ir Jokūbas dar nepasirengę atsisakyti savęs – pademonstruoti turimą galią jiems yra saugiau, negu leistis patiems būti atmestiems, tam tikra prasme – sunaikinamiems. Jėzus sudraudžia juos ir grąžina į tą nesuprantamą tikslą, kurio link bus keliaujama per kitą kaimą.

Bernardinai.lt

XXVI eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-09-28 4:53

Mąstymas
Prašyti gilaus savo gyvenimo žaizdų pažinimo ir išgijimo malonės

Prisijungsiu prie mokinių, kurie kartu su Jėzumi keliauja į Jeruzalę. Pastebėsiu Jėzaus veide nuovargį ir kančią. Kalbėsiuosi su Jėzumi, kuris eina į Jeruzalę numirti už mane.

*

Pavargęs po kelionės Jėzus sužino, kad miestelis, kuriame Jis norėjo sustoti kartu su savo mokiniais pailsėti, yra Jam uždarytas, žmonės nenori Jo priimti. Jėzus kenčia dėl Samariečių neapykantos Žydams.

*

Kontempliuosiu Jėzų, kuris kenčia dėl neapykantos ir atmetimo. Įsisąmoninsiu, kad Jėzus tą kančią priima dėl manęs, norėdamas prisiimti ant savęs kiekvieną neapykantos proveržį ir atmetimą, kurį patyriau savo gyvenime.

*

Ar galiu šiuo momentu jam atiduoti visas savo žaizdas, kurios šiandien kraujuoja manyje dėl patirtos neapykantos ir atmetimo? Kurios žaizdos manyje sukelia didžiausią skausmą? Pasakysiu apie jas Jėzui.

*

Pastebėsiu Jono ir Jokūbo pyktį. Nedraugiška Samariečių laikysena gimdo juose agresiją. Jie linki, kad tuos žmones sunaikintų ugnis iš dangaus. Jėzus sulaiko jų nevaldomą pyktį.

*

Jėzaus akivaizdoje paklausiu savęs, ar nenešioju savyje pykčio asmenims, kurie mane gyvenime įskaudino? Pyktis ir kerštas sugeba sunaikinti mano gyvenimą kaip ugnis. Su kokiais sunkiais jausmais negaliu susitvarkyti?

*

Atiduosiu Jėzui visus sunkius jausmus, kurie naikiną meilę mano širdyje. Kartosiu: „Jėzau, Tavo rankose yra mano išgijimas. Išgydyk mano širdį“.

Kasdienapmastau.lt

XXVI eilinės savaitės antradienio       2021-09-28 4:52

Evangelija (Lk 9, 51–56)

  Atėjus metui, kai turėjo būti atimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną Samarijos kaimą paruošti, kur jam apsistoti. Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės linkui.
  Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“ Bet jis atsisukęs sudraudė juos.
  Jie pasuko į kitą kaimą.

XXVI eilinės savaitės antradienio       2021-09-28 4:51

</B>Atliepiamoji psalmė (Ps 86, 2–7)</B>

P.  Dievas su mumis – Emanuelis!

  Šventuose kalnuose Siono miestas įkurtas.
  Viešpats jį labiausiai brangina
  iš visų Jokūbo žemės vietovių.
  Skelbiami garbingi dalykai
  apie tave, Dievo Mieste. – P.

  Rahabą, Babelį garbintojais savo laikysiu;
  štai Filistėjos ir Tyro, taipogi Etiopijos žmonės,–
  ir jie laikomi bus kaip čia gimę.
  Ir kalbės apie Siono kalną:
  „Motin! Jam yra čiagimiai visi aliai vieno,
  jį pats Aukščiausiasis laiko“. – P.

  Viešpats rašys tautų sąrašo knygoj:
  „Tautų čia gimtinė“.
  O jos sau giedos, šokdamos šokį:
  „Visos manosios versmės iš tavęs trykšta“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 10, 45)

P.  Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
              ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – P. Aleliuja.

XXVI eilinės savaitės antradienio       2021-09-28 4:50

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Zch 8, 20–23)

  Taip kalba kareivijų Viešpats:
  „Bus dar taip, jog ateis tautos ir daugelio miestų gyventojai. Vieno miesto gyventojai eis pas kitus ir sakys: ‘Eikime maldyti   Viešpaties rūstybės, ieškoti kareivijų Viešpaties. Eisiu ir aš’. Daugel tautų ir galingų genčių ateis ieškoti Jeruzalėje kareivijų Viešpaties ir maldyti Viešpaties rūstybės“.
  Taip kalba kareivijų Viešpats:
  „Anomis dienomis dešimt įvairiakalbių tautų vyrų nutvers už apdaro vyrui iš Judo ir, jį sulaikęs, sakys: ‘Mes norime eiti su jumis, nes girdėjome: Dievas yra su jumis’“.

Žemyna       2021-09-27 22:42

Tarptautinė peticijų svetainė
- avaaz.org/page/en/ 
čia:
- secure.avaaz.org/campaign/en/save_bees_and_farmers_eci_loc/?slideshow
kviečia pasirašyti prieš pesticidų ir visko naudojimą, kas ŽUDO BITES.

SAVE BEES & FARMERS: JOIN THE EUROPEAN CITIZENS’ INITIATIVE

Prašom platinti šią žinią ir pasirašyti

XXVI eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-27 4:54

Evangelijos skaitinį komentuoja ses. Elija CSC

Pažįstama tikrovė – konkurenciniai santykiai. Jėzus moko, kad tarp mūsų to neturi būti. Jis ne garsius žodžius išgirdo, bet „išskaitė širdies mintis“.

Mes kiekvienas dialoguojame su savimi ir apie save, su kitais ir apie kitus, su Dievu ir apie Dievą… Jei turėtume progą pažiūrėti savo vidinių dialogų filmą ar išspausdintą išklotinę, turbūt ne kartą atpažintume save šių mokinių patirtyje. Sunkiems, susipainiojusiems suaugusių tarpusavio santykiams išnarplioti Jėzus pasitelkia vaiką. Pastato jį ne už savęs, ne prieš save, bet šalia – kaip lygiavertį. O aš – ar leidžiu Jėzui statyti mane pavyzdžiu kitiems, jei Jis to nori? Galbūt tai šios dienos evangelinis iššūkis man. Kur Jėzus kviečia mane, stovint greta Jo, būti pavyzdžiu kitiems (šeimoje, darbovietėje, bendruomenėje)? Jei vien iš savęs ieškočiau progų būti ‘pavyzdžiu’, tai būtų puikybė ir egoizmas, bet jei širdyje atpažįstu, kad vienoje ar kitoje srityje to iš manęs nori Jėzus – tada nuolankiai meldžiu malonės pasakyti Jam džiugų ‘taip’.

Jėzaus pasišauktas vaikelis gali būti man ir priminimas savo širdį atverti tam, kuris mano aplinkoje yra ‘mažutėlis’. Kartu su juo, man bus dovanojama Tėvo patirtis, nes „Kas priima šį vaiką dėl manęs, priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs”, – sako Jėzus. Ir lyg nieko iš tos pamokos nesupratęs, prabyla šiaip jau neužkliūvantis evangelistas, teologas, filosofas Jonas, ir iškloja Jėzui visą tiesą apie tokį, kuris pats sau vienas vaikšto ir Jėzaus vardu išvarinėja demonus. Galbūt čia vėl suveikė ne tiek uolumas dėl Dievo reikalų, kiek konkurenciniai principai, nes čia pat (Lk 9, 37-43) aprašomas tos pačios dienos įvykis, kai mokiniams nepavyko išvaryti demono iš nuomariu sergančio berniuko. Taigi, jiems nepavyko, o štai kažkokiam nepažįstamajam, panašūs dalykai, pavyksta!

Jėzus nugesina Jono įkarštį, visiems atsakydamas „Nedrauskite!“ Jei yra žmonių, kurie ‘šoka ne pagal mūsų dūdelę’ ir ne su mumis, tai dar nereiškia, kad jie blogi šokėjai. Šiandien štai matome, kad pats Jėzus leidžia kitiems, kitokiems, ne mūsiškiams, veikti Jo darbus. Tai Jėzaus slėpinys ir atsakymas mums apie kartais nesuvokiamą kitų sėkmę, kai mums atrodo, kad jie veikia ne pagal mūsų ir ne pagal Jo standartus. Bet jei Jėzus jiems leidžia, kaip mes galėtume piktintis ar drausti? Tai Jėzaus ir jų reikalas.

Ir iš šio nepažįstamojo yra ko pasimokyti. Ogi būtent – išvarinėti demonus Jėzaus vardu. Ypač šituos – savo konkurencijos ir puikybės, teisuoliškumo demonus. Tuos tai pirmiausia. Prisiminkime, Jėzaus vardas hebr. k. reiškia „Viešpats išgelbsti“. Apie Jo Vardo galią šią savaitę dar būsime kviečiami mąstyti ir kitą dieną. Šiandien galėtume atlikti dvasinę pratybą – maldoje prašykime Jėzų, kad tiesoje atskleistų vidinių mus varginančių demonų vardus ir kad išgelbėtų mus nuo to, kas trukdo Jį sekti. Pvz., bėgimas, pavydas, neapsisprendimas, neturėjimas laiko maldai ir kt. Jėzaus vardu atsižadėkime tų dvasių. Kalbėkime apie tai su Juo ir prašykime, kad Jis atskleistų mums ir kitus, ne taip gerai įsivardintus, ne taip lengvai atpažįstamus dalykus, iš kurių ir Jis pats trokšta mus išvaduoti. Maldoje leiskime Jam tiesiogiai veikti mumyse. Mokydamiesi iš nepažįstamojo, pasitikėkime išlaisvinančia Jo Vardo galia ir „pulkime į rankas Viešpačiui, bet ne mirtingiesiems, nes tolygus jo didybei yra jo gailestingumas ir tolygūs jo vardui – jo darbai.“ (Sir 2, 18)
Bernardinai.lt

XXVI eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2021-09-27 4:52

Mąstymas
Prašyti gilaus troškimo patikti Jėzui ir vaikiško paprastumo

Įsivaizduosiu save stovintį apaštalų būryje. Jie svarsto, kuris iš jų yra didžiausias. Jėzus kiaurai permato savo mokinių mintis, žino, kas slepiasi jų širdyse ir ko jie trokšta.

*

Pabandysiu spontaniškai įsigilinti į save, kad kartu su Jėzumi pažvelgčiau į savo troškimus ir mintis. Kuo labiausiai yra užimtas mano vidus? Kokie jausmai gimsta manyje, kai mąstau apie savo gyvenimo vertę? Ar nelyginu savęs su kitais, ar nelenktyniauju su jais, ar nepavydžiu kitiems?

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus reakciją. Jis atsistoja su vaiku tarp vyrų. Įsivaizduosiu jų nustebusius veidus dėl tokio Mokytojo elgesio. Įsiklausysiu į Jėzaus žodžius: „Kas priima šitą vaikelį dėl manęs, priima mane…“.

*

Pagalvosiu, kad Jėzus kreipiasi tais žodžiais į mane. Įsivaizduosiu, kad Jis stovi priešais mane, glausdamas prie savęs mažą vaiką. Tas vaikas esu aš. Jėzus priima mane ir glaudžia prie savęs. Jis nori parodyti, kad mane priima grynai iš meilės.

*

Savo mažumo ir beviltiškumo priėmimas padės man pulti į Jėzaus glėbį, kur galiu atrasti savo tikrąją vertę. Liguistas didybės pojūtis ir poreikis užsidirbti pripažinimą „savomis rankomis“ neleidžia man patirti Jėzaus apglėbimo. Be to Jėzaus glėbio aš nepamatysiu, kas esu Jo akyse.

*

Paprašysiu Jėzaus, kad leistų man patirti vaikišką bejėgiškumą Jo glėbyje. Kokie vidiniai patyrimai gimsta manyje, kai bandau įsivaizduoti save apkabintą Jėzaus? Kas man tam padeda, kas trukdo?

*

Atvesiu Jėzui savo pažįstamus žmones, kurie nevaikšto kartu su Jėzumi. Pagalvosiu, kad jie taip pat, kaip ir aš, priklauso Jėzui. Jis priima juos į savo glėbį kaip ir mane. Jėzus moko mane juos gerbti ir mylėti. Atkreipsiu dėmesį į jų natūralias dovanas ir gėrį. Ko galiu mokytis iš jų? Pasimelsiu už juos. 

Kasdienapmastau.lt

XXVI eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-27 4:51

Evangelija (Lk 9, 46–50)

  Tarp mokinių kilo ginčas, kuris iš jų didžiausias.
  Išskaitęs jų slaptas mintis, Jėzus pasišaukė vaiką, pasistatė šalia savęs ir tarė: „Kas priima šį vaiką vardan manęs, priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs. Kas jūsų tarpe mažiausias, tas iš tiesų didis“.
  Tada atsiliepė Jonas: „Mokytojau, mes matėme vieną žmogų, tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis“.
  Jėzus atsakė: „Nedrauskite! Kas ne prieš jus, tas už jus!“
  Katalikai.lt

XXVI eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-27 4:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 101, 16–21. 29. 22–23)

P.  Atstatys Viešpats Jeruzalės miestą ir su savo didžia šlove pasirodys.

  Gerbs tavo, Viešpatie, vardą pagonys,
  tavo didybę – pasaulio valdovai,
  kai atstatys Viešpats Jeruzalės miestą
  ir su savo didžia šlove pasirodys.
  Vargšų maldų jis klausysis,
  jų prašymų jis nepaniekins. – P.

  Bus parašyta ateinančiai kartai,
  ir nauji žmonės Viešpatį garbins:
  „Pažvelgė Viešpats iš aukštojo sosto,
  pažiūrėjo iš dangaus žemėn.
  Aimanas išgirdo belaisvių,
  pasmerktus mirt išvadavo“. – P.

  Ramybėj gyvens tau tarnaujantys žmonės,
  tavo globoj gyvuos jųjų ainiai.
  Viešpaties vardas Siono mieste bus garsingas,
  jįjį Jeruzalė šlovins,
  kai susiburs visos tautos, valstybės
  Viešpaties garbint. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 10, 45)

P.  Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
              ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – P. Aleliuja.

XXVI eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-27 4:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Zch 8, 2–8)

  Taip kalba kareivijų Viešpats: „Su dideliu įkarščiu užtariu Sioną, liepsningai užstoju Jeruzalę“.
  Taip kalba Viešpats: „Aš grįšiu atgal į Sioną ir vėlei gyvensiu Jeruzalėje. Tada Jeruzalė vadinsis „Ištikimasis miestas“, o kareivijų Viešpaties kalnas – „Šventasis kalnas“.
  Taip kalba kareivijų Viešpats: „Jeruzalės aikštėse vėlei sėdės seneliai ir senelės; dėl savo garbingo amžiaus kiekvienas iš jų laikys savo rankose lazdą. Miesto gatvės bus pilnos berniukų ir mergaičių, žaidžiančių Jeruzalės gatvėse“.
  Taip kalba kareivijų Viešpats: „jeigu išlikusiems šitos tautos žmonėms anomis dienomis atrodys, jog tai per daug nuostabu, tai argi ir man anuomet turės, jog tat per daug nuostabu, atrodyti? – Taip sako kareivijų Viešpats!“
  Taip kalba kareivijų Viešpats: „Štai aš išlaisvinsiu savo tautą iš saulėtekio šalies ir saulėlydžio krašto. Parvesiu juos namo, ir jie gyvens Jeruzalėje. Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas – nekintamas, ištikimas“.

Popiežius Pranciškus       2021-09-26 20:21

Nebūkime griežti kitiems, o sau atlaidūs
Neteiskime kitų, bet pirmiausia būkime reiklūs sau patiems, kalbėjo popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą komentuodamas Mišių Evangeliją.

Sekmadienio Evangelijos skaitinyje girdėjome trumpą Jėzaus ir apaštalo Jono, kalbėjusio visų mokinių vardu, dialogą. Mokiniai matė žmogų, Viešpaties vardu išvarantį piktąsias dvasias. Jie uždraudė jam tai daryti, nes jis nepriklausė jų grupei. Išklausęs mokinių pasakojimą, Jėzus liepė netrukdyti tiems, kurie daro gera, nes ir jie prisideda prie Dievo plano įgyvendinimo. Jėzus taip pat paprašė neskirstyti žmonių į gerus ir blogus, bet saugoti savo širdis, kad nepasiduotume blogiui ir savo elgesiu nepapiktintume kitų.

Pasak Pranciškaus, mums visiems gresia pagunda užsidaryti. Mokiniai norėjo užkirsti kelią geram darbui vien dėl to, kad jį atlikęs asmuo nepriklausė jų grupei. Jie manė, kad tik jiems priklauso išskirtinė teisė veikti Jėzaus vardu ir kad tik jie vieninteliai gali darbuotis dėl Dievo karalystės. Jie jautėsi privilegijuoti ir kitus laikė svetimais, netgi buvo nusistatę priešiškai jų atžvilgiu. Uždarumas, sakė popiežius, visada reiškia ir kito žmogaus atstūmimą. Čia glūdi ir daugelio didžiųjų istorijos blogybių šaknys: absoliutizmo, kuris sukurdavo diktatūras, ir daugybės smurto prieš kitus žmones.

Uždarumas kelia grėsmę ir Bažnyčiai. Velnias, kuris yra skaldytojas, – žodis velnias ir reiškia skaldytoją – visada kursto įtarumą kitų atžvilgiu, siekdamas mus suskaldyti ir išskirti. Kartais ir mes nesugebame būti nuolankūs ir atviri, įsivaizduojame, kad esame pirmūnai, kitus laikydami menkesniais už save. Visa tai kelia pavojų krikščionių bendruomenėms tapti ne bendrystės, o atskirties vietomis. Šventoji Dvasia nenori uždarumo; ji nori atvirumo, svetingų bendruomenių, kuriose yra vietos visiems, sakė Pranciškus.

Antroji šio sekmadienio Evangelijos dalis – tai Jėzaus raginimai. Neteiskime kitų, bet pirmiausia būkime reiklūs sau patiems. Nebūkime griežti kitiems, o sau atlaidūs. Jėzus mus ragina nesitaikstyti su blogiu, pasitelkdamas labai išraiškingus vaizdus. Jei kas nors tavyje kelia papiktinimą, išlupk, nukirsk tai! Jis nesako: „Pagalvok, ką daryti, kad būtų šiek tiek geriau“, bet sako: „Nukirsk!“ Jėzus yra radikalus, bet jis to reikalauja mūsų labui, kaip geras gydytojas. Kiekvienas genėjimas yra skirtas tam, kad palengvintų augimą ir padėtų duoti vaisių. „Tad paklauskime savęs: kas manyje prieštarauja Evangelijai? Ką turėčiau pašalinti iš savo gyvenimo?“

„Melskime Nekalčiausiąją Mergelę Mariją, kad ji mums padėtų būti dosniems kitiems ir reikliems sau.“ (JM / Vatican News)

Mons. Adolfas Grušas       2021-09-26 20:18

SVETIMI PRANAŠAI

„Mokytojau, šis žmogus nevaikščioja su mumis. Jis, svetimšalis, daro stebuklus, bet nepriklauso mūsų būriui. Teisybė, jis padeda žmonėms, bet, ko gero yra eretikas, o gal šiaip laisvamanis, todėl reikėtų jam uždrausti taip elgtis“…

Šiai, jei taip galėtume pavadinti, „operacijai“ vadovavo Jonas, mylimasis Jėzaus mokinys, iškilus teologas, „griaustinio sūnus“, tačiau pasirodė, kad drauge jis dar tebėra vaikas, turintis mažą širdį, apimtas pavydo, kad kas nors gali pasirodyti geriau už jį: „Tau neleidžiama daryti pasaulio geresniu, jei neini su mumis!“ Labai panašu į šiuolaikinių politikų manifestą…

Tokiu atveju forma tampa svarbesnė už esmę, priklausymas grupei persveria galimai padaromą gėrį, o idėja iškeliama aukščiau tikrovės. Susidūrus su šiais reiškiniais verta prisiminti pirmajame šio sekmadienio Mišių skaitinyje Mozės duotą atsakymą tiems, kurie atėjo jam papasakoti apie du vyrus, kurie nebuvo nuėję prie palapinės kartu su kitais, o dabar pranašauja: „Tebūna visi Viešpaties žmonės pranašai, tesuteikia Viešpats savo dvasią visiems!“

Jėzaus atsakymas mokiniams taip pat labai aiškus ir panašus į Mozės žodžius: „Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!“ Jėzus aiškiai nurodo, kad neįmanoma nubrėžti ribų, o mūsų tikslas yra ne padidinti sekėjų skaičių, bet padauginti gėrį, padidinti skaičių tų, kurie įvairiais būdais gali patirti Dangaus Karalystę, kuri yra džiaugsmas, laisvė ir gyvenimo pilnatvė.

Nuostabu, kad Jėzui pagrindinis tikėjimo įrodymas yra ne formali teorinė priklausomybė, kai kažkas daroma „Jo vardu“, bet sugebėjimas perteikti tikrąjį žmogiškumą, džiaugsmą, sveikatą, gyvybę. Viešpaties akimis žvelgiant kiekvienas, dovanojantis gyvybę, priklauso Dievui. Toks požiūris mus visus džiugiai sujungia su daugybe žmonių, vyrų ir moterų, galbūt išpažįstančių skirtingą tikėjimą, tačiau besirūpinančių gyvenimu ir atiduodančių visas jėgas, kad galėtų padaryti bent mažą stebuklą ir bent vieno žmogaus veidas nušvistų šypsena.

„Kas duos jums atsigerti taurę vandens… tas nepraras savo užmokesčio“.

Stiklas vandens – tai beveik niekas, paprastas ir menkas dalykas, kuris prieinamas praktiškai kiekvienam… Jėzus savotiškai tarsi supaprastina gyvenimo santykius: visa Evangelija telpa vandens stiklinėje. Kai regime užplūstančias blogio bangas, Jėzus stiprina savuosius: „Pasipriešink blogiui savuoju vandens stiklu, o paskui pasitikėk: blogis nenugalės!“

Mozė ir Jėzus, mūsų tikėjimo mokytojai, ragina mus neapsiriboti tuo lopinėliu, ant kurio stovime, bet pamilti plačius horizontus, pažvelgti už savo kiemo tvoros į visus žmones, į visą kelią, kurį taip pat tenka nueiti ir mums. Jei pakeltume akis ir apsižvalgytume aplinkui, neapribodami savęs išankstiniais įsitikinimais, tikrai pastebėtume daugybę Dvasios pasėtų sėklų. Mes pamatytume žmones, kovojančius už savo brolių gyvenimą su šiuolaikiniais demonais: gamtos užteršimu, prievarta, netikromis naujienomis, korupcija, žudančiais ekonominiais santykiais. Tie žmonės gali ir nepriklausyti mūsų stovyklai, tačiau, anot Jėzaus, jie irgi yra pranašai.

Juk visi yra mūsų, o mes esame Dievo…

Kun. Vytenis Vaškelis       2021-09-26 20:15

Bodėtis blogio darant gera kitiems
Šio sekmadienio Evangelija mus ragina budėti, kad pritarimas pagundoms, savo rankas, kojas ir akis lengvabūdiškai kreipiant klastingo blogio link, neužkirstų kelio į Dievo Karalystę (žr. Mk 9, 47). Kartais, kad pradėtume nuosekliai grįžti į save, reikia tam tikro supurtymo ar išbandymo, kurie skatintų keisti mąstymą. Jėzus sako: „Išlupk savo akį, nes ji tave gundo į viską žvelgti savimeilės žvilgsniu, kuris naikina tavo vidinę šviesą – sąžinės balsą ir stabdo daryti tuos darbus, be kurių nėra tavo gyvenimo ateities.“
Jis pirmiausia nori, kad mes praregėtume savo vidumi (Apr 3, 18), ir tada viskas kardinaliai keisis, nes ne tik širdies akimis visus dalykus išvysime malonės šviesoje, bet iš mūsų ausų bus pašalinta kurtumo siera, atsiriš iš mūsų „susipainiojęs“ liežuvis ir mes, išgirdę Jėzaus balsą, atlaposime Jam savo gyvenimo duris (Apr 3, 20) bei drąsiai pakviesime Jį pas save: „Ateik, Viešpatie, ir nepalik manęs vieno, kai mano širdis praras budrumą ir mintys pradės klajoti butaforijos dykvietėse. Padėk man tuoj prisiminti Tave, grįžti į save, vėl atsidūsėti Tavyje…“
Jėzaus žodžių radikalume nėra nė kruopelytės neįmanomų reikalavimų. Kai Jis mums liepia atsisakyti savo gundančių rankų, kojų ir akių, visada slypi gilesnė potekstė – nemarumo virš regimųjų dalykų iškėlimas (žr. Mk 9, 43–47). Tai – nelengva užduotis, nes, pasak žinomo JAV psichiatro Geraldo May, „laisvę ir meilės džiaugsmą, ir grožį reikia pirktis kančios kaina […]. Nors ir paradoksalu, mums reikia turėti prisirišimų, jei norime būti laisvi. Kad galėtume oriai grįžti namo, turime jų atsisakyti. Reikia, kad Dievui šaukiant mus į meilę būtume stumiami atgal. Kad, trokšdami laisvės, būtume gundomi vergijai. Galbūt būtent tada gundymas meilės šviesoje ima rodytis bent kiek prasmingas“.
Tad kasdien kelkime savo širdies rankas maldai už save ir kitus, kad ne tik mūsų kojos, bet ir visa esybė judėtų tik mus išlaisvinančios tiesos link. O mūsų vidinės akys tebus kaskart maldingai kreipiamos į Viešpatį, kuris nuskaidrins ir mūsų kūno akių žvilgsnį, kad nors kaip ir anksčiau matysime visa, kas dabar mus supa, tačiau vis dažniau prisiminsime, jog artėja diena, kai išvysime tai, dėl ko iš tiesų buvo verta vis labiau gyventi tikėjimu, o ne regėjimu.
Bernardinai.lt

Evangelijos       2021-09-26 20:11

Mąstymas
Prašyti laisvos, neprisirišusios prie nuodėmės ir palaikančios silpnuosius širdies

Jėzus, kalbėdamasis su Jonu, suteikia man gyvenimiškos išminties: turiu pastebėti gėrį kiekviename žmoguje, taip pat ir tame, kuris neišpažįsta Jėzaus. Ir per tą žmogų Dievas gali daryti daug gero. Jėzus įspėja mane, kad neįtarinėčiau ir „nepriklijuočiau“ kitam blogos valios.

*

Kaip traktuoju asmenis, kurie neina paskui Jėzų? Ar pajėgiu juose pastebėti žmogišką gerumą? Ką galiu pasakyti apie kasdienius kontaktus su jais?

*

Jėzus yra dosnus visiems, kurie pajėgia parodyti paprasčiausią gerumo gestą. Jis neužmiršta netgi paduotos stiklinės vandens. Ką galiu pasakyti apie savo įprastą elgesį ten, kur gyvenu ar dirbu? Ar aš pajėgiu parodyti paprastus gerumo gestus?

*

Pastebėsiu, su kokiu jautrumu Jėzus rūpinasi manimi – savo mokiniu. Kas parodys man gerumą už tai, kad priklausau Kristui, tas nepraras savo atlygio. Prisiminsiu žmones, kurie parodė man paprastą žmogišką gerumą. Padėkosiu Jėzui už juos.

*

Atkreipsiu dėmesį, su kokiu griežtumu Jėzus smerkia „mažutėlių“ papiktinimą. Papiktinimas yra kaip nuodai, naikinantys natūralų žmogaus gerumą. Papiktinimas tampa ypatingai kenksmingas mažiesiems, kurie yra kaip beginklis ir silpnas augalėlis.

*

Pasimelsiu už žmones, kuriems esu padaręs blogą įtaką. Pavesiu juos Jėzui, kad sustiprintų juose gėrį, kurį galėjau susilpninti per duotus papiktinimus. Ar šiuo metu nesu kam nors papiktinimo priežastis?

*

Jėzus kviečia mane į radikalią kovą su nuodėmės šaknimis. Paprašysiu Jo, kad padėtų man išbūti tiesoje apie save. Kas labiausiai manyje užmuša gėrį ir susilpnina gyvenimo pašaukimą? Paskęsiu širdies maldoje:

„Suteik man išminties nuolatinėje kovoje su nuodėme“. 

Kasdienapmastau.lt

Sveikiname!!!        2021-09-26 19:42

Arkivyskupas G. Grušas – pirmasis Lietuvos vyskupas,
vadovaujantis savo 50-metį šiemet švenčiančiai Europos vyskupų konferencijų tarybai.

CCEE ir Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

Vytas        2021-09-26 14:04

Ačiū Kardinolui Sigitui Tamkevičiui.

meskime Adelei Dirsytei        2021-09-26 14:01

meskime Adelei Dirsytei († 1955-09-26) Bažnyčios pripažinimo palaimintąja  


Viešpatie, suteik ir mums drąsos atmesti visa, kas į nuodėmę veda, ir išminties, kad savo žodžiais ar apsisprendimais neužstotume artimui kelio pas Dievą.

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje –

Gailestingasis Dieve, padėk įveikti nevilties ir nemeilės pandemiją, kad atgavę Tiesos nuovoką ir išsižadėję savęs, vykdytume Tavo valią.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. 

Turbūt       2021-09-26 9:41

Kardinolas pasiskiepijo, todėl ir prarado ryšį su dieviškuoju Išminties šaltiniu. Gaila. Net jei tos vakcinos nebūtų apgaulė, net jei jos tikrai gelbėtų, kuo mano gyvybė brangesnė už gyvybes tų abortuotų kūdikėlių, iš kurių kamieninių ląstelių tos vakcinos gaminamos? Todėl aš manau, kad TURIU moralinę teisę nesiskiepyti.

Patiko       2021-09-26 8:59

Vyskupo Jono Kaunecko homilija transliuotą per “Marijos” radiją  iš Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros. Joje jis priminė Džonatano Svifto parašytą pasaką “Guliverio kelionės” apie tai, kaip Guliveris patekęs į šalį, pas nykštukus, t.y. sprindžio dydžio žmogeliukus ir galvojo, kad jie nieko negali jam blogo padaryti. Tačiau, vieną, naktį, jam miegant, nykštukai jį surišo labai plonais siūlais taip, kad jis nebegalėjo išsilaisvinti.
Ar ne taip mums nutinka, kai mes susidedame su nuodėme, kuri mus pavergia ir nebepaleidžia iki pat didelės nelaimės ar net mirties?

Rekomenduojame

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Kun. Nerijus Pipiras. Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Almantas Stankūnas. Ar jis ir Co yra diplomatai ar Rusijai ir Vokietijai naudingi joms dirbantys idiotai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.