Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: nepraraskime tikėjimo – netrukus Jis apgins mūsų teises

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 20 d. 10:03

45     

    

Geroji Naujiena: nepraraskime tikėjimo – netrukus Jis apgins mūsų teises

Kol Mozė laikė rankas iškėlęs, viršų ėmė izraelitai

Atėjus Amalekui stoti į mūšį su izraelitais Refidime, Mozė paliepė Jozuei: „Išsirink vyrų ir trauk į kovą prieš Amaleką! Rytoj, pasiėmęs Dievo lazdą, aš atsistosiu ant kalvos viršūnės“. Jozuė taip ir padarė, kaip Mozė jam liepė, ir stojo į mūšį su amalekiečiais. Tuo tarpu Mozė, Aaronas ir Huras užlipo ant kalvos viršūnės. Kol Mozė laikė rankas iškėlęs, viršų ėmė izraelitai; bet kai tik rankas jis nuleisdavo, persvarą įgydavo amalekiečiai. Kai Mozei rankos apsunko, jie ėmę akmenį parito prie Mozės, ir tas ant jo atsisėdo. Rankas jam palaikė Aaronas ir Huras – vienas iš dešinės, antras iš kairės – taip kad jo rankos buvo iškeltos, iki nusileido saulė. Šitaip Jozuė kalavijo ašmenimis nugalėjo Amaleką ir jo kariauną. (Iš 17, 8–13)

* * *

Te mums padeda Viešpats,dangaus ir žemės Kūrėjas

Mano akys pakeltos į šventąjį kalną;
iš kurgi kitur ateis man pagalba?!
Mums padeda Viešpats,
dangaus ir žemės Kūrėjas. –

Neleis tavo kojai suklupti,
jisai, tavo Sargas, nesnaudžia.
Tikrai jis nesnaudžia, nemiega,
jisai Izraelį globoja. –

Tave Viešpats saugo,
tave Viešpats dengia,
šalia tavęs stovi.
Dieną nepažeis tavęs saulė,
naktį – mėnulis. –

Tave Viešpats gelbės nuo visokių nelaimių,
jis sergės tavo gyvybę.
Globos ir išeinant, ir grįžtant,
dabar ir per amžius. (Ps 120, 1–8)

 

* * *

Kad Dievo žmogus taptų tobulas

Mylimasis! Pasilik prie to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs, žinodamas, iš kokių žmonių esi išmokęs. Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, kurie gali tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi. Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisume, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui. Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, vardan jo apsireiškimo ir karalystės: skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su visu kantrumu ir kaip išmanydamas. (2 Tim 3, 14–4, 2)

 

* * *

Dievas apgins teises savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi

Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti. Jis pradėjo: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių. Tame pačiame mieste gyveno ir našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo skriaudiko!’ Jis ilgai spyrėsi, bet pagaliau tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, vis dėlto, kai šita našlė tokia įkyri, imsiu ir apginsiu jos teises, kad, ko gero, ji manęs neapkultų’“. Ir Viešpats pridūrė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas. Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?! Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18, 1–8)

 

* * *

Visi drauge – bendruomenėje ar likę vienumoje – melskimės ir už Lietuvą Tiesoje. Atkakliai, su viltimi šaukdamiesi teisingumo nepraraskime tikėjimo – netrukus Žmogaus Sūnus įvykdys savo pažadą ir apgins visų Juo pasitikinčiųjų teises.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui: paprastas maldos šauksmas – mūsų pergalės užtikrinimas

 

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Šventosios Dvasios vedimas
Kardinolo homilija 2019 m. spalio 19 d. mišiose

Šių šv. Mišių Dievo žodis (Rom 4, 13–18) mūsų dėmesį kreipia į tikėjimo dovaną ir kaip tikėjimo pavyzdį rodo Abraomą, kuris patikėjo Dievu, kai nebuvo jokios vilties. Dievas buvo pažadėjęs Abraomui, kad iš jo kils didelė ainija, kurios nebus galima suskaičiuoti, tačiau netrukus paprašė, kad paaukotų savo sūnų Izaoką. Koks stiprus turėjo būti Abraomo tikėjimas, kad pasitikėtų Dievu, kai jam paliepė paaukoti vienintelį sūnų.

Dievo žodis šiandien kviečia taip pat apmąstyti, kad gyvenimo kelionėje reikia vadovautis ne pasaulio ir ne savo išmintimi, bet leisti Šventajai Dvasiai vesti mus visais, kartais ir nelengvais, šio gyvenimo keliais. Jėzus užtikrino, kad Šventoji Dvasia reikiamu metu įkvėps, kaip reikės kalbėti ir elgtis: Kai jie ves jus į sinagogas pas viršininkus ar vyresnybes, nesirūpinkite, kaip ginsitės ar ką atsakinėsite, nes Šventoji Dvasia tą pačią valandą jus pamokys, ką kalbėti (Lk 12, 11–12).

Šią valandą, kai esu pakviestas į naują tarnystę, bandau prisiminti, kaip mane Dievas vedė kunigo ir vyskupo tarnystės metais. Pirmiausia Dievo Dvasia įkvėpė gilų tikėjimą motinai, kuri Krikšto metu paaukojo mane Dievui ir norėjo, kad jam tarnaučiau. Nespėjusi apie tai pasakyti, motina anksti numirė, kai vaikui ji buvo labai reikalinga. Tikiu, kad ji, būdama Dievo artumoje, išmeldė Viešpatį, jog tas vaikas gyvenime nepasiklystų.

Didele Dievo dovana tapo nuo NKVD mano parapijoje besislapstęs kunigas salezietis Antanas Skeltys SDB. Tėviško ir pamaldaus kunigo įtaka man pasirenkant kunigystę nekelia abejonių. Link kunigystės kreipė parapijos klebono pavyzdys: jo darbo kambaryje prieš rašomąjį stalą ant sienos buvo išpieštas didelis kryžius ir du žodžiai: „Ora et labora“ – „Melskis ir dirbk“. Kasdien mačiau kleboną besimeldžiantį ir dirbantį; nedirbo tik tuomet, kai gulėjo mirties patale.

Prieš 64-erius metus Kauno arkikatedroje su ašaromis akyse kalbėjau Rožinį, kad atsivertų Kunigų seminarijos durys, nes atrodė, kad dėl sovietinės valdžios daromų kliūčių jos gali neatsiverti. Malda buvo išklausyta.

Besiruošdamas kunigystei sutikau kunigą jėzuitą Pranciškų Masilionį SJ, kuris parodė kelią į dvasinio gyvenimo gelmę. Šiam kunigui ne tik aš, bet ir daugelis yra skolingi, iš jo mokėmės pamaldumo ir didžiadvasiškumo.

Kunigystės kelias per sovietmetį nestokojo išbandymų. Anuomet beveik nebuvo kunigo, kuris nebūtų buvęs verbuojamas tapti Tėvynės ir Bažnyčios išdaviku. Verbuotojai šitaip nesakydavo, o tik kviesdavo draugauti ir už draugystę žadėdavo atlygį: išvykas į užsienį, studijas Romoje ar geras parapijas. Kiekvieną kartą, kai susidurdavau su gundytoju, akivaizdžiai pajusdavau Šventosios Dvasios įkvėpimą, kaip išvengti nepriimtinos draugystės su velniu ir neužsikirsti kelio į kunigystę.

Dėkoju Dievui už įkvėptą mintį įsijungti į Jėzaus Draugiją. Į atmintį giliai įsirėžė mėnesį trukusios rekolekcijos ant Drūkšių ežero kranto, kai virš galvos lėktuvai skrido užgniaužti Prahos laisvės pavasario. Tos ilgos rekolekcijos išvedė į dvasinės laisvės kelią, ir sovietinė prievarta nepajėgė šio kelio užtverti.

Dievas įkvėpė drąsos nesilaikyti sovietinių įstatymų, reglamentuojančių kunigo sielovadinę veiklą, nes kunigams buvo paliktas tik kulto tarno statusas. Aš sakau jums, savo bičiuliams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau kenkti. Aš parodysiu, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įstumti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite! (Lk 12, 4–5). Dievo Dvasia įkvėpė atlikti darbų, kurie anuomet atrodė pavojingi ir sunkiai įvykdomi.

Per ilgą kunigo ir vyskupo tarnystę sutikau daug idealistų kunigų, iš kurių mokiausi, kuriais galėjau pasitikėti ir kurie niekada nenuvylė. Negaliu neprisiminti ir brolių vyskupų, su kuriais dalinausi vyskupiška atsakomybe už Bažnyčios dabartį ir ateitį.

Per visą kunigo ir vyskupo tarnystės metą didelė Dievo dovana buvo seserys vienuolės. Net rizikuodamos laisve, jos buvo nepamainomos pagalbininkės pogrindžio darbuose, o savo pavyzdžiu padėjo branginti prisiimtus įsipareigojimus. Už tai joms mano didžiausia pagarba ir dėkingumas.

Prisimenu daugelį pasauliečių – vyrų ir moterų. Jų uolumas ir ištikimybė Dievui dažnai tiesiog žavėjo. Kai kurie iš jų pačiais sunkiausiais momentais buvo nepakeičiami pagalbininkai.

Tačiau pati didžiausia Dievo dovana buvo kryžius, kurį gavau sovietinio teismo ištarme, kai jau buvau nuėjęs ilgą kunigystės kelią. Anuomet neatrodė, kad kryžius buvo dovana – mes daug ką perkainuojame tik žvelgdami iš perspektyvos. Lagerio ir tremties kryžius, be jokios abejonės, buvo didesnė Dievo dovana už kardinolo titulą. Titulai kartais žmogų net gadina, o kryžius, jeigu jis nešamas prisilaikant Dievo rankos, visuomet padeda dvasiškai augti.

Prieš 36-erius metus, apsuptas kalašnikovais ginkluotų kareivių su vilkšuniais, buvau įlaipintas į kalinių vagoną tolimai kelionei į Uralą. Aušros Vartų Gailestingajai Dievo Motinai patikėjau miglotą ateitį ir nenusivyliau. Šiandien galiu tik dėkoti už jos motinišką globą.

Popiežius Pranciškus, pakvietęs mane į naują tarnystę, savo palydimajame laiške rašė: „Iš širdies linkiu, kad, dabar jau priklausydamas Romos Kunigijai, mokėtum gyventi tomis dorybėmis, kurios išreiškia

<...>

ištikimybę „iki kraujo praliejimo“, kurią, pagal tradiciją, išreiškia raudonas kardinolų rūbas.“ Popiežius palinkėjo atjausti visus vyrus bei moteris, kurie yra tapę blogio aukomis ir patekę į jo vergiją.

Šia proga noriu atsiprašyti visų, kurių nesugebėjau atjausti ar kurie galbūt mano asmenyje matė ne tiek tėvą, kiek kietą pareigos vykdytoją.

Visus savo draugus, bičiulius ir bendraminčius vyrus bei moteris prašau palydėti mano tarnystę malda. Neprašykite Viešpaties man ilgo gyvenimo, bet prašykite ištikimybės Šventosios Dvasios vedimui.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Meilės pedagogika.       2019-10-26 11:32

“Jei figmedžio įvaizdis atspindi mus pačius, tai geroji naujiena yra ta, jog visatos Valdovas suteikia mums laiko, idant leistume veikti dieviškajai malonei ir sunokinti taikos, džiaugsmo, teisingumo ir meilės vaisius mumyse. Kita vertus, jei mus atspindi sodininko paveikslas, turime pripažinti, kad privalome imtis savo dalies užtardami kitus ir dėdami pastangas dėl kitų atsivertimo. Kaip bažnytinė bendruomenė savaime pašaukti dėti dvigubas pastangas : be atokvėpio patys atsiversti, tapti labiau priimantys Dievo žodį, nuolankūs meilės Dvasiai, kuri atgaivina ir veikia dėl pasaulio atsivertimo neuždengdami kantraus ir gailestingo Dievo, Jėzaus Kristaus Tėvo, veido, kurio pagrindinis ir vienintelis troškimas - pasaulį išgelbėti, o ne pasmerkti. Patirtis rodo, kad daugiau laimime širdžių, parodydami pasitikėjimą: nelaimėsime žmonių Dievo meilei, sukeldami jiems baimę, įkalindami juos jų nemalonėj. Tegul ši meilės pedagogika vadovauja mūsų misijinei veiklai nesusilpnindama pranašiškos jėgos nei gilaus žmogiškosios prigimties ir išganymo turinio suvokimo! Tautų evangelizavimo kongregacija ir Popiežiškosios misijų draugijosIš knyg. “Magnificat” šiai dienai.

Kasdien mums Dievo Žodis       2019-10-26 9:24

vis moko, kaip tapti tikraisiais tikinčiaisiais. Komentaro autorius – kun. Gabrielius Satkauskas

Apaštalas Paulius mus perspėja, kad formalus Įstatymo laikymasis nenuteisina. Mus nuteisina ir padeda pasiekti amžinybę vien tikėjimas ir tikėjimo darbai. Todėl figmedžio įvaizdis čia labai tinkamas – tas gražus, sulapojęs, didelis figmedis yra tarytum žmogus, neblogas žmogus, kuris laikosi Įstatymo, bet neturi vaisių, neturi tikėjimo darbų. Krikščioniui nepakanka būti tik neblogam: nieko neapvogti, nepameluoti, nenužudyti. Krikščionis kviečiamas eiti ne tik 10 Dievo įsakymų keliu, bet ir palaiminimų keliu, tikėjimo darbų keliu: būti taikdariu, būti gailestinguoju, tyraširdžiu, romiuoju, netgi persekiojamuoju. O tai jau nebėra tas saugus, formalus tikėjimas. Būti geram pagal Jėzų reiškia ne tik būti neblogam, bet būti mylinčiam. Ir tam reikia kasdienio atsivertimo mums visiems, kad išeitume, iššoktume iš savo formalaus religingumo, teorinio tikėjimo, kuris paremtas tik doktrina bei draudimų rinkiniu ir stokoja gyvo meilės santykio su Švč. Trejybe.

Palyginimas apie figmedį mums primena svarbiausią akimirką, kai stosimės prieš Dievą. Tą dieną Dievas mus vertins pagal meilės taisyklę: kiek talentų padauginome, kiek gailestingi buvome, kiek dvasinių vaisių subrandinome gerais darbais. Viešpačiui labiau rūpės ne blogis, kurį padarėme, nors tai bus irgi svarbu, bet gėris, kurio neįgyvendinome.

Bet Dievas yra gailestingas. Kristus yra tas sodininkas, kuris užtaria mus prieš Tėvą, sodo, kuriame augame, Šeimininką. Jis pasiruošęs išpurenti, apvalyti ir patręšti mūsų širdies žemę, kad taptume vaisingais figmedžiais, kad šeimininkui nereikėtų sakyti: „Aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!”

Bet kad Kristus galėtų mums padėti – atsiverskime!” bernardinai.lt

Šios       2019-10-26 9:20

dienos Evangelija sako, kad “Lk 13, 1–9 „Jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“. “Atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.
  Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo tvenkinio ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“.
  Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado.
  Ir paliepė sodininkui: ‘Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’
  Anas jam sako: ‘Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi’“.

Dar, Vaidui.       2019-10-25 12:57

O ši meilė yra gaunama tik per kryžių, t.y. patyrus daug kančios, neteisybės, nes tik kančia gali atverti žmogaus širdį. Muitininkas ne todėl buvo nuteisintas, kad mušėsi į krutinę, bet mušėsi į krutinę, nes turėjo graudžią ir jautrią širdį. Tokią širdį galima turėti kai išsižadi pats save, t.y. savojo ego, t.y. aššššššššššššš, kur daug š. mila.

Vaidai       2019-10-25 10:43

visiškai esi teisus, nes tikroji meilė yra agapė. Gaila, bet lietuviškame žodyne nėra daugiau meilės apibūdinančių žodžių. Agapė tai Dieviškoji meilė, save dovanojanti meilė. Šios meilės ieško visi, žmogus jos alksta lyg troškulio iškamuotas. Šito nesuvokdamas jis ima kaupti turtą, maistą ir kt. materialius dalykus. Nuo ko jam dar blogiau būna, nes tampa “priklausomas”, kaip narkomanas arba alkoholikas įklimpęs dėl tos pačios priežasties. Jėzus sakė - “O kas gers vandenį, kurį aš duosiu,tas nebetrokš per amžius,ir vanduo, kurį jam duosiu,taps jame versme vandens,trykštančio į amžinąjį gyvenimą“. mila.

Aleliuja,       2019-10-25 9:13

  Jėzus sakė - “Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams.”

"Jūs mokate išaiškinti,       2019-10-25 9:09

ką reiškia žemės ir dangaus išvaizda, tai kodėl gi neišsiaiškinate šio laiko prasmės?“ Kun. Gabrielius Sadkauskas šia tema sako:“Anot Bažnyčios Tėvų, Evangelijoje minimas ieškovas, su kuriuo reikia dar prieš teismą susitarti, turi kelias prasmes. Pirma, tai reiškia velnią, kuris nuolat po žmogaus kojomis kloja nuodėmės jaukus, kad galėtų jį, kaip savo bendrininką nusikaltimuose, laimėti amžinajai kančiai; antra, mūsų ieškovas taip pat yra kiekviena yda ar kitokia bloga praktika. Galiausiai, mūsų ieškovas yra bloga sąžinė, kuri šiame pasaulyje daro mums blogą įtaką, o kitame pasaulyje mus kaltins ir išduos prieš teisėją.

Tad atkreipkime dėmesį į šį ieškovą jau dabar, kol dar esame kelyje pas teisėją, kad galėtume apsisaugoti nuo bet kokių blogų savo veiksmų ir nuo blogojo priešo. Dar daugiau, kol su savo ieškovu dar esame pakeliui pas teisėją, privalome kuo greičiau pasmerkti savo kaltę.

Kas yra toji vyresnybė, pas kurią su ieškovu einama? Ar tai tie teismo vykdytojai, kurie tave veda į teismą? Ne, tas teisėjas, kurio rankoje yra teismo galia ir valdžia – Jėzus Kristus. Per Jį bus atskleistos visos paslaptys ir skirta bausmė už piktus darbus. O teismo vykdytojai, kurie suriš rankas bei kojas ir išmes nusikaltėlį į tamsybes, yra angelai. Laikų pabaigoje jie su ugnimi atsijos pelus nuo grūdų, atskirs geruosius nuo blogųjų.

Kol esame pakeliui į Tėvo namus, privalome kuo skubiau atsiskaityti su ieškovu: nutraukti visus saitus su piktuoju, su šaknimis išrauti savo ydas, išpirkti visas savo neteisybes meilės darbais.”

Geriausiai       2019-10-25 8:42

Dieną pradėti nuo šiai dienai skirtos Evangelijos. Lk 12, 54–59 “Jėzus kalbėjo miniai: „Matydami debesį, kylantį vakaruose, jūs tuoj pat sakote: ‘Ateina lietus’, ir taip atsitinka. Pučiant pietų vėjui, jūs tvirtinate: ‘Bus karšta’, ir taip iš tiesų esti. Veidmainiai! Jūs mokate išaiškinti, ką reiškia žemės ir dangaus išvaizda, tai kodėl gi neišsiaiškinate šio laiko prasmės? Kodėl patys nenusprendžiate, kas teisu?
  Kai eini su ieškovu pas vyresnybę, pasistenk dar kelyje su juo susitarti, kad jis tavęs kartais nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą.
  Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“

mila.       2019-10-25 8:32

Labai patiko - 2019 10 18 Maskvos patriarchas Kirilas prilygino abortus pagoniškiems aukojimams. https://www.interfax.ru/russia/680881

Visuotine       2019-10-25 0:26

Krikščioniškoji išganymo tvarka, kaip naujas ir galutinis testamentas, jau niekada nenustos galiojusi. Todėl nebelauktina jokio naujo viešo apreiškimo, iki garbingai pasirodys mūsų Viešpats Jėzus Kristus.“ Vis dėlto, nors Apreiškimas ir baigtas, jis nėra iki galo išaiškintas; krikščionių tikėjimas ilgainiui privalo laipsniškai atskleisti visą jo turinį.

Amžiams bėgant yra buvę vadinamųjų „privačiųjų“ apreiškimų, kai kurie jų buvo bažnytinės valdžios pripažinti. Tačiau jie nepriklauso tikėjimo paveldui.Jie turi ne „pagerinti“ ar „papildyti“ galutinį Apreiškimą, kuris yra Kristus, bet tam tikroje istorijos epochoje padėti jį pilnatviškiau įgyvendinti. Bažnyčios Magisteriumo vadovaujami, tikintieji gali atskirti ir pasirinkti tai, kas tuose apreiškimuose yra autentiškas, Bažnyčiai adresuotas Kristaus ar Jo šventųjų kreipimasis.

Krikščionių tikėjimas negali priimti „apreiškimų“, kurie bando pranokti ar taisyti Kristaus užbaigtąjį Apreiškimą. To esti kai kuriose nekrikščioniškose religijose ar šių dienų sektose, kurios remiasi tokiais „apreiškimais“.
KBK66

Tai ką, Vaidukai,       2019-10-24 23:45

tu vėl savo vaidmeny? Kitiems primeti savo nuodėmes? Kas gali tyčiotis iš psichikos ligonių? Tai tik tie, kurie jais naudojasi. Tokie kaip tu. Šiaipjau tarp tokių ligonių daugiausia napoleonų, bet būna ir dievų. Na, žmogelis sapnuose matė save dievu. Nei čia gėris, nei čia blogis. Tiesiog liga. Ir ko čia dar siūlai ieškoti? O ta jo boba juk nesėdėjo per naktis ir neužrašinėjo. Ir tavo meilė Sadleris nesėdėjo. Sėdėjo gerai apmokami asistentai, o Sadleris apdorojo. Spėju - to žmogaus nė negydė. Pagydžius karvutė būtų užtrūkusi. Mylėčiau ir gerbčiau tą tavo Sadlerį, jei jis būtų prisistatinėjęs tuo, kuo buvo - fantasy žanro vienu iš korifėjų. Bet tuščiagarbiui buvo per maža būti rašytoju - psichiatrijos įžymybe norėjo tapti. Klausi manęs, ar darau gėrį. Taip, smulkus niekšeli, demaskuoju tave. Nes myliu SĄŽININGUS žmones, ir man nepatinka, kai suvedžiojamas naivus žalias jaunimėlis. Tu nepajėgei nurodyti tos tavo Urantijos pirminių šaltinių, tą už tave padariau aš. Nori tęsti?

O mila.-        2019-10-24 22:11

čia dar vienas Milaičio vaidmuo? Į kompaniją Vaidui? Jau ir turime pusę kaukių baliaus smile .

Oi Vaidukai!       2019-10-24 22:02

Neapsimesk, kad nesupratai, ir neversk atbulai, kaip esi įpratęs. ,,Kovoti”, ,,tariamai šventame”... Tęsti? Gal pakaks. Tu netikras pranašas, Vaidai. Tu praradęs laisvę. Tave valdo PRIEŠTARAVIMO DVASIA. Įvardyk ją vienu žodžiu. Neįvardysi - tau neleis. Beje, kur tu čia matai mistikus ir regėtojus? Tavo valdovas taip pavadino ir tau į ausį pakuždėjo? Taip, kaip tam sapnuotojui? O, beje, - dėl Sadlerio gyvenimo taip džiaugiesi, o kaip susiklostė to ligonio likimas? Tavęs nedomina? Psichiatrų pacientai tau per žemas lygis? Žaviesi tik apsukriais psichiatrais? O nepagalvojai, kad tuo ligoniu (kaip ir tavimi) galėjo būti manipuliuojama? Gal net vaistų pagalba? Ko nepadarysi dėl tuštybės - tuščios garbės, ar ne, Vaidukai? Tu juk ne mistikas, tai gal paaiškink, ką? Kokie yra tos tavo cituojamos knygos tekstų pirminiai šaltiniai? Paslaptis?

mila.       2019-10-24 19:52

Manau, kad kiekvienas turi savo išskirtinę patirtį šeimoje. Dabar žiūrint atgal, man rodosi, kad buvau šėtono ypač nemėgiama, nes buvau visada “talžoma”. Nors buvau tas “pilypas”, kuris vis išlenda iš kanapių arba ta rusiška lėlė, kurios neįmanoma paguldyti, nes vis keliasi. Jei tik vėl su manim geruoju, tai ir aš viską pamiršusi džiaugdavausi “atgijusia” draugyste. Jaučiausi viduje išskirtinė, mylima, kad ir kas be nutiktų. Tada pažinojau tik Mariją, kuri prikėlė mane iš mirties. Labai traukė į bažnyčią, nors ten ne daug ką išmaniau, o be to ir nesistengiau ką nors daugiau sužinoti. Žinojau, kad esu katalikė ir tai labai vertinau, nes suvokiau, kad tai ką Dievas davė man yra mano kelias. Jaučiausi labai, labai tikinti, tokia ir dabar, bet dabar save laikau mistike, nes turiu labai didelį Dievo artumą. Manau, kad Dievas pirmas ieško ir suranda žmogų. Gerai žinau, kad Dievui yra labai svarbi žmogaus ištikimybė. Svarbu pasitikėti Juo, nes Jis bando, ilgai bando, kol išmoko žmogų to, ko nori iš mokinti.

Šiaip, Vaidai,       2019-10-24 19:16

tu esi drąsuolis, nes turi vardą, o mes esame bailiai, t.y. čia ne vienas ir ne viena, o daugiau, bet bijantys ar nemokantys diskutuoti. Pamačiau tavo geranoriškumą, džiaugiuosi tuo. Manau mistikas yra tas, kuris turi artimą santykį su Dievu, o ne todėl, kad perskaito savaip. Tikiuosi, kad dėl laiko stokos neįsigilina į tavo išsakytas mintis. Geriau rašyti trumpą dialogą, tad “nenugrybausime” į šoną nei aš nei kitas. mila.

Oi Vaidukai...       2019-10-24 17:09

Kaip aš nelinkiu, kad tu kada nors praregėtum… O jei netyčia taip atsitiktų, tik nesigriebk virvės ar antidepresantų. Tiesiog viešai atsiprašyk žmonių, kad brukai jiems šėtono bibliją, ir pusė karmos/nuodėmės (nežinau, kurią sąvoką vartoji)bus sudeginta Viešpaties meilės. Žmogaus protas netobulas, todėl ir klysta. Neatleistinas tik sąmoningas piktavališkumas. Su Dievu nekovojama.

Įdomiai mąstai Vaidai.       2019-10-24 16:12

Man krinto į akis pirmieji Jėzaus žodžiai, tai “Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!”. “Įžiebti ugnies”, kuri štai veržiasi iš ja pripildyto žmogaus. Žmogus nebegali nustygti vietoje, nes jis nori dalintis ja su kitais, bet štai ji ima deginti tuos, kurie nepasiruošę jos priimti. Manau tada ir įvyksta konfliktai. Viešpaties ugnis, tai Jo meilė-agapė, t.y. save dovanojanti meilė. Žmogus gavęs šią meilę privalo ja dalintis, nes ji veržiasi lauk, nesulaikomai veržiasi. Tik Dievo malonė padeda kitam ją priimti. Aš tai sakau, kad šėtonas priešinasi visais įmanomais būdais, kad ši meilė neplistų, tai jis per žmogų kursto nesantaikas, priešiškumą, baimę, neapykantą, pavydą ir t.t.

Gal tai?       2019-10-24 14:13

Kun. Gabrielius Satkauskas bernardinai.lt taip komentuoja: “Šventajame Rašte dažnai šventi bei dieviški žodžiai įvardijami kaip ugnis. Kitaip tariant, Kristaus žodžiai ir veiksmai yra aukščiausia šventumo bei dieviškumo apraiška, tai lyg ugnis, kuri būdinga vieninteliam Dievui, „nes mūsų Dievas yra ryjanti ugnis“ (Žyd 12, 29). Jėzus ir atėjo į žemę, kad atneštų šventumo, dieviškumo ugnį. Žinantieji, kaip reikia išgryninti auksą ar sidabrą, tai daro ugnimi sunaikindami šlaką. Lygiai taip ir mūsų Gelbėtojas Evangelijos mokymu Šventojoje Dvasioje apvalo protus bei širdis tų, kurie tiki Kristų. Būtent tai yra toji sveika ir taip naudinga liepsna, kuria žemės gyventojai savotiškai yra atvėsinami, apmiršta nuodėmei ir atgimsta dievobaimingam, šventam gyvenimui.

Kol žmogus nebus galutinai apvalytas Kristaus ir Šventosios Dvasios ugnimi, tol nebus jame taikos. Krikščionio dvasinis gyvenimas nuolat liudija apie jame esančią nesantarvę tarp kūno ir sielos, bet tie, kurie nuolatiniu sakramentiniu bei maldos gyvenimu, lyg apaštalas Jonas, glaudžiasi prie Kristaus – degančio krūmo – yra apvalomi greičiau ir gali gyventi Dievo vaikų laisvėje.”

Šiandien Evangelija skelbia:       2019-10-24 8:35

„Esu atėjęs nešti ne taikos, o nesantarvės“. Kas tai?

^iandien Evangelija skelbia:       2019-10-24 8:32

“Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!
  Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemėn taikos? Ne, sakau jums, ne taikos, o nesantarvės. Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą; motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“.Lk 12, 49–53

> Vaidui Vds       2019-10-23 17:41

Sėkmės ir toliau švaistant savo gyvenimą niekams. Kaip jau sakiau - tavo laisva valia. Nors… geriau gatvę pašluotum - daugiau padėkų gautum smile . A, taip! Vaido Vds vardas šalia Sadlerio smile . Taigi vis dėlto EGO - ta ,,gimtoji nuodėmė”! O dėl dvasingų žmonių ir dėl dvasių - tai jų visokių būna, tų dvasių. Kas ginčysis, kad apsėstieji nedvasingi smile .

Vaidui Vds       2019-10-23 15:42

Pats sapnuotojas savo sapnų nesureikšmino, todėl neužsidirbo nei nuodėmės, nei karmos (kaip tai bevadinsi). Naudinga tai buvo jo žmonai ir tam psichiatrui - išgarsėjo. Jie savo dėmesiu (net pagal kvantinės fizikos dėsnius) ir maitino ilgus metus tas tamsos jėgas, kad jos nepaleistų to vargšo žmogelio. Dar didesnė nauda tiems, kas iš to daro biznį. Juk ir tu to paties tikiesi, ar ne? Atsieit, ,,taisysi klaidas”, kai pati knyga yra viena didelė klaida smile . O paskui tuos ,,taisymus” spausdinsi, ar ne? Tik ar tų ,,taisymų” neišeis daugiau puslapių, negu pačios knygos? Irgi neblogas bizniukas, o tamsos jėgoms didesnė galimybė kuo ilgiau išlikti. Dėl nelabojo ,,nulinių galimybių” tu teisus, bet tik tol, kol žmogus neperima jo darbo. Ir ne gyvuliškoji prigimtis čia kalta, o EGO iki padebesių. Gyvuliai EGO neturi. Linkiu gero bizniuko ir dar didesnio EGO smile .

Šiaip,       2019-10-23 12:44

nepamirškime, kad yra ir Šventoji Dvasia, kuri ir kalba žmogaus lūpomis. Taip, piktasis nepraleis progos suklaidinti, bet ir tai, kaip sako Šv. Raštas, kad Dievas moka iš visokio blogio padaryti gėrį. Svarbiausia, kad žmogus neužkietintų širdies, o su Dievo pagalba bandytų išgirsti ir “Gerąją Naujieną’ apie kurią ir kalbama. Jau vien tik tai, kad Vaidas ateina į šią rubriką rodo, kad jis vis dar ieško tos tikrosios tiesos. Sėkmės tau Vaidai.

Jota       2019-10-23 12:37

Aš juk sakiau, kad nesileistumėte su juo į nereikalingas diskusijas. Jūs kenkiat ne tik patys sau, bet ir kitiems. Nes iš sektantiškos painiavos, iš melagysčių sklinda dvasinė tamsa, ji daro blogą poveikį žmonėms.

Vaidai VDS,       2019-10-23 12:20

Apšaukei mane ,,melagiu”. Ką pamelavau? Ką tik pats patvirtinai, kad labiausiai pasitiki Urantijos knyga. Tai ko taip įniršai? Tiesa taip skaudžiai žeidžia? O dabar iš esmės. Žinai, kas yra astralinis pasaulis? Tai va ten sapnuose ir klaidžioja mūsų sielos, nes aukščiau pakilti nepajėgia. Aukščiau pakilti be Dangaus pagalbos turbūt nė neįmanoma, kol gyvename Žemėje. Todėl pranašiški sapnai tokie reti. Pasitikėti astraliniu pasauliu - tas pats, kaip pasitikėti spiritizmo seansais. Tiesos pasakys, bet ta tiesa eis ne iš Šviesos, bet iš pačių žmonių suformuotos tamsos. Todėl ta tiesa visada bus praskiesta melu. O melu praskiesta tiesa jau nebėra tiesa, o jos priešingybė. Tu nelaimingas, piktas ir karingas, nes eini klystkeliu. Užjaučiu, bet padėti negaliu. Tu pats naudojiesi savo laisva valia ir pats sprendi, ar tą gyvybinę energiją, kuri tau Dievo duota, aukoti Šviesai, ar tamsai.

Dažnai prie parduotuvės       2019-10-23 12:02

sutinku gan jauną žmogų vis prašantį išmaldos. Pašnekintas jis neslepia, kad tai narkotikams, be kurių nebegali išbūti. Bandžiau pasiūlyti bažnyčios pagalbą ar anoniminius užsiėmimus ir panašiai, tai jis man atkirto, “na, ne… aš jau bendrauju su jėgomis iš aukščiau, o jos man sako, kad aš pats esu dievas”. Vaidai, velnias taip pat yra dvasia. Dievo žmogus nesimėto kaltinimais ir nevadina melagiais, o kitą mato, kaip Dievo dovaną.

Va, va,        2019-10-23 11:28

Įsileisk tik nelabajį, t.y. “Urantijos išvedžiojimus”, kaip šis ponulis, tai žiū... tarnauji piktajam. Tą pačią klaidą padarė ir Adomas su Ieva, leidosi į diskusija su velniu, o ans 1000 kartų gudresnis už žmogų, tad per smalsumą ir puikybę esame išmesti iš rojaus.

> 8:43       2019-10-23 11:14

Vaidas kalba ne pats su savimi, o su sapnų knyga, ir ja pasitiki labiau negu savimi, labiau negu Dievu. Įdomi ta sapnų ,,logika”, bet nebandykite jos suprasti ar paaiškinti - vis tiek nepavyks.

to 2019-10-23 9:50       2019-10-23 10:37

tas pats pastebėjimas: ” kalbiesi pats su savimi. Nesupranti pats savęs. Iš to kyla ir klaustukai, bei nepasitenkinimas.”  Blogiausia, kai žmogus negyvena darnoje su savimi.

Jota       2019-10-23 9:50

“eik pas rusus, kurie moka patys apsisaugoti”. Kuo čia dėti rusai? Daug kas tiki, jog gali “patys apsisaugoti”. Ne “moka”, - šito niekas nei moka, nei gali. Ir šiame portale irgi yra daugybė komentatorių ir skaitytojų, kurie tiki, jog jiems nereikia Dievo pagalbos ir jie yra patys sau apsauga.
Nerašinėk nesąmonių.

Vaidai,       2019-10-23 8:43

tai ir yra, kad kalbiesi pats su savimi. Nesupranti pats savęs. Iš to kyla ir klaustukai, bei nepasitenkinimas.

Ech, Vaidai,       2019-10-22 16:05

eik pas rusus, kurie moka patys apsisaugoti. Bet aš be Dievo esu NIEKAS.

Vaidai,        2019-10-22 9:48

rašai, kad ” kryžiaus našta tikrai nėra sunki, kuomet tave puola kas nors neteisingai.” Man atrodo, kad kaip tik atvirkščiai. Neteisybė ypač žeidžia, na aišku, jei turi žmogus teisybės troškimą savo širdyje.

Vaidai, o kas tas       2019-10-22 9:44

Matulevičius? Gal norėjai parašyti kun. dr. Jurgis Matulaitis-Matulevičius

Šiandien Katalikų Bažnyčia       2019-10-22 8:35

švenčia ir mini šv. popiežių Joną Paulių II. O 1993 metais “Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje buvo padrąsinimas nebijoti išpažinti savo tikėjimą, Bažnyčios atsinaujinimą. Tai buvo popiežius, atkeliavęs sustiprinti tikinčiuosius bei padrąsinti visą Bažnyčią, išgyvenusią ilgą okupaciją. Šūkiai „Atverkime duris Kristui“, „Liudykime Kristų, kuris mus išvadavo“ buvo tam tikras paraginimas išeiti iš gynybinės pozicijos, kuri susiformavo sovietmečiu, bei padrąsinimas nebijoti viešai išpažinti savo tikėjimo. Štai sovietinės okupacijos metu žmonės negalėjo viešai išpažinti tikėjimo, kai kuriems tuoktis reikėjo slapta naktimis, kad neprarastų savo darbo, bet išlaikytų savo tikėjimą. Taigi buvo siekiama išeiti į visuomenę ir parodyti, jog tikėjimas yra natūrali mūsų gyvenimo dalis. Popiežiaus vizitas atvėrė kelius dialogui su didesne dalimi visuomenės, padrąsino tikinčiuosius apie tai kalbėti.”

Svarbiausia neprarasti tikėjimo       2019-10-21 21:41

bet kurioje situacijoje. Dievu pasitikintiems visada išeina į gerą. Tai ir įrodo kardinolo Sigito Tamkevičiaus pavyzdys. Praėjo gulagus, o štai dabar apdovanojamas kardinolo titulu.

Mane labiau domina,       2019-10-21 20:38

kodėl tikintis žmogus gali ištverti vienatvę, pažeminimus, fizinius sužeidimus ir nepalūžta, o štai netikinčiam tai sukelia nepataisomas dvasines kančias? Vis tik, kas žmogui neįmanoma, tai kartu su Dievu viskas galima, kaip kardinolas sako “kryžius, jeigu jis nešamas prisilaikant Dievo rankos, visuomet padeda dvasiškai augti” Tik Dieve mūsų stiprybė.

Gal       2019-10-21 20:14

Egzorcistas Valkauskas pakomentuotu,kodel pries tikintiesiems nesant kryziu Vatikano gatvemis butinas vyriausiojo šamano palaiminimas varles koja ir gaidzio plunksna

https://youtu.be/_t8yMOndaLg

Labai gražiai tinka       2019-10-21 19:46

šio sekmadienio Evangelijai kardinolo Sigito Tamkevičiaus homilija prisimenant savo patirtus išgyvenimus per sovietų represijas. Tik gilios maldos dėka tai buvo galima pakelti ir išlikti nesužlugdytam ir net dėkojant Dievui, kad “...pati didžiausia Dievo dovana buvo kryžius, kurį gavau sovietinio teismo ištarme, kai jau buvau nuėjęs ilgą kunigystės kelią. Anuomet neatrodė, kad kryžius buvo dovana – mes daug ką perkainuojame tik žvelgdami iš perspektyvos. Lagerio ir tremties kryžius, be jokios abejonės, buvo didesnė Dievo dovana už kardinolo titulą. Titulai kartais žmogų net gadina, o kryžius, jeigu jis nešamas prisilaikant Dievo rankos, visuomet padeda dvasiškai augti”.

Jota       2019-10-21 17:23

Vėl katalikiška plastmasė.

Šiaip,       2019-10-21 10:32

man tai pati galingiausia malda lieka ROŽANČIUS. Visiškai nepergyvenu, kad mintimis nukrypstu į nieką, bet, kai jį kalbame Bažnyčioje su bendruomene, o ypač prie išstatyto Šv. Sakramento, tai taip įsijaučiu, kad nebe aš, bet tik ta viena paslaptis, kurią kalbame. Mano gyvenimą pakeitė tik šv. M. Marija. Jos dėka sutikau Jėzų, o Jis man davė savo Meilę.

Toliau kun. Vaidotas Labašauskas       2019-10-21 9:20

sakė, kad nuo besimeldžiančių žmonių priklauso mūsų likimas, viso pasaulio likimas. “Kaip tu meldiesi, taip tu tiki, kaip tiki, taip ir meldiesi”. Malda nėra “kaulijimas”, maldoje svarbiausia išreikšti Dievui meilę. Jei žmogus mums brangus, tai mes norime su juo būti, kalbėti, kuo labiau mylime, tuo tas santykis glaudesnis, tuo ta malda stipresnė, nes meilė viską nugali, net mirtį. Įsimylėjusiems jaunuoliams jei ir karas būtų, bet jie mato tik vienas kitą. Tad nelaimingas žmogus yra tas, kuriam Dievas paskutinėje vietoje.  Svarbiausia gyvenime yra bendrystė ir ryšys su Dievu.

Manau, kad Dievui       2019-10-21 9:02

mūsų maldų nereikia, nes Jis ir taip viską žino, bet… malda, pirmiausia reikalinga mums patiems, kad rastume savo vienybę su Dievu. Malda yra kova kova su pačiu savimi, ji turi būti ištverminga ir atkakli išbūti ir išlaikyti kuo ilgesnę vienybę Dieve. Malda mus turi vesti į galutinį tikslą, t.y. tapti dangaus karalystė gyventojais. Kada mes imamės maldos? Tada kai ištinka bėda. Ir, kaip Vaidotas Labašauskas sakė homilijoje http://www.marijosradijas.lt/transliacijos/153534-2019-10-20-10-00-sv-misios.html imame, “kaulyti”, kaip ši našlė. Atrodo, kad mes Dievą, jei Jis būtų prieinamas “prikultume”, kad padarytų tai, ko mes norime. Malda yra valios ugdymas sukaupti į bendrystę su Dievu, kad pereitume nuo materialių rūpesčių prie dvasinio gyvenimo. Jei norime, kad Dievas mus girdėtų,  turime ir mes Jį girdėti, kad vyktų susiklausimas, būtų santykis toks, kaip būna tarp dviejų vienas kitą įsimylėjusių žmonių, kurie vienas kitą suprantą iš žvilgsnio, kai nebereikia žodžių.

Maldos galybė išgelbėjo       2019-10-21 8:41

Izraelitus - “Kol Mozė laikė rankas iškėlęs, viršų ėmė izraelitai”, tik Mozės artumas su Dievu.

ah1       2019-10-20 22:35

nagi nagi ir iš kur toji Mozės išmintis? Atsakymas Biblijoje :“Ap.d. 7, 22 Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas žodžiais ir darbais.”


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Darius Kuolys. Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pareiškimas dėl 2020 metų valstybės biudžeto

Vytautas Sinica. Naujam pasauliui naujas žodynas: nuo patriotizmo iki Vyčio

Andrius Švarplys. N. Venckienė atgabenama į Lietuvą. Yra tik dvi išeitys: bloga ir blogesnė. Geros nėra

Apie Neringos Venckienės ekstradiciją JAV žiniasklaidoje

Ar tikrai? Valdas Vižinis. „Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...“

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

Atminties šviesa neišvydusiems saulės šviesos

Ramūnas Aušrotas. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas bus labai svarbus

Alvydas Jokubaitis. Ar religija yra ideologija?

Tėvai reikalauja teisės neleisti vaikų į pamokas apie LGBT santykius

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.