Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Tiesos.lt redakcija   2019 m. lapkričio 24 d. 7:10

62     

    

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi

Visų Izraelio giminių atstovai nuvyko Hebronan pas Dovydą ir pareiškė: „Mes gi esame tavojo kūno ir kraujo. Jau anksčiau, kai mūsų karaliumi buvo dar Saulius, tu gi vesdavai Izraelį į mūšį ir vėl jį namo parvesdavai. Ir Viešpats yra tau pasakęs: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį, tu būsi Izraelio vadovas’“. Visi Izraelio seniūnai taipogi atvyko Hebronan pas karalių. Karalius Dovydas Hebrone sudarė su jais sutartį Viešpaties akivaizdoje, ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi. (2 Sam 5, 1–3)

* * *

Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam

Džiaugiuosi, išgirdęs, kas man pasakyta:
„Į Viešpaties būstą keliaujam!“
Štai mūsų koja jau stovi
tavo, Jeruzale, vartuos.

Čionai plaukia žmonės, Viešpaties žmonės.
Juk priedermė Izraeliui Viešpatį šlovint.
Teisėjams krasės čia stovi,
čia – sostai Dovydo ainiams. (Ps 121, 1–2. 4–5)

 

* * *

Jis mus perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę

Broliai! Dėkojame Dievui Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. O Sūnuje mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą. Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos tvarinijos pirmgimis, nes jame sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar tai sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar galybės, – visa sukurta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. Ir jis yra Kūno – Bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmgimis iš mirusiųjų tarpo, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darant jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje. (Kol 1, 12–20)

 

* * *

Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!

Prikalus ant kryžiaus Jėzų, žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai, tyčiodamiesi iš Jėzaus, kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam acto ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius“. Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ką esame užsitarnavę, o šitas nieko blogo nėra padaręs“. Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ Jėzus jam atsakė: „Aš tau pažadu: dar šiandien su manimi būsi rojuje“. (Lk 23, 35–43)

 

* * *

Švęsdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmę kartu su visa Bažnyčia sukalbėkime ir žmonijos paaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktą:

MIELASIS JĖZAU, žmonijos Atpirkėjau, pažvelk į mus, nuolankiai suklaupusius prieš Tavo altorių (paveikslą). Mes Tavo esame ir norime tavo būti. Kad dar tvirčiau galėtume su Tavimi susijungti, šiandien visi ir kiekvienas pasiaukojame Švenčiausiajai Tavo Širdžiai.

Gerasis Jėzau! Daugelis Tavęs visiškai nepažįsta, daugelis, paniekinę Tavo įsakymus nuo Tavęs nusigręžė. Pasigailėk jų ir visus patrauk prie savo Švenčiausios Širdies. Būk, Viešpatie, Valdovas ne vien ištikimųjų, kurie niekada nuo Tavęs nepasitraukia, bet ir sūnų palaidūnų, kurie Tave paliko. Padėk jiems greitai sugrįžti į Tėvo namus, kad nežūtų dvasios skurde.

Būki Valdovas tų brolių, kurie yra nuo mūsų atsiskyrę dėl klaidų ar nesantaikos. Pašauk juos į tiesos pilnatvę ir tikėjimo vienybę, kad būtų viena kaimenė ir vienas ganytojas. Taip pat visus Tavęs dar nepažįstančius atvesk į savo tikinčiųjų šeimą.

Suteik, Viešpatie, savo Bažnyčiai tikrą klestėjimą, duok visoms tautoms taiką ir ramybę. Padaryk, kad visoje žemėje skambėtų vienas balsas: Garbė ir šlovė mūsų Išganytojo dieviškajai Širdžiai per amžius! Amen.

 

* * *

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Jėzau, išvadavęs mus iš tamsybių valdžios ir sugrąžinęs pas Tėvą, išvaikyk savo šviesa visas tamsumas ir iš mūsų Tėvynės: atidenk, kas paslėpta, gydyk, kas sužeista, teišsipildo visa, kas Tavo įkvėpta. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui – Karalius yra tas, kuris net mirtyje dovanoja gyvenimą

 

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Nukryžiuotas Karalius
Homilija

Paskutinį liturginių metų sekmadienį švenčiame Kristaus Karaliaus šventę; mūsų dėmesys kreipiamas į tą, apie kurį apaštalas Paulius rašo: „Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos tvarinijos pirmgimis, nes jame sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar tai sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės ar galybės, –  visa sutverta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų ir visa juo laikosi“ (Kol 1,15).

Jėzus kaip Karalius viešpatauja ne kovodamas, bet mirdamas už žmonių nuodėmes ant kryžiaus. Evangelistas Lukas mums pristato Kristų Karalių, sėdintį ne soste, bet prikaltą prie kryžiaus. Jėzus pasmerktas ir nukryžiuotas. Karaliaus pavaldiniai – žmonės stebi, kaip jų Karalius nukryžiuojamas; visa tai jiems yra tik spektaklis ir nieko daugiau; ano meto žmonės matė ne vieną nukryžiavimą ir su žiaurumu buvo apsipratę.

Neabejotina, kad minioje buvo žmonių, kurie Jėzaus gailėjo, bet netrūko ir tokių, kurie džiūgavo, nes pašalintas jų sąžinės drumstėjas, kvietęs daryti atgailą ir keisti gyvenimą. Minia nepakenčia sąžinės budintojų; ji vertina tik populistus, kurie palieka teisę patiems nuspręsti, kas yra moralu ir kas ne.

Arčiausiai nukryžiuoto Jėzaus budėjo kareiviai ir tyčiojosi iš Jo; jie kalbėjo: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Svetimšalius kareivius galima suprasti; jų akyse Jėzus buvo atstovas tautos, kurią romėnai niekino ir kažkiek prisibijojo, kad kartais nesukiltų prieš pavergėjus. Sunkiau suprasti savuosius, – čia išsipildo Jėzui skirti Šv. Rašto žodžiai: „Atėjo pas savuosius, bet savieji jo nepriėmė“.

Siekdami Jėzų labiau suniekinti, šalia Jo nukryžiavo du nusikaltėlius. Vienas iš piktadarių įžeidinėjo Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ Žmogus gali būti nuodėmės tiek pavergtas, kad net mirties akivaizdoje liktų aklas: nesigailėtų už savo nusikaltimus ir dar įžeidinėtų nekaltai kenčiantį. Šis nusikaltėlis galėjo būti išgelbėtas; jam reikėjo tik nusižeminti ir pripažinti savo nusikaltimus.

Niūrų Golgotos vaizdą nušviečia gerasis piktadaris, kuris pripažino nusikaltęs ir prašė Jėzų bent prisiminti jį, kai nueis į savo karalystę. Ši scena yra pati svarbiausia; Jėzus Kristus viešpatauja ir patraukia žmones meile bei gailestingumu. Jis viešpatauja ne kaip galią turintis valdovas, bet gailestingumu tiesia kelią į žmonių širdis.

Po Kristaus Karaliaus kryžiumi stovėjo Jo Motina Marija ir apaštalas Jonas. Jie ištikimiausiai sekė Jėzų ir nepasitraukė net kryžiaus akivaizdoje.

Kokie mes esame mylinčio ir gailestingo Karaliaus akivaizdoje? Mūsų dienų didžiausios bėdos yra pykčiai, tarpusavio susipriešinimai ir niekas neišrašo recepto, kokiu būdu galėtume šią pragaištingą situacija pakeisti, kad būtų daugiau vienybės ir pagarbos vieni kitiems.

Tačiau yra vaistas, kuris gali visuomenę išgydyti ir jį skelbia nukryžiuotas Kristus Karalius. Tas vaistas – tai Dievo gailestingumas, kviečiantis mus, šio Karaliaus sekėjus, persiimti gailestingumu ir tapti jo nešėjais į mūsų dienų visuomenę. Visi mes esame nuodėmės sužeisti ir reikalingi dieviškojo Gydytojo pagalbos. Sužeisti tie, kurie kentėjo okupacijos metais ar po Nepriklausomybės atkūrimo tapo laukinio kapitalizmo aukomis, dar daugiau sužeisti tie, kurie sovietiniais metais tarnavo okupantams ir iki šiolei gyvena pamynę tiesą, teisingumą ir meilę. Visus gali išgydyti gailestingoji Dievo meilė, kas į ją atsigręžia, kaip tai padarė šalia Kristaus nukryžiuotas nusikaltėlis.

Ištikimas ėjimas Kristaus Karaliaus pėdomis negarantuoja saugaus gyvenimo. Jėzus aiškiai pasakė: „Jie persekiojo mane, persekios ir jus“. Dvidešimtasis amžius matė didžiausius tikinčiųjų persekiojimus Sovietų Sąjungoje, Meksikoje, Ispanijoje, Kinijoje, Korėjoje ir kituose pasaulio kraštuose. Dvidešimt pirmas amžius netapo geresnis. Šiandien milijonai krikščionių visame pasaulyje kenčia nuo tardymų, areštų ar net yra žudomi dėl savo tikėjimo. Daugiausia persekiojamųjų yra Azijoje ir Vidurio Rytuose. Krikščionys nuo 2006 iki 2010 metų patyrė persekiojimų net 139 pasaulio šalyse.

Po Kristaus Karaliaus vėliava atsistojame Krikšto metu ir pamažu eidami tikėjimo keliu, tampame vis sąmoningesniais šio Karaliaus sekėjais ir draugais. Tam nereikia nei kunigo šventimų, nei kardinolo purpuro. Kristaus Karaliaus akyse eilinis, net neišsilavinęs, bet doras pasaulietis gali būti daug vertesnis už mokytą, bet blogai pareigas atliekantį teologą.

Šiandien Kristaus Karaliaus šventėje pasitikrinkime savo ištikimybę. Ją nulemia tai, ar mes laikomės Jėzaus rankos ir bandome gyventi, kaip Jis mokė, ypač atleidžiant nuoskaudas ir darant gera kitiems.

Maldaukime Kristų Karalių, kad į mūsų Tėvynę, į mūsų šeimas ir į kiekvieno mūsų širdį ateitų Jo Karalystė – tiesos, teisingumo, meilės ir taikos Karalystė. Melskime Viešpatį malonės, kad visuomet, ypač išbandymų metu išliktume ištikimi Jo sekėjai.

Kard. Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Šeštadienio Evangeliją komentuoją       2019-11-30 9:45

Gertrūda Jolanta Juchno SF, bernardinai.lt.„Eikite paskui mane“ arba tiesiog „sek“ – tai techninis žodis, kuris tuometinėje aplinkoje reiškė mokinio ir mokytojo santykį. Įprastai žmogus ateidavo pas mokytoją su prašymu priimti jį mokiniu. Jėzus sugriauna šią įprastą schemą ir pirmas parodo iniciatyvą. Jis yra kviečiantysis, kuris dar prieš nukryžiavimą trokšta įkurti pirmąją bendruomenę – Bažnyčią.

Andriejus yra Jono Krikštytojo mokinys, visa širdimi prisirišęs prie savo mokytojo. Kartą, girdėjęs mokytoją sakant, kad jis nėra vertas nei kurpių dirželio atrišti tam, kuris ateina, palieka savo numylėtą mokytoją ir seka Jėzų, kuris traukia kaip magnetas.

Evangelijoje pagal Joną Andriejus praleidžia dieną su Jėzumi ir lieka be galo sužavėtas šio asmens. Jį taip stipriai sukrečia Jėzaus asmenybė, Jo akių žvilgsnis, žodžiai, Jo siela ir širdis, kad nieko nelaukdamas bėga pas savo brolį Simoną ir džiaugsmingai praneša, jog rado Mesiją.

Žydui sutikti Mesiją – tai viso gyvenimo prasmės išsipildymas, tai pamatinis tikėjimo įvykis. Tai didžiulis širdies džiaugsmas.

Dar didesnis džiaugsmas yra tada, kai pats Mesijas randa tave ir pašaukia. Ir to džiaugsmo tiek daug, kad neįmanoma jo sulaikyti, norisi bėgti ir pranešti visiems, kad Jėzus Kristus yra Viešpats, Jis yra mūsų Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.

Popiežius Pranciškus sako, kad krikščionys yra tie, kurie žino kelią į tą džiaugsmo ugnį, kuri vieną kartą visiems laikams uždegė širdyje meilę. Popiežius ragina neklausyti ciniškų ir nusivylimo pilnų kalbų, bet svajoti kartu su Kūrėju ir visada būti su Jėzumi.

Šios šeštadienio Dievo Žodžio       2019-11-30 6:09

Evangelija (Mt 4, 18–22)

  Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; buvo mat žvejai.
  Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.
  Jiedu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo. Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė.
  Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.

Šios šeštadienio Dievo Žodžio       2019-11-30 6:07

psalmė (Ps 18, 2–5)

  Per visą žemę eina jų aidas.

  Skelbia dangus Dievo garbę,
  apie jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja.
  Šią bylą kartoja diena būsimai dienai,
  o naktis – ateinančiai nakčiai.


  Čia ne tie žodžiai ir ne tos kalbos,
  kurių skambesio nebūtų girdėti.
  Per visą žemę eina jų aidas,
  jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 19)

  Eikite paskui mane, – sako Viešpats, –
              aš padarysiu jus žmonių žvejais.  Aleliuja.

Šios šeštadienio Dievo Žodžio       2019-11-30 6:05

skaitinys (Rom 10, 9–18)

  Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą.
  Raštas juk sako: „Kiekvienas, kuris jį tiki, neliks sugėdintas“.
  Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turtingas visiems, kurie jo šaukiasi: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“.
  Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! O kas gi skelbs nesiųstas?! Juk parašyta: „Kokios dailios kojos skelbiančio gerą naujieną!“
  Betgi ne visi pakluso Gerajai Naujienai. Aure, Izaijas sako: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?“ Taigi tikėjimas iš klausymo, klausymas – kai skelbiami Kristaus žodžiai.
  Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo? Kaipgi ne! „Po visą žemę pasklido jų garsas, iki pasaulio pakraščių – jų žodžiai“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 2–5)

O man labai patinka       2019-11-29 21:26

jauno kun. Eugenijaus Markovo SJ homilijos, čia keletas jo minčių apie laukimą: Laukimo laikas ir raginimas budėti, ko gero, pagrindinės mintys baigiantis metams. Bet tai tikrai ne viskas, ką mes galime padaryti, kad galėtume tinkamai pasiruošti – juk vasara ateina ir praeina, o Jėzaus žodžiai lieka amžinai. Kai vertybės išlieka, o meilė įveikia nesantaiką, mes išties priartėjame prie Dievo karalystės: „... pamatę tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti“.
Istorinis Jėzus gimė ir gyveno neramiais laikais. Neieškant paralelių su šiandiena galime teigti, kad tuo metu buvo žudomi kūdikiai, žmonės buvo kurstomi neapykantai už savo šalį, nesiliovė kariavę ir panašiai. Todėl dabar kalbėti apie pasaulį, kuris neva nėra geras, nors Dievas jį ir sukūrė gerą, ne taip paprasta. Jėzus mus visuomet ragino taikai ir draugystei, norėdamas parodyti, kad pasaulis iš tiesų yra geresnis, nei mums atrodo iš pirmo žvilgsnio, o ne atvirkščiai. Pagrindinė tikėjimo mintis ir yra pažinti save ir Viešpatį. Taigi prisiminti šiuos žodžius yra svarbus uždavinys kiekvienam: „Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis“.

Ernestas       2019-11-29 20:11

Savo gyvenime mes nuolatos turėtume būti sąmoningi ir budrūs laikinumo klausimu. Net ir kasdienybėje pasitaikančiuose barniuose ar kitokio pobūdžio nesutarimuose, neturėtume pamiršti apie amžinybės aspektą. Juk visi savu metu į ją iškeliausime. Todėl visa tai turint omenyje, nesutarimai nušvinta kiek kitomis spalvomis, atrodančiomis nebe taip slogiai ar beviltiškai. Tuomet ir į gėrį ar meilę imama žiūrėti gerokai kitaip, labiau imama vertinti tai, kas iš esmės nėra sunaikinama ar laikina.

Toma Bružaitė       2019-11-29 14:12

Ir vėl Jėzus mus kviečia stebėti laiko ženklus ir ieškoti Jo pasiuntinių. Jėzus mus ragina ieškoti Dievo karalystės tarp mūsų. Taip kaip mes stebime medžius pavasarį ir laukiame vasaros, taip pat turime stebėti aplinką ir ieškoti Dievo karalystės ženklų. Ir Dievo karalystė jau yra tarp mūsų.
Kartais tie ženklai, nurodantys Dievo karalystės realumą mums, yra ne tokie malonūs, kartais net baugina, o kartais ir atstumia, nes pati Dievo karalystė, taip kaip ir jos ženklai, ne visada yra mums patogūs. Jei nesame išgyvenę susitikimo su Karaliumi ir Jo nepažįstame, Jo karalystė mums gali tapti priespaudos, reikalavimų, nevilties ir nelaisvės karalyste. Dievo karalystė yra kitokia nei šio pasaulio karalystė. Tik pažinę tos karalystės Karalių, pažinę Jo meilę, mes galime kiekvieną kančią ir išbandymą pamatyti ne kaip pralaimėjimą, bet kaip Jo gailestingumo ir ištikimybės įrodymą.

Mila       2019-11-29 13:37

Tikra tiesa, kad mums visiems, Jėzus liepia labai atidžiai stebėti ne tik gamtos dėsningumo ženklus, bet ir savo gyvenime Dievo paliekamus ir rodomus ženklus. Jie yra paliekami kiekvienam, tik…., kad juos matytume reikia, kad širdis būtų “neaptukusi” pramogomis, sočiu valgiu, pasaulio rūpesčiais ir t.t. Tad, nuo sekmadienio prasidedantis adventas - laukimo, Mesijo atėjimo į žemę, laikotarpis. Katalikų praktikoje, nuo seno, yra, kaip susivaldymas nuo pramogų ir ...“apsirijimo”. Daugiau dėmesio skiriant dvasiniams dalykams, t.y. pasiruošimui priimti į savo širdį gimsiantį Jėzų.

Jan       2019-11-29 11:11

O as labai patenkintas galedamas pasiskatyti sios dienos Evangelika ir Dievo Zodziui skirtus skaitinius. Aisku kai kam gal butu maloniau skaityti redakcijos idedamus puslapius, bet manau, kad portalui tai butu papildomas vargas. Redakcija net nepraso musu jokios pinigines aukos. Kaskastai savanoriskai visa tai islaiko, o mes turetume uz visa tai jiems buti dekingi. NUOSIRDUS ACIU.

Jota       2019-11-29 10:39

Tau pūslių ant pirštų nenutrynė berašant?

Tikrai taip.       2019-11-29 10:03

Pasaulio vaikai ... visą gyvenimą ieško kažko pastovaus, nekintamo, nes nori būti saugūs. Juos veda iš proto šis nesaugumas, kurio negali kontroliuoti, bet tai yra - išdidumas. Bet Dievo vaikai visa šita jau turi ir Dievo karalystėje jie jau gyvena dar čia žemėje. Dievo karalystė Jo vaikams apsireiškia dvasinėje plotmėje, kad ir kas be nutiktų, bet Dievo vaikų širdyse gyvena ramybė, džiaugsmas, visa ko pilnatvė ir visa ko aiškumas, absoliutus saugumo jausmas, beribė laisvė, kad ir kur bebūtumei. Ir Jėzaus Žodžiai pasakyti Evangelijoje “...kad Dievo karalystė arti. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. ...” O Dievo karalystė Jį mylintiems ateina nematomai, palengva, kai pajunti savo širdyje absoliučią ramybę ir Jo artumą. Tada nebėra mirties, baimių, nevilties. Visa tai turėjo mūsų palaimintasis Teofilius Matulionis ir kiti šventieji paliudiję visą tai savo gyvenimu.

Evangeliją komentuoja       2019-11-29 9:48

Gertrūda Jolanta Juchno SF : Laikų pabaigoje mums nereikės SMS žinučių, kad Dievo karalystė jau čia pat. Visi ženklai rodys jos artėjimą, ir kiekvienas žmogus tai stebėdamas supras, kad ji yra arti. Nėra tokio žmogaus, kuris, būdamas pajėgus nors kiek mąstyti, negalėtų pasakyti, kad sprogstant pumpurams artinasi vasara.

Viešpats ateis taip užtikrintai, kaip po žiemos ateina vasara. O žiema yra labai svarbi, tiesiog pamatinis metų laikas. Tai panašu į Jėzaus 30 metų Nazarete praleistą laiką: paslėptą, be jokio reikšmingumo, neaprašytą ir nepaskelbtą. Tai grūdo brendimo po žeme laikas, jo mirties laikas.

Pasauliui reikia matyti žmones, šventuosius, kurie perėjo tokią žiemą ir pasiekė tikslą – amžinąjį gyvenimą. Mes visą gyvenimą ieškome kažko pastovaus, nekintamo, nes norime būti saugūs. Mus veda iš proto šis nesaugumas, kurio negalime kontroliuoti, bet tai yra mūsų išdidumas.

Viskas praeis, bet Kristus ir Jo žodžiai nepraeis. Jame išsipildė kiekvienas kablelis, Jis nugalėjo mirtį ir tos žiemos šerdyje atvėrė gyvenimą.

Šiandien Viešpats kviečia be baimės sugrįžti į mūsų Nazaretą, įžengti į šią žiemą ir joje išbūti, nes pavasaris ateis. Tiesiog tenai, savo Nazarete, išmoksime mylėti ir nesavanaudiškai dovanoti gyvenimą.

Penktadienio Evangelija       2019-11-29 6:44

(Lk 21, 29–33)

  Savo mokiniams Jėzus pasakė palyginimą:
  „Stebėkite figmedį bei kitus medžius. Kai jie ima sprogti, jūs žinote arti esant vasarą. Taip pat pamatę visa tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks.
  Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis“.

Penktadienio Dievo Žodyje       2019-11-29 6:43

psalmė (Dan 3, 75–81)

  Garbinkit ir aukštinkit jį per amžius!

  Šlovinkit Viešpatį, kalnai ir kalneliai!

  Šlovinkit Viešpatį, žemės augalai!

  Šlovinkit Viešpatį, versmės,šaltiniai!

  Šlovinkit Viešpatį, jūros ir upės!

  Šlovinkit Viešpatį, jūrų gyvūnai!

  Šlovinkit Viešpatį, padangių sparnuočiai!

  Šlovinkit Viešpatį, žvėrys, žvėreliai! 

Posmelis prieš Evangelią (Lk 21, 28)

– Atsitieskite ir pakelkite galvas,
              nes jūsų išvadavimas arti. – Aleliuja.

Penktadienio Dievo Žodyje       2019-11-29 6:41

Skaitinys iš skaitinys Dan 7, 2–14

  Aš, Danielius, nakčia turėjau tokį regėjimą. Keturi dangaus vėjai išjudino didelę jūrą. Iš jūros iškilo keturi dideli žvėrys. Kiekvienas iš jų turėjo skirtingą išvaizdą. Pirmasis buvo panašus į liūtą, tiktai turėjo erelio sparnus. Į jį man bežiūrint, sparnai jam buvo išrauti.    Jis buvo pakeltas nuo žemės ir pastatytas ant dviejų kojų, tarytum žmogus, ir buvo duota jam žmogaus širdis.
  Po to pasirodė kitas žvėris, panašus į lokį. Jis buvo pusiau atsistojęs ir laikė nasruose (tarp dantų) tris šonkaulius. Jis buvo raginamas: „Kelkis ir ėsk dar daugiau mėsos!“ Po to aš mačiau trečiąjį žvėrį. Jis buvo panašus į panterą, tiktai ant nugaros turėjo keturis sparnus, tarytum paukščio, taipogi keturias galvas; jam buvo duota galia viešpatauti.
  Paskui aš savo naktiniame regėjime išvydau ketvirtąjį žvėrį. Jis buvo baisingas, bjaurus pažiūrėti ir labai storas; turėjo didelius geležinius dantis. Jis ėdė ir triuškino visa, o kas paliko, sutrypė kojomis. Nuo kitų žvėrių jis visa kuo skyrėsi. Taip pat jis turėjo dešimt ragų. Man stebint ragus, išaugo tarp jų dar kitas, mažesnis ragas, o prieš jį pradingo trys iš ankstesnių ragų; ir tame rage buvo akys, tartum žmogaus, ir burna, kuri įžūliai kalbėjo.
  Aš vis dar žiūrėjau: štai buvo pastatyti sostai, ir užėmė vietą senyvas vyras. Jo rūbai buvo balti kaip sniegas, plaukai – kaip gryna vilna. Ugningos liepsnos buvo jo sostas, kurio tekiniai – liepsninga ugnis. Iš jo tekėjo ugninis srautas. Jam patarnavo tūkstantis tūkstančių, prie jo stovėjo dešimt tūkstančių dešimttūkstantinių. Susėdo teismas, ir buvo atvertos knygos. Aš vis dar žiūrėjau, kol – dėl rago įžūlių kalbų – buvo žvėris nužudytas. Jo kūnas buvo atiduotas ugniai ir sunaikintas. Taip pat ir kitiems žvėrims buvo atimta valdžia. Tačiau jiems buvo palikta gyvybė – iki nustatyto laiko.
  Aš vis dar mačiau naktinį regėjimą. Štai su dangaus debesimis atslinko tarytum žmogaus sūnus. Jis pasiekė senyvąjį vyrą ir buvo nuvestas į jo akivaizdą. Jam buvo suteikta valdžia, garbė ir karalystė. Visos tautos, gentys ir kalbos turės jam tarnauti. Jo viešpatavimas – amžinas, nesibaigiantis viešpatavimas. Jo karalystė niekad nežlugs!

E.M.       2019-11-28 15:01

“...Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Tiems reiškiniams prasidėjus, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“? Kas išvys Žmogaus Sūnų? Čia manu, kad Ernesto komentaras atsako labai taikliai, tik tie, kas tiki Išganytoju, t.y. Jėzaus išganimu, Jo prisikėlimu, aukština Jo Žodį ir pasirinko sekti Jėzų.

Ernestas       2019-11-28 14:14

Jeruzalės šventykla buvo pati gražiausia ano meto statinių. Ji buvo lyg perlas, atrodė tvirta ir nenugriaunama. Kai Jėzus pranašavo apie ją, dar tebevyko statybos. Statybos darbai buvo baigti 64 m., o jau 70 m. barbarai romėnai sunaikino Jeruzalę bei šią unikalią šventyklą. Vadinasi Jėzaus pranašystė apie šventyklos sunaikinimą išsipildė maždaug po 40 m.
Jeruzalė buvo sugriauta, nes nepriėmė Dievo Sūnaus tada, kai Jis atėjo. Tačiau tie, kurie klausėsi Jėzaus žodžių, neturėjo suprasti klaidingai to fakto, jog šventyklos sunaikinimas yra susijęs su antruoju Jo sugrįžimu. Antrasis Dievo Sūnaus atėjimas – Paruzija, įvyks po to, kai ateis tie, kurie bandys prisistatyti Jėzumi. Ne visi karai, perversmai, kataklizmai ar astronominiai reiškiniai bus artėjančios Paruzijos šaukliai. Jėzus sako, kad, nepaisant visų šių įvykių bei reiškinių, ir toliau žmonijos gyvenimas tekės savąja vaga.
Kas yra tie, paskui kuriuos tikrieji Jėzaus mokiniai neturi sekioti, kurių jie negali būti suklaidinti? Jėzumi tikintieji negali sekti tais, kurie neturi savyje išganomojo tikėjimo, tais, kam Jėzaus asmuo nėra Išganytojo asmuo. Negali sekti tais, kurie aukština ne Jėzų Kristų ir ne Jo Žodį. Jokia konkreti data susijusi su antruoju Jėzaus atėjimu nebus paskelbta. Dievas palieka laisvę visiems, kurie nori sąmoningai ir be jokio išskaičiavimo pasirinkti Jėzų, Juo tikėti ir Jo laukti. Nes Dievas yra pasiryžęs pagelbėti visuose gyvenimo ir pasaulio išbandymuose bei sunkumuose. Ypač tiems, kurie Jo ieško, Juo tiki ir Jį garbindami myli. 

Jan       2019-11-28 12:16

O kas yra “Naujoji Jeruzalė” nužiangianti iš dangaus? Ar ne “naujoji tauta” einanti su Jėzumi priešakyje.

Apr 21,1-8
1 Ir aš pamačiau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė praėjo ir jūros daugiau nebebuvo.
2 Ir aš, Jonas, išvydau šventąjį miestą-naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo pasiruošusi kaip nuotaka, pasipuošusi savo sužadėtiniui.
3 Ir išgirdau galingą balsą, skambantį iš dangaus: “Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, ir pats Dievas, jų Dievas, bus su jais.
4 Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau-praėjo”.
5 Ir Sėdintysis soste tarė: “Štai Aš visa darau nauja!” Jis pasakė man: “Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri”.
6 Ir Jis man pasakė: “Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam Aš duosiu dovanai gerti iš gyvenimo vandens šaltinio.
7 Nugalėtojas paveldės viską, ir Aš būsiu jo Dievas, o jis bus mano sūnus.
8 Bet bailiams, netikintiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis”.

Apie du Jėzaus Kristaus atėjimus       2019-11-28 12:09

Mes skelbiame Kristaus atėjimą, ne tik pirmąjį, bet ir antrąjį, kuris yra daug nuostabesnis už ankstesnįjį. Anas buvo pažymėtas kančios antspaudu, o šis nešios Dieviškosios Karalystės diademą.
Dažniausiai su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi susiję įvykiai esti dvilypiai. Yra du gimimai: vienas iš Dievo prieš visus amžius, kitas iš Mergelės laikų pabaigoje. Du nusižengimai: vienas nepastebimas, nelyginant ant vilnos iškritęs lietutis, o antras regimas ir didingas, kuris dar įvyks.
Kai Jis atėjo pirmą kartą, buvo suvystytas ėdžiose, kai ateis antrą, Jis apsigaubs šviesa tarytum apsiaustu. Pirmąsyk nešė kryžių, paniekinęs gėdą: antrąsyk Jis ateis apsuptas angelų kariaunos kaip nugalėtojas.
Taigi mes nenurimstame po pirmojo atėjimo, tačiau laukiame antrojo. Kaip pirmą kartą sakėme: Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu , taip tatai pakartosime ir dar kartą; drauge su angelais pasitikdami ir garbindami Viešpatį, Jam šaukiame: Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu.
Išganytojas ateis ne tam, kad vėl būtų teisiamas, bet nuteisti tų, kurie Jį įdavė teismui. Anuomet teisiamas nepravėręs burnos, piktadariams, išdrįsusiems Jį pakabinti ant kryžiaus, Jis primindamas tars: Tu tai padarei, o aš tylėjau.
  Tąsyk Jis atėjo gailestingas, mokė žmones ramiai, bandydamas juos įtikinti; tačiau šį sykį jie, nenorom ar norom, neišvengiamai turės paklusti Jo valdžiai.Šv. Kirilas Jeruzalietis

Apie du Jėzaus Kristaus atėjimus       2019-11-28 12:08

Pranašas Malachijus kalba apie du atėjimus: Staiga ateis į savo Šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Štai pirmasis atėjimas.
O apie antrąjį toliau jis taip prabyla: Sandaros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau seniai ateina, - tai galybių Viešpats. Bet kas gali ištverti Jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti Jam pasirodžius? Juk Jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. Jis sėdės kaip sidabro lydytojas bei valytojas.
Paulius laiške Titui tuos du atėjimus nupasakoja tokiais žodžiais: Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų , santūriai ir maloningai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės apsireiškimo. Tad ar matai, kaip jis kalba apie pirmąjį atėjimą, už kurį dėkoja, ir kaip apie antrąjį, kurio mes laukiame.
Štai kodėl mūsų išpažįstamo tikėjimo prasmė dabar mums yra perduota taip, kad mes tikėtume Tą, kuris įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.
Taigi mūsų Viešpats Jėzus Kristus nežengs iš dangaus. Jis šlovingai ateis šio pasaulio pabaigos paskutiniąją dieną . Mat šis pasaulis pasibaigs, ir šis pasaulis bus vėl atnaujintas. Šv. Kirilas Jeruzalietis

Jota       2019-11-28 10:54

Iš kokio beprotnamio tave paleido 9.55? Kiek išrinktųjų tautų yra? Ir kokį tikėjimą žydai išlaikė? Nejau į Jėzų Kristų? Su kokio Dievo pagalba jie eina ir kur eina? Pamąstyk bent kiek ir nesileisk šitaip užzombinamas!

Man tai,       2019-11-28 9:55

žydų tautos aprašomos, o ir iš tikro istorijoje vykusios baisios negandos asocijuojasi su krikščioniškuoju gyvenimu. Žydai yra išrinktoji Dievo tauta, sudariusi su Dievu Sandorą, bet būdami netobuli labai dažnai atkrisdavo taip, kad net imdavo garbinti kitus Dievus. Su Dievo pagalba jie eina ir dabar išlaikydami tautos vientisumą ir tikėjimą. Krikščionys taip pat yra Dievo tauta, sudarius Sandorą per krikštą,  atpirkta savo vado vienatinio Dievo Sūnaus Jėzaus. Mes taip pat klaidžiojame ir braidome po visas negandas ir purvynus, kol suvokiame, kad esame Jėzaus mylimi ir globojami. Ir tikrai “Viešpats, kuris duoda gyvenimą, mus veda per istoriją į jos išsipildymą. Jo žinioje yra visi įvykiai ir jo valdžioje yra pasaulio likimas. Pasaulis eina ten, kur veda Jėzus Kristus, bet ne žmonės, sistemos ar ideologijos.”

Evangeliją komentuoja       2019-11-28 9:38

Gertrūda Jolanta Juchno SF: Jėzus Kristus, Žmogaus Sūnus, yra Visatos Viešpats, turintis valdžią visoms blogio jėgoms, kurias žydų tauta vadino karais ir jūros šniokštimu.

Jėzus yra teisėjas, kuris drąsina savo mokinius su pakelta galva pasitikti jį ateinantį debesyje. Jis ateina išvaduoti savo tautos iš nusiminimo, silpnumo, iš ilgesio ir viltį prarandančio laukimo. Jis ateina išgelbėti iš nuodėmingo gyvenimo aplinkybių, iš blogio, kuris grasina susidorojimu, iš melo ir neapykantos.

Pasaulis gyvena baimėje, kuri yra nuodėmės pasekmė. Siaubas, nerimas ir desperacija kankina žmoniją, kuri niekaip neįžvelgia saulės, pasislėpusios už pilkų skausmo debesų. Žvaigždės ir mėnulis laikų pabaigoje primins žmonijai jos istorijos pradžią ir patį Kūrėją.

[...]

Viešpats, kuris duoda gyvenimą, mus veda per istoriją į jos išsipildymą. Jo žinioje yra visi įvykiai ir jo valdžioje yra pasaulio likimas. Pasaulis eina ten, kur veda Jėzus Kristus, bet ne žmonės, sistemos ar ideologijos.

Ketvirtadienio Evangelija       2019-11-28 6:27

Evangelija (Lk 21, 20–28)

  Jėzus sakė savo mokiniams:
  „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste – teišeina iš jo, kas apylinkėse – tenegrįžta. Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai.
  Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Šalį užklups didžiausios nelaimės. Šitą tautą ištiks Dievo rūstybė. Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į įvairius kraštus. Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagoniškųjų tautų laikai.
  Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės eis iš proto, bijodami ir laukdami to, kas dar turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos.
  Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Tiems reiškiniams prasidėjus, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.

Ketvirtadienio Dievo Žodio       2019-11-28 6:26

psalmė iš Dan 3, 68–74

  Garbinkit, aukštinkit jį per amžius!

  Šlovinkit Viešpatį, rasa ir migla!

  Šlovinkit Viešpatį, lede ir speige!

  Šlovinkit Viešpatį, šerkšne ir sniege!

  Šlovinkit Viešpatį, dienos ir naktys!

  Šlovinkit Viešpatį, tamsa ir šviesa!

  Šlovinkit Viešpatį, žaibai ir debesys!

  Šlovinki Viešpatį, žeme!

Posmelis prieš evangeliją (Lk 21 ,28)

– Atsitieskite ir pakelkite galvas,
              nes jūsų išvadavimas arti.  Aleliuja.

Ketvirtadienio Dievo Žodis       2019-11-28 6:24

Skaitinys iš Dan 6, 11–27

  Vieną dieną aukštieji pareigūnai ir satrapai sėlinėdami rado Danielių bepoteriaujantį – besimeldžiantį savo Dievui.
  Tuoj pat jie nuėjo pas karalių ir priminė jo paskelbtą draudimą: „Karaliau, ar nepasirašei draudimo, pagal kurį kiekvienas, kuris per trisdešimt dienų kreiptųsi su prašymu į kokį dievą ar žmogų, bet ne į tave, o karaliau, turi būti įmestas į liūtų duobę?“
  Karalius atsakė: „Tas potvarkis tvirtas, kaip nepakeičiamas medų ir persų įstatymas“.
  Tada jie karaliui pranešė: „Danielius, tas vienas iš atvarytinių žydų, nepaiso nei tavęs, o karaliau, nei tavo pasirašyto draudimo, o triskart per dieną atlieka savo maldą“. Tatai išgirdus, karaliui pasidarė labai nesmagu, ir jis pradėjo galvoti, kaip čia Danielių išgelbėjus. Iki saulėlydžio suko jis galvą, kaip jį paleidus.
  Tačiau anie vyrai vis lindo prie jo ir kalbėjo: „Atmink, karaliau, kad medai ir persai turi įstatymą, jog kiekvienas draudimas ar nutarimas, kurį išleidžia karalius, yra nepakeičiamas“. Tada karalius liepė atvesti Danielių. Ir jis buvo įmestas į liūtų duobę.
  Karalius Danieliui dar pasakė: „Tegelbi tave tavo Dievas, kuriam tu taip ištikimai tarnauji!“ Paskui buvo paimtas akmuo ir užritintas ant duobės viršaus. Karalius jį užantspaudavo savo antspaudu, taip pat ir savo didikų antspaudais, kad sukliudytų kaip nors pakeisti Danieliaus padėtį.
  Po to karalius nuėjo į savo rūmus. Pasninkaudamas praleido naktį: neleido atnešti jokių valgių ir negalėjo akių sudėti. Ankstų rytą, vos tik prašvitus, karalius kėlęs skubiai nuėjo prie liūtų duobės. Prie jos artėdamas, gailingu balsu jis sušuko: „Danieliau, gyvojo Dievo tarne! Ar tavo Dievas, kuriam tu taip ištikimai tarnauji, galėjo tave išgelbėti nuo liūtų?“
  Danielius atsiliepė: „Tegyvuoja karalius per amžius! Mano Dievas atsiuntė savo angelą, ir jis užvėrė liūtams nasrus. Jie nieko manęs nenuskriaudė. Aš jo akyse buvau gi nekaltas, ir tau, karaliau, taipogi nesu prasikaltęs“. Karalius be galo apsidžiaugė tuo ir liepė Danielių iš duobės iškelti. Taigi Danielius buvo iš duobės iškeltas; jis nebuvo nė trupučio sužeistas, nes jis pasikliovė savuoju Dievu. Dabar tai karalius įsakė atvesti tuos vyrus, kurie buvo įskundę Danielių, ir liepė juos kartu su vaikais ir žmonomis sumesti į liūtų duobę. Juos, dar nepasiekusius duobės dugno, pasigriebė liūtai ir sutraiškė jiems kaulus.
  Po to karalius Darijus visoms tautoms, gentims ir kalboms išleido raštą: „Gausinga ramybė jums! Šituo raštu aš duodu potvarkį: Visoje savo karalystėje įsakau drebėti prieš Danieliaus Dievą ir jo bijoti! Mat jis yra gyvasis Dievas, gyvenantis per amžius. Jo karalystė niekad nežlugs, ir jo viešpatavimas nepasibaigs“.

Evangeliją komentuoja       2019-11-27 9:27

Gertrūda Jolanta Juchno SF: Jėzus perspėja savo mokinius, kad atviras pasipriešinimas Jeruzalėje Jo asmeniui laukia ir Jo mokinių. Tačiau Jis pats bus išteisintas ir tuomet savo mokiniams suteiks jėgų atlaikyti pasipriešinimą. Jėzaus mokiniai nebijos prarasti savo gyvybės, nes Jėzuje Kristuje bus išteisinti.

Viešpaties prisikėlimas – tai Teisingumo Saulės užtekėjimas. Saulės, kuri sudegins neteisingumą, išdidumą su visais, kurie tam pritaria. Tai naujas ir tikras gyvenimas jo pilnatvėje, tai šviesa, kuri panaikina tamsą. Tai teisingumas, kuris atstato į vietą visus santykius, atneša tvarką.

Dėl Viešpaties vardo, kuris yra įspaustas mumyse, mus persekios. Vadinamės krikščionimis, nes esame Kristaus.

Tačiau ir mes iš pradžių nevalingai galime pradėti Kristaus persekiojimą. Kuo mažiau pastebime Kristų žmoguje, su kuriuo gyvename ar dirbame, tuo daugiau pragaro įsileidžiame į tarpusavio santykius. Darosi žmogiškai sunku pakęsti trūkumus, įtarinėjimus, neteisingumą, antipatiją, ir visa tai atsitinka dėl to, kad nustojame evangelinio žvilgsnio į šalia esantįjį.

Taigi mano ar kito širdis, užuot išteisinus, nuteisia kitą ir atneša pragarą. Nei katedrų ar kitokių šventovių grožis neišgelbės žmogaus, nes pirmiausia mūsų širdžių šventovė bus sugriauta dėl jos puikybės. Tik Kristus gali išgelbėti mus iš šios mirties ir panaikinti tą kenksmingą šaknį, kuri griauna gyvenimą

Trečiadienio Evangelija       2019-11-27 6:41

Lk 21, 12–19

  Jėzus pasakė savo mokiniams:
  „Žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti. Taigi įsidėkite sau į širdis ir iš anksto negalvokite, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti visi jūsų priešininkai.
  Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos netgi žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę“.

Trečiadienio Evangelijai       2019-11-27 6:40

skirta psalmė (Dan 3, 62–67)

  Garbinkit, aukštinkit jį per amžius!

  Šlovinkit Viešpatį, saule ir mėnuli!

  Šlovinkit Viešpatį, dangaus žvaigždės!

  Šlovinkit Viešpatį, lietau ir rūke!

  Šlovinkit Viešpatį, vėjai ir audros!

  Šlovinkit Viešpatį, ugnie ir karšti!

  Šlovinkit Viešpatį, speige ir kaitra! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Apr 2, 10)

  Aleliuja. – Būk ištikimas iki mirties,– sako Viešpats,–
              ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką! – Aleliuja.

Trečiadienio Evangelijai       2019-11-27 6:39

skirtas Dievo Žodi skaitinys: Dan 5, 1–6. 13–14. 16–17. 23–28

  Karalius Belšacaras surengė savo didikams šaunų pokylį; buvo jų tūkstantis vyrų, ir jis su tuo tūkstančiu smarkiai pagėrė vyno. Įkaušęs Belšacaras liepė atnešti aukso sidabro indus, kuriuos jo tėvas Nebukadnecaras buvo pagrobęs iš Jeruzalės šventyklos. Iš jų dabar gerti galėjo karalius ir jo didikai, jo žmonos ir sugulovės.
  Taigi atnešė aukso indus, pagrobtus iš Dievo namų šventovės Jeruzalėje, ir karalius bei jo didikai, jo žmonos ir sugulovės ėmė iš jų gerti. Jie gėrė vyną ir gyrė dievaičius iš aukso ir sidabro, iš vario ir geležies, iš medžio ir akmens.
  Tą pačią valandą priešais žibintą pasirodė žmogaus pirštai ir jie kažką užrašė ant baltai nudažytos karaliaus rūmų sienos. Pats karalius matė rašančią ranką. Jisai išblyško ir visas suglebo; pradėjo drebėti jo keliai.
  Tada pas karalių atvedė Danielių; karalius jam tarė: „Tai tu – Danielius, vienas iš atvarytųjų žydų, kuriuos mano tėvas karalius šenai parsivarė iš Judo. Girdėjau, kad moki išaiškinti, išspręsti sunkius dalykus. Tad jeigu dabar sugebėsi išskaityti ir man išaiškinti užrašą, tai būsi apvilktas purpuru, nešiosi ant kaklo auksinę grandinę ir kaip trečias asmuo viešpatausi mano karalystėje!“
  Danielius karaliui atsakė: „Palik savo dovanas sau ar kitam atiduok! O užrašą aš išskaitysiu karaliui ir jį išaiškinsiu: Tu pakilai prieš dangaus Viešpatį ir atgabendinai indus iš jo šventyklos. Iš jų tu pats ir tavo didikai, tavo žmonos ir sugulovės gėrėte vyną. Tu gyrei auksinius ir sidabrinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievaičius, kurie nei regėti, nei girdėti negali ir proto neturi. O Dievo, kuris savo rankose laiko tavo gyvybę, kuriam priklauso tavieji keliai, tu nepagarbinai. Todėl jis tau pasiuntė šitą ranką ir užrašydino šitą įrašą.
  O įrašas skamba: ‘Mene, mene tekel ir parsin.Tie žodžiai reiškia: Mene – s u s k a i t ė  Dievas tavo viešpatavimo dienas ir padarys jam galą. Tekel – p a s v ė r ė jis tave svarstyklėmis ir rado per lengvą. Parsin – d a l i j a m a tavo karalystė ir atiduodama medams ir persams’“.

ah1       2019-11-26 23:39

na neseniai teko skaityti kad Amerikos ekspertai atlikę tyrimus padarė išvadas ir ketina siūlyti pripažinti psichiniais ligoniais tuos kurie tiki personažų realiu gyvenimu ir seka personažias.  Na o “navynos” ir “cūdai” ateina iš JAV pastaruoju laikmečiu : va tvoros Trampo atneša tvoras Europai… arba kaip toj dainelėj “o jūs vaikai taip darykit kaip Jurgelis daro”, ir laiko/visados/ Brahmos/ AUM/ Geltono/ Lia įvykių visumoje panašu, kad “teroristai” tam ir buvo sukurta kad uždraust kliedesius ir atstatyt sienas Europoje

Kiekviename yra šventovė       2019-11-26 22:26

“Iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta.” (Lk 21,6) Tai tinka kalbant apie šventyklą, kurią pastatė Saliamonas ir kuri buvo priešų sugriauta. Juk nėra tokio žmogaus rankų kūrinio, kurio nepaveiktų senėjimas, nepažeistų prievarta ar neprarytų liepsnos. (...) Taip pat ir kiekviename iš mūsų slypi šventovė, kuri stokojanti tikėjimo griūva, ypač jei melagingai tariamas Kristaus vardas siekiant užgniaužti vidinius jausmus. Gali būti, kad toks aiškinimas man pats naudingiausias: išties, kam man reikia žinoti apie teismo dieną? Kam gi man, suvokiančiam savo nuodėmingumą, reikia, kad Viešpats ateitų, jeigu Jis neįeina į mano dvasią ir sielą; jeigu Kristus manyje negyvena, jeigu Kristus manyje nekalba? Tai reiškia, kad Kristus turi ateiti pas mane, Jo atėjimas turi vykti dėl manęs. Tačiau antrasis Viešpaties atėjimas vyksta pasaulio pabaigoje, kai galime ištarti: Pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš - pasauliui.” (Gal 6,14). Šv. Ambraziejus Milanietis. Iš knyg. “Magnificat”

Kiekviename yra šventovė       2019-11-26 22:24

“Iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta.” (Lk 21,6) Tai tinka kalbant apie šventyklą, kurią pastatė Saliamonas ir kuri buvo priešų sugriauta. Juk nėra tokio žmogaus rankų kūrinio, kurio nepaveiktų senėjimas, nepažeistų prievarta ar neprarytų liepsnos. (...) Taip pat ir kiekviename iš mūsų slypi šventovė, kuri stokojanti tikėjimo griūva, ypač jei melagingai tariamas Kristaus vardas siekiant užgniaužti vidinius jausmus. Gali būti, kad toks aiškinimas man pats naudingiausias: išties, kam man reikia žinoti apie teismo dieną? Kam gi man, suvokiančiam savo nuodėmingumą, reikia, kad Viešpats ateitų, jeigu Jis neįeina į mano dvasią ir sielą; jeigu Kristus manyje negyvena, jeigu Kristus manyje nekalba? Tai reiškia, kad Kristus turi ateiti pas mane, Jo atėjimas turi vykti dėl manęs. Tačiau antrasis Viešpaties atėjimas vyksta pasaulio pabaigoje, kai galime ištarti: “Pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš - pasauliui.” (Gal 6,14). Šv. Ambraziejus Milanietis. Iš knyg. “Magnificat”

Pritariu       2019-11-26 20:59

nusivylimas yra nuodėmė.

O pavadinimas       2019-11-26 15:39

“Nusivylęs” reiškia su piktuoju draugaujantis.

Taip, taip       2019-11-26 15:38

tik šėtonas turi trumpą kantrybę ir ima tik kaltinti, t.y. skaldyti, visur matyti “čipus”

Nusivylęs katalikas       2019-11-26 15:36

Šiaipjau, jeigu čia atsirastų tikras musulmonas, tai jis tuoj išaiškintų kas yra tikrasis tikėjimas. Jeigu reikia, panaudotų dar ir jėgą.

Jota "katalikui"       2019-11-26 15:24

Tau pačiam neaišku. Pirmiau išsiaiškink, kas nuo ko atskilo ir kas išlaikė Tradicinį krikščionybės mokymą.

Jota > 15.10, 15.15        2019-11-26 15:22

Tau kas nors įdiegė kompiuterio programą, kad kalbi kaip numirėlis? Ar jau čipą įskiepijo? Aš kreipiuosi į gyvą žmogų, o man atsako programa.

Nusivylęs katalikas       2019-11-26 15:15

Parašysiu kaip kietas katalikas. Pasirodo, kad žodis ,,katalikų” nereiškia tam tikros bažnyčios rūšies. Žodis ,,katalikų”, pasirodo reiškia ,,visuotinė”. Ir jei kas yra atsiskyrę nuo visuotinės bažnyčios - tai jų problema. Ir bažnyčiai terminas ,,katalikų” imtas taikyti, kad ją būtų galima atskirti nuo kitų atsiskyrusių bažnyčių. Taigi Jėzus Kristus savo įsteigtai Bažnyčiai vadovauti paliko apaštalą Petrą. Petrui mirus, Bažnyčios vadovu tapo Linas, paskui - Anakletas ir taip toliau iki pat šių laikų Pranciškaus. Kas dar neaišku?

Šios dienos Evangelija       2019-11-26 15:15

mus įspėja:  Jėzus prabilo: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens“.

Štai taip,       2019-11-26 15:10

vienintelį turtą galime išsinešti tik MEILĘ, besąlygišką Jėzaus AGAPĘ. O jos pagrindinė savybė yra duoti kitam žmogui laisvę, visišką laisvę, kaip ta darė Jėzus leisdamas save net nukryžiuoti.  Jėzus nenurodinėja kokią konfesiją mums pasirinkti arba iš vis leidžia būti nepriklausomu, t.y. taip save vadinantiems “laisvamaniams”.  Niekur Jis nėra pasakęs, kad šventykloje reikia taip elgtis ar kitaip, kaip tik Jėzus liepė neveidmainiauti ir tokius vadino “pabaltintais grabais”. Taip, krikščionis suskaldė šėtonas, taip, jis ir dabar liepia visus kitokius niekinti ir sekioti, kaip tada darė fariziejai. Suvokite mielieji, kad bandymas ieškoti privilegijuotos bažnyčios yra šėtono darbas. Žiūrėkime, kaip mus moko mūsų vietininkas žemėje popiežius Pranciškus, kuris nepailsdamas kiekviename, be išimties kiekviename žmoguje mato Dievo paveikslą ir jis liepia smerkti ne patį žmogų, o tik jo daromą nuodėmę, kuri taip pat, be Dievo malonės “neišgydoma”.

Jota       2019-11-26 14:59

Ir jei Katalikų bažnyčia “susivienys” su Stačiatikių (o taip iš tikrųjų bus), ką tu tada rašysi?! Tu atsidursi opozicijoje, nes dabar atkakliai gini Katalikų bažnyčią kaip vienintelę teisingą. Kaip tu tada išlaviruosi?

Manau, kad       2019-11-26 14:51

Šios dienos Evangelija gali kalbėti ir apie žmogaus kūno, kaip esančios Dievo šventyklos sunaikinimą, asmeninio laikų pabaigoje. Kiekvienas asmeniškai galime pažiūrėti, kaip Jėzaus pranašavimą asmeniškai man/tau. Visi turėsime įvairių negandų, išbandymų, dvejonių dėl tikėjimo, bei nevilties. Savo “asmeninę šventyklą” nedabinkime brangakmeniais ir visais išskirtiniais dalykais, nesipuikuokime, nes nieko su savimi anapilin nepasiimsime, tik “dvasinius turtus”. Sergėkimės nuo kaupimo pykčio, pavydo, godumo, abejingumo, bet kaupkime meilę dovanodami save kitiems.

Jota       2019-11-26 14:47

Nėra jokios atskiros Katalikų bažnyčios. Bažnyčia nedaloma. Kokia ji buvo iš pradžių, tokia tebėra ir dabar (viena, šventa, visuotinė, apaštalinė), ne katalikų. Tie, kurie atskilo 1054 m., nesudaro jokios naujos Bažnyčios, nes Bažnyčia viena ir nedaloma. Ir sujungti dviejų į vieną (kaip dabar bando popiežius ir   Konstantinopolio patriarchas) irgi neįmanoma. Galima tik ATVERSTI. Taip kad ir tikrasis kalendorius yra tas, kuriuo vadovaujasi Stačiatikių Bažnyčia.
Būk žmogus, paskaityk bent kiek plačiau, juk jau juokingi tie tavo Mizgirio ir panašių veikėjų lygio argumentai. Gerbk save.

Šiaip       2019-11-26 12:18

Katalikų Bažnyčia Rugsėjo 13 dieną  mini Joną Auksaburnį (John Chrysostom, 345-407). Šis vyskupas ir Bažnyčios mokytojas gimė Sirijos Antiochijoje imperijos kariuomenės karininko šeimoje. Jis studijavo retoriką Antiochijoje pas oratorių Libanijų, religiją – pas Diodorą. 369 m. vyskupo Meletijaus buvo pakrikštytas.  Chrizostomas – vienas iš 4 didžiųjų Rytų Bažnyčios daktarų, dėl nepaprasto iškalbingumo nuo VI a. gavęs Auksaburnio vardą.

Jota       2019-11-26 12:02

Šiandien Šv. Jono Auksaburnio (345–407) diena. Skaitykite jo TRAKTATĄ prieš žydus ir pagonis apie tai, kad Jėzus Kristus yra tikras Dievas:
https://azbyka.ru/otechnik/Ioann_Zlatoust/protiv_iudeev_i_jazychnikov/

Nei šventyklos sugriovimas,       2019-11-26 9:35

nei karai ar gamtos kataklizmai dar nėra Žmogaus Sūnaus atėjimo valanda. Jėzus perspėja mokinius, kad nepainiotų šventyklos sugriovimo su antruoju Žmogaus Sūnaus sugrįžimu.

Jeruzalės ir šventyklos sugriovimo pranašystė yra susijusi su kristologiniu aspektu, tai visos žmonijos egzistencinės krizės neišvengiamybė, susidūrus su Jėzaus Kristaus asmens klausimu.

Pokalbis su samariete prie šulinio atskleidžia Jėzaus pranašystę, kad ateis laikai, kai garbinsime Dievą ne ant kokio kalno ar šventykloj, bet Dvasia ir tiesa. Ateina laikas suprasti, kad akmenų šventykla nepajėgia sutalpinti Dievo ir kad jo buvimo tarp žmonių formatas iš esmės keičiasi.

Krikščionims Dievo buvimas yra Jėzaus Kristaus asmuo, jis yra Žodis tapęs kūnu, tai nauja šventovė, kurioje telpame visi, tai Bažnyčia, Jo mistinis kūnas.” ses. Gertrūda Jolanta Juchno SF, bernardinai.lt

Antradienio Evangelija       2019-11-26 6:30

Lk 21, 5–11

  Kai kuriems bekalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens“.
  Jie paklausė: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“
  Jėzus pasakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: ‘Tai aš!’ ir: ‘Atėjo metas!’ ; Jūs neikite paskui juos! O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas“.
  Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus“.

Antradienio Evangelijos       2019-11-26 6:29

įvadinė psalmė (Dan 3, 57–61)

  Garbinkit ir aukštinkit jį per amžius!

  Šlovinkit Viešpatį, jo kūriniai!

  Šlovinkit Viešpatį, dangūs aukštieji!

  Šlovinkit Viešpatį, jo angelai!

  Šlovinkit Viešpatį, vandens aukštybių!

  Šlovinkit Viešpatį, dangaus kareivijos!

Apr 2, 10

Aleliuja. – Būk ištikimas iki mirties,– sako Viešpats,–
              ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką! – Aleliuja.

Antradienio Evangelijos       2019-11-26 6:27

įvadinis skaitinys iš Dan 2, 31–45

  Danielius bylojo karaliui Nebukadnecarui:
  „Tu, karaliau, turėjai viziją: regėjai milžinišką statulą. Ji buvo stambi ir nepaprasto blizgesio; stovėjo priešais tave baisi pažiūrėti. Tos statulos galva buvo gryno aukso, krūtinė ir rankos – sidabro, liemuo ir šlaunys – bronzos. Kojos buvo geležinės, o pėdos – iš dalies geležinės, iš dalies molinės.
  Regėjai, kaip be žmogaus rankų pagalbos akmuo atitrūko nuo kalno, atsitrenkė į geležines-molines statulos pėdas ir jas sutraiškė. Tada geležis su moliu, bronza, sidabras ir auksas kaipmat į dulkes pavirto ir tapo tartum pelai ant grendymo vasarą; vėjas juos išnešiojo ir nė pėdsako jų nebeliko. O statulą ištikęs akmuo pavirto į didelį kalną ir apėmė visą žemę.
  Toks tat sapnas. Dabar pasakysime karaliui, ką jisai reiškia. Tu, karaliau, esi karalių karalius, kuriam dangaus Dievas suteikė valdžią ir galybę, jėgą ir šlovę. Visame apgyventame pasaulyje į tavo rankas jis atidavė žmones, lauko žvėris, padangių paukščius; tave jis padarė visų jų viešpačiu: tu – aukso galva!
  Iškils po tavęs antra viešpatystė – silpnesnė už tavo. Tada trečioji – iš bronzos; jinai užvaldys visą žemę. Toliau – ketvirtoji: ji lyg geležis bus kieta; geležis juk viską muša ir triuškina; ir kaip geležis kad triuškina viską, taip ta karalystė sumuš ir sutriuškins kitas.
  Tavo regėjime pėdos ir pirštai buvo iš dalies molinės, iš dalies geležinės. Tai reiškia, kad karalystė bus padalyta. Tačiau ji šiek tiek turės geležies kietumo; todėl ir regėjai geležį sujungtą su moliu. O kad pirštai buvo iš dalies geležiniai, iš dalies moliniai, reiškia, kad karalystė bus iš dalies kieta, iš dalies trapi. Kad geležį matei sujungtą su moliu, tai reiškia, kad nors jie vedybomis ir jungsis tarpusavy, tačiau tarp savęs nesutaps, kaip geležis nesutampa su moliu.
  Anų karalių laikais dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri nežlugs per amžius; ir tos karalystės jis neatiduos jokiai kitai tautai. Visas anas karalystes ji sutriuškins ir visai sunaikins, o pati ji gyvuos per amžius. Tu gi regėjai, kad be žmogaus rankų pagalbos akmuo atitrūko nuo kalno ir sutraiškė geležį su moliu, bronzą, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas karaliui pranešė, kas su laiku įvyks.  Sapnas – tikėtinas, jo aiškinimas – tikras“.

Vidinis šventumas       2019-11-25 22:01

“Mieli broliai, sergėkimės išpuikimo ir tuščiagarbystės, šio pasaulio išminties ar prigimtinio gudravimo vardan.  Pasaulio dvasia mėgsta daug kalbėti, bet nieko nedaryti, siekdama išorinių, pastebimų šventumo ženklų, netrokšdama tikro pamaldumo ir vidinio sielos šventumo. Tai apie tokius žmones Viešpats yra pasakęs: “Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo užmokestį.”(Mt6,2) Mes turime visą gėrį priskirti aukščiausiajam Dievui, suprasdami, kad visa gera priklauso Jam. Ir Jam turime už visą dėkoti, nes visas gėris kyla iš Jo. Aukščiausiajam ir vieninteliam tikrajam Dievui tebūna visa garbė ir šlovė, Jam - visas gyrius ir iš Jo - visa palaima, Jam - padėka ir Jo - visas didingumas, nes visas gėris priklauso Jam vienam, kuris vienintelis yra geras (Lk 18, 19).” Šv. Pranciškus Asyžietis (1182-1226) visko atsisakęs tapo elgeta dėl Kristaus. Prie jo prisijungė didelis būrys bendraminčių. Jis davė impulsą galingam reformų judėjimui, giliai paženklinusiam ano meto Bažnyčią. Jo troškimas susitapatinti su Kristumi išsipildo prieš mirtį 1226 m. gavus stigmų malonę.

Evangeliją komentuoja       2019-11-25 10:44

kun. Ramūnas Mizgiris, bernardinai.lt: “Jėzus ties šventyklos aukų skrynia stebi visų ten metamas aukas. Vargšai įmeta keletą smulkių pinigėlių, turtingieji – didesnės vertės monetas. Kaip žinoma, šventyklos iždą pasiekdavo gana gausios įplaukos. Visi kažkiek atnešdavo, kad padėtų išlaikyti šventyklą.

Dalis pinigų buvo skiriami vargšams, nes tuo metu socialinės apsaugos nebuvo. Vargšai priklausė nuo visuomenės dosnumo. Ypač sunkiai gyveno našlaičiai ir našlės. Jie beveik nieko neturėjo, visiškai priklausė nuo kitų. Tačiau stengdavosi pasidalyti su kitais tuo trupučiu, kurį turėjo.

Šv. Leonas Didysis († 461) pastebi: „Ant dieviškųjų teisingumo svarstyklių sveriamas ne dovanų kiekis, bet širdžių svoris. Evangelijos našlė įmetė du pinigėlius į šventyklos iždą ir taip viršijo visų turtingųjų aukas. Nė vienas gėrio gestas nėra nereikšmingas Dievui, nė vienas gailestingumo darbas nelieka be vaisių.“

Du pinigėliai tampa sakramentu, gyvenimu, „išleistu“ mylint, savęs dovanojimu kitiems. Šios vargingos našlės geste atsispindi kryžiaus slėpinys, kai Jėzus, mylėdamas savuosius iki galo (Jn 13, 1), įmes į šventyklos iždą ne tai, kas jam atlieka, bet visą savo gyvenimą, tikrąją Dievui patinkančią auką.”

Jei nori būti laimingas - dalinkis viskuo.       2019-11-25 9:47

“Didžiausiame praradime slypi didžiausio atradimo dovana. Popiežius emeritas Benediktas XVI rašė: „Kas įsitvėręs savęs ir trokšta gyvenimą pasiglemžti sau, tas gyvendamas palieka gyvenimą nuošalyje. Tik savęs praradimas yra kelias į save ir gyvenimas. Juo narsiau žmonės išdrįsdavo save prarasti, visiškai save atiduoti, juo geriau jie išmokdavo užmiršti save, juo didesnis ir turtingesnis tapdavo jų gyvenimas – nesvarbu, ką turėtume prieš akis: Pranciškų Asyžietį, Teresę Avilietę, Vincentą Paulietį, Arso kleboną ar Maksimilijoną Kolbę; visi jie – sektini pavyzdžiai, rodantys kelią į gyvenimą, nes rodantys Kristų. Iš jų galima mokytis rinktis Dievą, rinktis Kristų ir per tai rinktis gyvenimą“.”  Sako kun. Vytenis Vaškelis

Pirmadienio Evangelija       2019-11-25 7:00

Lk 21, 1–4 Pakėklęs akis, Jėzus išvydo turtuolius, dedančius savo dovanas į aukų skrynią. Jis taipogi pamatė vieną vargšę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius.
  Ir jis tarė: „Iš tiesų sakau jums, šita neturtinga našlė įmetė daugiau už visus. Anie visi aukojo Dievui dovanų iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui“.

Pirmadienio Dievo Žodžio       2019-11-25 6:58

psalmė iš Dan 3, 52. 53. 54. 55. 56. P.:
Garbė ir šlovė tau per amžius! „Pašlovintas esi tu, Viešpatie, mūsų tėvų Dieve,

didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

Šlovinamas yra tavo garbingas, šventas vardas,

didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

Šlovinamas esi savo šventoje garbės Šventykloje,

didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

Šlovinamas esi, kuris žvilgsniu matuoji gelmes

nuo savo sosto virš kerubų,

didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

Šlovinamas esi savo karalystės soste,

didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

Šlovinamas esi dangaus skliaute,

aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Pirmadienio Dievo Žodžio       2019-11-25 6:55

Skaitinys iš Dan 1, 1–6. 8–20 “1. Trečiaisiais Judo karaliaus Jehojakimo valdymo metais Babilono karalius Nebukadnezaras atžygiavo į Jeruzalę ir ją apgulė. 2 Viešpats atidavė Judo karalių Jehojakimą drauge su dalimi indų iš Dievo Namų į jo rankas, o tas išgabeno juos į Šinaro[i1] šalį ir padėjo indus į savo dievų iždą.

3 Tuomet karalius įsakė vyriausiajam savo rūmų pareigūnui Ašpenazui atvesti jam keletą izraeliečių iš karališkos šeimos ir diduomenės, 4 – sveikus vaikinus, gražios išvaizdos, sumanius visose išminties šakose, apdovanotus žinojimu bei supratimu ir tinkamus tarnauti karaliaus rūmuose, – kad jie mokytųsi kaldėjų raštų ir kalbos. 5 Karalius skyrė jiems kasdien dienos maistą iš karališkų valgių ir vyno, kurį pats gėrė. Jie turėjo būti auklėjami trejus metus, o paskui tarnauti karaliaus dvare. 6 Tarp jų buvo iš Judo giminės Danielis, Hananijas, Mišaelis ir Azarjas. 8 Bet Danielis apsisprendė nesuteršti savęs[i3] karališko stalo valgiais ir vynu, todėl paprašė vyriausiąjį rūmų pareigūną leisti jam nesusiteršti. 9 Dievas maloniai nuteikė vyriausiąjį rūmų pareigūną, ir jis Danielį užjautė. 10 Betgi vyriausiasis rūmų pareigūnas jį ir įspėjo: „Aš prisibijau savo viešpaties karaliaus! Jis nustatė, ką jūs turite valgyti ir gerti, o jei pastebėtų, kad jūs prasčiau atrodote už kitus jūsų amžiaus vaikinus, man reikės karaliui atsakyti savo galva“. 11 Danielis atsakė prižiūrėtojui, kurį vyriausiasis rūmų pareigūnas buvo paskyręs Danieliui, Hananijui, Mišaeliui ir Azarjui: 12 „Prašom mėginti savo tarnus dešimt dienų. Tebūna mums duodama vien daržovių valgyti ir tik vandens atsigerti. 13 Tada tebūna palyginama tavo akivaizdoje mūsų išvaizda su išvaizda tų vaikinų, kurie valgo karališkus valgius. Taigi, kaip matysi, taip pasielgsi su savo tarnais“. 14 Prižiūrėtojas su šiuo pasiūlymu sutiko ir mėgino juos dešimt dienų. 15 Praėjus dešimčiai dienų, jie atrodė geriau ir sveikiau, negu tie vaikinai, kurie valgė karališkus valgius. 16 Prižiūrėtojas laikėsi pažado, – nunešdavo nuo jų stalo karališkus valgius ir vyną, kurį jie turėjo gerti, ir duodavo jiems daržovių. 17 Šiems keturiems vaikinams Viešpats davė visų raštų ir išminties žinojimą bei įgūdžius, o Danielis turėjo ir dovaną paaiškinti visokius regėjimus bei sapnus.

18 Kai atėjo laikas, kada karaliaus paliepimu jaunuoliai turėjo būti pas jį atvesti, vyriausiasis rūmų pareigūnas juos atvedė pas Nebukadnezarą. 19 Karalius, pasikalbėjęs su jais, nerado tarp jų visų nė vieno, kuris prilygtų Danieliui, Hananijui, Mišaeliui ir Azarjui, todėl jie buvo paimti į karaliaus tarnybą. 20 Kada tik karalius kreipdavosi į juos su klausimu, reikalaujančiu išminties ir žinojimo, jis rasdavo juos dešimt kartų pranašesnius už visus karalystės magus ir kerėtojus.”

Mielieji,        2019-11-24 22:30

o kam reikia čia, žemėje, gyvenant tapti tuo mažutėliu, nusižeminusiu? Žinokite, kad taip yra kur kas geriau, nes, kai esi “mažas” imi girdėti tai, ko puikybėje niekada neišgirsi. Labai gerai imi suvokti Dievo vedimą, t.y. pagalbą žmogui, o Jis nepavargdamas mokina, kaip gyventi, kaip elgtis, ką valgyti, o ko ne, kur tyko pavojus, o kur leidžiama viskas, kaip mažam vaikui. Tada žmogų lydi ramybė, absoliuti vidinė laisvė ir vidinis džiaugsmas ir nieko nepritrūksti, nes viskuo pasirūpinta iš anksto. Tai tikra tiesa, nes pats gyvenu Dievo vaiko gyvenimą ir liudiju tai jums visiems.

ah1       2019-11-24 16:59

plus prie ankstesnio komentaro : aukščiausios esybės spalva auksinė - paveikslėlyje pavaizduota fonas, sūduviu senaja tarme “aukščiausias” - žodis “auks ca” - į kurį sudėti ištisi tekstai…, taip pat prie straipsnio pridėtame paveikslėjyje yra pavaizduota dvi “mūdros” - prisijungimo/susišaukimo ir netikėk melu.

ah1       2019-11-24 16:32

o va ir ne. Suduviu nunestose vedose/vadove į Indija nurodytas dievas laikas/Brahma,  shematiskai zymima gedimino/laiką zyminciais stulpais, tariamas AUM,aukščiausios esybės spalva geltonai auksinė (Rigvedos 12 dalis, Upaanisados),  kas net pavaizduota prie straipsnio pridėtame paveikslelyje -  geltonai auksiniu fonu, ir į tai telpa visi ir viskas, net ir Jezus Kristus. Ir todėl suduviu senojoje tarmeje nebuvo snypstuku nunesanciu i zemus daznius, kad nuolat butų vienoje vibracijoje su auksciausia esybe - ir tai buvo suduvos zodis/sodis.

Jota       2019-11-24 13:45

Kaip tu daėdei su savo plepalais.

Mielieji,       2019-11-24 12:17

kaip paprasta pelnyti Dangaus Karalystę.. O gi tereikia išmokti atsiprašyti ir nebijoti to daryti. Šiandien, kaip tik tai reikia pradėti tai daryti pradedant nuo pačių artimiausių ir baigiant labai nemėgiamais sau žmonėmis, kurie jus tik skaudina, apšneka, tyčiojasi ir t.t. Nebijokime to padaryti ir visai nekreipkime dėmesio jei eilinį kartą įskaudino, bet pasakykime tokiam “aš ir esu to vertas”. Garantuoju, jei jūs dar išpažįstate Jėzų, kad Jis numirė ir prisikėlė, tai tikrai ROJUS JUMS GARANTUOTAS. Tik atsiprašant mano/tavo prigimtinė puikybė nukrenta žemėn, o į jos vietą ateina KRISTUS.


Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.