Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi… Mylėk savo artimą kaip save patį…“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. lapkričio 4 d. 7:01

6     

    

Geroji Naujiena: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi… Mylėk savo artimą kaip save patį…“

Klausyk, Izraeli: mylėk Viešpatį visa širdimi

Mozė kalbėjo į tautą: „Bijok, Izraeli, Viešpaties, savo Dievo: laikykis visų jo įstatymų ir įsakymų, kuriuos aš tau skelbiu; laikykis patsai, tesilaiko ir tavo vaikai bei vaikaičiai, – per visas savo gyvenimo dienas, kad tavo gyvenimas ilgas būtų. Todėl, Izraeli, klausykis, dėmėkis ir vykdyk, kad tau gerai klotųsi ir taptumėte taip be galo skaitingi, kaip Viešpats, tavo tėvų Dievas, yra tau žadėjęs – šalyje, kur pienas ir medus plūsta upeliais. Klausyk, Izraeli! Mūsų Dievas Jahvė yra vienintelis Viešpats. Mylėk tad Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis. Šie žodžiai, kuriuos aš tau šiandien sakau, giliai tau širdin teįsminga“. (Įst 6, 2–6)

* * *

Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe!

Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe!
Viešpatie, priebėga mano, tvirtove,
vaduotojau mano! –

Dieve, prieglobsti mano, tavim aš viliuosi.
Tu mano skydas, išganymo ramstis, mano globėjas.
Šlovingojo Viešpaties šauksiuos
ir išvaduotas būsiu iš priešų. –

Lai Viešpats gyvuoja – garbė mano ramsčiui!
Šlovinkim Dievą, vaduotoją mano!
Duodi savo pastatytam valdovui didingai laimėti.
Tu maloningas savam pateptiniui. (Ps 17, 2–4. 47 ir 51ab)

 

* * *

Kadangi Jėzus išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę

Broliai! Ankstyvesniojo įstatymo kunigais tapdavo daugelis, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. O kadangi šitas išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę. Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. Mums ir priderėjo turėti tokį vyriausiąjį kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, visiškai skirtingą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus. Jam nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirmiausia už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save. Įstatymas skirdavo vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis, o priesaika, duota po įstatymo, pašaukė amžiams tobulą Sūnų. (Žyd 7, 23–28)

 

* * *
* * *

Du didieji įsakymai

Vienas iš Rašto aiškintojų priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“

Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli, – Viešpats mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis’. Antrasis: ‘Mylėk savo artimą, kaip save patį’. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“.

Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: ‘Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą, kaip save patį’ svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“.

Matydamas kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo Karalystės!“

Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti. (Mk 12, 28b–34)

 

* * *

Gailestingasis Dieve, meldžiame: išvaduok mus iš mūsų nemeilės ir nevilties, iš netikėjimo ir jo darbų. Duok, kad ir mes, Jėzaus auka išlaisvinti, susigrąžintume malonę kiekviename sutiktajame matyti Tavo veidą ir tai, ką Tavimi dalydamiesi su juo galėtume kurti.

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomeniškai melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: tesuteikia Viešpats mūsų Tėvynei atsivertimo malonę, teišgydo ją nuo susipriešinimų, kad ir mes, bendrystės Jėzuje suburti ir atkurti, kaip vieno kūno nariai, gyvieji akmenys, statydintumės į dvasinius namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Tėvas Kūdikėlio Jėzaus Marija Eugenijus († 1967). Paaukodamas pats save

Svarbiausias Kristaus nusiteikimas – visiškas savęs dovanojimas – yra esminė krikščioniška laikysena. Ji gelme sutapatina su Kristumi, o be jos bet koks Jėzaus sekimas tėra paviršutiniškas ir galbūt tuščias išorinis formalizmas. Norint būti Kristaus, reikia būti Jam atsidavus taip, kaip Jis yra atsidavęs Dievui, nes mes esame Kristaus, o Kristus yra Dievo.

Kristaus pasiaukojimas Dievui yra Jo paklusimas Dievo Žodžio valdžiai. Kristui Žodis yra gyvybiškai svarbus, tai Jo maistas. Savęs dovanojimas atveria mus Kristaus malonei, esančiai mumyse; ji yra kvietimas labiau atsiduoti Kristaus valdžiai. Kristui savęs paaukojimas yra meilingas pritarimas jau įgyvendintam Įsikūnijimo slėpiniui; mums savęs dovanojimas yra dieviško gailestingumo sužadinimas tam, kad jis naujai mus užlietų. Gailestingumas gali tik atsiliepti, nes jis yra meilė, nesulaikomai pasilenkianti prie jos besišaukiančio varganumo.

Pasiaukojimu Kristus atsiduoda Dievo valiai ir ypač Kalvarijos aukai. Supanašėjęs su Kristumi Jo malonės antplūdžiais žmogus atnaujindamas pasiaukojimą tikrai tampa Jo žmogiškumo pratęsimu, per tokį žmogų Jis gali įgyvendinti savo slėpinius. Paprastai žmogus yra kaip auka ant altoriaus ir kaip atpirkimo įrankis sieloms. Savęs dovanojimas, suvienijantis žmogų su Kristumi, įveda jį į Kristaus būsenas ir leidžia intymiai dalyvauti Jo slėpiniuose, įveda jį į Atpirkimo ir Bažnyčios slėpinių gelmes. Taip, kaip visa Kristaus misija remiasi Jo pasiaukojimu, taip ir visa Jo malonės galia žmoguje pasireiškia visišku jo atsidavimu, kuris yra pati svarbiausia žmogaus bendradarbiavimo su Juo dalis.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prašalaitis > Apuokiukas       2018-11-5 23:46

Kaip jau minėjau, baimė yra lėkštas santykis kylantis iš primityvaus iškreipto sužmoginto Dievo suvokimo. Bijoti Šviesos ir Meilės? Tikrai? Apskritai, ten kur tvyro baimė nėra vietos Tiesai, o ten kur nėra Tiesos nėra ir Meilės. O ten kur nėra nei Tiesos nei Meilės iš Dievo lieka vieni trupiniai.

Kai dėl teologijos tai kiekvieno laisva valia rinktis kas jam svarbiau - ar teologija ar suartėjimas su Dievu.

Dievo reikia ir bijoti, ir Jį mylėti       2018-11-5 9:34

Psalmė sako: “Viešpaties baimė - išminties pradžia”. Dievo reikia pagarbiai bijoti, bet ne kaip rūstaus negailestingo baudėjo, o kaip mylinčio Tėvo. Geresnis ryšys su Dievu yra meilė Jam, ir, kaip pasakyta įsakyme - meilė “visomis jėgomis, visa siela, visu protu”.

Apuokiukas       2018-11-5 9:08

Bet kad visa XIX a. teologija kalba apie Dievo baimę, kaip apie privalomą dalyką. Netgi yra žodis ,,dievobaimingas”. O šiaip, manyčiau, jeigu žmogus Dievo bijo, tai ko tada jis nebijo? Velnio?

Prašalaitis       2018-11-5 0:11

Cit.:“Tai Dievą reikia mylėti ar jo bijoti?”

Žinoma mylėti ir dievinti. Bijoti gi - lėkštas santykis su Dievu.

Modern       2018-11-4 19:05

Šventajame Rašte gražiai pasakyta, tačiau, deja, moderniame gyvenime gaunasi visiškai kitaip, t.y. pagal principą: „nemylėk Dievo, nes jo nebėra, o savo artimą mylėk tik tiek, kiek jis tau yra kuo nors naudingas“.

Apuokiukas       2018-11-4 17:37

Tai Dievą reikia mylėti ar jo bijoti?

Rekomenduojame

Alvydas Medalinskas. Istorinė diena

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (VIII)

Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Išskirtinis interviu: „ES sėja savo naikinimo sėklas“, - sako Lenkijos Seimo narys Ryszard Legutko dėl ES institucijų požiūrį

Vytautas Sinica. Šiandien Vilniuje veikia nepaaiškinamas dalykas - Venclovos namai muziejus

Kastytis Braziulis. Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo

Robertas Grigas. Apie karą ir leksiką

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt devintoji (rugpjūčio 11 diena)

Estija prisijungia prie šalių, reikalaujančių, kad ES ir Šengeno šalys kartu uždraustų Rusijos turistams keliauti į Europą

Von der Leyen nutraukė susitarimą, dabar mes neturime kur trauktis, ir turime imtis veiksmų, sako Kačinskis

Almantas Stankūnas. Opozicija, jeigu nutarėte kalbėti apie energetiką, tai nekalbėkite nesąmonių arba banalybių!

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.