Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Mylėk!

Tiesos.lt redakcija   2017 m. spalio 29 d. 8:48

15     

    

Geroji Naujiena: Mylėk!

Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus privertęs nutilti sadukiejus, susirinko draugėn, ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“

Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“. (Mt 22, 34–40)

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kreipkimės ir mes į Mokytoją: Jėzau, išmokyk mus taip mylėti, kaip Dievas mus myli, padaryk, kad mūsų gyvenimas taptų Jo meilės liudijimu mūsų artimui, kad visada, ypač tada, kai patiriame meilės trūkumą ar atstūmimą, neapykantą ar skriaudą, pažvelgtume į savo brolius ir seseris Jėzaus akimis ir prisimintume šį Jėzaus priesaką: mylėk! Mylėk Dievą visa širdimi, visa siela ir protu, o savo artimą – kaip save patį.

Melskimės ir už tuos, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, kenčia nuo karų ir bado, skurdo ir nevilties, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – duok mums jėgų nors kiek panėšėti jų kryžių. Tegul palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio ryžtas patikėti viltimi net ir tada, kai, atrodo, nėra jokios vilties, stiprina mus visuose išbandymuose.

Dieve, duok, kad valdžios žmonės pagaliau įsipareigotų kurti teisingesnę Lietuvą, kad įveiktume visus susiskaldymus ir nemeilę, kad savo tėvų žemėje nepasijustume nereikalingi, pralaimėję, atstumti, kad nė vienam iš mūsų nekiltų nė minties ją apleisti, o jau išvykusieji sugrįžtų.

Prašykime Viešpatį malonės, kad rastųsi ir tvirto tikėjimo ganytojų, – kad palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, jie drąsiai skelbtų Dievo žodį ir ieškotų Jo Tiesos. Užtarimo maldoje prisiminkime ir šio pasaulio valdytojus – kad jie visada ieškotų Tėvo valios ir vadovautųsi tarnystės, o ne galios logika.

Suteik ir mums, Tiesos.lt bendruomenei, atsivertimo malonę, kad neliktų vietos vaidams ir tuščiai puikybei, kad brangindami savo, Dievo vaikų, laisvę Tiesoje, augtume tikėjimo, vilties ir meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Dviejų meilių susitikimas

Sinagogoje buvo suformuluota 616 įsakymų, iš jų 248 teigiami ir 365 neigiami, savo ruožtu šie nuostatai suskirstyti į mažuosius ir didžiuosius. Tokiame gausume žmogui norisi aiškumo, paprastumo, nuoširdumo. Be to, žmogus ieško saugumo. Įstatymas gali būti būdas, kaip tą saugumą pasiekti. Meilė – įsakymo pilnatvė. Jėzus, atsakydamas į klausimą, neišskyrė kurio nors įsakymo, bet, kas Įstatyme buvo svarbiausia, suvienijo. Meilė Dievui ir meilė žmogui nėra tarpusavyje atskiriamos ir nepriklausomos: artimo meilė yra kelias, Dievo meilė – tikslas.

Šv. Dorotėjus iš Gazos († apie 570) paaiškina:

„Įsivaizduokite ant žemės nupieštą apskritimą, skriestuvu nubrėžtą ratą, ir to apskritimo centrą. Jį kaip tik vadiname rato viduriu. Protu apmąstykite, ką jums sakau. Įsivaizduokite, kad tas ratas – tai pasaulis, jo centras – Dievas, o spinduliai – tai įvairūs žmonių keliai ir būdai. Kai šventieji, trokštantys priartėti prie Dievo, eina link rato vidurio, tiek, kiek jie prasiskverbia gilyn į vidų, tiek priartėja ir vieni prie kitų; ir kuo labiau priartėja vieni prie kitų, tuo labiau priartėja prie Dievo. Jūs suprantate, kad tas pats atsitinka ir einant priešinga kryptimi, kai nusisukame nuo Dievo norėdami pasitraukti tolyn: akivaizdu, kad kuo labiau nutolstame nuo Dievo, tuo labiau nutolstame vieni nuo kitų, ir kuo labiau nutolstame vieni nuo kitų, tuo labiau nutolstame ir nuo Dievo.“

Mes buvome sukurti mylėti. Tiesa, tokio raidiško teiginio Biblijoje nėra. Evangelisto Jono tvirtinimui, kad „Dievas yra meilė“, nerasime ekvivalento „žmogus yra meilė“. Tačiau iš fakto, kad esame sukurti pagal Dievo paveikslą, peršasi tokia išvada. Jėzaus raginimas mylėti ir mūsų pasirinkimas mylėti yra ne mūsų tikrosios prigimties neigimas, bet teigimas. Tam, kad būtų išsaugota mūsų tikroji tapatybė.

Šiame pagrindiniame įsakyme mylėti Dievą ir artimą, regis, glūdi dvi prieštaros. Dievo niekas nėra matęs, kaip galima jį mylėti? Meilė galiausiai yra jausmas, jis yra arba jo nėra, ir negali būti pagimdyta valios – kaipgi galima įsakyti mylėti? Pirma iš šių prieštarų Biblijoje atrodo patvirtinama sakant: „Jei kas sakytų: ‘Aš myliu Dievą’, o savo brolio nekęstų, – tasai melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato“ (1 Jn 4, 20). Tačiau šiuo sakiniu neteigiama, kad Dievo meilė negalima. Čia pabrėžiamas Dievo meilės ir artimo meilės neatsiejamas ryšys. Jos taip glaudžiai susijusios, kad teiginys, jog Dievas mylimas, virsta melu, jei žmogus nuo artimo nusigręžia. Artimo meilė yra kelias į susitikimą su Dievu, ir kas nusuka akis nuo artimo, tampa aklas ir Dievo atžvilgiu.

Tiesa, niekas nėra matęs Dievo, koks jis yra kaip toks. Tačiau jis mums nėra visiškai neregimas, nėra tiesiog neprieinamas. Dievas pirmas mus pamilo (plg. 1 Jn 4, 10), ir ta jo meilė mums pasirodė, tapo regima per tai, kad jis „atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį“ (1 Jn 4, 9). Dievas tapo regimas: Tėvą galime išvysti Jėzuje (plg. Jn 14, 9).

Jis pirmas mus pamilo ir pirmas toliau myli. Todėl į tai galime atsakyti meile. Dievas neįsako jausti jausmo, kurio neįstengiame savyje sužadinti. Jis myli mus, leidžia mums savo meilę pamatyti bei patirti, ir iš to Dievo pirmumo mumyse kaip atsakas gali kilti meilė. Šioje susitikimo eigoje aiškiai atsiskleidžia, kad meilė nėra vien jausmas. Jausmai ateina ir praeina. Jausmas gali būti įstabi pradinė kibirkštis, bet jis nėra visa meilė. Per apsivalymo ir brendimo procesą meilė aprėpia visas žmogaus dorybes ir įtraukia visą žmogų.

Dievo ir žmogaus meilės istoriją sudaro būtent tai, kad ta valios bendrystė išauga į mąstymo ir jausmo bendrystę, taip mūsų ir Dievo valiai vis labiau sutampant: Dievo valia man jau nebėra svetima, primetanti įsakymus iš išorės, bet yra mano paties valia, patiriant, kad Dievas manyje yra „giliau nei pati giliausia mano gelmė“ (šv. Augustinas, † 430).

Tad artimo meilė yra tai, kad aš Dieve ir su Dievu taip pat myliu asmenį, kuris man nepatinka arba kurio nepažįstu. Tą padaryti leidžia tiktai vidinis susitikimas su Dievu. Tada mokausi žiūrėti į kitą ne savo akimis bei vadovaudamasis savo jausmais, bet Jėzaus Kristaus žvilgsniu. Po kito išore pamatau jo vidinį meilės, pagarbaus dėmesingumo lūkestį – gesto, kurį parodyčiau bei atlikčiau ne tik per tam tikras institucijas, spaudžiamas kokios nors būtinybės ar tikėdamasis atlygio.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikui       2017-10-31 16:41

Tai nuo kada dievas tapo meile?

Dzeikas       2017-10-31 13:48

Jeigu Dievas yra meile, tai ji, kaip ir Dievas neapibreziamas zmoniu raiskos priemonemis.Tai yra tikejimo ir is dalies jutimo dalykas.
O jeigu netiki - tai Dievas taves ir nevercia to daryti.

Dzeikui       2017-10-31 13:06

aha, apibrėžimo meilės nėra kaip ir demokratijos apibrėžimo nėra Vikapedijoje.

Dzeikas       2017-10-30 20:42

Meile - tobulumo raistis.
Pasaulyje meile klaidingai painiuojama su isimylejimu kas nera tas pats.

???       2017-10-30 13:45

O kas ta meilė?  Tėvai nuolat sakydavo mums vaikams kad meilė tai seilė prarijai ir nėra, yra gerų darbų darymas ir pareiga.

Pasikeitus delfi       2017-10-29 19:48

vadovei,dingo sekmadienio Evangelijos skaitiniai.Užtat matomiausioje vietoje lošimų reklama.

Kun. Rob. Urbonavičius apie meilę ir taisykles:       2017-10-29 15:53

Dėl nuodėmės reikia taisyklių, tačiau jos turi gimti iš meilės
ir padėti augti meilei – kitaip tai bus vien tironiškas bausmių rinkinys.
Pats Viešpats sakė: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“
Jei laikysimės tik taisyklių, būsime raidės žmonės, bet ne dvasios.

Dzeikas       2017-10-29 15:46

Kam cia tie isvedziojimai?
Dievas ir yra Meile, kaip pasakyta Zodyje. Ir kai neisleidi sito is galvos - tai ir visa kita Zodyje tampa aisku.
Skaitykite KAS parasyta, ir nepridekite nuo saves to, ko nera parasyta.

jkj: aukštai iškėlė kartelę Jėzus (liudijimas)       2017-10-29 15:34

pabandžiau įsivaizduoti, kaip pasielgčiau, atradusi leisgyvį Dušanskį...
Anyta pasakojo, kad Jos dėdė buvo partizanas ir stribai sustatę jos brolius berniukus prie sienos šaudė virš galvų, liepdami pasakyti, kur slepiasi dėdė...
Na, o tėvas buvo perspėjęs vaikus, kad stribams negalima sakyti nė žodžio,
jie ir nesakė...
Dėdė partizanas žuvo, šeima jo kūną pavogė naktį iš išniekinimo vietos ir paslapčiomis palaidojo… Mes su vyru apie tai išgirdome, prieš metus…
Tai autentiška istorija…tąsyk buvo žiema, vasario mėnuo, kai tarybiniai žmonės susgibo-sumažėjo išniekintų kūnų - šoko į “palutarką” ir pirmyn, pas žuvusiųjų artimuosius…tie kūnai buvo apdegę, atpažinti nebebuvo įmanoma…vyro šeima atpažino savo brolį pagal drabužius, taigi, tarybiniai žmonės atvyko ir pradėjo klausinėti - niekas nieko nesakė, o žuvusiojo kūnas buvo padėtas vidury daržinės per naktį padaryto brolio karste, paslėpti nespėjo…apieškoję trobą, “liaudies gynėjai” patraukė link ūkinių pastatų... Neaišku, kas šovė jų vadeivi į galvą,
kad pasišaukė link daržinės einančius stribus, sušoko į “palutarką”
ir išvažiavi toliau ieškoti…nerado tame kaime nieko…
žmonės naktį paslapčiom palaidojo žuvusius gimines.

>Šv. Dorotėjus iš Gazos († apie 570)        2017-10-29 14:54

„Jei kas sakytų: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio nekęstų, – tasai melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato“ (1 Jn 4, 20)
Todėl artimo meilė yra kelias ir į susitikimą su Dievu, Kuris pamilo pirmas.

Šv. Dorotėjus iš Gazos († apie 570)        2017-10-29 14:15

apie meilės Dievui ir meilės žmogui tarpusavio priklausomumą:
„Įsivaizduokite ant žemės nupieštą apskritimą, skriestuvu nubrėžtą ratą,
ir to apskritimo centrą. Jį kaip tik vadiname rato viduriu.
Protu apmąstykite, ką jums sakau. Įsivaizduokite, kad tas ratas – tai pasaulis,
jo centras – Dievas, o spinduliai – tai įvairūs žmonių keliai ir būdai.
Kai šventieji, trokštantys priartėti prie Dievo, eina link rato vidurio,
tiek, kiek jie prasiskverbia gilyn į vidų, tiek priartėja ir vieni prie kitų;
ir kuo labiau priartėja vieni prie kitų, tuo labiau priartėja prie Dievo.
Jūs suprantate, kad tas pats atsitinka ir einant priešinga kryptimi,
kai nusisukame nuo Dievo norėdami pasitraukti tolyn: akivaizdu, kad kuo labiau nutolstame nuo Dievo, tuo labiau nutolstame vieni nuo kitų,
ir kuo labiau nutolstame vieni nuo kitų, tuo labiau nutolstame ir nuo Dievo.“

> Dalis       2017-10-29 13:58

Iš esmės jūsų pastaba teisinga, tačiau reiktų atsiminti ir tai, kad emigrantus privertė išvažiuoti tokie pat Lietuvą valdantys tėvynainiai. Todėl nėra teisinga išeivius smerkti, nes blogybė glūdi visoje tautoje, kadangi išblėso Dievo ir artimo meilė. Tai pagrindinė mūsų problema, kuriai išnykus - atsigaus tauta ir visa Lietuva.
Šios dienos Evangelijos pamokyme slypi mūsų visų rūpestis ir pareiga.

Dalis       2017-10-29 12:30

mūsų emigrantų ,kaip Faustas pardavę savo sielas velniui dėl pinigų,ir juos įgiję,labai užsinori dvasinės šilumos iš savo tautos.Tada pradeda gvoltu reikalauti dvigubos pilietybės.prabunda meilė savo tautai,tik su sąlyga ,kad turės daug pinigų.Labai nemalonu tai kalbėti.Dažnai jie atsisakę krikščionybės ,o guodžiasi pagoniško liberalumo iliuzija,kad pateisinti ne visai sąžiningą savo elgesį.Neskaidru.Bent nemeluotų sau ir mums,pripažintų,kad jiems svarbu pinigai,bet nori ir Lietuvos gerovėje šildytis.

Artimo meilė,tai       2017-10-29 12:26

ir tautos meilė.O čia politikai visai nemyli tautos,jei nori uždaryti mokyklas,ligonines .Laikas mokytojams ir gydytojams šaukti savo suvažiavimus,kviesti pacientų atstovus,mokinių tėvus ir su meile tautai tartis,kokia turi būti medicina ir koks švietimas Lietuvoje.Orūs,žinoma,be kliūčių,su atjauta…Kakia sistenma turi būti?

kai myli ,gaila ir       2017-10-29 12:23

žmogžudžio,bet vis tiek jis turi daryti atgailą,atlikti savibausmę.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.