Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Myli Viešpats žmones teisingus – jiems pažadėta Jo Karalystė

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 5 d. 2:43

27     

    

Geroji Naujiena: Myli Viešpats žmones teisingus – jiems pažadėta Jo Karalystė

Atsivers kurtiesiems ausys, nebyliui atsiriš liežuvis

Sakykite tiems, kurie nusiminę: „Drąsos! Nebijokite! Štai jūsų Dievas! Ateina jo kerštas ir atpildas. Pats Dievas ateis ir jus išgelbės“.
Tuomet atsimerks akliesiems akys, atsivers kurtiesiems ausys. Raišasis pašoks tartum elnias, ir nebyliui atsiriš liežuvis. Dykynėje sunksis vanduo, ims tyruose upės tekėti. Išdegęs smėlynas vandeniu virs, išdžiūvusi žemė – vandens šaltiniais (Iz 35, 4–7a).

* * *

Šlovinsiu Viešpatį, kolei gyvensiu!

Amžiais jis laikos teisybės,
gina reikmes nekaltų prispaustųjų,
alkaniems parūpina duonos.
Kalinius iš pančių Viešpats vaduoja.
Akliesiems šviesą Viešpats grąžina,
klumpantiems padeda Viešpats vėl atsistoti,
myli Viešpats žmones teisingus,
Viešpats sergi svetimšalio žingsnį.
Našlaitį, našlę globoja,
o nedoriesiems užkerta kelią.
Viešpats yra amžių Valdovas,
jis tavo Dievas, Sione!
Jis kartų kartoms viešpatauja (Ps 145, 7–10).

* * *

Ar Dievas neišrinko vargdienių, kad jie paveldėtų karalystę?

Mano broliai! Nesutepkite mūsų šlovingojo Viešpaties Jėzaus Kristaus tikėjimo atsižvelgimu į asmenis.
Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs, taip pat įžengia vargdienis apskurusiu apdaru. Jūs šokinėjate apie tą, kuris puošniai apsirengęs, ir sakote: „Atsisėsk čia patogiai“, o vargdieniui tariate: „Pastovėk ten“, arba: „Sėskis prie mano kojų“.
Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujantys teisėjai?
Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių, kad jie būtų turtingi tikėjimu ir paveldėtų karalystę, pažadėtą jį mylintiems? (Jok 2, 1–5)

* * *

Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba

Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką.
Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įdėjo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efata!“, tai yra: „Atsiverk!“
Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.
Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė.
Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“ (Mk 7, 31–37).

* * *

Galybių Dieve, iš kurio kyla visa, kas tobula! Įkvėpk mums savo meilės dvasios, sustiprink tikėjimą, ugdyk mumyse gėrio daigus, o išugdytus rūpestingai globok.
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje – Viešpatie, pasotink savo Tiesa jos alkstančius, priglobk teisingumo ieškančius, suramink vienatvę ir neviltį išgyvenančius, išvaduok persekiojamus, suteik uolumo Tavo Žodį skelbiantiems ir drąsos Tave liudijantiems, kad įsišaknydinę Tavo Tiesoje ryžtumės priešintis blogiui ir augtume artimo meilės darbais.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Dievas silpnųjų pusėje 
23 eilinis sekmadienis

Pranašas Izaijas drąsino iš Babilono tremties grįžtančius izraelitus ir ragino pasitikėti Dievu: „Būkite stiprūs! Nebijokite! Štai jūsų Dievas, – jis ateina jūsų išgelbėti. Kuriuos Viešpats išlaisvino, tie sugrįš ir įžengs į Zioną su giesme, amžinu džiaugsmu vainikuoti. Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks, pasibaigs vargas ir liūdesys“ (Iz 35, 4.10).

Po penkis dešimtmečius trukusios okupacijos ir mes išėjome į laisvės kelią. Galinga sovietinė imperija staiga subyrėjo, ir mes, kaip anuomet izraelitai, su dideliu džiaugsmu pradėjome kurti laisvos šalies gyvenimą. Visi jautėme, kad tik su Aukščiausiojo globa galėjo įvykti tokios netikėtos didelės permainos, atvėrusios mums kelią į laisvę.

Tačiau nūnai mes vėl pilni nerimo ir baimių. Slegia sunkiomis ligomis ir mirtimis grasinanti COVID-19 pandemija, neramina nelengvai valdomi pabėgėlių srautai, baimę kelia mums gero nelinkintys kaimynai; nesusikalbame esminiais klausimais dėl požiūrio į šeimą, lytiškumą, gyvybę ir žmogaus orumą. Šiandien, kaip niekad anksčiau, esame labai reikalingi padrąsinimo: „Nebijokite! Štai jūsų Dievas, – jis ateina jūsų išgelbėti.“ Tik pasitikėjimas Dievo Apvaizdos veikimu gali duoti reikiamos drąsos.

Pranašo padrąsinimas ypač reikalingas tiems, kurie jaučiasi silpni ar jau priartėję prie mirties slenksčio, nes tą valandą dažną kamuoja mintis: kaip Dievas įvertins mano nueitą gyvenimo kelią?

Dievo žodis aiškiai tvirtina, kad Dievas visuomet yra silpnųjų ir kenčiančiųjų pusėje. Apaštalo Jokūbo laiške skaitome: „Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių, kad jų turtas būtų tikėjimas ir jie paveldėtų karalystę, pažadėtą jį mylintiems?“ (Jok 2, 5).

Kai Jėzus Galilėjoje skelbė karalystės Evangeliją, aplink jį būrėsi žmonės, kamuojami visokių bėdų, buvę gyvenimo pakraščiuose. Evangelija pasakoja apie nelaimėlį – kurčią nebylį, kurį žmonės atvedė pas Galilėjos Mokytoją. Jėzus ištarė: „Efatá!“ – „Atsiverk!“, ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo, kaip reikia (plg. Mk 7, 34–35). Panašių atvejų, kai Jėzus pagydydavo ligonius, pavalgydindavo alkanus, net prikeldavo iš numirusių, yra pilni Evangelijos puslapiai.

Dievo žodis kviečia nebijoti savo silpnumo ir visiškai pasitikėti Dievu. Taip pat kviečia nesudėti vilčių į tai, kuo labiausiai pasitiki šio pasaulio vaikai, – į grynai žmogišką išmintį, turtus ar politinę galią. Šią evangelinę nuostatą vaizdingai išsakė Švč. Mergelė Marija apsilankyme pas giminaitę Elzbietą: „Dievas numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia“ (Lk 1, 52–53).

Pasitikrinkime, ar esame iki galo supratę šią evangelinę tiesą, o kartu – ar esame nuoseklūs, autentiški krikščionys.
Per sovietmetį mes jautėmės labai silpni, nes pasaulietinė galia buvo pavergėjų pusėje. Galėjome būti be kaltės ištremti į Sibirą ar nuteisti net už tiesos žodį, bet tuomet daugelio tikėjimas buvo pakankamai tvirtas; supratome, kad be Dievo į nieką kitą negalime remtis.

Šiandien per visas informavimo priemones nuolat kalbama, kad išmintingi ir laimingi yra tik turtingi ir visuomenėje gerai įsitvirtinę žmonės. Dėl šios priežasties daugelis lengvai pasiduoda gundymui pasitikėti tik turtu ir galia; jie susikuria stabus ir tolsta nuo Dievo. Mozė, vesdamas izraelitus į laisvę, nuolat turėjo kovoti su savo tautiečių bandymais Dievą iškeisti į pagoniškus stabus; net sunku suvokti, kaip izraelitai galėdavo taip neišmintingai elgtis.

Tačiau ar dabarties žmogus daug pasikeitęs? Jis visiškai panašus, tik savo stabus apvelka mūsų amžiui pritaikytu drabužiu.

Pasitikrinkime, ar iš savo širdies šventovės esame pašalinę pinigo, kūniškumo, valdžios ir egoizmo stabus, trukdančius tvirtai tikėti ir pasitikėti Dievu.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

XXIII eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelijos       2021-09-9 4:55

skaitinį komentuoja ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
Klausydami šiandienos skaitinių išvystame, kokia svarbi mūsų gyvenime yra meilė ir tai, kad priklausome Dievui.
Tai, kad esame krikščionys, gali vesti mus į snobiškumą, tarsi būtume viršum kitų žmonių ir religijų. Korinto žmonės po įkrikščioninimo maišosi su kaimynais pagonimis ir veikiausiai dalyvauja jų šventėse, dalydamiesi maistu, kuris paaukotas stabams. Paulius išdėsto, kad tėra vienas Dievas, visų Tėvas ir vienas Viešpats Jėzus Kristus, per kurį visa yra. Jei žmogus myli Dievą, suvokia esąs Dievo mylimas, jis gyvena, kad patiktų Dievui mylėdamas Jį ir savo artimą.
Artimo meilė yra mūsų meilės Dievui matas. Svarbu yra ne kokia mėsa, ar kiti dalykai, bet meilė. Evangelijoje Jėzus išplečia nurodymus, kaip gyventi: ne vien savo draugus mylėdami, bet ir priešus, o tai yra veikiausiai pats sunkiausias dalykas, tai krikščionybės skiriamasis ženklas – meilė Dievui, meilė artimui ir tam, kuris mus žeidžia, idant laimėtume juos savo meile, melsdami už tuos, kurie nežino ką daro.
Atjauskime kaip mūsų dangiškasis Tėvas ir įvairiomis aplinkybėmis stabtelėkime, kad susitelktume maldai ir galėtume tiesoje pažvelgti į esamą situaciją, žvelgtume į kitą žmogų mylinčio Tėvo akimis, kuris kiekvieną mato ir supranta. Mes matome tik įžeidimą, prasižengimą, o mylintysis Tėvas regi visą vaizdą, tylią neregimą kančią to, kuris apkartęs, piktas, alkoholikas ar atsidūręs gyvenimo kelkraštyje.
Dievas yra dosnus, Jis nepralenkiamas dosnumu. Kasdienybėje žvelkime į Jėzų, gręžkimės į mūsų dangiškąjį Tėvą ir liudykime meilę bei atjautą kiekvienam, nieko neteisdami kaip moko Jėzus šiandienėje Evangelijos ištraukoje. Melskime malonės idant žvelgtume į įvykius mylinčio ir atjaučiančio dangiškojo Tėvo žvilgsniu.
Bernardinai.lt

XXIII eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelijos       2021-09-9 4:50

Mąstymas
Prašyti širdies, persiėmusios Jėzaus meile

Atsisėsiu arti Jėzaus, kuris nori man šiandien pasakyti kai ką labai sunkaus. Noriu palyginti savo gyvenimą su kiekvienu Jo žodžiu. Priimsiu Jėzaus žodžius kaip sąžinės patikrinimą apie savo meilės laikyseną.

*

Jėzus reikalauja iš manęs labai didelio dalyko: kad mylėčiau savo priešus. Kokius jausmus manyje sukelia tie žodžiai? Sąžiningai apie juos pasikalbėsiu su Jėzumi.

*

Prisiminsiu tuos žmones, kurie manęs neapkenčia, keikia, apkalba. Ar yra manyje troškimas žengti link jų pirmą žingsnį? Pakviesiu Jėzų į labiausiai sužeistus santykius, kad išmokytų mane mylėti.

*

„Jeigu mylite tik tuos, kurie jus myli…“. Į ką atremiu savo santykius? Ar esu atviras santykiams, kurie man daug kainuoja? Ar yra žmonių, kurių sąmoningai vengiu, atmetu? Kokie žmonės mane supa?

*

Jėzus kviečia mane į gailestingumo laikyseną. Jis nori, kad kitų atžvilgiu būčiau toks, koks Dangiškasis Tėvas yra man: kad būčiau geras nedėkingiems ir blogiems. Nuoširdžiai pasikalbėsiu su Tėvu. Ką norėčiau Jam pasakyti?

*

Įsiklausysiu į Jėzaus perspėjimą: negaliu teisti nei pasmerkti kito žmogaus, nes tai gali atnešti skausmą man. Pažvelgsiu į savo laikyseną, savo kalbas. Ar nėra jose teisimo ir pasmerkimo? Kada ir kieno atžvilgiu tai dažniausiai darau?

*

Jėzus ragina mane, kad negailėčiau duodamas. Davimas reikalauja vidinės laisvės: reikia išmokti prarasti, kad galėtum atrasti.

Prašysiu Jėzaus, kad išmokytų mane dalinti save neatsižvelgiant į asmenis.

Kasdienapmastau.lt

XXIII eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-09-9 4:49

Evangelija (Lk 6, 27–38)

  Jėzus bylojo savo mokiniams ir visai miniai:
  „Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus.
  Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir palaidinės.
  Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs jiems darykite. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.
  Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite   Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas netgi nedėkingiesiems ir piktiesiems.
  Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas.
  Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite, ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į glėbį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.
Katalikai.lt

XXIII eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-09-9 4:48

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 150, 1–6)

P.  Tešlovina Viešpatį visa, kas gyva!

  Šlovinkit Dievą šventovėj,
  šlovinkit jį dangaus skliauto aukštybėj.
  Šlovinkit jį dėl jo didžių žygių,
  šlovinkit jo begalinę didybę. – P.

  Šlovinkit Viešpatį, gaudūs trimitai,
  šlovinkit, arfos ir kankliai.
  Šlovinkit Viešpatį, būgnai ir chorai,
  šlovinkit stygos, šlovinkit vamzdžiai! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, cimbolai skambieji,
  šlovinkit Dievą, cimbolai žvangieji!
  Tešlovina Viešpatį visa, kas gyva! – P.

Posmelis prieš evangeliją (1 Jn 4, 12)

P.  Aleliuja. – Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka,
              ir jo meilė mumyse tobula tampa. – P. Aleliuja.

XXIII eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-09-9 4:47

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Kol 3, 12–17)

  Broliai!
  Jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu.  Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.
  Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis. Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Būkite dėkingi! Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi; su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes. Ir visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui.

Rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos Gimimas       2021-09-8 4:43

Evangelijos
Komentaro autorė – Danguolė Gervytė RA

Matas, skirtingai nuo kitų Evangelistų savo pasakojimą pradeda nuo Jėzaus kilmės istorijos. Mums tai – tiesiog vardų sąrašas. Dalį vardų jame atpažįstame, kai kurių – net istoriją žinome, ar bent kokias sąsajas vienų su kitais galėtume rasti.

Tuo tarpu tikinčiam žydui tai yra daugiau negu sąrašas. Už kiekvieno vardo slypi asmens istorija. Tai – keturiasdešimt dvi kartos, pažymėtos tam tikrais lūžio taškais: Abraomo išėjimu į Pažadėtąją žemę, Dovydo karaliavimu ir tremtimi į Babiloną.

Visuose šiuose sumaišties etapuose galime atpažinti Išganytojo ilgesį ir reikalingumą. Tarsi skaitytume savo giminės genealoginį medį (kas jį turi) ir mums kiltų prisiminimai apie vieną giminaitį, apie kitą – gal pasakojo močiutė, dar kitą – kalba visi dėdės, o štai ano vardas yra tariamas pašnibždomis, nes jis giminei garbės nedaro. Jiems irgi labai reikia išganymo.

Čia giminei garbės nedarantis vardas (pavyzdžiui, Achazas, Manasas, Amonas) irgi įtrauktas į išganymo istoriją, jis tarsi pašventinamas vien per tai, kad iš jo gimsta Išganytojas. Tas vardas reikalingas, kad nenutrūktų grandinė.

Kiti vardai patvirtina, kaip Dievo malonė išaukština, pakelia tuos, kurie neturi savaime priklausančių teisių, kaip jų neturėjo Rūta. Kartu kilmės knyga, kaip teigia Biblijos tyrinėtojai, patvirtina Jėzaus kilmę iš Dovydo giminės, jo karališką prigimtį; taip pat įrodo, kad jis yra Abraomo palikuonis. Pasakytume – karališka knyga, kurioje reikia „įrodyti“, kad Jėzus yra ne bet kas, o protėvio Abraomo ir karaliaus Dovydo palikuonis.

Kodėl šį skaitinį mums liturgija siūlo rugsėjo 8-ąją, Mergelės Marijos gimtadieniui? Žydų tradicijoje giminės linija brėžiama per moterį, todėl „gimė iš Mergelės Marijos“ nurodo ne tik Įsikūnijimo slėpinį, kad gimė, kaip vienas iš mūsų, bet ir priklausymą žydų etninei bendruomenei. Marijos gimimas yra paskutinė geneologinio medžio šakelė iš kurios išsprogsta Izaijo žadėtas pumpuras (Iz 11,1).

Kaip būtų galima melsti su šiuo tekstu (ypač jeigu ne tiek daug tų vardų gali atpažinti, o dar dagiau – papasakoti istoriją)? Viena galimybių – skaityti pagal nuorodas Evangelijos pradžioje skelbiamų vardų istorijas, kad už to vardo atsirastų asmenys su unikaliomis istorijomis. Tai tarsi sužinoti savo giminės istoriją: pradžioje ji labai paini ir vis nepamename, kas buvo tas prosenelis ar prosenelio brolis, o paskui viskas sukrenta į savo vietas ir prieš mus dėliojasi vis gražesnis paveikslas. Pradedame suprasti, kodėl toji giminė labiau vertina vienus dalykus, o ne kitus; kodėl kažkokiai temai skiriama daug dėmesio.

Kitas maldos būdas su šiuo tekstu – jį perskaičius parašyti savo istoriją: kas dėjo pamatus, sudarė sąlygas, lydėjo, kad mano gyvenime gimtų Kristus? Kas buvo mano tikėjimo „protėviai“?
Bernardinai.lt

Rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos Gimimas       2021-09-8 4:42

Evangelijos
Komentaro autorius – Vincas Kolyčius (1922–2013)

Kaip sunku pasitikėti Dievo pažadais, ypač tokiais atvejais, kada savo žmogišku protu nesuprantame ir galvojame kitaip. Marija kaip tik ir buvo tokioje padėtyje. Ji buvo tik susižadėjusi su Juozapu, bet su juo negyveno. Sužadėtuvės tais laikais tęsdavosi vienus metus ir būdavo jau įpareigojančios vieno kitam, lygiai taip pat, kaip ir po vedybų. Bet Marija su Juozapu dar kartu negyveno. Ir štai angelas jai praneša, kad ji taps nėščia ir pagimdys kūdikį. Ką ji galvojo? Ką pamanys Juozapas, kaip reaguos jos šeima ir jos draugės? Tačiau ji ir šitoje situacijoje pasitikėjo Dievo pažadais.

Juozapas, išgirdęs, kad Marija paslaptingu būdu tapo nėščia, pasirinko gailestingą, bet teisingą sprendimą: sumanė tylomis ją atleisti. Tačiau Šventoji Dvasia per sapną parodė jam kitą kelią, ragino jį vesti Mariją, nes jos nešiojamam vaikeliui yra skirta išgelbėti žmoniją iš nuodėmės. Juozapas pakluso ir padarė, kaip jam buvo pasakyta: parsivedė žmoną pas save.

Atkreipkime dėmesį į Šventosios Dvasios vaidmenį. Jėzus, pradėtas iš Šventosios Dvasios, atėjo mus išgelbėti ir sutaikinti su Tėvu. Be Dievo Dvasios apreiškimo krikščionišką gyvenimą imame menkinti iki pareigų atlikimo. Tuomet tikėjimas mums tampa tarsi draudimo nuo pragaro sutartimi, už kurią turime mokėti mokestį – sekmadieniais nueiti į bažnyčią.

Be Dievo Dvasios pagalbos mums bus sunku suvokti ir savo gyvenimo tikslą bei paskirtį. Tačiau kai leidžiame Dvasiai mums apreikšti Šventojo Rašto tiesą, pradedame aiškiau suvokti Evangeliją ir asmeninį, kiekvienam mūsų Dievo skirtą pašaukimą.

Ar tikime, kad Šventoji Dvasia nori mums kalbėti apie tai, kas yra Jėzus, ir apie gyvenimą, kurį patirsime vienybėje su Juo? Tad dabar, likus kelioms dienoms iki Kalėdų, stenkimės įsiklausyti į Šventosios Dvasios balsą, bandykime pajusti Jos veikimą mūsų širdyse.

Šventoji Dvasia, aš tikiu, kad Tu trokšti man kalbėti. Padėk man įsiklausyti į Tave Šventajame Rašte. Mokyk mane savo kelių. Vesk mane į Jėzaus dovanotą gyvenimą.

Bernardinai.lt

Rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos Gimimas       2021-09-8 4:37

Evangelijos Mąstymas
Prašyti artimo ryšio su Žodžiu ir paklusnumo Žodžiui dovanos

„Visa tai įvyko, kad išsipildytų Žodis…“. Paprasti žmonės: Marija ir Juozapas, vedami Žodžio, atsiduria įvykiuose, kurių žmogiškai negali numatyti ir suprasti.

*

Paprašysiu Jėzaus, kad leistų man dalyvauti Marijos ir Juozapo išgyvenimuose. Atkreipsiu dėmesį į jų tylą ir tikėjimą. Jie leidžiasi vedami Žodžio, kurio nesupranta.

*

Ką galiu pasakyti apie savo pasitikėjimą Dievo žodžiu? Atsiminsiu tą Dievo žodį, kurį man priimti sunkiausia. Koks tai Žodis? Atrasiu jį Biblijoje ir pabandysiu su juo melstis.

*

Stabtelėsiu ties Juozapu. Įsijausiu į jo kančią. Jam atrodo, kad „praranda“ Mariją. Sugriūna jo planai. Jis išsigąsta, nesupranta, kas vyksta, stengiasi išspręsti situaciją pagal savo supratimą.

*

Ar ir aš jaučiu nerimą, baimę, kuriuos patyrė Juozapas? Gal baiminuosi, kad mano planai slysta man iš rankų? Gal išgyvenu tikėjimo „tamsiąją naktį“, esu pasimetęs? Galiu apie tai kalbėtis su Juozapu.

*

Stebėsiuosi Juozapo pasitikėjimu. Jis pajėgia atsisakyti savo sprendimų ir pasikliauja angelo žodžiu. To žodžio dėka Juozapas suvokia Dievo užmojus.

*

Ar savo gyvenimiškuose pasirinkimuose palieku vietos dvasiniam dalykų atpažinimui? Su kuo dažniausiai tariuosi? Ar ieškau šviesos melsdamasis su Dievo žodžiu arba pas dvasios vadovą?

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prašysiu dvasinio atpažinimo dovanos.

Pakviesiu į savo maldą Mariją ir Juozapą kartodamas:

„Padėkite man pasilikti prie Žodžio ir pasitikėti Juo.“

Kasdienapmastau.lt

Rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos Gimimas       2021-09-8 4:35

Evangelija (Mt 1, 1–16. 18–23)

  Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga.
  Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faresas ir Zara iš Tamaros, Faresui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boozas iš Rachabos, Boozui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas.
  Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.
  Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis, Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.
  Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu, ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.
  Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.
  Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis“, o tai reiškia: „Dievas su mumis“.
  Katalikai.lt

Rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos Gimimas       2021-09-8 4:35

Atliepiamoji psalmė (Ps 12, 6)

P.  Širdingai aš džiaugiuosi Viešpačiu.

  Tikiu, kad tu man gailestingas.
  Džiaugiuosi tavo pagalba. – P.

  Viešpačiui giesmes giedosiu:
  kiek jis man gera padarė! – P.

Antrasis skaitinys (Rom 8, 28–30)

  Broliai!
  Mes žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems. O kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašiais į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmgimis iš daugelio brolių. Kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir nuteisino; kuriuos nuteisino, tuos ir išaukštino.

Posmelis prieš evangeliją

P. Aleliuja. – Laiminga tu, Švenčiausioji Mergele Marija, ir verta garbės visokios,
              nes iš tavęs užtekėjo teisingumo saulė – mūsų Dievas, Kristus.
– P. Aleliuja.

Rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos Gimimas       2021-09-8 4:33

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Mch 5, 1–4a)

  Štai ką sako Viešpats:
  „Tu, Betliejau – Efrate, nors mažas esi tarp Judo apygardų, bet iš tavęs kils tasai, kuris bus Izraelio valdovas. Jo kilmė siekia tolimą pradžią, seniai praėjusias dienas. Todėl juos Viešpats paliks, iki laukianti kūdikio pagimdys sūnų. Tuomet jo brolių likučiai sugrįš pas Izraelio sūnus.
  Jisai atsistos ir ganys juos Viešpaties galia, didingu savo Dievo Jahvės vardu. Ir jie gyvens saugiai, nes jo valdžia dabar sieks iki žemės pakraščių. Ir jis bus taika“.

XXIII eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-09-7 4:57

Komentaro autorė – Benedikta Rollin RA

Kalnas ir lyguma

Trys momentai šios dienos Evangelijoje ir dvi skirtingos vietos – kalnas ir lyguma. Pradžioje yra naktis. Jėzus paliko mokinius ir užlipo vienas į kalną melstis. Lukas rašo, kad Jėzus praleido visą naktį maldoje. Apie ką taip ilgai kalbėjosi su savo Tėvu? Ar tai buvo šlovinimas, padėka, užtarimas, maldavimas? Gal visko buvo, ir daug mylinčios tylos?..

Kadangi po maldos nakties 12 mokinių pašaukiami vardu ir paskiriami apaštalais, galima nuspėti, kad maldos tema buvo jie – Bažnyčios hierarchijos pradmenys, Jėzaus artimiausi bendradarbiai. Tarp jų ir Judas Iskarijotas.

O gal ir mus minėjo? Kad ir kas būtų, žinome iš Laiškų (Rm 8, 34; Žyd 7, 25) kad Jėzus amžinybėje nuolat užtaria mus. Ką man reiškia, kad Jis mano vardą mini Tėvo akivaizdoje? Kokia gali būti Jo malda už mane, apie mane? Kaip skamba mano vardas Jo lūpose, kai žiūri į mane ir šaukia vardu?

Būtų galima sustoti ties 16 eil., po apaštalų pašaukimo. Tačiau skaitinys tęsiasi. Ir teisingai, nes 17–19 eil. atskleidžia, kam ta malda ir kam šie paskyrimai ant kalno: nusileidę Jėzus ir apaštalai lygumoje sutinka minią.

Tai didžiulė minia, atėjusi ne vien iš Judėjos, bet ir iš pagonių kraštų. Minia ligų ir demonų išvargintų žmonių.

Jie visi nori paliesti Jėzų, nes Jis turi gydomąją galią. Tikriausiai Jėzui reikėjo melstis Tėvo pagalbos, kad atlaikytų tokį puolimą…

O kas mums yra ši minia? Kaip Dievo galia galėtų mūsų dienų žmones pasiekti, jei ne per Kristaus Kūną – Bažnyčią, mus?

Ar būsime, kaip kviečia popiežius Pranciškus, „išeinanti Bažnyčia“, norinti būti pasiekiama visiems iki visuomenės paraščių? Žiūrint į Jėzų, suprantama, kad tokie nebūsime nei be bendruomenės, nei be ilgo intymaus bendravimo su Dievu maldoje.
Bernardinai.lt

XXIII eilinės savaitės antradienio       2021-09-7 4:52

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gilių troškimų maldos metu

Būsiu kartu su Jėzumi, kuris eina melstis ant kalno. Prisiartinsiu prie Jo, kad galėčiau būti kartu su Juo naktinės maldos metu. Jeigu tai man padėtų dvasiniam augimui, galiu savo meditaciją suplanuoti nakties metu, budint kartu su Jėzumi.

*

Paklausiu savęs apie maldos troškimą. Ar randu laiko ilgesnei maldai? Ar turiu savo „kalną“ – pamėgtą tylos vietą asmeninei maldai?

*

Po maldos, kuri truko visą naktį, Jėzus išsirenka Dvylika. Kiekvieno mokinio išrinkimas yra Jėzaus išmelstas. Kiekvieną iš jų jis gavo iš Tėvo ir kiekvieną paveda Tėvui. Jis myli kiekvieną, nors visi yra labai skirtingi.

*

Įsisąmoninsiu, kad Jėzus niekada nenustoja manęs užtaręs pas Tėvą. Jis be perstojo meldžia už mane. Kiekvieną dieną Jėzus atiduoda mane Tėvui, kuris išsirinko mane dar prieš pasaulio sukūrimą.

*

Atkreipsiu dėmesį į didžiulę žmonių minią, kuri laukia Jėzaus. Jie yra ištroškę Jo žodžio. Žmonės atkeliavo iš toli, turėdami viltį, kad bus išgydyti. Ko labiausiai šiuo momentu tikiuosi iš Jėzaus? Pasakysiu jam apie savo troškimus.

*

„Visa minia stengėsi Jį paliesti“. Įsisąmoninsiu, kad aš kasdien galiu paliesti Jėzų Eucharistijoje. Ką galiu pasakyti apie savo susitikimus su Jėzumi Eucharistijoje, Šv. Komunijoje ir adoracijos metu?

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kad paliesčiau Jį savo troškimais. Dažniau kartosiu troškimo maldą: „Mano siela ilgisi Tavęs…“.

Kasdienapmastau.lt

XXIII eilinės savaitės antradienio       2021-09-7 4:51

Evangelija (Lk 6, 12–19)

  Tomis dienomis Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.
  Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, pavadindamas juos apaštalais: Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą ir Joną, Pilypą ir Baltramiejų, Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju, Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, vėliau tapusį išdaviku.
  Jis nužengė su jais nuo kalno ir apsistojo lygioje vietoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio, kurie susirinko jo pasiklausyti ir pasigydyti nuo savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji.
  Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė.
Katalikai.lt

XXIII eilinės savaitės antradienio       2021-09-7 4:50

Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 1–2. 8–11)

P.  Viešpats visiems yra geras.

Dieve, mano Valdove, aš tave šlovinsiu,
aš tavo vardą garbinsiu amžiais.
Noriu kasdien tave šlovint,
tavąjį vardą trokštu garbinti amžiais. – P.

Viešpats švelnus, gailestingas,
didžiai maloningas, rūstaut negreitas.
Viešpats visiems yra geras,
savo visiems kūriniams gailestingas. – P.

Viešpatie, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
tegu tave garbina ištikimieji.
Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
tegu garsina tavo galybę. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 16)

P.  Aleliuja. – Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių
              ir jūsų vaisiai išliktų,– sako Viešpats. – P. Aleliuja.

XXIII eilinės savaitės antradienio       2021-09-7 4:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Kol 2, 6–15)

  Broliai!
  Kaip jūs esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite jame; būkite jame įsišakniję ir ant jo statykitės, tvirtėkite tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo.
  Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų tuščia ir apgaulinga filosofija, žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.  Kristuje kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė, ir jūs visa pilnai turite jame. Jis yra visokios viršenybės ir valdžios galva. Jame jūs taipogi esate apipjaustyti ne rankomis atliktu apipjaustymu, bet savo kūniškumo atsižadėjimu – Kristaus apipjaustymu. Su juo palaidoti krikšte, jūs tikėjimu jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių.
  Taip pat ir jus, mirusius nuodėmėmis ir kūno neapipjaustymu, jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus. Jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį, prismeigdamas prie kryžiaus. Jis nuginklavo vadovybes ir valdžias, viešai jas pažemindamas ir jame švęsdamas pergalę prieš jas.

Austėja avinams       2021-09-6 5:14

Pinigo ir valdžios stabus mielai priglausim. Siųskite paštu man arba Gabrieliui, kaip jum patogiau.

Protestantas       2021-09-6 5:13

O man galimai pažadėta pilna pinigine. Ir ne sekančiam pasauly smile
Tai gal ir į mitingą neateisit? Koks jums skirtumas - juk viskas sekančiam pasauly?
Ir is kur tokiu atsiranda.

XXIII eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-6 4:56

Evangeliją komentuoja ses. Klara OSC (Šv. Klaros seserys)

Dievas, pagal savo paveikslą sukūręs žmogų, iškėlė jį į kūrinijos centrą. Tačiau nuopuolio tragedija sumaišė darną ir žmogus prarado tą grožį ir garbę, kuriais buvo Viešpaties apvainikuotas nuo pradžios.

Šios dienos Evangelijoje matome, kaip Viešpats atkuria tai, kas buvo sugriauta. Jėzus šabo dieną, kurią kiekvienas izraelitas pašauktas minėti Viešpaties nuostabius darbus, pakviečia šventyklos centran žmogų su padžiūvusia ranka. Visų žvilgsniai nukreipti į tą, kuris žmonių laikomas Dievo nubaustu. Kokie tie žvilgsniai? Labai skirtingi… Vieni, pažįstantys ir išmanantys Įstatymą, bet ligota siela bei nesveiku tikėjimu regzdami Jėzui pinkles, naudojasi to žmogaus nelaime, o paties žmogaus nemato. Jiems žmogus nerūpi, čia jiems net ir Įstatymas ne pirmoje vietoje, bet spąstai Jėzui. O koks žvilgsnis to kenčiančio žmogaus, kuris kitiems tampa it kokiu įrankiu? Padaryti žmogų įrankiu saviems tikslams pasiekti – ar tai ne kito žudymas? Dievas byloja, kad jam nereikia nusidėjėlio mirties, nes jis viską sukūrė vien tam, kad gyventų…

Jėzaus žvilgsnis – tai Meilės žvilgsnis, kuris ir padeda tam žmogeliui išstovėti visų akivaizdoje bei teikia vilties išsilaisvinti, tada galės sugrįžti į visavertį gyvenimą (šeimos ir bendruomenės). Net Jėzaus paleistas šviesos ir meilės spindulys: „ar galima šabo dieną daryti gera“ nesutirpdo fariziejų širdyse esančio formalizmo ledo. Išties fariziejų sudėtingas gyvenimas dėl normų ir taisyklių nebeleidžia pamatyti paties svarbiausio… Viešpaties dieną ieško priekabių Jėzui, net nepagalvodami, kad Jis gali būti teisus. Jie mato tik save Dievo pusėje ir tiki, kad Jėzus tai tas, kuris laužo tautos religines normas. Net stebuklo akivaizdoje jų širdys nesuminkštėja. Priešingai. Asmeninių ambicijų vedami ir prisidengę religijos skraiste, jie pasiruošę Jį nužudyti. Jėzaus tai negąsdina – Jis turi misiją, nestato Įstatymo į pirmą vietą, bet kenčiantį žmogų, dėl kurio atėjo į pasaulį ir yra pasirengęs iš meilės visą save atiduoti. Ir tai padarė Didįjį Penktadienį dėl jo ir visų tų, kurie buvo, yra ir bus.

Bernardinai.lt

XXIII eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2021-09-6 4:50

Mąstymas
Prašyti malonės giliai suvokti savo vertę, kurią turiu Dievo akyse

Įeisiu į sinagogą, kurioje Jėzus moko. Stebėsiu Jo gilų žvilgsnį. Jis pastebi kiekvieną žmogų ir žino kiekvieno klausytojo mintis. Jis atskleidžia ir pataiso kiekvieno žmogaus širdies siekius.

*

Tyloje kontempliuosiu Jėzaus žvilgsnį. Kokie jausmai kyla mano širdyje, kai susitinku su Jėzaus žvilgsniu ir kai pagalvoju apie tai, kad Jis mane mato ir pažįsta iki pat gelmių? Prašysiu Jėzaus, kad leistų man pažvelgti į save Jo akimis.

*

Jėzus liepia sergančiam žmogui atsistoti viduryje. Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man giliau suprasti simbolinę tos scenos prasmę. Atsistosiu arti sergančio žmogaus, kad kartu su juo galėčiau išgyventi susitikimą su Jėzumi.

*

Jėzus pakelia žmogų, kuris yra prispaustas kančios. Jis padeda jam pajudėti iš savo negalios. Jėzus tai daro visų akivaizdoje. Šitame sergančiame žmoguje Jėzus pakelia kiekvieną žmogų. Taip pat ir mane Jis pakelia mane iš visko, kas slegia mano gyvenimą ir stumia į nusivylimą.

*

Jėzus pastato žmogų šventyklos viduryje ir jį išgydo. Tai daro šeštadienį, kuris yra pašvęstas Dievui. Tuo Jėzus primena mano vertę, kurią turiu Dievo akyse. Mano gyvenimas yra didžiausia šlovė Dievui. Tai Jo šventykla.

*

Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo savivertę? Ar yra, kas silpnina mano savivertę? Kas yra mano „padžiūvusi ranka“? Prašysiu Jėzaus, kad mane pakeltų ir išgydytų mano savęs vertinimą.

*

Pabaigsiu mąstymą šlovinimo malda. Pašlovinsiu Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią už savo gyvenimą ir už savo žmogiškąjį orumą. Pašlovinsiu Trejybę už tai, kad Jėzus tapo Žmogumi. Adoruosiu Jėzaus dievystę ir žmogystę.

Sukalbėsiu Jėzaus Vardo litaniją.

Kasdienapmastau.lt

XXIII eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-6 4:49

Evangelija (Lk 6, 6–11)

  Šeštadienį Jėzus nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiuvusi.
  Rašto aiškintojai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys šeštadienį, kad rastų kuo jį kaltinti.
  Bet jis išskaitė jų mintis ir tarė vyrui su padžiuvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį“. Tasai atsistojo.
  Tuomet Jėzus paklausė juos: „Aš klausiu jus, ar šeštadienį leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“
  Ir apžvelgęs visus aplinkui, jis tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas ištiesė, ir ranka atgijo.
  O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką Jėzui padaryti.
Katalikai.lt

XXIII eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-6 4:48

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 61, 6–7. 9)

P.  Iš Dievo palaima visa, iš jo ir didybė.

  Tik Dieve, o mano širdie, ieškoki ramybės,
  tik jis mano norus pasotins. – P.

  Tik jis man uola ir mano palaima,
  jis man apsauga – aš nebedrebėsiu. – P.

  Remkitės juo visą laiką, mano tautiečiai,
  jam savo išliekite širdį – jis prieglauda mūsų. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P.  Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso,– sako Viešpats: –
              aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

XXIII eilinės savaitės pirmadienio       2021-09-6 4:48

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Kol 1, 24–2, 3)

  Broliai!
  Aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia. Aš tapau jos tarnas Dievo man duotu paskyrimu, kad jums pilnai atskleisčiau Dievo žodį, tą paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms, o dabar apreikšta Dievo šventiesiems.
  Jiems Dievas panorėjo paskelbti, kokie dideli šios paslapties garbės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – garbės viltis. Mes jį skelbiame, įspėdami kiekvieną žmogų ir pamokydami kiekvieną žmogų su visokeriopa išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje. To dėlei aš ir vargstu, grumdamasis jo suteikta jėga, kuri galingai veikia manyje.
  Tad aš noriu, kad jūs žinotumėte, kaip man tenka kovoti už jus, už laodikiečius ir visus, kurie nėra matę mano kūno veido, kad būtų paguostos visų širdys, kad, meile suvienyti, visi pasiektų supratimo pilnatvės turtus ir galėtų pažinti Dievo paslaptį Kristuje, kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai.

Popiežius Pranciškus       2021-09-5 15:11

Išgirskime, ką mums sako Dievas ir žmonės
Mums reikia daugiau tylos, mažiau nereikalingų žodžių. Įsiklausykime į tai, ką mums kalba Dievas, ką mums sako kiti žmonės, ragino popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties angelo“ maldą komentuodamas Mišių Evangelijos skaitinį.

Sekmadienio Evangelija kalba apie kurčnebylio išgydymą. Pasak Pranciškaus, šioje scenoje stebina tai, kaip Jėzus atlieka stebuklą: jis pasivėdėja kurčnebylį į šalį, paliečia jo ausis, liežuvį, galiausiai pakelia akis į dangų, atsidūsta ir taria: „Atsiverk!“ (plg. Mk 7, 33–34). Kitais kartais, kai Jėzus gydė žmones, sergančius ne mažiau sunkiomis ligomis, tokiomis kaip paralyžius ar raupsai, viskas būdavo kur kas paprasčiau. Kodėl jis visus šiuos gestus atlieka dabar? Juk jo buvo prašoma tik uždėti rankas ant ligonio?

Taip yra turbūt dėl to, sakė popiežius, kad šito žmogaus būklė turi ypatingą simbolinę prasmę ir gali kažką pasakyti mums visiems. Šis žmogus buvo kurčias nebylys. Jis negalėjo kalbėti, nes negirdėjo.

Visi turime ausis, bet dažnai negirdime, tęsė popiežius. Dažnai sergame vidiniu kurtumu, kurį šiandien Jėzus nori pagydyti. Vidinis kurtumas yra blogiau nei fizinis kurtumas, nes kurčia yra žmogaus širdis. Skubėdami, rūpindamiesi tūkstančiais reikalų nerandame laiko sustoti ir įsiklausyti į tuos, kurie mums kalba. Pagalvokime apie vaikus, jaunuolius, pagyvenusius žmones, kuriems reikia ne žodžių ar pamokslų – jie nori būti išklausyti. Paklauskime savęs: ar mes girdime, ką kiti sako? Ar sugebame būti dėmesingi kitiems žmonėms, skirti jiems laiko? „Pagalvokime apie šeimų gyvenimą: kaip dažnai žmonės kalba neklausydami, ką kiti sako. Kaip dažnai kartojamos vis tos pačios frazes! Nesiklausome, o tik kartojame vis tą patį, neleidžiame kitam kalbėti, nutraukiame. Dialogas dažnai atgimsta ne iš žodžių, bet iš tylos, iš neužsispyrimo, iš kantraus bandymo iš naujo įsiklausyti į kitą žmogų, į jo sunkumus, į tai, ką jis nešiojasi savyje. Širdies gydymas prasideda nuo įsiklausymo. Klausykime, nes tai gydo širdį.“

Tas pat pasakytina ir apie mūsų santykius su Dievu. Gerai darome, kad užtvindome jį prašymais, bet būtų dar geriau, jei pirmiausia pasiklausytume, ką jis mums sako. Viešpats šito mus prašo. Popiežius priminė, kad paklaustas, koks yra pirmasis Dievo įsakymas, Jėzus atsakė: „Klausyk, Izraeli“ ir tik po to sekė žodžiai: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir savo artimą kaip save patį“. Viešpats mus prašo visų pirma klausytis. „Ar nepamirštame klausytis Viešpaties? Esame krikščionys, bet galbūt tarp tūkstančių žodžių, kuriuos kasdien girdime, nerandame laiko tam, kad mus pasiektų Evangelijos žodžiai. Jėzus yra Žodis. Jei nesustosime ir neišklausysime, jis praeis pro šalį. Tačiau jei skirsime laiko Evangelijai, suprasime ir savo dvasinės sveikatos paslaptį. Štai kur vaistas: kasdien truputis tylos ir įsiklausymo, mažiau nereikalingų žodžių ir daugiau Dievo žodžių“, – sakė popiežius, ragindamas šiandien išgirsti tą Jėzaus žodį, kuriuo jis į mus kreipėsi krikšto dieną: „Atsiverk!“ ir tarti jam: „Jėzau, noriu atsiverti tavo žodžiui, atsiverti, kad galėčiau klausytis. Išgydyk mano širdį nuo uždarumo, skubėjimo ir nekantrumo.“

Sekmadienio Evangelijos komentarą popiežius užbaigė prašymu, kad Mergelė Marija, visada atvira Žodžiui, kuris joje tapo Kūnu, padėtų mums kasdien klusnia, kantria ir dėmesinga širdimi klausytis jos Sūnaus, mums kalbančio per Evangeliją, o taip pat mūsų brolių ir seserų. (JM / Vatican News)

Mons. Adolfas Grušas       2021-09-5 15:08

Iš tiesų kalbėti moka tik tas, kuris pats moka klausytis, todėl šių dienų pasaulyje be galo tampa reikalinga malda, kurią savo laiku kalbėjo karalius Saliamonas: „Suteik savo tarnui imlią širdį, kad suprastų, kas gera ir kas pikta“. Širdį, kuri mokėtų klausytis…
KLAUSYTIS IR IŠGIRSTI

Pas Jėzų atvedė kurčnebylį… Žmogų, įkalintą tylos viešpatijoje, pasmerktą gyventi gyvenimą, kuriame nėra žodžių, neskamba muzika, tačiau, nežiūrint jį ištikusios nelaimės, jis nepražuvo, nes buvo apsuptas draugų, kurie rūpinosi juo ir atvedė jį pas Jėzų. Bet koks pagijimas prasideda nuo to, kad kažkas ryžtasi prie to pridėti ir savo ranką…

Bičiuliai paprašė, kad Jėzus ant kurčnebylio „uždėtų ranką“, tačiau Viešpats padarė daug daugiau. Mūsų Gelbėtojui nepakako uždėti rankas, tuo parodant hierarchinę valdžią. Kristui svarbiau buvo parodyti Dievo malonių gausą ir Jo artumą žmogaus vargui. Evangelisto žodžiai: „Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios“ išreiškia ypatingą Kūrėjo ir kūrinio santykį: „Dabar esame vienu du, dabar man esi svarbus vien tik tu, ir šią akimirką visame pasaulyje nėra nieko, svarbesnio už tave“. Nesunku būtų įsivaizduoti, kaip Viešpats ir kurčnebylys žvelgia vienas į kito akis, kaip Jėzus paima jo veidą į savo rankas…

Apskritai šis stebuklas yra vienas iš nedaugelio Jėzaus padarytųjų, kai Jis nevengia fizinio kontakto. Jėzus švelniai įdeda savo pirštus į kurčnebylio ausis. Tuo momentu Jis panašus į skulptorių, kuris lengvais pirštų judesiais pataiso tai, ką sukūrė. Nėra jokių žodžių… Vien tik švelnus prisilietimas, tarsi glamonė. Dievo prisilietimas…

Paskui Viešpats seilėmis paliečia jo liežuvį. Dar vienas intymus gestas, savyje slepiantis gilią prasmę: „Duodu tau tai, kas yra mano, tai, kas yra žmogaus burnoje, kas kartu su kvėpavimu ir tariamais žodžiais nusako žmoguje pulsuojančią gyvybę“.

Prisilietimų, kvapų, skonio Evangelija, kai kūnas tampa šventa susitikimo su Viešpačiu vieta, Dievo Karalystės vieta… Juk iš tikrųjų išganymas yra neatskiriamas nuo mūsų dabartinio gyvenimo, kelionė per kurį nėra, kaip kai kas sako, „blogio klystkeliai“, bet takeliai, vedantys pas Dievą.

Skaitome, kad Jėzus „pažvelgė į dangų ir atsiduso“. Atodūsis – tai ne garsus riksmas, išreiškiantis galybę, tai ne skaudus kūkčiojimas, bet atsikvėpimas, kuriame jaučiama viltis, ramybė ir nuolankumas. Tai kalinio atodūsis, ir Jėzus dabar sutapatina save su šiuo nelaimės įkalintu žmogumi.

„Ir tarė jam: „Efatá!“, tai yra: „Atsiverk!“…

Gimtojoje aramėjų kalboje, kuria kalbėjo Jėzus ir Jo motina, šis žodis turėjo tokią prasmę. Atsiverk, reiškia: atsiverk taip, kaip atsiveria durys prieš svečią, kaip langas atveriamas saulės spinduliams, taip, kaip išskečiamos rankos, kad apkabintų mylimą žmogų. Jėzaus ištartas žodis kurčnebyliui skamba, kaip įpareigojimas ir pažadas: atsiverk kitiems žmonėms ir Dievui, atsiverk su visomis savo žaizdomis, per kurias netenki gyvybės ir ją atrandi. Jei atsiveriame gyvenimui, gyvenimas ateina pas mus.

Pagijimas dvasine prasme reikštų atsivėrimą kitiems. Evangelistas patvirtina: „Tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia“. Todėl visų pirma reikia mokėti klausytis. Tai pirmasis patarnavimas Dievui ir žmogui. Klausydamiesi Dievo, mes galime išgirsti Jo žodžius, klausydamiesi žmonių, išgirstame, kas reikalinga jiems. Jei nemokame klausytis, Dievo balsą ir jo žodžius nuleidžiame negirdomis, nežinome, ką reikia kalbėti arba kalbame taip, kad tie žodžiai niekuomet nepaliečia širdies.

Skundžiamės, jog šių laikų pasaulis nebekreipia dėmesio į Bažnyčios balsą, bet, galbūt, tai ir yra ženklas, jog nebemokame klausytis Dievo ir žmonių. Iš tiesų kalbėti moka tik tas, kuris pats moka klausytis, todėl šių dienų pasaulyje be galo tampa reikalinga malda, kurią savo laiku kalbėjo karalius Saliamonas: „Suteik savo tarnui imlią širdį, kad suprastų, kas gera ir kas pikta“. Širdį, kuri mokėtų klausytis…

Būkime budrūs! + Nebijokome!        2021-09-5 15:06

Pranašo padrąsinimas ypač reikalingas tiems, kurie jaučiasi silpni ar jau priartėję prie mirties slenksčio, nes tą valandą dažną kamuoja mintis:
kaip Dievas įvertins mano nueitą gyvenimo kelią?

Dievo žodis aiškiai tvirtina, kad Dievas visuomet yra silpnųjų ir kenčiančiųjų pusėje. Apaštalo Jokūbo laiške skaitome:
„Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių, kad jų turtas būtų tikėjimas ir jie paveldėtų karalystę, pažadėtą jį mylintiems?“ (Jok 2, 5).

Mąstymas       2021-09-5 15:04

Prašyti pamaldžios ir sugebančios mylėti Dievą širdies

Žvelgsiu į žmones, kurie ateina pas Jėzų su kurčnebyliu. Matysiu, kaip jie užtaria ligonį. Jie nori, kad Jėzus uždėtų ant jo rankas. Jėzus be žodžių atsiliepia į jų prašymą. Stebėsiuosi tų žmonių tikėjimu ir rūpestingumu.

*

Ir aš galiu atvesti pas Jėzų brangius mano širdžiai asmenis. Kaip dažnai tai darau? Ką labiausiai norėčiau atvesti pas Jį? Ko norėčiau paprašyti? Ar tikiu, kad Jis viską gali padaryti?

*

Atsistosiu arti Jėzaus, kad galėčiau matyti, kaip Jis išgydo ligonį. Atkreipsiu dėmesį į kiekvieną Jėzaus gestą. Pirmiausia nusiveda jį nuošaliau. Paskui paliečia sergančias vietas, pažvelgia į dangų ir pagaliau kreipiasi į ligonį: „Atsiverk“. Matysiu pasveikusiojo džiaugsmą.

*

Įsivaizduosiu, kad aš esu tas sergantis žmogus. Jėzus pasiveda mane nuošaliau ir su dėmesiu žvelgia į mane. Jis nori paliesti mano sergančias vietas. Ar leisiu Jam tai padaryti?

*

Kas labiausiai trukdo man klausyti Jėzaus? Kas neleidžia man atvirai su Juo kalbėtis? Dėl kokios priežasties aš užsidarau nuo Jo? Paprašysiu Jėzaus, kad išgydytų manyje visus baimės šaltinius ir vidinius blokus.

*

Su dėkingumu prisiminsiu situacijas, kuriose Jėzus mane gydė. Prisiminsiu tuos asmenis, kurie tada mane atvedė pas Jį. Kas jie buvo? Pasimelsiu už juos.

*

Nuoširdžioje maldoje prašysiu Jėzaus, kad savo kelyje sutikčiau gerus dvasios vadus ir nuodėmklausius, kurie padėtų man gyventi gilų dvasinį gyvenimą.

Savo maldose šiandien juos ypatingai prisiminsiu. 

Kasdienapmastau.lt


Rekomenduojame

Alina Laučienė. Kada mokytojo profesija bus prestižinė? (I dalis)

Daniel Pipes. Migrantai iš Artimųjų Rytų turi likti savo kultūrinėje zonoje

Andrius Švarplys. Kaip greitai keičiasi mūsų konservatizmas

Vokietijoje gėjams, lesbietėms ir migrantams išskirtos atskiros stovėjimo vietos automobilių aikštelėse

R. Jankūnas. Atsakymas prof. A. Ambrozaičiui: kaip patikrinti, ar vakcinų klinikiniai tyrimai baigti

Jungtinės Tautos nori uždrausti genderizmo kritiką

Vidmantas Misevičius. Mėlynas herbas – nauja norma?

Danutė Šepetytė. Auka ant dvasiškai merdėjančios valstybės altoriaus

Ir vėl tie velnio „kringeliai“ QWX

Almantas Stankūnas. Apie Nacionalinio susivienijimo kandidato Ramūno Aušroto rezultatą neeiliniuose Trakų raj. mero rinkimuose

Suomijos valdžios tyrimas. Migrantai stipriai išsiskiria seksualinių nusikaltimų statistikoje

Vengrija Lenkijos pusėje – reikalauja ES gerbti narių suverenitetą

Tomas Čyvas. Savivaldos dienos proga – politologo žinia: savivaldos Lietuvoje nėra

Justas Sakavičius. Galimybių pasas nepasiekė savo tikslų

Bausmės ir Sankcijos. Marijus Velička

Kard. Sigitas Tamkevičius. Dievas ar Mamona?

Marius Parčiauskas. Lepanto mūšis už katalikybės kūną ir kraują

Vytautas Sinica. Neleisti žmonėms gyventi normalaus gyvenimo!

Karikatūristo žvilgsniu

Nacionalinis susivienijimas apie kainų kilimą: „Energetikos rinkos liberalizavimo žalos klausimą reikia kelti ES mastu“

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl elektros energijos ir dujų kainų kilimo ir jo valdymo

Lenkija atsakė ar laikysis visų Briuselio nurodymų

Vytautas Sinica. Kažkas neįtikėtino vyksta Vilniaus savivaldybėje

Kvietimas pasirašyti peticiją prieš surogacijos įteisinimą Lietuvoje

Jungtinės Karalystės universitetuose kursai apie rasinę įvairovę ir genderistinę tapatybę taps privalomi

Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (II)

Iš propagandos frontų. Linas Slušnys: „Mielieji, pasiskiepykite kuo greičiau – nereikės mirti natūralia mirtimi“

Gintautas Terleckas. Barbarai

Alvydas Mozeris. Apie A. Dulkio paskelbtas žiurkių lenktynes: kuo didesnis sergamumo rodiklis, tuo didesnis šansas merui gauti premiją...

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“. Versija: dujų kainos sukeltos sąmoningai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.