Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: nesistatydinkime stabų – išsaugokime Dievo mums duotą laisvę, būkime verti Jo pasitikėjimo

Tiesos.lt redakcija   2021 m. kovo 7 d. 6:29

37     

    

Geroji Naujiena: nesistatydinkime stabų – išsaugokime Dievo mums duotą laisvę, būkime verti Jo pasitikėjimo

Įstatymas duotas per Mozę

Viešpats kalbėjo visus šiuos žodžius: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergovės namų. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną. Nesidirbk jokios statulos ar paveikslo to, kas viršuje danguje, apačioje žemėje, vandenyje po žeme. Prieš juos nesižemink ir jiems netarnauk, nes aš, Viešpats, tavo Dievas, – pavydintis Dievas: tiems, kurie priešiški­ man, aš Dievas, kuris išieško tėvų skolą iš sūnų iki trečiosios ir ketvirtosios kartos, o tiems, kurie myli mane ir laikosi mano įsakymų, aš Dievas, kuris tūkstančiams rodo malonę. Neprisiek melagingai Viešpaties, savo Dievo, vardu, nes Viešpats nepateisins kreivai jo vardu prisiekiančio.

Atmink šventadienį švęsti. Šešias dienas gali triūsti ir visus savo darbus nudirbti. Septintoji diena yra šventė, skirta Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia tau dirbti nė kokio darbo, – nei pačiam, nei tavo sūnui, nei dukteriai, nei tavo tarnui nei tarnaitei, nei tavo galvijui, taip pat nė ateiviui tavo buveinėje. Per šešias dienas Viešpats padarė dangų, žemę ir jūrą, ir visa, kas jiems priklauso, o septintąją dieną ilsėjo. Todėl ją Viešpats palaimino ir šventą paskelbė.

Gerbk savo tėvą ir motiną, kad tavo gyvenimo dienos būtų ilgos šalyje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau atiduoda. Nežudyk. Nesvetimauk. Nevok. Neliudyk neteisiai prieš savo artimą. Negeisk savo artimo namų. Negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno ar tarnaitės, nei jo jaučio ar asilo, nei nieko iš to, kas yra tavo artimo“ (Iš 20, 1–17).

* * *

Viešpatie, tu turi amžinojo gyvenimo žodžius

Tobulas Viešpaties duotas Teisynas;
jis dvasią gaivina.
Pasakymas Viešpaties tvirtas,
išminties moko varguolį.
Įsakymai viešpaties tiesūs, džiugina širdis,
paliepimas Viešpaties tyras,
akims duoda šviesybę.
Viešpatis baimė gryna, tveria per amžius,
Viešpaties sprendimai tikri,
visi aliai vieno teisingi.
Daug brangesni jie už auksą,
už tyriausiąjį auksą,
saldesni jie už medų,
tą korio skystį (Ps 18, 8–11). 

* * *

Mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žmonėms yra papiktinimas, bet pašauktiesiems – Dievo išmintis

Broliai! Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dieviškoji kvailybė išmintingesnė už žmones ir dieviškoji silpnybė galingesnė už žmones (1 Kor 1, 22–25).

* * *

Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!

Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiautojų jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.“

Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?“ Betgi jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

Per Velykų šventes, Jėzui būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus stebuklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam visai ­nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje (Jn 2, 13–25).

* * *

Švęsdami maldos už lietuvius visame pasaulyje sekmadienį melskimės – kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje – ir už Lietuvą Tiesoje. Viešpatie, duok mūsų tautai širdį, kuri prisirištų prie Tavęs, protą, kuris siektų Tave pažinti ir prašytų to, kas teisinga, valios atsispirti pagundoms ir palankiai išklausyk mūsų prašymus.
Viešpatie, sugrąžink visus Lietuvos vaikus į namus, kad visi drauge juos švarintume ir sutvirtintume, kad visuose gundymuose, išmėginimuose ir suspaudimuose remtumės į Tave, mūsų Dievą, ir kaip broliai seserys stiprintume vieni kitus. Melskime ir už visus tuos, kas imasi atsakomybės priimti sprendimus, turinčius įtakos visiems mums – duok, kad ir jie garbintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą, kad neverstų tautos vergauti stabams. Amen.

Arnoldas Valkauskas. Jėzus mato žmogaus veidmainystę

 

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Dievas mūsų laisvės kelyje
3 Gavėnios sekmadienis

Žmogus jaučiasi laimingas tik būdamas laisvas, todėl netekę laisvės nepaliaujame jos siekti. Mes, lietuviai, turime ilgą kovų už laisvę patirtį: mūsų laisvės kovų savanoriai, partizanai, neginkluoto pasipriešinimo dalyviai yra palikę pamoką, kaip reikia branginti laisvę, o netekus – už ją kovoti.
Dėkojame Dievui už laisvę, tačiau matome, kokia ji yra trapi ir kaip lengva ją prarasti. Daugelis žmonių neturi aiškaus laisvės suvokimo: vieniems atrodo, kad jie tik tuomet yra laisvi, kai gali išpildyti visus savo norus; kiti mąsto, kad tikėjimas į Dievą trukdo žmogui būti laisvam; treti nori būti tiek laisvi, kad galėtų pasikeisti net savo lytį. Bet ar tai yra laisvė?

Pradžios knygoje pasakojama, kaip Dievo paragintas Mozė vedė izraelitus iš vergijos į laisvę. Keturiasdešimt dykumoje praleistų metų buvo kupini vilčių, bet netrūko ir abejonių, klaidžiojimų bei nuopuolių. Prisiminkime, kaip Mozei užtrukus ant Sinajaus kalno izraelitai pasidirbdino aukso veršį ir jį garbino. Izraelitams reikėjo ne tik fiziškai tapti laisvais žmonėmis, bet ir atsikratyti vergo mąstysenos, kuri buvo neišvengiamai susiformavusi per keturis šimtmečius trukusius nelaisvės metus.
 
Į laisvę einančiai tautai Dievas davė Dekalogą – moralinį kodeksą, kurio privalėjo laikytis laisvę branginantys žmonės. Dekalogas nubrėžė būtinas laisvę mylinčio žmogaus gyvenimo gaires. Svarbiausia iš jų – nusigręžti nuo stabų ir savo gyvenimą patikėti žmogų mylinčiam Dievui.

Dievas yra absoliučiai laisvas ir žmogų sukūrė pagal savo panašumą, todėl laisvė mums yra gyvybiškai būtina. Žmogų pavergia jo paties susikuriami stabai: egoizmas, mamonos garbinimas, galios troškimas ir besaikis malonumų ieškojimas. Dievas davė žmonėms Dekalogą ne tam, kad apribotų jo laisvę, bet kad žmogus pašalintų stabus ir skleistųsi kaip Dievą mylinti ir artimui tarnaujanti laisva būtybė.

Dievas tik rodo žmogui kelią į pilnutinę laisvę ir kartu į laimingą gyvenimą, bet niekada jo neverčia. Santykyje su Dievu mums nereikia apibrėžti savo laisvės, nes Dievas nerodo savo galybės ir nedaro prievartos nei mūsų mąstymui, nei elgesiui, – esame laisvi nuo Dievo net nusigręžti.

Apaštalas Paulius rašo: „Jis (Jėzus) turėdamas Dievo prigimtį [...] apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 6. 8b). Šitaip save apiplėšdamas, Dievas sukūrė sąlygas pilnutinei žmogaus laisvei: gali laisvai nukryžiuotąjį atmesti, bet gali jį sekti: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 31–32).

Santykyje su artimu mes esame priversti savo laisvę apibrėžti; šitai daryti įpareigoja tas pats Dekalogas. Su artimu negalime elgtis kaip su daiktu – turime elgtis kaip su Dievui brangiu kūriniu. Dėl to Dekalogas skelbia, jog nevalia artimo skriausti, jo šmeižti ar seksualiai išnaudoti; jį reikia mylėti taip, kaip mylime save pačius.

Šventajame Rašte yra pasakojimas apie Abraomą ir Lotą. Kai jų kaimenės tapo labai gausios, atsirado daug sunkumų. Tuomet Abraomas tarė Lotui: „Prašyčiau, kad nebūtų vaido tarp manęs ir tavęs ar tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame giminaičiai. Argi ne visas kraštas prieš tave? Prašyčiau atsiskirti nuo manęs. Jei tu eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, jei tu eisi į dešinę, aš eisiu į kairę“ (Pr 13, 8–9) Giminaičiai išsiskyrė, kad nevaržytų vienas kito laisvės. Taip ir mums reikia duoti vietos vieni kitiems. Galime būti laisvi tik tam tikra savos laisvės auka, nes ši auka teikia erdvę kito laisvei, o kito auka – mūsų laisvei.

Savo laisvės kelyje susiduriame ne tik su žmonėmis, bet ir su gamta. Mes niekada nepajėgsime pertvarkyti gamtos tiek, kad galėtume ją valdyti be rūpesčių. Visa žmonijos istorija – tai sunki kova už žmogaus laisvę gamtoje; šiandien jos sunkumą matome susidūrę su koronavirusu. Kovojantieji su pandemija vykdo pirmiesiems žmonėms Dievo duotą įsakymą viešpatauti kūrinijai (plg. Pr 1, 28). Saugodami save ir kitus nuo šios pandemijos, taip pat kovojame už savo ir kitų laisvę.

Dievo žodis šį Gavėnios sekmadienį kviečia maldoje pamąstyti, kaip mes naudojame savo laisvę. Ar šaliname iš savo gyvenimo mus pavergti besikėsinančius stabus? Ar pilnutinai priimame Kristų kaip mus išlaisvinančią Tiesą?

Tepadeda Dievas pažinti laisvės kelią ir juo eiti.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

III Gavėnios savaitė (KV) Penktadienis       2021-03-12 5:39

Evangeliją kometuoją kun. Rolandas Karpavičius
Skaitinys iš Evangelijos glaustai išreiškia dvejopą nuostatą Dievo ir artimo atžvilgiu. Jėzus, paprašytas pateikti Įstatymo santrauką, sako, jog privalome mylėti Dievą visa širdimi, protu ir visomis jėgomis, o artimą – kaip save pačius. Dievas paminimas pirmiau ne tik todėl, kad jis vertas išskirtinės meilės, bet ir dėl to, jog mūsų meilės šaltinis yra Dievas. Mylėti įstengiame tik todėl, kad pats Dievas pirmiau myli mus. Mūsų atsakymas jam – atsidavimas visu savo asmeniu.
Tačiau kol kas mes gyvename šiame pasaulyje, negalime Dievo regėti tokio, koks jis yra, tad mums sunku jį mylėti. Bet Biblijoje sakoma: dabar mylime lyg veidrodyje atspindį, o tuomet mylėsime Jį patį (1 Kor 13, 12). Tas Dievo veidrodis yra mūsų artimas!
Jėzus sutapatino save su kiekvienu žmogumi ir meilę žmogui prilygino Dievo meilei. Mylėti – tai išeiti iš savęs, kad eitum kito link. Dievas padeda mums mylėti „kitą“, atsižvelgdamas į mūsų žmogiškumą ir kūniškumą. Tas „kitas“, kurį turime mylėti, yra tos pačios prigimties kaip ir mes. Brolis, sesė yra „kitas“, toks pats kūrinys kaip ir aš, tačiau skirtingas nei aš.
Jėzus pabrėžia meilės pirmenybę ragindamas mylėti Dievą ir artimą, Jėzus turi omenyje visus žmones, net ir priešus. Krikščioniškoji meilė visų pirma yra nesąlygiškas kito žmogaus priėmimas. Tikra meilė skatina siekti teisingumo, visuminio žmogaus išlaisvinimo, rūpintis patiriančiais neteisybę. Tikra meilė yra sąmoningas atsidavimas kitam žmogui.
Taip meilė Dievui ir meilė žmonėms susilieja į vieną gyvenimo tikslą ir polėkį. Artimo meilė yra kelias, o Dievo – tikslas.

III Gavėnios savaitė (KV) Penktadienis       2021-03-12 5:36

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti didžiadvasiškumo ir dosnumo mylint Dievą, save ir artimą

Šiandien esu kviečiamas Evangelijos šviesoje pamatyti, kokia yra didžiausia mano gyvenimo vertybė. Prisiartinsiu prie Jėzaus ir nuoširdžiame pokalbyje paklausiu Jo, kas mano gyvenime turi būti pirmoje vietoje.

*

Pirmiausia yra: „Klausyk…“. Mano dvasinis gyvenimas pirmiausia priklauso nuo mano sugebėjimo klausyti Dievo, kuris „permato“ mane ir geriausiai pažįsta mano gyvenimo kelius. Kvietimas „Klausyk“ primena man, kad Dievas nepaliaujamai kalba ir apreiškia man savo valią.

*

Ar esu įsitikinęs, kad Dievas man kalba kasdien? Ar girdžiu, kaip Jis kalba man asmeniškai? Ar ieškau kasdienybėje tylos ir susikaupimo momentų?

*

Jėzus primena man, kad Dievas yra vienintelis mano Viešpats. Ar šiuo momentu galėčiau išpažinti Jam: „Esi vienintelis mano gyvenimo Viešpats“? Ar neslepiu savo širdyje stabų, kurių nenorėčiau prarasti, išsižadėti?

*

Yra tik vienintelis būdas mylėti Dievą – visu savimi. Jis nori visos širdies, visos sielos, viso proto ir visų jėgų.

*

Mano meilė sau ir artimui patikrina meilės Dievui brandumą. Savo santykį su Dievu galiu brandinti tik „trejybėje“: aš, artimas ir Dievas. Ką man sunkiausia pamilti savyje ir kitame žmoguje?

*

Pasakysiu Jėzui apie asmenis, kurių negaliu priimti. Kokie tai asmenys? Paprašysiu Jo, kad išgydytų sunkius santykius mano šeimoje ir bendruomenėje.

Širdies maldoje pakviesiu Jėzų į savo sunkiausius santykius:

„Išgydyk mano santykius su tais, su kuriais man yra sunku, ir išmokyk mane mylėti.“

Kasdienapmastau.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Penktadienis       2021-03-12 5:35

Evangelija (Mk 12, 28b–34)

  Vienas iš Rašto aiškintojų atėjęs paklausė Jėzų: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“
  Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis’. Antrasis: ‘Mylėk savo artimą, kaip save patį’. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“.
  Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: ‘Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo, o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą, kaip save patį’ svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“.
  Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“. Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.
Katalikai.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Penktadienis       2021-03-12 5:34

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 80, 6–11. 14. 17)

P. – Aš esu Viešpats, tavo Dievas: o kad tu manęs paklausytum!

  Štai negirdėtas balsas prabilo:
  „Aš tau, Izraeli, nuo pečių nuėmiau naštą.
  Jau tavo rankoms nereikia nešioti sunkių doklų.
  Sielvarte manęs tu šaukeisi,
  ir aš tave gelbėjau. – P.

  Iš griausmingo debesio aš tau kalbėjau,
  Prie Meribos vandenų tave tyriau.
  Klausyk, mano tauta, aš tave noriu įspėti:
  o, kad tu, Izraeli, manęs paklausytum! – P.

  Netikrų dievų neturėki,
  negarbink svetimųjų dievaičių!
  Aš esu Viešpats, aš tavo Dievas,
  išvedęs tave iš Egipto nelaisvės. – P.

  O, kad klausytų manęs mano žmonės,
  kad mano keliais Izraelis žingsniuotų!
  Savo tautą rinktiniais kviečiais valgydinčiau,
  uolų medumi ją maitinčiau.“ – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 17)

  Atsiverskite, – sako Viešpats, – nes dangaus karalystė čia pat!

III Gavėnios savaitė (KV) Penktadienis       2021-03-12 5:33

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Oz 14, 2–10)

    Štai ką sako Viešpats:
    „Atsiversk, Izraeli, į Viešpatį savo Dievą! Juk tu sužlugai per savo kaltybę. Pasiimkite žodžių ir, grįžę prie Viešpaties, taip jam kalbėkite: ‘Panaikink visą kaltę, kad gavę ką gera, už tai atsiteistume savo lūpų vaisiais! Asūras mūsų negelbės, daugiau ant žirgų nebejosime ir niekad nebesakysime savo rankų padarui: Mūsų Dieve! tik iš tavęs našlaitis susilauks gailestingumo’.
  Aš trokštu pagydyti jų atkritimą, mylėti juos savaimingai! Juk mano rūstybė Izraeliui atslūgo. Aš būsiu tarytum rasa Izraeliui, kad tas sužydėtų kaip lelija ir įsikerotų kaip Libano miškas. Jo atžalos turės paplisti, jo grožis teprilygs alyvmedžio grožiui, jo kvapas – Libano kvepėjimui.
  Jie vėl įsikurs mano paunksnėj, ir vėl jie augins javus, vešės tarsi vynuogienojas, kurio vynas garsus kaip Libano. Efraimas – ką bepadės jam dievaičiai? Juk aš, taigi aš išklausysiu jį ir juo pasirūpinsiu. Aš – kaip žaliuojantis kadagys: ant manęs tu atrasi sau vaisių.
  Išminčius visa tai turi suprasti; protingasis turi šitai žinoti! Mat Viešpaties keliai yra tiesūs; jais žengia teisieji, o atsimetėliai juose suklumpa“.

Popiežius Pranciškus       2021-03-11 9:01

Kelionė į Iraką.
Po pasibaigusios kelionės į Iraką, popiežiaus pasakojimas arba katechezė apie brolybę.

„Praėjusiomis dienomis Viešpats man leido aplankyti Iraką, įgyvendinti šv. Jono Pauliaus II sumanymą. Joks popiežius dar nebuvo nuvykęs į Abraomo žemę. Apvaizda panorėjo, kad tai įvyktų dabar, kaip vilties ženklas po daugelio metų karo, terorizmo, sunkios pandemijos metu“, – sakė popiežius.

„Po šios kelionės mano siela kupina dėkingumo. Dėkingumo Dievui ir visiems, kurie šią kelionę padarė įmanoma: Irako prezidentui ir vyriausybei, krašto patriarchams ir vyskupams, visų Bažnyčių vyresniesiems ir tikintiesiems, kitiems religiniams autoritetams, pradedant nuo didžiojo ajatolos Al-Sistani, su kuriuo turėjau nepamirštamą susitikimą Nadžafe“, – tęsė Šventasis Tėvas.

„Šioje piligrimystėje jaučiau stiprų atgailos jausmą – negalėjau prisiartinti prieš šios iškankintos tautos ir Bažnyčios kankinės neprisiimdamas, visos Katalikų Bažnyčios vardu, kryžiaus, kurį jie neša metų metus. Didelio kryžiaus, kaip tas, kuris stovi prie įvažiavimo į Karakošą. Jį ypač jutau matydamas dar atviras sugriovimų žaizdas, ir, dar daugiau, sutikdamas ir išklausydamas smurtą, persekiojimą, tremtį išgyvenusius liudytojus.“

„Tuo pat metu aplink mačiau džiaugsmą priimti Kristaus šauklį, mačiau viltį, atsiveriančią taikos ir brolybės horizontui, apibūdintam Jėzaus žodžiais, kurie tapo kelionės šūkiu: „Jūs visi esate broliai (Mt 23, 8). Išgirdau šią viltį Respublikos prezidento kalboje, atradau ją daugybėje sveikinimų ir liudijimų, žmonių giesmėse ir gestuose. Įskaičiau ją šviesiuose jaunuolių veiduose ir guviose senolių akyse.“

„Irako žmonės turi teisę gyventi taikoje, turi teisę atrasti jiems priklausantį orumą. Jų religinės ir kultūrinės šaknys yra tūkstantmetės: Mesopotamija yra civilizacijos lopšys. Istorijoje Bagdadas buvo pirmaeilės svarbos miestas, amžius saugojęs turtingiausią pasaulio biblioteką. Kas ją sugriovė? Karas. Karas visada buvo pabaisa, kuris, epochoms keičiantis, irgi keitėsi ir toliau ryja žmoniją. Atsakymas į karą nėra kitas karas, atsakymas į ginklus nėra kiti ginklai. Atsakymas yra brolybė. Tai iššūkis Irakui, bet ne vien jam: tai iššūkis daugybei kitų konfliktiškų regionų, galiausiai – visam pasauliui.“

„Dėl šios priežasties susitikome ir meldėmės, krikščionys ir musulmonai, kartu su kitų religijų atstovais, Ure, kuriame Abraomas prieš maždaug keturis tūkstančius metų išgirdo Dievo kvietimą. Abraomas yra tikėjimo tėvas, nes išgirdo Dievo balsą, pažadėjusį palikuonių gausą, viską paliko ir išvyko. Dievas ištikimas savo pažadams ir iki šiol kreipia mūsų taikos žingsnius, kreipia žingsnius tų, kurie eina šia žeme žvelgdami į dangų. Ir Ure kartu stovint po tuo dangumi, tuo pačiu, kuriame mūsų tėvas Abraomas regėjo mus, savo palikuonis, atrodė, jog širdyse vėl skamba šie žodžiai: „Jūs visi esate broliai““, – prisiminė popiežius Pranciškus.

„Brolybės žinią paskleidė ir bažnytinis susitikimas Bagdado sirų katalikų katedroje, kurioje 2010 metais šv. Mišių metu buvo nužudyti 48 žmonės, tarp kurių – du kunigai. Bažnyčia Irake yra Bažnyčia-kankinė ir toje šventovėje, kurios akmenyse įrašytas tų kankinių atminimas, sklido susitikimo džiaugsmas: mano nuostaba, kad esu tarp jų, susiliejo su jų džiaugsmu, kad popiežius yra su jais.“

Popiežius Pranciškus       2021-03-11 8:55

Kelionė į Iraką


„Brolybės žinią paskelbėme iš Mosulo ir Karakošo, prie Tigro upės, netoli senosios Ninevės griuvėsių. Dėl ISIS okupacijos daugybė tūkstančių gyventojų turėjo bėgti, tarp jų įvairioms konfesijoms priklausantys krikščionys, kitos religinės mažumos, ypač jazidai. Senoji šių miestų savastis buvo sugriauta. Dabar su didelėmis pastangomis bandoma juos atstatyti, musulmonai pakvietė krikščionis sugrįžti, kartu restauruoja bažnyčias ir mečetes. Toliau melskimės, prašau, už šiuos taip išmėginamus brolius ir seseris, kad jie turėtų jėgų pradėti iš naujo. Ir galvodamas apie daugybę emigravusių irakiečių, jiems norėčiau pasakyti: palikote viską, kaip Abraomas. Saugokite, kaip ir jis, tikėjimą ir viltį, būkite draugystės ir brolybės audėjais ten, kur esate. Ir jei galite – sugrįžkite.“

„Brolybės žinia pasigirdo ir dviejuose Eucharistijos šventimuose: Bagdade, pagal chaldėjų apeigas, ir Erbilyje, kuriame buvau priimtas regiono prezidento ir premjero, kitų valdžios ir tautos atstovų. Abraomo ir jo palikuonių viltis išsipildė slėpinyje, kurį šventėme, Jėzuje, Sūnuje, kurio Tėvas nepagailėjo, tačiau dovanojo už visų išgelbėjimą: jis savo mirtimi ir prisikėlimu mums atvėrė praėjimą į pažadėtąją žemę, į naują gyvenimą, kuriame ašaros bus nušluostytos, žaizdos užgydytos, broliai sutaikyti.“

„Brangūs broliai ir seserys, šlovinkime Dievą už šį istorinį vizitą ir toliau melskimės už tą kraštą ir Artimuosius Rytus. Irake, nepaisant griovimo ir ginklų triukšmo, palmė, krašto ir jo vilčių simbolis, toliau augo ir davė vaisių. Taip yra ir su brolybe: ji nekelia triukšmo, tačiau yra vaisinga ir mus augina. Dievas, kuris yra taika, tesuteikia brolybės ateitį Irakui, Artimiesiems Rytams ir visam pasauliui!“, – linkėjo popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)

III Gavėnios savaitė (KV) Ketvirtadienis       2021-03-11 5:52

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
Kai mus užpuola pavojai arba ištinka kokios nors bėdos, kur mes ieškome pagalbos? Jėzus atėjo, kad mus išlaisvintų nuo didžiausio mūsų priešo, kuris padaro mus vergais nuodėmei ir šėtonui. „Jeigu netikėsite, kad AŠ ESU , numirsite savo nuodėmėse“ (Jn 8, 34). Šventame Rašte skaitome daugelyje vietų, kad Jėzus ne tik gydė, bet ir išvarinėjo demonus.
Šios dienos Evangelijoje skaitome, jog Rašto aiškintojai apkaltina Jėzų, kad Jis išvaro demonus su šėtono pagalba. Trumpai sugrįžkim prie šėtono gundymų. Po pirmojo sukilimo prieš Dievą ir kai jo gundymams pasidavė Ieva ir Adomas, šėtonas nepaliauja bastytis po žemę, stengdamasis atitraukti Dievo vaikus nuo meilės ir pasitikėjimo dangiškuoju Tėvu. Mes visi tai patiriame per įvairias pagundas. Jėzui taip pat teko patirti šėtono gundymų. Šiandien šėtonas veikia įvairiais būdais, pasinaudodamas sudėtingomis situacijomis. Pamažu jis nuolat bruka mums pavydą, nerimą,geidulius, visokias mintis, kurios ilgainiui gali mus padaryti vergais. Yra svarbu jį atpažinti, nes dažnai jis ateina apsivilkęs „angelo rūbais“. Nenoriu čia minėti visokių burtų, horoskopų ir kitokių nekaltai atrodančių gundymų. Svarbu atpažinti.
Tad ką daryti? Kaip jam pasipriešinti? Svarbu nepamiršti, kad Jėzus atėjo mus išlaisvinti iš šėtono pinklių ir kad Jo jėga yra didesnė negu visų gundytojų. „Jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė“. Mes turime galingus ginklus: tai – Jėzaus kryžius, Jėzaus kraujas ir Jėzaus vardas. Visada galime juos naudoti. Svarbu sąmoningai padaryti kryžiaus ženklą – persižegnoti. Melsdamiesi savo vaizduotėje apšlakstykime save Jėzaus krauju. Aš asmeniškai tą darau kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą, garsiai sakydamas, kad apšlakstau save Jėzaus krauju, taip pat vardais paminiu savo vaikus ir anūkus. Kai su tikėjimu ir pasitikėjimu tai darome, tikrai esame apsaugoti nuo šėtono atakų. Pagaliau Jėzaus vardo jėga. Kartokime: „Jėzus yra mano Viešpats, mano Išganytojas, mano Gelbėtojas.“ Jėzaus vardas turi jėgą. Pasitikėkime Jėzaus atnešta pergale, nes Jam šėtonas neturi galios.
Pagaliau Jėzus dar priduria, kad netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja ir vėl sugrįžta į namus, iš kurių išėjo. Kodėl ji grįžta? Nes „tie namai lieka tušti“. Jėzus nori, kad mūsų širdys būtų pripildytos Jo meilės, Jo žodžio jėgos, ne tik širdys, bet ir mūsų mintys, kad šėtonas nerastų „tuščių namų“.
Tėve, dėkoju, kad atsiuntei Jėzų sunaikinti šėtono galybes. Ateik, Viešpatie Jėzau, ir pripildyk visą mano gyvenimą. Noriu nugalėti visas pagundas tik su Tavimi. Tikiu Tavo kryžiaus, Tavo kraujo ir Tavo vardo galia.
Bernardinai.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Ketvirtadienis       2021-03-11 5:51

Evangelija (Lk 11, 14–23)

  Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi. Kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus su demonų valdovo Belzebubo pagalba“. Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus.
  Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs gi sakote mane išvejant demonus su Belzebubo pagalba. Jeigu jau aš išvarau juos su Belzebubo pagalba, tai su kieno pagalba išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.
  Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį.
  Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“.
Katalikai.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Ketvirtadienis       2021-03-11 5:49

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 94, 1–2. 6–9)

P.  O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės!“

  Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį.
  Šaukim iš džiaugsmo, nes jis mūs tvirtovė.
  Su padėka jo akivaizdon eikim,
  jam giesmes džiugesio pinkim. – P.

  Tad eikime, pulkime žemėn prieš Dievą,
  prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė.
  Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis,
  jo rankų globojamos avys. – P.

  O, kad išgirstumėt šiandien, ką jis jums byloja:
  „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės,
  kaip anuomet prie Meribos,
  kaip tyruose Masos dieną,
  kur jūsų senoliai įžūliai mane bandė,
  nors stebuklus mano matė!“ – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jl 2, 12–13)

  Iš visos širdies į mane atsiverskite, – sako Viešpats, – nes aš maloningas ir gailestingas.

III Gavėnios savaitė (KV) Ketvirtadienis       2021-03-11 5:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Jer 7, 23–28)

  Štai ką sako Viešpats:
  „Daviau savo tautai įsakymą: ‘Klausykite mano balso, tai būsiu jūsų Dievas, o jūs – manoji tauta! Eikite visuomet keliu, kurį aš jums įsakau, kad sėkmė jus lydėtų!’
  Bet jie nepaklausė ir savo ausies neatgręžė, o sekė savo nelabosios širdies mintimis ir siekimais. Atsuko man nugarą, o ne veidą. Nuo tos dienos, kai jūsų tėvai iš Egipto išėjo, ligi pat šiandien aš vis jiems pasiųsdavau savo tarnų pranašų.
  Tačiau jie manęs nesiklausė ir savo ausies neatgręžė, o priešingai: buvo atkaklūs ir dar pikčiau darė nei jų tėvai.
  Kai tu jiems kalbėsi visus šiuos žodžius, jie ir tada tavęs nesiklausys. Kada tu juos šauksi, jie neatsilieps tau. Taigi sakyk jiems: ‘Tai toji tauta, kuri nepaklausė Viešpaties, savo Dievo, balso ir nepasidavė drausmei. Pražuvo ištikimybė, pradingo nuo jų lūpų’“.

III Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis       2021-03-10 5:53

Evangelijos
Komentaro autorius – kun. Jacekas Paszenda SDB

Gal esame girdėję Heraklio posakį Pantharhei, tai yra ‘viskas juda’, viskas keičiasi, gyvenime nėra pastovumo. Jis buvo teisus. Keičiasi ne tik mūsų gyvenimas, papročiai, tradicijos, technologijos, mokslas, bet ir įstatymas. Keitėsi ir religijos, ir mūsų liturgija ar pasninkų supratimas. Pakeitimai vyksta savaime arba yra žmonių suplanuojami. Reikia pakeisti tai, kas nebetinka. Tiesa, pokyčiai ne visada išeina į gera. Bet į mūsų prigimtį yra įrašytas gebėjimas pakeisti viską, kas neatitinka mūsų poreikių.
Jėzaus asmuo šiame kontekste žydams tampa problema. Žydai, o ypač fariziejai, manė, jog savo elgesiu ir mokymu Jis nori pakeisti Įstatymą bei pranašus, t. y. Žydų teisę bei papročius, nes kartais Jo elgesys išties juos šokiravo.
Jėzus jiems atsako, kad atėjo ne panaikinti, bet įvykdyti. Maža to, pabrėžia, kad nei Įstatymo, nei pranašų keisti negalima. Ir būk čia protingas! Tuo labiau kad krikščionybėje nedaug liko iš judaizmo, o pats judaizmas nėra toks kaip Jėzaus laikais, pavyzdžiui, nebeliko aukų aukojimo, nes Jeruzalės šventykla sugriauta.
Atsakymas į šią abejonę nėra sudėtingas. Tereikia prisiminti Jėzaus argumentus. Iš vienos pusės, Jis grįžta prie šaltinio, ieškodamas esmės, įsakymų pradžios ir dvasios, o iš kitos pusės, smerkia fariziejų veidmainystę, nes tai jie pritaikė ir pakeitė Įstatymą savo naudai ir savo poreikiams. Štai kodėl Jėzaus elgesys, pagal atnaujintą Įstatymo dvasią, juos šokiravo.
Juk Jėzus teigė, kad šabas turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Įstatymo dvasia, Dekalogo dvasia juk yra meilė. Kažkas 10 Dievo Įsakymų apibrėžė kaip didžiausio meilės įsakymo komentarą.
Jėzus nenori pasakyti, kad mums nereikia įstatymų ir kad dėl meilės galima jų atsisakyti. Jis nori mus paraginti gyventi, vadovaujantis Įstatymu, Dievo įsakymais, mylint Dievą ir artimą.
Bernardinai.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis       2021-03-10 5:51

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gilaus supratimo ir ištikimybės skaitant Dievo žodį

Įsiklausysiu į griežtus Jėzaus žodžius ir įsivaizduosiu, kad Jis juos taiko man. Jėzus nori atkreipti mano dėmesį į Dievo įsakymus ir ištikimybę Jo žodžiui kasdieniniame gyvenime.

*

Žodis yra duotas tam, kad jį išpildytume. Labiausiai jis išsipildė Jėzuje. Jeigu artimai bendrausiu su Juo, Jis išmokys mane ištikimo Dievo žodžio išpildymo. Jis pats trokšta būti mano žodis. Ko norėčiau dabar Jo paprašyti?

*

Įsisąmoninsiu, kad kiek kartų skaitau Dievo žodį, tiek kartų Jis kalba asmeniškai man. Jis nori pripildyti ir pakeisti mano gyvenimą. Ar esu atviras šitam Žodžiui?

*

Ar tikiu, kad Dievo žodis yra sakomas asmeniškai man? Kokią vietą jis užima mano gyvenime ir mano pašaukimo kelyje?

*

Jėzus užtikrina, kad visi Dievo pasakyti žodžiai išsipildo. Dievas yra ištikimas savo žodžiui ir išpildo tai, ką pažada. Koks jausmas kyla manyje girdint tokį užtikrinimą?

*

Jėzus perspėja mane, kad nenukrypčiau nė nuo vieno iš Jo įsakymų ir kad kitų nemokyčiau taip daryti. Ką šiandien galėtų Jėzus pasakyti apie mano ištikimybę Jo įsakymams? Paprašysiu Jėzaus, kad patikrintų mano širdies ir sąžinės pajėgumą.

*

Jėzaus akyse esu didis, kai vykdau Jo įsakymus ir tai daryti mokau kitus. Ta didybė, apie kurią kalba Jėzus, nesibaigs per visą amžinybę. Koks didingumo kriterijus man yra svarbiausias? Kur jo labiausiai ieškau?

*

Ar turiu savyje drąsos ir troškimo gyventi Dievo žodžiu? Koks yra mano liudijimas bendruomenėje ir šeimoje? Nuoširdžioje maldoje kartosiu:

„Jėzau, uždek mane savo žodžiu“.

Kasdienapmastau.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis       2021-03-10 5:50

Evangelija (Mt 5, 17–19)

  Jėzus bylojo savo mokiniams:
  „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nei vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.
  Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę“.

III Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis       2021-03-10 5:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 147, 12–13. 15–16. 19–20)

P. – Šlovink, Jeruzale, Viešpatį!

  Šlovink, Jeruzale, Viešpatį,
  Savo Dievą garbink, Sione!
  Jis tavo vartams skląsčius padarė,
  Tavo vaikams jis duoda palaimą. – P.

  Jis savo žodį siunčia į žemę, –
  Sparčiai jo įsakymas skrieja.
  Žemę sniegu, kaip vilna nukloja,
  Kaip pelenais šerkšnu ją nubarsto. – P.

  Jokūbo vaikams savo žodį paskelbė,
  Izraeliui savo įstatymus ir priesakus davė.
  Kitoms tautoms jis to nepadarė,
  Nė vienai iš jų neapreiškė savo sprendimų. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (plg. Jn 6, 63b. 68b)

  Viešpatie, Tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

III Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis       2021-03-10 5:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Įst 4, 1. 5–9)

  Anapus Jordano, Moabo krašte, Mozė bylojo izraelitams:
  „Dabar, Izraeli, klausyk tų įstatymų ir nuostatų, kurių jus mokau laikytis. Klausykite, ir jūs gyvensite – įžengsite į žemę, kurią Viešpats, jūsų protėvių Dievas, jums atiduoda, ir ją užvaldysite.
  Jus mokau, kaip Viešpats, mano Dievas, man liepė, įstatymų ir nuostatų. Laikykitės jų šalyje, kurion jūs įžengėte jos užvaldyti. Gerbkite juos ir laikykitės jų. Juk tai bus jūsų išmintis ir išprusimas tautų akyse. Susipažinusios su šiuo teisynu, jos turės pripažinti: ‘Iš tikro, ši didžioji gentis yra išmintinga ir apsišvietusi tauta!’
  Kuri iš didžiųjų genčių turi tokius sau artimus dievus, koks artimas mums yra Viešpats, mūsų Dievas, kada jo šaukiamės? Taipogi kuri iš didžiųjų genčių turi tokius tikslingus įstatymus ir nuostatus, kokie skelbiami šitame nurodyme, kurį pateikiu jums šiandieną?
  Tad saugok save ir būk dėmesinga! Nepamiršk nutikimo, kurį pamatei savo akimis, ir žodžių, kuriuos išgirdai. Jų neišleisk iš širdies per savo gyvenimą“.

Iš patarlių knygos       2021-03-9 8:34

Neteisingos svarstyklės yra pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI,
sąžiningas svarstis jam malonumas.

Puikybę lydi gėda,
išmintis eina su kukliaisiais.

Dorųjų sąžiningumas juos veda,
klastinguosius suktumas pražudo.

III Gavėnios savaitės antradienio       2021-03-9 5:48

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

Palyginimai buvo vienas paveikiausių Jėzaus taikomų mokymo būdų. Apie atleidimą Šventame Rašte kalbama labai daug. Žydai sakydavo, kad reikia atleisti tris kartus. Šios dienos Evangelijoje skaitome, kad Petras paklausė Jėzaus, kiek kartų reikia atleisti, ir, nelaukdamas atsakymo, pats pasiskubino atsakyti: padvigubino tris ir dar pridėjo vieną, kad gautų idealų skaičių – septynis. Tačiau Jėzus tuos septynis dar padaugino septyniasdešimt kartų, kas reiškia begalybę – atleisti visada.
Jėzaus palyginimas apie beširdį tarną yra taikomas ir mums. Pas karalių atvedė tarną, kuris jam buvo skolingas dešimt tūkstančių talentų, jis nepajėgė tos skolos grąžinti ir prašė karaliaus,kad jis „turėtų kantrybės“ ir palauktų. Ta jo skola prilygo visos šalies biudžetui, ir jis nebūtų pajėgęs jos grąžinti. Bet valdovas „pasigailėjo ir dovanojo visą skolą“. Tarnas, išėjęs iš karaliaus rūmų, sugriebė savo draugą, kurio skola jam buvo visai mažytė, tik lašas jūroje, palyginti su negailestingo tarno skola savo valdovui. Įsidėmėkime karaliaus žodžius, pasakytus tam tarnui; „Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai. Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?“
Ar mes niekada nepasielgtume taip, kaip tas negailestingas tarnas? Pažvelkime į save atidžiau ir gal prisiminsime daugybę įvykių, įvykėlių, kalbančių kaip tik apie mūsų neatlaidumą. Mes turime galimybę rinktis. Mums, kaip ir šiame palyginime minimam tarnui, buvo dovanota didžiulė skola. Jėzus noriai ištvėrė bausmę už mūsų nuodėmes ir išlaisvino mus nuo pasmerkimo. Tik priėmę Dievo gailestingumą galime jį rodyti kitiems. Neatlaidumas yra lyg kokia mūro siena, pro kurią negali prasiskverbti Dievo malonė. Atleidimas žmogų išlaisvina, dažnai net fiziškai išgydo. Žinau daugelį panašių atvejų.
Taigi šiuo gavėnios laikotarpiu prašykime Viešpaties pagalbos peržvelgti mūsų santykius su kitais, kur mums nesisekė atleisti, kur pasidavėme pykčiui ir pagiežai. Ar yra dar koks asmuo, kuriam mes nesame atleidę? Tai pastebėję prašykime Tėvą atgailaujančios širdies ir Jo pagalbos,kad galėtume visiškai atleisti. Atleidimui neužtenka žodžių, bet tai turi eiti iš širdies.
Viešpatie Jėzau, daug kartų elgiausi kaip tas negailestingas tarnas. Dėkoju, kad nesuskaičiuojamą daugybę kartų atleidai mano nuodėmes. Nurisk nuo mano širdies visus akmenis, kurie ją slegia dėl pykčio ant kitų žmonių, nuvalyk nuo mano širdies pyktį, pagiežą, norą keršyti. Kvėpk į mane savo Dvasią, kad pažinčiau gyvenimo džiaugsmą per Tavo mirtį ir prisikėlimą.
Bernardinai.lt

III Gavėnios savaitės antradienio       2021-03-9 5:48

Mąstymas
Prašyti širdies išlaisvinimo nuo patirtų nuoskaudų ir malonės atleisti

Prieš pradėdamas meditaciją, įsiklausysiu į savo širdį, ar nesigirdi joje skausmo, pykčio, priekaištų, kurie kyla iš patirtų įskaudinimų. Kaip Petras prisiartinsiu prie Jėzaus ir paklausiu: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti?“

*

Aiškiai žinau atsakymą į šį klausimą. Žinau, kad turiu atleisti kiekvieną kartą, kai kas nors mane įskaudina. Bet man reikia Jėzaus pagalbos, kad galėčiau patirti tikrą atleidimą. Pakviesiu Jį į savo gyvenimo žaizdas, į kylantį iš jų skausmą, kurio nesugebu priimti. Kuri mano žaizda man skausmingiausia?

*

Jėzus duoda balzamo mano žaizdoms. Papasakoja man istoriją apie gailestingąjį valdovą. Tai yra pasakojimas apie mano gyvenimą, apie beribę Tėvo meilę man.

*

Įsimąstysiu į Jėzaus žodžius: „Viešpatie, turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu.“ Prisiminsiu tas dienas, kai prašiau Jėzaus pasigailėjimo ir ryžausi pasitaisyti.

*

„Viešpats pasigailėjo ano tarno…“. Prisiminsiu tuos momentus, kai aiškiai patyriau kantrią Viešpaties meilę. Kur šiandien Dievas man parodo daugiausiai gailestingumo, kantrybės? Kokia yra mano didžiausia skola, kurią Jis man dovanojo?

*

Toliau skaitydamas Evangelijos pasakojimą, klausiu savęs, kiek esu pakantus ir supratingas kitiems. Kas yra mano didžiausias skolininkas? Kam turiu daugiausia dovanoti? Ar noriu jam dovanoti?

*

Baigsiu savo meditaciją nuoširdžiu prašymu. Maldausiu, kad Viešpats duotų man kantrybės su tais žmonėms, kuriuos sunkiausia mylėti ir kuriems man sunku atleisti.

Dažnai kartosiu:

„Tėve, išmokyk mane atleisti iš meilės Tau.“

Kasdienapmastau.lt

III Gavėnios savaitės antradienis        2021-03-9 5:45

Evangelija (Mt 18, 21–35)

  Prie Jėzaus priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų aš turiu atleisti savo broliui, kai jis nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“
  Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų.
  Todėl su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo skolingas dešimt tūkstančių talentų. Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta.
  Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu’. Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą.
  Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’ Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu’. Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą.
  Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę.
  Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanoju, nes mane maldavai. Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs? Užsirūstinęs valdovas pavedė jį budeliams, iki atiduos visą skolą.
  Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui“.
Katalikai.lt

III Gavėnios savaitės antradienis        2021-03-9 5:44

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 24, 4–9)

P. – Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas.

  Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią,
  išmokyk mane takais tavo eiti.
  Vesk mane savo tiesa, tu mane lavink, –
  juk tu esi mano Gelbėtojas ir Dievas. – P.

  Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas,
  atmink nuo pradžios, kokią meilę man rodei.
  Atmink mane dėlei savo gerumo,
  nepamirški savo malonės! – P.

  Tiesus, malonus yra Viešpats,
  to dėlei klystantiems kelią parodys.
  Kukliųjų mintis kreips į tiesą,
  savo keliu mokys eit nuolankiuosius. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jl 2, 12–13)

  Iš visos širdies į mane atsiverskite, – sako Viešpats, – nes aš maloningas ir gailestingas.

III Gavėnios savaitės antradienis        2021-03-9 5:43

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Dan 3, 25. 34–43)

  Azarijas sustojęs kalbėjo šitokią maldą: ugnies vidury jis atvėrė lūpas ir tarė:
  „Ak, savo vardo dėlei mūsų neatstumk amžinai; nenutrauk savo sandoros! Neperstok mums rodęs gailestingumą – dėl savo bičiulio Abraomo, dėl savo tarno Jokūbo ir savo Šventojo Izraelio. Jiems tu žadėjai palikuonių tokių skaitlingų kaip žvaigždės danguje, kaip smiltys jūros pakrantėje.
  Ak, Viešpatie, mes pasidarėme menkesnė tauta už visas kitas. Dėl savo nuodėmių šiandien mes esame pažeminti visame pasaulyje. Šiuo laikotarpiu mes neturime jokio vyresniojo, jokio pranašo, jokio karvedžio, neturime nei deginamosios nei skerdžiamosios aukos, nei maisto atnašų nei smilkytuvo; neturime vietos, kur tavo akivaizdon pirmuosius vaisius sunešti ir tavo malonę surasti.
  Betgi priimk mus: ateiname su skaudama širdimi ir nuolankūs. Kaip tekių ir jaučių deginamosios aukos, kaip tūkstančiai tuklių avinėlių, taip šiandien tebūna įskaityta ši mūsų auka tavo akivaizdoje, kad ji tau už mus atsiteistų. Juk kas tavimi pasikliauja – nebus sugėdintas!
  Dabar mes tavęs klausysime visa širdimi, bijosime tavęs ir ieškosime tavojo veido. Neleisk, kad būtume sugėdinti: pasielk su mumis pagal savo gerumą ir didį gailestingumą! Išgelbėk mus, Viešpatie, savo stebuklų galybe, pašlovink savąjį vardą!“

Irano pareiškimas:        2021-03-8 20:23

Popiežiaus vizitas Irake buvo „geras ir konstruktyvus“


Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį popiežiaus Pranciškaus vizitą kaimyniniame Irake pavadino „labai geru ir konstruktyviu“, taip pat sakė, kad jo susitikimas su irakiečių aukščiausio rango šiitų dvasininku perteikė tarpreliginės taikos žinią.

Popiežius Irako Nadžafo mieste buvo susitikęs su didžiuoju ajatola Ali al Sistani (Ali Sistaniu) – vienu įtakingiausių pasaulio šiitų dvasininkų. Šis susitikimas bus svarbus žingsnis gilinant ryšius su šiitais musulmonais, kurie Irake, remiantis kai kuriais vertinimais, sudaro daugumą, o pasaulyje – mažumą.

Tai buvo pirmoji popiežių kelionė į Iraką.

„Popiežiaus vizitas Irake buvo labai geras ir svarbus“, – spaudos konferencijoje sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh (Saidas Chatibzada).

Sąlygas šiai „konstruktyviai kelionei“ sudarė „ramus ir saugus Irakas“, sakė jis.

S. Khatibzadeh komentarai yra pirma šiitiško Irano pareigūnų reakcija į vizitą.

„Irakas su irakiečių drąsa, [religinių] autoritetų išmintimi ir tyru krauju, pralietu ekstremizmo bei užsienio sąmokslų akivaizdoje, dabar pasiekė saugumą“, – pridūrė jis.

Teheranas, turintis sąjungininkų Irako valstybės remiamose sukarintose pajėgose „Hashed al Shaabi“, padėjo irakiečių kariams kovoti su sunitų džihadistų „Islamo valstybe“ (IS).

Irakas pergalę prieš IS paskelbė 2017 metų pabaigoje.

„Susitikimas su… ajatola al Sistani pats savaime pademonstravo tarpreliginį dialogą ir religijų artumą“, – sakė S. Khatibzadeh.

Jis pažymėjo, kad susitikimas perteikė „ne ką kita, o dialogo, taikos ir draugystės tarp religijų, bendradarbiavimo tarp civilizacijų žinią, ne taip kaip tie, kas siekia smurto ir kraujo liejimo“.

Nors yra Irano pilietis, A. al Sistani laikomas Irane vyraujančios „Wiliyat al Faqih“ (teologų jurisprudentų vadovavimo) doktrinos kritiku, manoma, kad jis teikia pirmenybę religijos ir valstybės atskyrimui.

Penktadienį Bagdade popiežius paragino nutraukti smurtą ir ekstremizmą, kvietė Irako pareigūnus labiau kovoti su korupcija.

Pranciškaus vizitą Irake pozityviai vertino ir daug Irano žiniasklaidos priemonių.
Laikmetis.lt

Popiežius Pranciškus       2021-03-8 20:15

Spaudos konferencija lėktuve: tikėjimas įpareigoja siekti brolybės
Grįždamas iš kelionės į Iraką, iš Bagdado į Romą skrendančiame lėktuve popiežius Pranciškus pasikalbėjo su kartu keliavusiais žurnalistais. Beveik valandą trukusios spaudos konferencijos metu kalbėta apie svarbiausius ką tik pasibaigusios kelionės momentus, apie susitikimus su krikščionimis ir su Irako šiitų lyderiu, apie pasirengimų šiai sudėtingai kelionei kontekstą ir apie ateityje numatomas kitas keliones.

Popiežius prisipažino, kad nuvykęs į Mosulą, sustojęs prie sugriautos bažnyčios jis liko be žado. Sugriautos ne tik bažnyčios, bet ir mečetės, daugybė nužudytų žmonių, išniekintų, vergėmis paverstų moterų. Neįtikėtinas žiaurumas. Žiūrėjau į griuvėsius, ir tą akimirką negalėjau ištarti nė žodžio, sakė Pranciškus.

Popiežius prisipažino, kad nebuvo lengva priimti sprendimą keliauti į Iraką, ypač dėl vis dar labai sudėtingos vidinės šios šalies padėties, kurią dar labiau apsunkina pandemija. Popiežius priminė pagrindinius etapus, subrandinusius jo sprendimą ryžtis keliauti, paminėjo pakalbius su Irako diplomatinių atstovybių prie Šventojo Sosto ir Italijoje vadovais, vyskupų ir prezidento kvietimus. Tačiau svarbiausias buvo susitikimas su Nadia Murad. Popiežiaus sakė, kad jis perskaitė šios moters jazidės knygą, kurioje ji pasakoja apie žiaurumus, kuriuos patyrė patekusi į Islamo valstybės teroristų nelaisvę. Galiausiai ji ir asmeniškai aplankė popiežių. Ilgai galvojau, sakė Pranciškus, kol galiausiai, pasvėręs visus argumentus, nusprendžiau keliauti. Jaučiau, kad mano pareiga leistis į šią tikėjimo ir atgailos piligrimystę.

Popiežius Pranciškus       2021-03-8 20:14

Per spaudos konferenciją daug dėmesio skirta popiežiaus susitikimui su Irako šiitų lyderiu ajatola Al-Sistani.
Ar tikimasi ir musulmonus šiitus įtraukti į dialogo ir brolybės kūrimo procesą, kuris prasidėjo prieš dvejus metu paskelbus Abu Dabio dokumentą? Popiežius atsakė, kad tikrai apie Abu Dabio dokumentą galima kalbėti kaip apie pirmą žingsnį, po kurio seka ir kiti. Abu Dabio dokumentas, kaip ir vėliau paskelbta enciklika „Fratelli tutti“, yra svarbūs dokumentai, skelbiantys brolybę. Popiežius sakė, kad šioje dvasioje jis aplankė ir ajatolą Al-Sistani – išmintingą žmogų, Dievo žmogų. Pranciškus paminėjo šiitų lyderio žodžius, kad kaip kūriniai visi žmonės yra lygūs, o kaip tikintieji – broliai ir seserys. Kad mes suvoktume save kaip brolius ir seseris, yra reikalingas tam tikras procesas, kuris apima ir kultūrą. Popiežius paminėjo mūsų, krikščionių, nueitą kelią – atsiminkime Trisdešimties metų karą ar Šv. Baltramiejaus naktį. Kaip labai pasikeitė mūsų mąstysena. Mūsų tikėjimas veda į brolybę. Jėzus mums apreiškė meilę ir jo meilė mums įkvepia brolybę. Tačiau prireikė šimtmečių, kad mes tai gerai suvoktume. Mes, žmonės, esame broliai ir seserys. Turime ugdyti ir brolybę tarp religijų. Vatikano II Susirinkimas buvo svarbus žingsnis šia linkme. Tuo tikslu buvo įkurtos ir bažnytinės institucijos – Krikščionių vienybės taryba ir Tarpreliginio dialogo taryba. „Tu esi žmogus, tu esi Dievo vaikas, tu esi mano brolis. Taškas!“, – pasakė Pranciškus.

Popiežius sakė, kad jis gerai žino, jog tokia laikysena sulaukia kritikos. Sakoma, kad popiežius – ne drąsus, bet neatsakingas, kad tai, ką jis daro, nesuderinama su katalikų doktrina, kad tai erezija, kad negalima taip rizikuoti. Tačiau, sakė popiežius, tokius sprendimus aš visada priimu melsdamasis, kalbėdamasis, klausdamas patarimo, apmąstydamas. Tai ne kaprizai, bet linija, kurios moko Susirinkimas.

Popiežius Pranciškus       2021-03-8 20:13

Per pokalbį su žurnalistais paminėtas ir popiežiaus susitikimas su Alano Kurdi – nuskendusio migranto berniuko –  tėvu.
Visą pasaulį apskriejusi nuskendusio berniuko nuotrauka – tai žmonių nejautrumo, mirštančio žmoniškumo, mūsų laikų nelaimių simbolis. Migracijos sukeltos problemos turi būti sprendžiamos iš dviejų perspektyvų – žmonės turi teisę migruoti ir turi teisę nemigruoti. Užtikrinti teisę nemigruoti – tai padėti šalims spręsti sunkumus, kurie tampa migracijos priežastimis. O kai kalbama apie žmones, kurie migruoja bėgdami nuo skurdo ir mirties, tai pagrindinis raktažodis, kuriuo turi vadovautis migrantų priėmimo politikos, turi būti integracija. Popiežius paminėjo du kraštutinius pavyzdžius – Belgijoje migrantų gete užaugusius jaunuolius, kurie prieš kelerius metus įvykdė teroristinius pasikėsinimus, ir Švedijoje sutiktą ministrę, kuri užaugo į šalį atvykusių migrantų šeimoje. Šie du pavyzdžiai rodo, ką reiškia integracija.

Galiausiai spaudos konferencijos metu kalbėta ir apie galimas kitas popiežiaus keliones. Pirmiausia paklausta, kodėl jis vis dar neaplankė savo gimtosios Argentinos. „Atsakysiu su tam tikra doze ironijos“, – sakė Pranciškus, – „Argentinoje praleidau 76 metus. Tai gal užtenka?“ O rimtai, tai du kartus buvo planuojama įtraukti Argentiną į kelionių programą. Dabar, kai tik bus tam tinkamos sąlygos, vėl galvojama apie kelionę į pietų Braziliją, Urugvajų ir Argentiną, kad niekas nesakytų, kad popiežius bijo sugrįžti į tėvynę.

Šia proga popiežius prasitarė, kad yra rengiama kelionė į Budapeštą. Pranciškus turėtų aukoti Tarptautinio eucharistinio kongreso uždarymo Mišias. Tai nebūtų kelionė į Vengriją, o tik trumpas vizitas Budapešte ir dalyvavimas kongreso uždaryme. Netoli nuo Budapešto yra ir Bratislava, tik dvi valandos automobiliu. Tai kodėl gi neaplankius ir Slovakijos? Taip savaime atsiranda idėjos… (JM / Vatican News)

III Gavėnios savaitė (KV) Pirmadienis       2021-03-8 5:52

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas
Susirinkusieji į Nazareto sinagogą akivaizdžiai pasipiktina Jėzaus žodžiais, kuriais Jis save prilygina pranašui gimtajame krašte. Tų žmonių sąmonėje niekaip negalėjo tilpti suvokimas, jog Mesijas galėtų būti kilęs iš jų miesto. Tikriausiai jie iš Jėzaus tikėjosi kur kas didesnių darbų, didesnių neįtikėtinų stebuklų ar ženklų, kurie neabejotinai pastūmėtų juos įtikėti Jėzumi kaip Mesiju.
Vykdydami Dievo valią, pranašai Elijas ir Eliziejus darbavosi tarp kitataučių. Tai akivaizdžiai byloja faktą, jog Dievui rūpi ne vien tik žydų tauta. Jam rūpi visos žemės tautos ir kiekvienas žmogus. Bet žydams tai suprasti sekėsi labai sunkiai. Viena iš priežasčių – pernelyg jau geras galvojimas apie save. O klaidingas mąstymas nuolatos veda į klaidingus darbus. Dievo meilės neįmanoma rezervuoti vien sau arba tiems, kuriems norėtume. Jos mes negalime valdyti, savintis ar kažkaip perskirstyti. Ji kyla iš Dievo ir Jam priklauso. Jis yra laisvas disponuoti ja taip, kaip panorėjęs.
Tad nieko keisto, jog visi, buvusieji sinagogoje, Jėzaus žodžius palaikė piktžodžiavimu. Ir neeiliniu piktžodžiavimu, netgi tokiu, už kurį būdavo nubaudžiama iš minios teismo kylančiu mirties nuosprendžiu. Normalu, jog tai suvokęs Jėzus pasišalino. Tačiau įdomu tai, kad Jėzui pavyko neužkliudytam „praeiti tarp jų“ ir pasišalinti. Sunkiai suvokiama, jog tie stipriai įpykę žmonės Jėzų visgi praleido ir Jam visai nieko nepadarė. Bet faktas yra toks. Tikriausiai jie savo viduje pajuto Jėzaus ypatingumą, galbūt net tam tikrą Jėzaus galią. O tai pajutę susivaldė ir Jo nepalietė. 
Belieka tik įsivaizduoti, kaip nejaukiai Jėzui teko pasijausti, galbūt patirti dar ir didelį nusivylimą dėl to, kas įvyko. Juk taip su Juo pasielgė ne svetimi, bet savi žmonės. Žmonės, kurie jį pažinojo, kuriems jis nebuvo svetimas. Visuomet pasidaro skaudu, kai saviesiems tampi papiktinimu. Bet, matyt, dar skaudžiau yra suvokti, jog nieko pakeisti tarp savųjų jau nebegali. Tada belieka ramiai pasišalinti ir pasikliaujant Dievu eiti kitur, skelbti Dievą jau nebe tarp savų, o tarp svetimų, kuriems žinios apie Jį reikia ne ką mažiau, nei saviesiems. Ir visgi kaip svarbu yra ne sustoti, tačiau tikėjimo vedamam vėl iš naujo eiti…
Bernardinai.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Pirmadienis       2021-03-8 5:51

Evangelijos Mąstymas
Prašyti ištikimybės Jėzui ir Evangelijai išbandymų metu

Atkreipsiu dėmesį į tai, kad Jėzus pradeda savo viešąjį gyvenimą nuo „pralaimėjimo“. Štai koks pirmasis Jėzaus įvaizdis: niekas nenori Jo klausyti, Jis pažemintas, nepageidaujamas, išvaromas iš miesto. Kontempliuosiu ir stebėsiuosi Jėzumi, kuris dramatiškoje situacijoje jaučiasi visiškai laisvas ir neatsitraukia nuo „Evangelijos be pasisekimų“ skelbimo.

*

Ar sugebu pasisakyti už „silpną“ Jėzų? Ar sugebu viešai palaikyti nepopuliarią Evangeliją? Kaip elgiuosi tada, kai mano evangeliniai įsitikinimai yra išjuokiami ir niekinami? Pasisakysiu Jėzui savo abejones ir silpnumą.

*

Atkreipsiu dėmesį, kad iš pradžių „visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį“. Jėzus žino savo klausytojų lūkesčius. Jis jaučia jų spaudimą ir yra gundomas pasiduoti jų troškimams ir reikalavimams.

*

Tačiau Jėzus prabyla laisvai ir nori paskatinti žmones pakeisti savo mąstyseną. Jie turi derinti savo gyvenimą prie Evangelijos, o ne atvirkščiai. Ar sugebu klausytis Evangelijos tiesų visiškoje laisvėje? Ar nevengiu žodžių, Jėzaus kvietimų, kurie reikalauja mano mąstysenos pakeitimo, piktų troškimų išsižadėjimo, gyvenimo būdo pakeitimo?

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi paprašysiu, kad duotų man drąsos ir vidinės laisvės Evangelijos tiesų priėmimui ir skelbimui.

Savo širdyje nešiosiu maldą:

„Jėzau, bet kokia kaina noriu būti su Tavimi“.

Kasdienapmastau.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Pirmadienis       2021-03-8 5:48

Evangelija (Lk 4, 24–30)

  Atėjęs į Nazaretą, Jėzus bylojo žmonėms sinagogoje: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.
  Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje.
  Taipogi pranašo Eliziejaus laikais buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas“.
  Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį už miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio buvo pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.
Katalikai.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Pirmadienis       2021-03-8 5:48

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 41, 2. 3; Ps 42, 3. 4)

P. – Mano siela ištroškusi gyvojo Dievo: vai, kada Dievo veidą išvysiu?

  Kaip ištroškus elnė uodžia upelio,
  taip mano širdis tavęs ilgisi, Dieve. – P.

  Mano siela ištroškusi Dievo – gyvojo Dievo;
  vai, kada nukeliausiu ir Dievo veidą išvysiu? – P.

  Atsiųsk man savo šviesą ir tiesą,
  tegu jos man vadovauja
  ir mane veda į tavo šventąjį kalną,
  į tavo padangtę. – P.

  Tenai prie Dievo aukuro žengsiu,
  pas savo linksmybės džiugesio Dievą.
  Ten tave šlovinsiu kankliais, o Dieve,
  o mano Dieve. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 129, 5–7)

  Dieve, tavy mano viltys, tavo žodžiu pasitiki mano siela.
  Juk Dievas yra gailestingas: jis visuomet išvaduoja.

III Gavėnios savaitė (KV) Pirmadienis       2021-03-8 5:47

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Kar 5, 1–15a)

  Aramo valdovo karvedys Naamanas turėjo didelę įtaką savo šeimininkui ir buvo jo gerbiamas: per jį, mat, Viešpats buvo davęs aramėjams pergalę. Tas vyras buvo narsus, bet apsirgo raupsais.
  Po vieno žygio aramėjai parvedė nelaisvėn mergaitę iš Izraelio žemės. Ją paskyrė tarnauti Naamano žmonai. Kartą ji tarė savo valdovei: „Kad taip šeimininkas nuvyktų pas pranašą į Samariją! Tas tai tikrai jam išgydytų raupsus“.
  Naamanas nuėjo pas savo valdovą ir pranešė: „Taip ir taip pasakė mergaitė iš Izraelio“.
  Aramo karalius atsiliepė: „Tad imk ir nuvyk, o šį tau įduosiu oficialų laišką Izraelio karaliui“.
  Naamanas iškeliavo, pasiėmęs dešimt talentų sidabro, šešis tūkstančius šekelių aukso ir dešimt šventinių drabužių. Izraelio karaliui jis įteikė šitokio turinio laišką: „Kai gausi šį raštą, žinok, jog aš siunčiu pas tave savo valdinį Naamaną, kad tu jį išgydytum nuo raupsų“.
  Perskaitęs raštą, Izraelio karalius persiplėšė rūbus ir tarė: „Argi aš Dievas, galintis numarinti ir atgaivinti! Tas siunčia pas mane žmogų, kad aš jam pašalinčiau raupsus! Nagi supraskite ir žiūrėkite: jie nori prie manęs prikibti“.
  Išgirdęs Izraelio karalių persiplėšus rūbus, Dievo žmogus Eliziejus pasiuntė žmogų jam pasakyti: „Kam gi persiplėšei savo rūbus? Tegul Naamanas ateina pas mane, ir jis sužinos, kad Izraelyje esama pranašo“.
  Naamanas nuvyko su savo žirgais bei vežimais ir sustojo prie Eliziejaus namų. Tasai pas jį pasiuntė žmogų, kad jam pasakytų: „Eik ir septynis kartus nusiplauk Jordane! Tada tavo kūnas pasveiks ir taps švarus“.
  Bet Naamanas supyko; paėjęs į šalį, pareiškė: „Maniau, kad jis pats išeis, atsistos prieš mane ir šauksis Viešpaties, savo Dievo, vardo, palies ranka nesveiką vietą ir tokiu būdu išgydys raupsus. Damasko upės Abana ir Parparas ar ne geresnės už visus Izraelio vandenis? Ar aš negaliu tenai nusiplauti, kad tapčiau švarus?“
  Labai jau įpykęs, jisai apsisuko grįžti. Bet jo tarnai priėję ėmė sakyti: „Jei pranašas būtų iš tavęs pareikalavęs kažko sunkaus, tu būtum tai daręs; dabar juo geriau, kad jis tepasakė: ‘Nusiplauk ir tapsi švarus’“.
  Tuomet jis nuėjo prie Jordano ir septynis kartus pasinėrė, kaip buvo jam liepęs Dievo žmogus. Jo kūnas pasidarė sveikas kaip vaiko, ir jis tapo švarus.
  Po to su visais palydovais jis grįžo pas Dievo žmogų, jam prisistatė ir tarė: „Dabar tai žinau, kad niekur pasaulyje nėra kito Dievo, tiktai Izraelyje“.

Net ir Lietuva negali       2021-03-7 22:01

būti stabu,nes tik per Dievą ją galima išsaugoti.

>> 15:19       2021-03-7 18:18

,,...paklausiu Jo apie meilę Tėvui, apie Jo išgyvenimus artėjant kančiai.”
Atsakymas - ,,Jėzaus malda prieš nukryžiavimą”:
Tėve, mano mylimas Tėve,
Aš kreipiuosi į Tave šiandieną
Su begaliniu džiaugsmu širdyje,
Su meile ir dėkingumu.
Didžiosios Meilės srovės teka per mane,
Kai tik pakeliu akis į Tave.
Tu mane laimini, ir tas palaiminimas
Suteikia man jėgų žengti savuoju keliu.
Tavęs pajautimas išdegina bet kokią abejonę savimi, bet kokį nerimą.
Aš žinau: Tu mane myli, ir
Vardan Tavęs, Tėve, Aš žengiu savo gyvenimo keliu aukštai pakelta galva
    ir su tvirtu žinojimu:
Tu esi mano Jėga. Mano Meilė ir mano Širdis.
Tu esi mano Išmintis ir mano Tikėjimas.
Aš šlovinu gyvenimą, kurį Tu man dovanojai.
Aleliuja.

Laumėjantis       2021-03-7 17:35

Na, o kai kurie iš tų, kurių protėviai negyveno Egipte, sako: ,,Tebūnie darna”. Pagalvojau - labai prasmingi žodžiai: darna tarp žmogaus ir Dievo, tarp žmogaus ir Gamtos, darna paties žmogaus su savimi…
Darnos nebus, jei Dievą užstos darbas, krepšinis, alus, karjera, mada…
Darnos nebus, jei žudysi…
Darnos nebus, jei vogsi…
Darnos nebus, jei paleistuvausi…
Darnos nebus, jei būsi pilnas puikybės… Sąrašą galima ir pratęsti - visiems žinomais dalykais… Yra tik vienas skirtumas: tau neįsakoma, ką daryti privalai, ir ko negali. Turi suprasti pats… Jei turi galimybę spręsti pats…

Mons. Adolfas Grušas       2021-03-7 15:20

TĖVO NAMAI

Kaip įsivaizduojame savo didžiuosius namus – Žemės planetą? Kokio pasaulio tikimės? Ar mes norime, kad jis būtų Tėvo namais, kuriuose visi jaustųsi vienas kitam broliais ir seserimis, ar mums labiau priimtini prekybos namai, kur nugali pats stipriausias?

Žvelgiant į tai, kas vyksta aplinkui mus ir ne kartą mumyse pačiuose, sunku atsikratyti minties, kad veikiausiai mums būtų priimtinesnis antrasis variantas…

Kaip tik prieš tokią alternatyvą šio sekmadienio Evangelijos skaitinyje mus pastato Jėzus, drauge parodydamas savo paties pasirinkimą. Tai ryžtingas ir labai aiškus apsisprendimas, pasireiškęs savotiška prievarta: Jėzus, paėmęs rimbą, įeina pro šventyklos vartus, tarsi viesulas, stumdydamas žmones ir aukos gyvulius, vartydamas stalus ir nušluodamas nuo jų monetas.

Jėzaus asmenyje telpa nepaprastas jautrumas ir švelnumas, kurį pajuto visi sergantys, varginami nuodėmių, nelaimingi, ir nepajėgiantys patys atrasti teisingos gyvenimo krypties žmonės, tačiau drauge Jis yra ryžtingas, stiprus ir kategoriškas didvyris, nebijantis stoti į kovą už tai, kas yra teisinga.

Tai, apie ką skaitome šį sekmadienį Evangelijoje, yra pranašiškas veiksmas: „Iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Tai įsakymas ir įspėjimas mums, kad iš savo religijos, iš tikėjimo taip pat nepadarytume prekybos namų. Santykiuose su Dievu neįmanoma pritaikyti pasenusių pirkimo – pardavimo taisyklių ar suktos užstatų ir garantijų sistemos. Deja, kaip tik taip žmonės dažnai elgiasi, sakydami, kad ką nors duoda Dievui – Mišias, auką, pasninką, kad paskui Dievas kuo nors už tai atsilygintų – sveikata, geru gyvenimu, sėkminga karjera. Gaila tiktai, kad tuomet pamirštame, jog Dievas yra visų Dievas, ir Jo neįmanoma nei nupirkti, nei parduoti.

Tėvo namai, kuriuos visomis jėgomis nori apginti Jėzus, yra ne vien šventyklos pastatas, bet dar labiau tokiais namais yra kiekvienas žmogus, visa kūrinija, kuri taip pat negali būti pajungta rinkos taisyklėms, pagal kurias visuomet išeina, kad pinigai yra vertesni už gyvenimą. Tai pati didžiausia rizika: išniekinti žmogų – Dievo kūrinį, o, jeigu tai yra vargšas, vaikas, silpnas ir pasimetęs žmogus, jau tektų kalbėti apie šventvagystę, pažeidžiančią pačius Dievo karalystės pamatus. Dievo namai šiame pasaulyje – tai laisvi vyrai ir moterys, sugebantys išsaugoti savyje tikėjimą ir viltį, mokantys įvertinti gaunamą dovaną ir dovanoti patys save. Žmogus yra Dievo šventovė, todėl, kaip ir Dievo, jo negalima parduoti ar pirkti. Tikrai neatitinka Dievo valios tai, ką dažnai matome savo aplinkoje, kuomet atrodo, kad žmogus tapo ekonomikos vergu.

Kita vertus būna, jog ir pats žmogus nevertina savęs. Negalima prekiauti širdimi, sudedant visus savo jausmus ant pinigų ir gerbūvio aukuro. Negalima prekiauti savimi, parduodant orumą ir garbingumą už trupinį valdžios, laikinos naudos ar sėkmės viziją.

Niekuomet neturime pamiršti, kad mūsų gyvenimas nėra panašus į kažkieno sumanytą biznio planą. Mes visi esame laimės ieškotojai, palaipsniui suvokiantys, jog regimoji tikrovė yra tai, kas daug žada ir mažai teištesi. Vien tik sugebėjimas duoti ir priimti meilę turi reikšmės mūsų laimės ieškojimuose.

Ten ir yra tikrieji Tėvo namai…

Evangelijos       2021-03-7 15:19

Mąstymas
Prašyti radikalaus širdies apvalymo nuo nuodėmių

Vaizduotėje lydėsiu Jėzų, einantį į Jeruzalę švęsti žydų Velykų. Jis įeina į šventyklą, kuri yra Jam brangiausia vieta visoje žemėje – Tėvo namai. Nuoširdžiame pokalbyje paklausiu Jo apie meilę Tėvui, apie Jo išgyvenimus artėjant kančiai.

*

Prisiminsiu savo šventyklą: bažnyčią ar koplyčią, kurioje dažniausiai būnu. Ar ji yra man Tėvo namai? Ar noriai į ją ateinu? Ar ieškau sustiprinimo pas Tėvą, artėjant kokiai nors kančiai?

*

Vaizduotėje prisiartinsiu prie šventyklos, kurioje stovi prekiautojai su savo prekėmis. Išgirsiu turgavietės triukšmą. Pastebėsiu, kaip staiga Jėzų apima pyktis. Jėzus su rimbu išvaiko prekiautojus ir išvarto pinigų keitėjų stalus. Šventykla turi būti skirta vien tik Tėvui ir Jo reikalams.

*

Pasikalbėsiu su Jėzumi apie tą įvykį. Paprašysiu Jo, kad duotų man jautrią širdį viskam, kas šventa, kad niekada neieškočiau Dievo reikaluose asmeninės naudos.

*

Pastatyta iš plytų šventykla primena man apie dvasios šventovę. Kiek kartų ateinu į šventą vietą, tiek kartų Dievas primena man, kad Jis pats nori būti manyje. Įsisąmoninsiu, kad Jėzus kasdiena ateina pas mane ir klausia apie mano kūno šventyklos būseną. Jis žino, kas slepiasi mano širdyje.

*

Kokį įsivaizduoju Jėzaus žvilgsnį, kai galvoju, kad Jis dabar žvelgia į mano vidų: džiaugsmingą ar nuliūdusį? Ką galiu pasakyti apie savo dvasinę būseną? Kas vyrauja mano viduje: ramybės ir maldos nusiteikimas ar sumaištis ir turgavietės triukšmas?

*

Jėzus gali atstatyti mano širdies šventovę, netgi ir tada, kai ji sugriauta nuodėmės. Jis gali atgaivinti labiausiai apmirusią ir sustingusią dvasią. Pakviesiu Jėzų pas save žodžiais:

„Suteik man naują širdį“.

Kasdienapmastau.lt

Šiaip,       2021-03-7 8:33

gyvendami pasaulyje, mes jokios laisvės neturėjome ir neturime. Te turime galimybę pasirinkti, kuriuo keliu eiti - su pasauliu ar su Dievu. Pasukę kairėn, prarasime ir dvasinę laisvę, nes šėtonas nemėgsta ja su kuomi nors dalintis. Pasukę dešinėn, tai garantuotai turėsite dar didesnę fizinės laisvės apribojimų, bet… štai, dvasinę laisvę turėsite be ribų, kas ją turi gali paliudyti, t.y.  mūsų kankiniai, kaip palaimintasis Teofilis Matulionis ir kt.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.