Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi… Mylėk savo artimą kaip save patį…“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. lapkričio 4 d. 7:01

6     

    

Geroji Naujiena: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi… Mylėk savo artimą kaip save patį…“

Klausyk, Izraeli: mylėk Viešpatį visa širdimi

Mozė kalbėjo į tautą: „Bijok, Izraeli, Viešpaties, savo Dievo: laikykis visų jo įstatymų ir įsakymų, kuriuos aš tau skelbiu; laikykis patsai, tesilaiko ir tavo vaikai bei vaikaičiai, – per visas savo gyvenimo dienas, kad tavo gyvenimas ilgas būtų. Todėl, Izraeli, klausykis, dėmėkis ir vykdyk, kad tau gerai klotųsi ir taptumėte taip be galo skaitingi, kaip Viešpats, tavo tėvų Dievas, yra tau žadėjęs – šalyje, kur pienas ir medus plūsta upeliais. Klausyk, Izraeli! Mūsų Dievas Jahvė yra vienintelis Viešpats. Mylėk tad Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis. Šie žodžiai, kuriuos aš tau šiandien sakau, giliai tau širdin teįsminga“. (Įst 6, 2–6)

* * *

Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe!

Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe!
Viešpatie, priebėga mano, tvirtove,
vaduotojau mano! –

Dieve, prieglobsti mano, tavim aš viliuosi.
Tu mano skydas, išganymo ramstis, mano globėjas.
Šlovingojo Viešpaties šauksiuos
ir išvaduotas būsiu iš priešų. –

Lai Viešpats gyvuoja – garbė mano ramsčiui!
Šlovinkim Dievą, vaduotoją mano!
Duodi savo pastatytam valdovui didingai laimėti.
Tu maloningas savam pateptiniui. (Ps 17, 2–4. 47 ir 51ab)

 

* * *

Kadangi Jėzus išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę

Broliai! Ankstyvesniojo įstatymo kunigais tapdavo daugelis, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. O kadangi šitas išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę. Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. Mums ir priderėjo turėti tokį vyriausiąjį kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, visiškai skirtingą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus. Jam nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirmiausia už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save. Įstatymas skirdavo vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis, o priesaika, duota po įstatymo, pašaukė amžiams tobulą Sūnų. (Žyd 7, 23–28)

 

* * *
* * *

Du didieji įsakymai

Vienas iš Rašto aiškintojų priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“

Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli, – Viešpats mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis’. Antrasis: ‘Mylėk savo artimą, kaip save patį’. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“.

Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: ‘Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą, kaip save patį’ svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“.

Matydamas kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo Karalystės!“

Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti. (Mk 12, 28b–34)

 

* * *

Gailestingasis Dieve, meldžiame: išvaduok mus iš mūsų nemeilės ir nevilties, iš netikėjimo ir jo darbų. Duok, kad ir mes, Jėzaus auka išlaisvinti, susigrąžintume malonę kiekviename sutiktajame matyti Tavo veidą ir tai, ką Tavimi dalydamiesi su juo galėtume kurti.

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomeniškai melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: tesuteikia Viešpats mūsų Tėvynei atsivertimo malonę, teišgydo ją nuo susipriešinimų, kad ir mes, bendrystės Jėzuje suburti ir atkurti, kaip vieno kūno nariai, gyvieji akmenys, statydintumės į dvasinius namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Tėvas Kūdikėlio Jėzaus Marija Eugenijus († 1967). Paaukodamas pats save

Svarbiausias Kristaus nusiteikimas – visiškas savęs dovanojimas – yra esminė krikščioniška laikysena. Ji gelme sutapatina su Kristumi, o be jos bet koks Jėzaus sekimas tėra paviršutiniškas ir galbūt tuščias išorinis formalizmas. Norint būti Kristaus, reikia būti Jam atsidavus taip, kaip Jis yra atsidavęs Dievui, nes mes esame Kristaus, o Kristus yra Dievo.

Kristaus pasiaukojimas Dievui yra Jo paklusimas Dievo Žodžio valdžiai. Kristui Žodis yra gyvybiškai svarbus, tai Jo maistas. Savęs dovanojimas atveria mus Kristaus malonei, esančiai mumyse; ji yra kvietimas labiau atsiduoti Kristaus valdžiai. Kristui savęs paaukojimas yra meilingas pritarimas jau įgyvendintam Įsikūnijimo slėpiniui; mums savęs dovanojimas yra dieviško gailestingumo sužadinimas tam, kad jis naujai mus užlietų. Gailestingumas gali tik atsiliepti, nes jis yra meilė, nesulaikomai pasilenkianti prie jos besišaukiančio varganumo.

Pasiaukojimu Kristus atsiduoda Dievo valiai ir ypač Kalvarijos aukai. Supanašėjęs su Kristumi Jo malonės antplūdžiais žmogus atnaujindamas pasiaukojimą tikrai tampa Jo žmogiškumo pratęsimu, per tokį žmogų Jis gali įgyvendinti savo slėpinius. Paprastai žmogus yra kaip auka ant altoriaus ir kaip atpirkimo įrankis sieloms. Savęs dovanojimas, suvienijantis žmogų su Kristumi, įveda jį į Kristaus būsenas ir leidžia intymiai dalyvauti Jo slėpiniuose, įveda jį į Atpirkimo ir Bažnyčios slėpinių gelmes. Taip, kaip visa Kristaus misija remiasi Jo pasiaukojimu, taip ir visa Jo malonės galia žmoguje pasireiškia visišku jo atsidavimu, kuris yra pati svarbiausia žmogaus bendradarbiavimo su Juo dalis.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prašalaitis > Apuokiukas       2018-11-5 23:46

Kaip jau minėjau, baimė yra lėkštas santykis kylantis iš primityvaus iškreipto sužmoginto Dievo suvokimo. Bijoti Šviesos ir Meilės? Tikrai? Apskritai, ten kur tvyro baimė nėra vietos Tiesai, o ten kur nėra Tiesos nėra ir Meilės. O ten kur nėra nei Tiesos nei Meilės iš Dievo lieka vieni trupiniai.

Kai dėl teologijos tai kiekvieno laisva valia rinktis kas jam svarbiau - ar teologija ar suartėjimas su Dievu.

Dievo reikia ir bijoti, ir Jį mylėti       2018-11-5 9:34

Psalmė sako: “Viešpaties baimė - išminties pradžia”. Dievo reikia pagarbiai bijoti, bet ne kaip rūstaus negailestingo baudėjo, o kaip mylinčio Tėvo. Geresnis ryšys su Dievu yra meilė Jam, ir, kaip pasakyta įsakyme - meilė “visomis jėgomis, visa siela, visu protu”.

Apuokiukas       2018-11-5 9:08

Bet kad visa XIX a. teologija kalba apie Dievo baimę, kaip apie privalomą dalyką. Netgi yra žodis ,,dievobaimingas”. O šiaip, manyčiau, jeigu žmogus Dievo bijo, tai ko tada jis nebijo? Velnio?

Prašalaitis       2018-11-5 0:11

Cit.:“Tai Dievą reikia mylėti ar jo bijoti?”

Žinoma mylėti ir dievinti. Bijoti gi - lėkštas santykis su Dievu.

Modern       2018-11-4 19:05

Šventajame Rašte gražiai pasakyta, tačiau, deja, moderniame gyvenime gaunasi visiškai kitaip, t.y. pagal principą: „nemylėk Dievo, nes jo nebėra, o savo artimą mylėk tik tiek, kiek jis tau yra kuo nors naudingas“.

Apuokiukas       2018-11-4 17:37

Tai Dievą reikia mylėti ar jo bijoti?


Rekomenduojame

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.