Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Tiesos.lt redakcija   2020 m. rugsėjo 6 d. 2:02

41     

    

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Jei tu neperspėtum kaltojo, tai aš iš tavęs pareikalaučiau ataskaitos už jo kraują

Štai ką sako Viešpats: „Žmogau, aš duodu tave Izraelio namams kaip sargą. Išgirdęs iš mano lūpų žodį, tu privalai nuo manęs juos įspėti. Kuomet nusikaltusiam tarsiu: ‘Reikės tau mirti’, ir jeigu tu nekalbėsi, įspėdamas kaltą pamesti savąjį kelią, tuomet tas kaltasis numirs dėl savo nuodėmės. Bet aš iš tavęs pareikalausiu ataskaitos už jo kraują. Bet jeigu tu būsi įspėjęs nedorėlį, kad grįžtų iš savojo kelio, ir jis nesugrįžtų iš savojo kelio, tuomet jis numirtų dėl savo nuodėmės, o tu išgelbėtum savo gyvybę“ (Ez 33, 7–9).

* * *

O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“

O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“.
Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį.

Šaukim iš džiaugsmo, nes jis mūs tvirtovė.
Su padėka jo akivaizdon eikim,
jam giesmes džiugesio pinkim. –
Eikime, pulkime žemėn prieš Dievą,

prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė.
Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis,
jo rankų globojamos avys. –
O, kad išgirstumėt šiandien, ką jis jums byloja:

„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės,
kaip anuomet prie Meribos, kaip tyruose Masos dieną,
kur jūsų senoliai įžūliai mane bandė,
nors stebuklus mano matė!“ (Ps 94, 1–2. 6–9)

* * *

Meilė – įstatymo pilnatvė

Broliai! Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą. Juk įsakymai: „Nesvetimauk, nežudyk, nevok, negeisk“ ir kiti, gali būti sutraukti į tą vieną posakį: „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – įstatymo pilnatvė (Rom 13, 8–10).

* * *

Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį

Jėzus pasakė savo mokiniams: „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais. Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk bendruomenei. O jei nepaklus nė bendruomenei, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas. Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.
Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu jų tarpe“ (Mt 18, 15–20).

* * *

Gailestingasis Dieve, parodęs savo meilę iki galo, suvienyk visus ištroškusius Tavęs, gyvojo Dievo, į vieną šeimą, kad patyrę Tavo meilės pilnatvę nebevaikščiotume tamsybėse, bet turėtume gyvenimo šviesą.
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje – duok mums išminties taip vykdyti broliškos meilės pareigas, kad nepražūtų nė vienas brolis ar sesė. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

* * *

Sigitas Tamkevičius. Dievo namų sargybiniai
23 eilinis sekmadienis

Apaštalas Paulius kalba: „Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą. Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – įstatymo pilnatvė“ (Rom 13.8.10). Dievo žodis kviečia pamąstyti apie meilės pareigą sulaikyti artimą nuo jo daromo blogio.

Pranašas Ezekielis labai įsakmiai priminė izraelitams meilės pareigą įspėti blogai besielgiantį žmogų: „Tave, marusis, paskyriau Izraelio namų sargybiniu. Kada tik išgirsi iš mano lūpų žodį, perduosi jiems mano įspėjimą. Jei tariu nedorėliui: ‘Nedoras žmogau, tu turi mirti!’ – o tu nekalbėsi, kad įspėtumei nedorėlį mesti savo kelią, tas nedorėlis tikrai mirs dėl savo kaltės, tačiau jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankos“ (Ez 33,7–8).

Jėzus taip pat kalbėjo apie pareigą perspėti blogai besielgiantįjį: „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį“ (Mt 18, 15).

Kiekvienas sąmoningas tikintysis žmogus yra įpareigotas būti tuo „Izraelio namų sargybiniu“; ypač įpareigoti jais būti tėvai bei kunigai. Tėvai turi budėti, kad vaikai išmoktų moraliai elgtis, todėl, matydami juos blogai elgiantis, privalo pamokyti tinkamai elgtis. Panašiai parapijos ar vyskupijos ganytojai turi būti tais Dievo namų sargybiniais ir laiku perspėti savo ganomuosius, kad jie nepradėtų gyventi kaip šio pasaulio vaikai, kuriems rūpi tik savanaudiški interesai.

Perspėjimo pareiga ypač aktuali nūdien, kai kraštutinis liberalizmas bando ištrinti ribas tarp gėrio ir blogio ir skatina žmogų nusistatyti sau moralės normas. Todėl kai kurie žmonės, net amoraliai elgdamiesi, jaučiasi dori, jei teismas neįrodo jų kaltės. Turime daug žmonių, kurie tiesiog vergauja kūno geismams ir nemato nieko blogo. Sovietmetį išmokę vogti iš kolūkių ir gamyklų, žmonės ir laisvoje Lietuvoje be sąžinės priekaištų ima kyšius, nemoka mokesčių ar neteisėtai pasisavina ES pinigus.

Kažkas turi pasakyti, kad šitaip elgtis nevalia, kažkas turi perspėti, nors už tai tektų ir nukentėti. Prieš savaitę minėjome šv. Jono Krikštytojo kankinystę. Jis perspėjo karalių Erodą, kad nevalia jam gyventi su brolio žmona, ir už tai užmokėjo savo galva.

Bažnyčios istorijoje gausu pavyzdžių, kokią skaudžią kainą kartais tekdavo sumokėti už tiesos žodį – perspėjimą, kad ir šio pasaulio galingieji negali elgtis, kaip jiems patinka, bet turi laikytis moralės normų. Šv. Tomas Moras už perspėjimą, kad karalius Henrikas VIII neturi teisės palikti teisėtos žmonos ir vesti kitą moterį, buvo nukirsdintas. Užlipęs ant ešafoto jis kalbėjo: mirštu būdamas ištikimas karaliui, bet dar ištikimesnis Dievui.

Pasibaigus karui, kai Lietuva antrą kartą sovietų buvo okupuota, palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis gynė tikinčiųjų teises, raštu Komisarų tarybos pirmininkui Mečislovui Gedvilai nurodė, kur sovietinė valdžia neteisėtai kišasi į Bažnyčios reikalus. Palaimintojo Teofiliaus nesušaudė, kaip tai padarė su vyskupu Vincentu Borisevičiumi, bet nuteisė dešimčiai metų kalėjimo, o po kalėjimo jis iki pat mirties gyveno tremtyje. Už meilės įstatymo vykdymą palaimintasis sumokėjo didelę kainą.

Sekmadienį Baltarusijoje visose bažnyčiose buvo perskaitytas Vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Tadeuszo Kondrusiewicziaus laiškas, kuriame rašoma: „Taiką mylinčioje ir tolerantiškoje Baltarusijoje brolis pakėlė ranką prieš savo brolį, liejosi kraujas ir buvo sužeista daugybė žmonių.“ Nors arkivyskupas neįvardijo, kas lieja brolių kraują, bet jam pasieniečiai neleido iš Lenkijos grįžti į savo šalį ir faktiškai nuo rugpjūčio 31 d. jis tapo tremtiniu. Tokia įspėjimo kaina.

Bažnyčia liberalioje visuomenėje visuomet rizikuoja tapti nepopuliari vien todėl, kad ji atlieka, kalbant pranašo Ezekielio žodžiais, Izraelio namų sargybinio pareigas, primindama, kad veiksmai nukreipti prieš žmogaus orumą, prieš gyvybę, žmogaus lytiškumo sampratą bei šeimą, yra nesuderinami su krikščioniškąja ir bendražmogiškąja morale.

Žiniasklaidos priemonės, kartais su pasimėgavimu kalbėdamos apie kunigų nuodėmes, siekia ne jų pasitaisymo, kiek nori nutildyti, kad šio pasaulio galingiesiems niekas neprimintų, jog ir jie privalo laikytis bendražmogiškųjų moralės normų.

Pasitikrinkime, kokie mes esame Dievo namų sargybiniai.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui: tikintieji pašaukti nepataikauti sau

 

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Evangelijos komentaras       2020-09-12 4:58

Turbūt sunkiausia patikėti, kad Šventojo Rašto skaitiniai per Mišias, o ypač Evangelijos pamokymai yra skirti man tiesiogiai. Ne to meto žmonėms, ne kunigams ir vyskupams, ne kaimynui, sėdinčiam greta, galiausiai net ne tiems, kurie neina į bažnyčią, bet man, eiliniam, paprastam, statistiniam katalikui.
Kun. Robertas Urbonavičius.
Niekas kitas taip gerai nepažinojo ir nepažįsta žmogaus širdies gelmių kaip mūsų Išganytojas, nes Jis jas sukūrė bei atpirko. Tad jei Viešpats mums paliko būtent tokius, o ne kitokius pamokymus – būkime tikri, kad Jis žinojo, kad Jo mokiniai sugebės jų laikytis. Kas sako kitaip, yra tokie, kurie nenori, kad mes rinktumėmės visą Jėzaus „mokinio krepšelį“, bet tik patogų Kristaus sekimo variantą.

Jėzus nežadėjo, kad mums bus patogu Jį sekti. Nesakė, kad nereiks įdėti pastangų, neminėjo, kad apsaugos nuo kančių ir išbandymų. Ne. Viso to reikia, nes tokia mokinystės kaina. Toks šventumo kelias. Kas nusprendžia gyventi pagal Evangeliją, tas pasaulio akyse nebėra nei protingas, nei išmintingas.

Neužtenka šaukti: „Viešpats, Viešpats“, – reikia savo gyvenimu Jį pašlovinti.

XXIII eilinės savaitės šeštadienio Evangelija       2020-09-12 4:56

(Lk 6, 43–49)

  Jėzus bylojo savo mokiniams ir visai miniai:
  „Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius. Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčių neskina vynuogių. Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.
  Kam vadinate mane: ‘Viešpatie, Viešpatie’, o nedarote, ką sakau? Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo,– aš jums parodysiu, į ką jis panašus.
  Jis panašus į namą statantį žmogų, kuris giliai iškasė žemę ir padėjo pamatus ant uolos. Užėjus potvyniui, srovė atsimušė į tą namą, bet neįstengė jo pajudinti, nes buvo gerai pastatytas.
  O kas klausosi mano žodžių, bet jų nevykdo, panašus į žmogų, pasistačiusį namą be pamato, tiesiog ant žemės. Vos tik srovė į jį atsimušė, jis bematant sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus“.

  Katalikai.lt

XXIII eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodis       2020-09-12 4:55

Psalmė (Ps 115, 12–13. 17–18)

P.  Tau, Viešpatie, padėkos auką aukosiu.

  Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu,
  už visa gera, ką man padarė?
  Išganymo taurę pakelsiu,
  Viešpaties vardą kartosiu. – P.

  Tau padėkos auką aukosiu,
  šauksiuosi Viešpaties vardo.
  Aš Viešpačiui įžadus atitesėsiu
  prieš visą jo tautą. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 23)

P.  Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės;
              mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

XXIII eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodis       2020-09-12 4:51

Skaitinys (1 Kor 10, 14–22a)

  Mano mylimieji, saugokitės stabmeldystės! Aš kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau. Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona. Pažiūrėkite į žemiškąjį Izraelį: argi tie, kurie valgo aukas, nėra altoriaus bendrininkai?
  Ką gi sakau? Ar tad stabams paaukota mėsa šį tą reiškia? Ar kad ir stabas yra šis tas? Ne, aš sakau, kad, aukodami atnašas, pagonys aukoja ne Dievui, bet demonams. O aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų bendrininkais. Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties stalo bendrai ir demonų stalo bendrai. Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą?

Kun. Artūras Kazlauskas       2020-09-11 10:17

Apie rąstą akyje


Kristus vėl kviečia mus gilintis į esmę. Baigti simpatijų ir antipatijų, išankstinių nuostatų ir įtarimų žaidimus. Išsilaisvinti iš ryšių, neleidžiančių teisingai vertinti realybę. Neleiskite, kad jums įtaką darytų paviršutiniški, antraeiliai, periferiniai dalykai.
Norite sužinoti kas pirmiausia esate jūs? Žiūrėkite ką darote, kas vyksta aplink jus, ką kuria jūsų elgesys! Aplink jus kvepia švarumu – siekiu giedriai, dorai, nuoširdžiai bendrauti? Tada esate gerame kelyje! Aplink jus esantieji nuolat gauna geranoriškumo, pagalbos, solidarumo, gailestingumo gestus ir žodžius? Neabejokite, jūsų širdis – sveika! Tik gera širdis gali vesti gerus vaisius. Ir atvirkščiai. Jūs „religingas“, besimeldžiantis, dalyvaujantis pamaldose. Bet jūsų buvimas kelia priešiškumo, kaltinimų, atšiaurumo, bauginimo atmosferą? Hm, jūsų tariami santykiai su Dievu kažkodėl neveikia (ir ne dėl Dievo kaltės!). Analogišką matą Jėzus kviečia naudoti vertinant kitų poelgius, išreiškiant savo pažiūras, nuomones, pasirinkimus, sprendimus.
Nesustokite, manydami, kad gerai juos pažįstate, kad jie – jūsiškiai, su kuriais buvojate bažnyčioje, sporto salėje, stadione ar tose pačiose parduotuvėse. Nepasiduokite toms instinktyvioms emocijoms, kurios veda į simpatijas ir antipatijas. Žiūrėkite į vaisius! Negali būti tolimas Dievui tas, kuris pajėgus gerumo, gailestingumo, geranoriškumo poelgiams! Tiesiog neįmanoma! Ir priešingai. Nuolat kartoja Dievo vardą, bet jo prastume, žemume, egoisitiškume nešviečia laiminanti Dievo saulė… Matytųsi… Šitaip kiekvienas iš mūsų kasdienybėje esame kviečiami nekreipiant dėmesio į kitus kriterijus, žiūrėti esmės. Kiekvienas esame kviečiami (bent jau retkarčiais) pasinaudoti veidrodžiu. Įsižiūrėti ir pamatyti tą daugybę kaukių, dengiančių tikruosius mūsų veidus. Ir pamatyti rąstus savo akyse dar prieš pastebint krislelį kito akyje. Tai naudinga ir svarbu kiekvienam krikščioniui. Jei nenorime apgaudinėti savęs pačių ir kitų, kartodami gražius žodžius, iš kurių susikuria melagingos pasakos. Nes anksčiau ar vėliau reikės prabusti. Ir patirti skausmingą realybę.

Kun. Deimantas Braziulis       2020-09-11 5:07

Čia gausu patarimų, bet man labai trūksta aiškių, konkrečių nurodymų, kurie supaprastintų viską. Juk patys žinome ne vieną aklą vadą, kuris veda žmones į duobę. Ir ką tokiu atveju daryti? Kaip sustabdyti? Ką daryti, jei akli mokytojai veda paskui save aklus mokinius? Kaip tai sustabdyti?
Ko gero, čia į pagalbą ateina kitas patarimas: „Kodėl gi matai krislą brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?“ Šioje vietoje labai dažnai pagaunu save, nes noriu įvykdyti tesingumą pats. Visai pamirštu, kad tai jau svetimas, Dievo daržas. Čia slypi pagunda nukreipti savo akis nuo savęs paties ir imti kovoti su kitais žmonėmis, kuriems, mūsų manymu, labiau trūksta teisingumo.
Ir kaip gražiai atrodytų ši mintis, solidarizuota artimo meilės – pastebėti kitame jo krislelius ir pačiam prikišus savo pirštus išimti. Juk tada viskas būtų daug geriau. Bet tokiu atveju mes vėl puolame į pagundą vykdyti ne Dievo valią, o savo užmačias. Kurti ne Dievo tesingumą pasaulyje, o savo. Šis Jėzaus patarimas yra mokytis į pasaulį ir ypač artimą žmogų žiūrėti Dievo tiesos ir gailestingumo akimis.  Tik toks išugdytas žvilgsnis padės ir kitam žmogui
Bernardinai.lt

Evangelijos mąstymas       2020-09-11 4:56

Prašyti laisvos nuo veidmainystės ir jautrios tiesai širdies

Jėzus įspėja mane apie aklą ir nekritišką pasitikėjimą savimi, kai esu aklas tikėjimo vertybėms. Kuo labiau jaučiuosi silpnas ir pasimetęs tikėjime, tuo labiau turiu ieškoti dvasinio gyvenimo vadovo.

*

Kokie žmonės dažniausiai mane supa? Ar jie padeda man augti tikėjime? Prašysiu Dievo, kad mano gyvenimo kelyje pastatytų gerų žmonių ir mokytų mane juos priimti.

*

Išmintingo mokinio bruožas yra nuolankumas ir mokėjimas klausyti. To dėka jis gali tapti kaip jo mokytojas ir palydėti kitus dvasinėje kelionėje. Ar sugebu klausyti savo gyvenimo mokytojų ir su paprastumu priimti jų pamokymus?

*

Jėzus įspėja mane dėl puikybės ir išdidumo, kurie padaro taip, kad noriai taisau kitų gyvenimus, nematydamas savo gyvenimo nuodėmių ir silpnybių. Kokie jausmai sukyla manyje, kai girdžiu Jėzaus žodžius: „Veidmaini!“ Ar nepastebiu savyje veidmainystės apraiškų? Jeigu taip, tai pasistengsiu sąžiningai apie jas pasakyti Jėzui. Ko norėčiau dabar Jo paprašyti?

*

Kokios yra mano kalbos apie kitus? Ar asmeninėje maldoje stengiuosi kalbėtis su Dievu apie savo nuodėmes ir sužeidimus, kurie labiausiai mane skaudina?

*

Malda yra geriausias kelias į savęs pažinimą. Karštoje maldoje paprašysiu Jėzaus, kad leistų man tiesos šviesoje pažvelgti į savo gyvenimą.

Per dieną dažnai kartosiu:

„Jėzau, išmokyk mane žvelgti į save Tavo tiesos šviesoje“.

Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-09-11 4:52

kun. Robertas Urbonavičius

Turbūt dauguma iš mūsų žinome Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Nauji karaliaus drabužiai“, – apie du sukčius siuvėjus, kurie įtikino karalių, jog jam siuva drabužius, kurių nemato tas, kuris yra kvailas. Bijodamas pasirodyti kvailys, karalius ir visi jo patarėjai apsimetė, kad mato nuostabaus grožio rūbus. Ir kuomet karalius, apsirengęs šiais „puošniais drabužiais“, – o iš tiesų nuogut nuogutėlis – iškilmingai žygiavo miesto gatve, visa minia, bijodama pasirodyti neišmintinga, gėrėjosi valdovo drabužiais, kurių nebuvo. Ir tik vienas vaikas – pasitikėdamas tuo ką mato – sušuko: „Karalius nuogasǃ“

Jėzus yra tas, kuris pasako, kad mes esame nuogi, nors manome, kad mus puošia mūsų šventumas, išmintingumas, pamaldumas. Visa tai be Jėzaus tėra vien įsivaizduojami drabužiai. Esame akli, su rąstais akyse, vedantys netikusius vaisius, – mums tinka Jėzaus pamokymas Laodikėjos bažnyčios ganytojui: „Tu gi sakai: „Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia“, – o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir plikas. Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum.“

Ištirkime save Dievo akivaizdoje, prašykime, kad Jis atvertų mūsų akis, išridentų iš jų rąstus ir padarytų mus vaisingus. Nenutildykime savo sąžinės, kuri kaip tas vaikas iš pasakos primena, kad gėris yra gėris, o blogis – blogis. Neįsileiskime į tuščius filosofinius svarstymus ir nepasiduokime pagundai dėl ramybės užmerkti akis prieš savo ir kitų nuodėmes. Tik Tiesa mus išlaisvina, tik Meilė mus išgydo.
Bernardinai.lt

XXIII eilinės savaitės penktadienio Evangelija       2020-09-11 4:51

(Lk 6, 39–42)

  Kalbėdamas savo mokiniams ir miniai, Jėzus pasakė palyginimą:
  „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkrinta į duobę?! Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas, Kodėl gi matai krislą brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?
  Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’,– pats nematydamas savo akyje rąsto?!
  Veidmainy, pirmiau išsiritink rąstą iš savo akies, o tada matysi, kaip iš brolio akies išimti krislelį“.
Katalikai.lt

XXIII eilinės savaitės penktadienio Dievo Žodis       2020-09-11 4:50

Psalmė (Ps 83, 3–6. 12)

P. – Kaip miela man tavo buveinė, dangaus kariuomenių Viešpatie!

  Siela man ilgisi, alpsta
  Viešpaties kiemo atšlainių.
  Mano širdis ir mano kūnas
  džiūgaudami sveikintų gyvąjį Dievą. – P.

  Net žvirblis pastoginę susiranda,
  blezdinga susikrauna lizdą vaikeliams.
  Ilgiuosi aukuro tavo, o dangaus kariuomenių Viešpatie,
  o mano Dieve, mano Valdove! – P.

  Laimingi, kurie namuose tavo gyvena,
  nuolatos teikia tau, Viešpatie, šlovę.
  Laimingas žmogus, kurį remia tavo pagalba,
  kuris šventąją vietą lankyti panūdo – P.

  Juk Viešpats Dievas mums saulė ir skydas,
  malones ir garbę Viešpats dosniai dalija.
  Jisai nešykšti gėrybių
  tiems, kurie tobulai elgias. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 17, 17b–17a)

P. Aleliuja. – Tavo, Viešpatie, žodis yra tiesa. Pašventink mus tiesa! – P. Aleliuja.

XXIII eilinės savaitės penktadienio Dievo Žodis       2020-09-11 4:50

Skaitinys (1 Kor 9, 16–19. 22b–27)

  Broliai!
  Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos! Jeigu aš tai daryčiau savo valia, gaučiau atlygį; bet kadangi darau ne savo valia, tai atlieku tik man patikėtą tarnybą. Kaip tada su atlygiu? Ogi kad, skelbdamas Evangeliją, pateikčiau ją veltui ir nesinaudočiau savo teise, kurią man duoda Evangelijos skelbimas. Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau.
  Silpniesiems pasidariau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas. Argi nežinote, kad lenktynių aikštėje bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna laimėtojo dovaną? Ir jūs taip bėkite, kad laimėtumėte! Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį. Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitus mokydamas, pats nepasidaryčiau atmestinas.

Sunkus ĮSAKYMAS       2020-09-10 4:43

Kardinolas Sigitas Tamkevičius:. Kokia yra didžiausia Lietuvos bėda?
„Dvi Lietuvos kovoja viena su kita, atskirtos neapykantos barikadomis“, – tokia skaudžia įžvalga dalijosi vienas politinis apžvalgininkas straipsnyje „Lietuva, nekenčianti Lietuvos“. Apgailėtina, bet aiškiai matoma tikrovė. Ar yra išeitis iš šios aklavietės? Kur jos ieškoti? Kai Jėzus kvietė mylėti priešus ir už pikta neatsilyginti piktu, tikriausiai pasipiktino ne vienas žydas. Jie gerai žinojo Senojo Testamento keršto įstatymą: „Akis už akį, dantis už dantį“ (Kun 24, 19). Senajame Testamente randame aiškų įpareigojimą mylėti tik artimą: „Mylėsi Viešpatį Dievą visa širdimi… o savo artimą kaip save patį.“ Tačiau jau ir Senajame Testamente randame iškalbingų užuominų apie priešų meilę – apie tai, ką Jėzus labai aiškiai skelbė. Pirmojoje Samuelio knygoje skaitome pasakojimą, kaip karalius Saulius, pavydėdamas Dovydui sėkmės mūšiuose, kelis kartus kėsinosi jį nužudyti. Net du kartus Dovydas turėjo galimybę nužudyti karalių Saulių, bet jis, net raginamas tai padaryti, atsisakė sutepti savo rankas karaliaus krauju.
Kai girdime Jėzaus raginimą: „Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia“ (Lk 6, 27), turbūt kiekvienas prisimename ne vieną asmenį, padariusį mums daug blogo; ne kartą jaučiamės taip giliai sužeisti, jog raginimas atleisti atrodo viršijantis mūsų jėgas. Yra dvi priežastys, kodėl mes, krikščionys, privalome būti atlaidūs. Pirmoji priežastis: mes tikime į Dievą, kuris yra mūsų Tėvas ir kuris net didžiausiems nusidėjėliams yra gailestingas. Jėzus kalbėjo: „Dievas yra maloningas netgi nedėkingiesiems ir piktiesiems. Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas.“ Mes visi esame patyrę Dievo gailestingumą; tik prisiminkime, kiek kartų gyvenime buvome klydę, bet užtekdavo išpažinti savo kaltes, pasakyti: „Dieve, pasigailėk manęs“, ir išgirsdavome žodžius: „Aš tave išrišu iš tavo nuodėmių vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“ Kunigas taria atleidimo žodžius ne savo, bet Jėzaus vardu; jis tik vykdo Kristaus paliepimą: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos.“ Antroji priežastis, dėl ko mes privalome būti gailestingi – tai mūsų siekimas būti ne tamsybių kunigaikščio, bet Dievo vaikais. Jėzus kalba: „Mylėkite savo priešus <...> ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai“ (Lk 27, 35). Kokia yra didžiausia dabartinės Lietuvos bėda? Emigracija? Tai tikrai didelė bėda, kai kasmet prarandame dešimtis tūkstančių savo tėvynainių, ir neaišku, kiek iš jų grįš namo. Tačiau ir už emigraciją didesnė bėda yra labai didelis žmonių susipriešinimas; jį matome aukščiausiose valdžios instancijose, jo pilni interneto portalai.
Tik tikintieji dar palaiko tam tikrą moralinę pusiausvyrą; jei jų nebūtų, padėtis būtų visiškai beviltiška. Tačiau ne kartą ir tikintieji leidžiasi įsukami į susipriešinimo verpetus. Mes turime du palaimintuosius – arkivysk. Jurgį Matulaitį ir arkivysk. Teofilių Matulionį, palikusius labai šviesų pavyzdį, koks iš tikrųjų turi būti Jėzaus mokinys. Palaimintasis Jurgis net savo vyskupiškajame herbe įsirašė šūkį: „Nugalėk blogį gerumu“, o palaimintasis Teofilius, išgyvenęs ilgus tardymus bei kalinimus, nei karto nesusvyravo. Tai gražiai atspindi jo užuojauta tardytojui, kad dėl jo, kalinio, šis turi pakelti bemieges naktis. Kristaus įsakymas mylėti, atleisti, neteisti iš tikrųjų gali daryti stebuklus tiek mūsų, tiek kitų gyvenime, tik reikia šį įsakymą vykdyti.

 

Evangelijos mąstymas       2020-09-10 4:33

Prašyti širdies, persiėmusios Jėzaus meile

Atsisėsiu arti Jėzaus, kuris nori man šiandien pasakyti kai ką labai sunkaus. Noriu palyginti savo gyvenimą su kiekvienu Jo žodžiu. Priimsiu Jėzaus žodžius kaip sąžinės patikrinimą apie savo meilės laikyseną.

*

Jėzus reikalauja iš manęs labai didelio dalyko: kad mylėčiau savo priešus. Kokius jausmus manyje sukelia tie žodžiai? Sąžiningai apie juos pasikalbėsiu su Jėzumi.

*

Prisiminsiu tuos žmones, kurie manęs neapkenčia, keikia, apkalba. Ar yra manyje troškimas žengti link jų pirmą žingsnį? Pakviesiu Jėzų į labiausiai sužeistus santykius, kad išmokytų mane mylėti.

*

„Jeigu mylite tik tuos, kurie jus myli…“. Į ką atremiu savo santykius? Ar esu atviras santykiams, kurie man daug kainuoja? Ar yra žmonių, kurių sąmoningai vengiu, atmetu? Kokie žmonės mane supa?

*

Jėzus kviečia mane į gailestingumo laikyseną. Jis nori, kad kitų atžvilgiu būčiau toks, koks Dangiškasis Tėvas yra man: kad būčiau geras nedėkingiems ir blogiems. Nuoširdžiai pasikalbėsiu su Tėvu. Ką norėčiau Jam pasakyti?

*

Įsiklausysiu į Jėzaus perspėjimą: negaliu teisti nei pasmerkti kito žmogaus, nes tai gali atnešti skausmą man. Pažvelgsiu į savo laikyseną, savo kalbas. Ar nėra jose teisimo ir pasmerkimo? Kada ir kieno atžvilgiu tai dažniausiai darau?

*

Jėzus ragina mane, kad negailėčiau duodamas. Davimas reikalauja vidinės laisvės: reikia išmokti prarasti, kad galėtum atrasti.

Prašysiu Jėzaus, kad išmokytų mane dalinti save neatsižvelgiant į asmenis.

Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-09-10 4:31

kun. Robertas Urbonavičius

Jei nuoširdžiai perskaitysime Jėzaus paraginimus, turėsime pripažinti, kad jie yra ne gražūs lozungai, bet kalavijo smūgiai mūsų įsivaizduojamam gerumui ir teisumui. Mylėti priešus, daryti gera, kurie man linki bloga, laiminti, kai esu keikiamas, melstis už tuos, kurie mane pajuokia, atsukti kitą skruostą, leistis apvagiamam, skolinti visiems ir būti gailestingiems… Kuris iš mūsų galėtų pasakyti, kad taip gyvena? Aš – ne. Gal taip elgiasi tie, kurie prie klausyklos langelio pasako, jog nuodėmių neturi ir nieko blogo nedaro. Bet turbūt jie nežino šių posakių.

Šie Viešpaties pamokymai, tai ne „Kaip laimėti dangų vadovas“, bet mūsų asmeninio šventumo nuvainikavimas. Jėzus teisingai pastebi: „Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.“ Būti gerais su gerais – daugiau malonumas ir kultūringumas nei nuopelnas Dievo akyse. Jėzaus mokinys kviečiamas būti ne etiketo ekspertu ar maloniu žmogeliu, bet Dangiškojo Tėvo vaiku, kuris stengiasi būti panašus į Tėvą. Koks Jis – toks ir aš.

Neturime savo nuopelnų, neturime nuosavo šventumo. Visa ateina iš Jėzaus, nes Jis yra mūsų Teisumas, Šventumas ir Nuopelnai.
Bernardinai.lt

XXIII eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelija       2020-09-10 4:30

(Lk 6, 27–38)

  Jėzus bylojo savo mokiniams ir visai miniai:
  „Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus.
  Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir palaidinės.
  Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tave paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs jiems darykite. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.
  Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas netgi nedėkingiesiems ir piktiesiems.
  Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite, ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į glėbį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.

  Katalikai.lt

XXIII eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo Žodis       2020-09-10 4:29

Psalmė (Ps 138, 1–3. 13–14ab. 23–24)

P. – Amžinybės kely, Viešpatie, būk man vadovas!

  Ištyręs esi mane, Dieve, pažįsti,
  žinai, kada sėdu, keliuosi.
  Iš tolo matai, ką galvoju,
  žinai, ar žingsniuoju, ar einu gulti.
  Tau žinomi visi mano takeliai. – P.

  Juk tu mano širdį sukūrei,
  sunarstei mane motinos įsčioj.
  Dėkoju, kad taip stebuklingai mane tu sukūrei,
  kad visi tavo darbai stebuklingi. – P.

  Dieve, patikrink mane, peržiūrėk širdį,
  kiaurai peržvelk visus mano norus,
  kad pražūtim nesibaigtų mano kelionė.
  Amžinybės kely būk man vadovas! – P.

Posmelis prieš evangeliją (1 Jn 4, 12)

P. Aleliuja. – Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka,
              ir jo meilė mumyse tobula tampa. – P. Aleliuja.

XXIII eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo Žodis       2020-09-10 4:28

Skaitinys (1 Kor 8, 1b–7. 11–13)

  Broliai!
  Pažinimas išpučia, užtat meilė ugdo. Jei kas tariasi ką nors žinąs, tai jis nė nežino, kaip reikia pažinti. Bet kas myli Dievą, tas yra jo pažintas. Taigi dėl stabam paaukotos mėsos valgymo mes žinome, jog iš tikro nėra stabų ir nėra jokių kitų dievų, kaip tik vienas Dievas. Ir nors yra vadinamųjų dievų danguje ir žemėje, – daug tų dievų ir daug viešpačių, – tai mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa ir mes esame per jį. Deja, ne visi turi tokį pažinimą. Kai kurie iki šiol pripratę prie stabų, valgo mėsą, kaip stabams paaukotą, ir jų silpna sąžinė susitepa.
  Tokiu būdu silpnasis žus dėl savo pažinimo. O juk jis – brolis, už kurį numirė Kristus. Šitaip nusikalsdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, jūs nusikalstate Kristui. Jei tad valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad tik nepapiktinčiau brolio.

Evangelijos komentaras       2020-09-9 4:44

kun. Robertas Urbonavičius

Biblinėje tradicijoje Izraelio Viešpats su savo išrinktąja tauta elgiasi kaip sąžiningas verslo partneris, nurodydamas, kas bus pasirinkus vienokį ar kitokį gyvenimo būdą: gyvenimą pagal Dievo valią ir gyvenimą pagal savo valią. Sudarydamas Sandorą su išpirktąja tauta, Viešpats sako: „Šiandien šaukiu dangų ir žemę liudyti prieš tave: padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi, mylėdami Viešpatį, savo Dievą, jo balso klausydami ir jam atsiduodami“ (Įst 30, 19–20).

Evangelistas Lukas mums perteikia Jėzaus palaiminimus bei prakeiksmus – jie tarsi išpildo visą biblinę pasirinkimų tradiciją.

Viešpaties palaiminimai skiriami tiems, kurie pagal to meto sampratą nelaikomi palaimintais: vargšai, nesėkmingieji, atstumtieji. Viešpats juos laimina irgi ne todėl, kad priklauso vienai ar kitai socialinei klasei, bet todėl, kad jie savo fiziniame bei dvasiniame nepritekliuje atrado Dievą. Jie pasirinko būti su Viešpačiu, jie pasirinko gyvenimo kelią.

Išganytojo perspėjimai – bibliniai prakeiksmai – skiriami tiems, kuriems Dievo palaimos nereikia, nes jie mano, kad palaimą užsidirbo patys: savo turtu, savo gudrumu, savo išmintimi. Jiems pakanka savęs pačių, todėl nebelieka širdyje vietos Dievui.

Mes irgi esame kviečiami rinktis: gyvenimą arba mirtį, palaiminimus arba prakeiksmus. Negalima sėdėti ant dviejų kėdžių, neįmanoma tarnauti dviem šeimininkams.
Bernardinai.lt

XXIII eilinės savaitės trečiadienio Evangelija       2020-09-9 4:41

(Lk 6, 20–26)

  Pakėlęs akis į savo mokinius, Jėzus prabilo:
  „Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė.
  Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti.
  Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.
  Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise jų protėviai darė pranašams.
  Bet vargas jums, turtuoliai, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą.
  Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani.
  Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsite ir verksite.
  Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai lygiai taip gyrė netikrus pranašus“.

  Katalikai.lt

XXIII eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis       2020-09-9 4:41

Psalmė (Ps 44, 11–12. 14–17)

P. – Pasiklausyki, dukrele, pažvelki čionai, atkreipk savo ausį.

  Pasiklausyki, dukrele, pažvelki čionai, atkreipk savo ausį:
  užmiršk savo tautą ir tėviškę savo.
  Valdovui meili tu, gražuole,
  bet jis tavo Viešpats – pagarbink parpuolus. – P.

  Žengia vidun ta karalaitė.
  Apdaras jai – gryno aukso pinikai.
  Brokatu papuošta, ji vedama pas valdovą,
  iš paskos jai merginos – jos draugės,
  pas tave vedamos eina – P.

  Eidamos jos džiūgauja, krykščia:
  į valdovo rūmus mat žengia.
  Tau tėvus atstos tavo sūnūs,
  tu juos kunigaikščiais statysi valdyti visos žemės. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 6, 23ab)

P. Aleliuja. – Džiaukitės ir linksminkitės, – sako Viešpats, –
              nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. – P. Aleliuja.

XXIII eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis       2020-09-9 4:40

Skaitinys (1 Kor 7,25–31)

  Broliai!
  Dėl nesituokiančiųjų aš neturiu Dievo įsakymo, bet duodu patarimą kaip žmogus, iš Dievo gailestingumo vertas pasitikėjimo. Taigi aš manau, jog tai yra gera, žiūrint šio meto suspaudimų: gera žmogui būti tokiam. Esi susietas su žmona? Neieškok skyrybų. Likai be žmonos? Neieškok žmonos. Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų.
  Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi tarsi jų neturėtų, ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, ir kurie užsiėmę pasaulio reikalais, – kaip neužsiėmę. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.

Mąstymas       2020-09-8 20:18

Prašyti artimo ryšio su Žodžiu ir paklusnumo Žodžiui dovanos

„Visa tai įvyko, kad išsipildytų Žodis…“. Paprasti žmonės: Marija ir Juozapas, vedami Žodžio, atsiduria įvykiuose, kurių žmogiškai negali numatyti ir suprasti.

*

Paprašysiu Jėzaus, kad leistų man dalyvauti Marijos ir Juozapo išgyvenimuose. Atkreipsiu dėmesį į jų tylą ir tikėjimą. Jie leidžiasi vedami Žodžio, kurio nesupranta.

*

Ką galiu pasakyti apie savo pasitikėjimą Dievo žodžiu? Atsiminsiu tą Dievo žodį, kurį man priimti sunkiausia. Koks tai Žodis? Atrasiu jį Biblijoje ir pabandysiu su juo melstis.

*

Stabtelėsiu ties Juozapu. Įsijausiu į jo kančią. Jam atrodo, kad „praranda“ Mariją. Sugriūna jo planai. Jis išsigąsta, nesupranta, kas vyksta, stengiasi išspręsti situaciją pagal savo supratimą.

*

Ar ir aš jaučiu nerimą, baimę, kuriuos patyrė Juozapas? Gal baiminuosi, kad mano planai slysta man iš rankų? Gal išgyvenu tikėjimo „tamsiąją naktį“, esu pasimetęs? Galiu apie tai kalbėtis su Juozapu.

*

Stebėsiuosi Juozapo pasitikėjimu. Jis pajėgia atsisakyti savo sprendimų ir pasikliauja angelo žodžiu. To žodžio dėka Juozapas suvokia Dievo užmojus.

*

Ar savo gyvenimiškuose pasirinkimuose palieku vietos dvasiniam dalykų atpažinimui? Su kuo dažniausiai tariuosi? Ar ieškau šviesos melsdamasis su Dievo žodžiu arba pas dvasios vadovą?

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prašysiu dvasinio atpažinimo dovanos.

Pakviesiu į savo maldą Mariją ir Juozapą kartodamas:

„Padėkite man pasilikti prie Žodžio ir pasitikėti Juo.“

Kasdienapmastau.lt

Cha >>>       2020-09-8 11:44

Kodėl tylima? Negi Lietuvoje teturime tik tiek pedofilijos. Kur Deimantė? Kodėl neleidžia bolotiruotis į Seimą Neringai? Ko sistemininkai bijo? O, gal kun. Budrys yra tik niša dideliam, labai dideliam “š” uždengti?

Copy-pastintojas Nr. 2       2020-09-8 11:36
marta       2020-09-8 5:15

Idomu paskaityt tokias tiesas kai aplink matai daug negatyvo.

Evangelijos komentaras       2020-09-8 4:58

Kun. Robertas Urbonavičius
Bažnyčia paprastai nemini savo šventųjų žemiškųjų gimtadienių, bet pagerbia juos jų gimimo Dangui dieną (lotyniškai dies natalis), taip tarsi pabrėždama, kad tikrasis šventojo gyvenimas prasideda po jo mirties, kuomet jisai, būdamas Dievo akivaizdoje, gali užtarti visus žmones.

Ir tik trims asmenims Bažnyčia „padaro išimtį“, pagerbdama ir jų žemiškojo gimimo pradžią. Mūsų Viešpaties Jėzaus gimimas švenčiamas per Kalėdas, Jo pirmtako Jono Krikštytojo gimimas minimas – per Jonines ir Jėzaus Motinos Mergelės Marijos Gimimo iškilmė.

Šv. Jonas Damaskietis taip aprašo Marijos Gimimo svarbą: „Būk palaiminta, o dukra, kurią Dievas mums pažadėjo po mūsų nuopuolio. Tu panaikini mūsų bausmes, kurių nusipelnė mūsų geidulingumas. Iš mūsų gavai mirtingąjį kūną, o mums grąžini nemarumo skraistę. Iš mūsų gavai būtį, o duodi sveiką būtį. Panaikini skausmus ir suplėšai mirties drabužį. Tu mus šauki į mūsų pirmąją gyvenimo vietą. Mes užvėrėme rojaus vartus, o tu atlaisvini gyvenimo medžio kelią.“

Mergelės Gimimas mums atskleidžia, kad Dievas be galo mumis rūpinasi ir myli. Jis numatė, išrinko ir sukūrė Mariją, kad Ji būtų Dievo Žodžio Šventovė: „Pradžioje, prieš visus amžius, jis mane sukūrė, ir per visus amžius nenustosiu būti. Šventojoje Padangtėje jam tarnavau ir tada Zione užėmiau savo vietą. Taip mieste, kurį jis myli, man davė poilsio vietą, – Jeruzalėje yra mano valda.“ (Sir 24, 9–11). Tačiau Jis taip pat numatė, išrinko ir sukūrė kiekvieną iš mūsų. Kiekvienas žmogus yra Dievo norėtas, nė vienas nėra atsitiktinumas ar klaida. Visi esame Jo mylimi, tačiau ne visi į šią meilę atsiliepiame.

Galiausiai kiekvienas gimtadienis, o ypač mamos, – skatina dėkoti už tą asmenį, įvertinti Jo įtaką, prisiminti, kiek daug gero iš jo esame gavę. Minėdami savo dangiškosios Motinos gimimo dieną, esame kviečiami dėkoti už Mariją, už Jos motinišką meilę ir rūpinimąsi mumis, pasiaukoti Jai dar labiau nei iki šiol.
Bernardinai.lt

Švč. Mergelės Marijos Gimimas (Šilinė) Evangelija       2020-09-8 4:56

(Mt 1, 1–16. 18–23)

  Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga.
  Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faresas ir Zara iš Tamaros, Faresui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boozas iš Rachabos, Boozui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas.
  Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.
  Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis, Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.
  Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu, ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.
  Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.
  Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis“, o tai reiškia: „Dievas su mumis“.
Katalikai.lt

Švč. Mergelės Marijos Gimimas (Šilinė) Dievo Žodis       2020-09-8 4:55

II. Skaitinys (Rom 8, 28–30)

  Broliai!
  Mes žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems. O kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašiais į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmgimis iš daugelio brolių. Kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir nuteisino; kuriuos nuteisino, tuos ir išaukštino.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Laiminga tu, Švenčiausioji Mergele Marija, ir verta garbės visokios,
              nes iš tavęs užtekėjo teisingumo saulė – mūsų Dievas, Kristus. – P. Aleliuja

Švč. Mergelės Marijos Gimimas (Šilinė) Dievo Žodis       2020-09-8 4:55

Psalmė  (Ps 12, 6)

P.  Širdingai aš džiaugiuosi Viešpačiu.

  Tikiu, kad tu man gailestingas.
  Džiaugiuosi tavo pagalba. – P.

  Viešpačiui giesmes giedosiu:
  kiek jis man gera padarė! – P.

Švč. Mergelės Marijos Gimimas (Šilinė) Dievo Žodis       2020-09-8 4:54

I. Skaitinys (Mch 5, 1–4a)

  Štai ką sako Viešpats:
  „Tu, Betliejau – Efrate, nors mažas esi tarp Judo apygardų, bet iš tavęs kils tasai, kuris bus Izraelio valdovas. Jo kilmė siekia tolimą pradžią, seniai praėjusias dienas. Todėl juos Viešpats paliks, iki laukianti kūdikio pagimdys sūnų. Tuomet jo brolių likučiai sugrįš pas Izraelio sūnus.
  Jisai atsistos ir ganys juos Viešpaties galia, didingu savo Dievo Jahvės vardu. Ir jie gyvens saugiai, nes jo valdžia dabar sieks iki žemės pakraščių. Ir jis bus taika“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 12, 6)

>>> Kis       2020-09-7 6:53

Tik, sekant meilės įstatymu yra ne mažai įsipareigojimų, o ne vien tik malonumai.

Evangelijos komentaras       2020-09-7 4:56

Kun. Robertas Urbonavičius.
Kokia Įstatymo paskirtis? Dauguma iš mūsų turbūt atsakytume, kad ką nors uždrausti, neleisti ar apriboti. Juk už vienokių ar kitokių taisyklių pažeidimą visada gresia vienokia ar kitokia bauda.

Panašiai turbūt manė ir fariziejai, smulkmeniškai ir uoliai saugoję Šabo sakralumą. Jie sukūrė daugybę taisyklių, kaip nepažeisti Šabo, ir pateikė sąrašus, kas yra leidžiama daryti, o kas ne. Ir štai jie stebi, ar Rabi iš Nazareto pažeis šventąjį Šabo poilsį, – atliks darbą, išgydydamas ligonį.

Klausdamas, ar per Šabą leistina gera daryti, ar bloga, gelbėti gyvybę ar žudyti, – Jėzus nurodo tikrąją Įstatymo prasmę ir tikslą. Įstatymas skirtas apsaugoti save ir kitus. Tad kiekvienos taisyklės paskirtis yra gelbėti ir padėti pasiekti gėrį.

Šabo paskirtis – atiduoti savo laiką Dievui ir taip Jį pašlovinti. Fariziejai tai suprato, bet manė, kad tik drausdami gali šitai pasiekti.

Mokytojas kviečia pirma mylėti ir taip išpildyti Įstatymą, nes juk meilė yra Įstatymo pilnatvė.
Bernardinai.lr

XXIII eilinės savaitės pirmadienio        2020-09-7 4:54

Evangelijos mąstymas.
Prašyti malonės giliai suvokti savo vertę, kurią turiu Dievo akyse

Įeisiu į sinagogą, kurioje Jėzus moko. Stebėsiu Jo gilų žvilgsnį. Jis pastebi kiekvieną žmogų ir žino kiekvieno klausytojo mintis. Jis atskleidžia ir pataiso kiekvieno žmogaus širdies siekius.

*

Tyloje kontempliuosiu Jėzaus žvilgsnį. Kokie jausmai kyla mano širdyje, kai susitinku su Jėzaus žvilgsniu ir kai pagalvoju apie tai, kad Jis mane mato ir pažįsta iki pat gelmių? Prašysiu Jėzaus, kad leistų man pažvelgti į save Jo akimis.

*

Jėzus liepia sergančiam žmogui atsistoti viduryje. Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man giliau suprasti simbolinę tos scenos prasmę. Atsistosiu arti sergančio žmogaus, kad kartu su juo galėčiau išgyventi susitikimą su Jėzumi.

*

Jėzus pakelia žmogų, kuris yra prispaustas kančios. Jis padeda jam pajudėti iš savo negalios. Jėzus tai daro visų akivaizdoje. Šitame sergančiame žmoguje Jėzus pakelia kiekvieną žmogų. Taip pat ir mane Jis pakelia mane iš visko, kas slegia mano gyvenimą ir stumia į nusivylimą.

*

Jėzus pastato žmogų šventyklos viduryje ir jį išgydo. Tai daro šeštadienį, kuris yra pašvęstas Dievui. Tuo Jėzus primena mano vertę, kurią turiu Dievo akyse. Mano gyvenimas yra didžiausia šlovė Dievui. Tai Jo šventykla.

*

Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo savivertę? Ar yra, kas silpnina mano savivertę? Kas yra mano „padžiūvusi ranka“? Prašysiu Jėzaus, kad mane pakeltų ir išgydytų mano savęs vertinimą.

*

Pabaigsiu mąstymą šlovinimo malda. Pašlovinsiu Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią už savo gyvenimą ir už savo žmogiškąjį orumą. Pašlovinsiu Trejybę už tai, kad Jėzus tapo Žmogumi. Adoruosiu Jėzaus dievystę ir žmogystę.

Sukalbėsiu Jėzaus Vardo litaniją.

Kasdienapmastau.lt

XXIII eilinės savaitės pirmadienio Evangelija       2020-09-7 4:52

(Lk 6, 6–11)

  Šeštadienį Jėzus nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi.
Rašto aiškintojai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys šeštadienį, kad rastų, kuo jį kaltinti.
  Bet jis išskaitė jų mintis ir tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį“. Tasai atsistojo.
Tuomet Jėzus paklausė juos: „Aš klausiu jus, ar šeštadienį leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“
  Ir apžvelgęs visus aplinkui, jis tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas ištiesė, ir ranka atgijo.
  O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką Jėzui padaryti.
Katalikai.lt

XXIII eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis       2020-09-7 4:51

Psalmė (Ps 5, 5–7. 12)

P. –Viešpatie, man vadovauk su teisybe.

  Tu ne toks esi, Dieve, kuriam nedorybė patiktų.
  Nedorėlis tau – ne svečias
  Akiplėša akivaizdoj tavo stovėti negali.
  Tu nekenti visų, darančių pikta. – P.

  Melagiams pražūti leidi.
  Žudikai ir apgavikai Viešpačiui koktūs. – P.

  Džiaugsmas visiems, kurie tavyje prieglobsčio ieško, –
  amžiais linksmybė!
  Saugok tu juos, tedžiūgauja tavo draugystėj
  tavo vardo gerbėjai. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats;–
              aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

XXIII eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis       2020-09-7 4:51

Skaitinys (1 Kor 5, 1–8)

  Broliai!
  Apskritai tenka girdėti apie palaidumą jūsų tarpe, ir netgi apie tokį palaidumą, kokio nepasitaiko nė pas pagonis: būtent kažkas gyvena su tėvo žmona… Ir jūs dar esate pasipūtę? Užuot nuliūdę ir taip darantį išmetę iš savo tarpo?! Bent aš, nebūdamas pas jus kūnu, tačiau būdamas dvasia, jau nuteisiau, lyg būdamas tarp jūsų, tą nusikaltimą padariusį. Susirinkę draugėn Viešpaties Jėzaus vardu su mano dvasia ir mūsų Viešpaties Jėzaus galybe, atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų kūną, o dvasia būtų išgelbėta Viešpaties teismo dienai.
  Jūsų gyrimasis niekam tikęs. Argi nežinote, kad truputis raugo suraugina visą maišymą? Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte naujas maišymas. Jūs juk esate nerauginti, nes jau yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus. Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nusikaltimo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona.

Kis       2020-09-6 20:26

man uzteko pirmos pastraipos.Ka gi, esu teisingame kelyje

Popiežius Pranciškus       2020-09-6 15:57

Kai broliško pataisymo nepakanka
Rugsėjo 6 dieną Katalikų Bažnyčios liturgijoje skaitytas skaitinys iš Evangelijos pagal Matą dažnai vadinamas skaitiniu apie „brolišką pataisymą“ arba skaitiniu „apie bendruomenę“. Šio sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus išsamiau aptarė šiuos du krikščioniško gyvenimo matmenis: bendruomeninį, bendrystės saugojimo, ir asmeninį, pagarbos pavienio žmogaus sąžinei.

Pasak popiežiaus, suklydusiam žmogui pataisyti Jėzus siūlo, kaip visada, „sugrąžinimo pedagogiką“, kuri susideda iš trijų etapų. Visų pirma sako: „Bark jį prie keturių akių“, neskubėk viešai paskelbti jo nuodėmių. Dažnai patys esame tai patyrę: kai kažkas mums pataria elgtis kitaip, geriau, supykstame, bet vėliau suprantame, kad tai buvo broliškas gestas. Į klystantį brolį reikia kreiptis diskretiškai, neteisti jo, bet padėti suprasti, ką padarė.

Praktiškai įgyvendinti šį Jėzaus mokymą, anot Šventojo Tėvo, dėl įvairių priežasčių nėra lengva. Baiminamės, kad brolis arba sesuo sureaguos neigiamai, kartais nėra pakankamo tarpusavio pasitikėjimo, kartais dėl dar kitų priežasčių.

Vis dėlto gali būti, kad nepaisant gerų intencijų, pirmas bandymas žlunga.  Tokiu atveju nereikia nuleisti rankų, tačiau paprašyti kito brolio arba sesers pagalbos. „Jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais“, – sako Jėzus, kuris perfrazuoja vieną Mozės įstatymo priesaką (Įst 19,15). Gali pasirodyti, kad pastarasis yra nukreiptas prieš kaltinamąjį, bet iš tiesų saugojo nuo melagingo liudijimo. Tačiau Jėzus eina toliau: dviejų ar trijų liudytojų reikia ne tam, kad kaltinimas būtų patikimas, o kad būtų suteikta didesnė pagalba. Tuo tarpu pagal Mozės įstatymą dviejų ar trijų liudytojų pakako nuteisimui.

Tačiau ir dviejų ar trijų brolių meilės gali nepakakti. Tokiu atveju reikia pranešti visai bendruomenei – Bažnyčiai. Kai kuriose situacijose turi būti įtraukta visa bendruomenė. Yra dalykų, kuriems niekas neturi būti abejingas, kai reikia dar didesnės meilės, kad brolis būtų susigražintas.

Bet kartais ir to nepakanka. „O jei nepaklus nė bažnyčiai, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas“, – sako Jėzus. Šie, rodos, menkinantys žodžiai iš tiesų kviečia patikėti brolį vien Dievui: kai nepakanka visų brolių bendros meilės, tik dangiškasis Tėvas galės parodyti didesnę meilę. Tokią meilę, kurią Jėzus rodė būtent muitininkams ir pagonims, piktindamas kai kuriuos apie save gerai galvojančius amžininkus.

Jėzaus žodžiai mums labai naudingi, nes paprastai, išgirdę ar pamatę brolio ar sesers klaidą, nesikreipiame į juos, bet skubame visiems apie tai papasakoti, apkalbėti. Tačiau apkalbos uždaro duris ir atitolina brolius. Tai labai žalinga liga, sunkesnė net už dabartinę pandemiją. 

Paskutiniai Jėzaus žodžiai nėra pasmerkimas be apeliacijos, tačiau pripažinimas, kad kartais mūsų žmogiškos pastangos gali žlugti. Tada tik paties brolio tiesioginė akistata su Dievu gali pažadinti jo sąžinę, leisti suvokti atsakomybę už savo veiksmus.

Sekmadienio vidudienio susitikimo mąstymą popiežius Pranciškus baigė prašymu, kad su Dievo Motinos pagalba broliškas pataisymas taptų mūsų sveiku įpročiu, leidžiančiu mūsų bendruomenėse kurti ir atnaujinti brolystės ryšius, paremtus abipusiu atleidimu ir ypač nenugalima Dievo gailestingumo jėga. (RK / Vatican News)

Mons. Adolfas Grušas       2020-09-6 15:54

NEĮMANOMA VIENYBĖ,

Kurti vienybę nepaprastai sunku, kartais, atrodo, net neįmanoma, tačiau drauge negalime atmesti to fakto, kad kiekviena, didelė ar maža, bendruomenė yra pagrįsta solidarumo jausmu. Dievo Žodis šiuo klausimu irgi yra labai aiškus: mes esame atsakingi vieni už kitus. Mes, matydami blogą kito žmogaus elgesį, niekuomet negalime sakyti: „Tai jo reikalas!“ Mums nepriimtinas tvirtinimas: „Ką tai turi bendro su manimi?!“ Mes visi esame vieno Kūno nariai, visi vienaip ar kitaip darome įtaką kitiems. Mūsų gerovė tampa kitų gerove, nevykę mūsų pasirinkimai daro nuostolį visiems.

Taip būna žmonių tarpusavio santykiuose, taip atsitinka ir žmogaus elgesyje su jį supančia gamta. Visi, kurie mano esą pakankamai apsukrūs, kad išvengtų tokio elgesio pasekmių, iš tiesų tik apgaudinėja patys save.

Kiekvienas civilizuotas ir meile pagrįstas veiksmas pakylėja žmogų ir aplink jį esančius asmenis. Lygiai ir kiekvienas egoistinis pasirinkimas daro neigiamą įtaką pasauliui bei žmogaus aplinkai, šeimos narių meilei, tėvų ir vaikų santykiams. Dievas niekada nesakė ir nepasakys: „Galvok tik apie save ir nesidomėk kitais“. Šiandien liturgijoje girdimas Dievo Žodis aiškiai parodo, kaip turime elgtis, stengdamiesi pašalinti atsiradusią mūsų tarpe klaidą.

Išganytojas moko mus, kad turime padaryti viską, stengdamiesi pagelbėti nusikaltusiam žmogui. Tik tada, kai jis, nekreipdamas į nieką dėmesio, toliau nori keliauti pasirinktu keliu, visa atsakomybė kris ant jo pečių. Dievui reikalingos mūsų pastangos padėti, pataisyti, parodyti meilę…

Jėzus mums pateikia taisykles, kaip reikia kurti meilės santykį. Jis sako: „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių“. Šis nurodymas savyje slepia neįtikėtiną diskretiškumą, kurio būtinai privalome laikytis. Mums nusikaltęs žmogus vadinamas „broliu“, ir jo kaltės neturi būti tuojau pat iškeliamos viešumon. Tai žmogus, kuriam labiau už kitus reikia pagalbos. Jam reikia mūsų pastangų suteikti brolišką paramą ir poelgių, kurias būtų mėginama užgesinti konfliktą. „Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį“, – sako Viešpats.

Žinoma, vyraujanti visuomenėje nuomonė tokį elgesį laiko prisitaikėlišku, demonstruojančiu žmogaus silpnumą, skatinantį kitų prievartą, tačiau iš tikrųjų čia ir galime pastebėti skirtumą: viešoji opinija kalba apie priešus, o Jėzus kalba apie brolius, apie taiką ir ramybę…

Žinoma, brolis mūsų gali ir nepaklausyti, tačiau Viešpats tvirtina, kad ir tada negalime pasiduoti. Reikia apie tai kalbėti dar su dviem ar trimis asmenimis, kurie galėtų patvirtinti, kad buvo mėginama siekti dialogo ir santarvės.

Na, o jeigu nepakanka ir to, tada reikia kreiptis į bendruomenę…

Ir čia susiduriame su dar vienu klausimu. Kokios bendruomenės tam reikia? Kokia turi būti tos bendruomenės branda? Kas, jeigu gyvename tokioje bendruomenėje, kuri, vietoje to, kad siektų vienybės, pati dalijasi į partijas ir sroves, savo egzistencijos prasmę atrandančias tarpusavio kovose?

Iš tikrųjų, neretai mes patys nesame vieningi, kaip bendruomenė, netgi ir Bažnyčia ne kartą būna draskoma nesutarimų…

Tik bendruomenė, kuri diena iš dienos priima Jėzaus pasiūlytą gyvenimo stilių, gali atrišti ir surišti.

Apmąstant šiuos Dievo Žodžio tekstus norėtųsi pasakyti: „Toks būdas mums neįmanomas. Mes nepajėgsime taip elgtis. Kur kas dažniau mums sekasi išskirti negu sujungti“.

Jėzus nurodo kelią, kaip galėtume įveikti šią kliūtį, primindamas, kad tai, ko savo žmogiškomis jėgomis nepajėgiame nuveikti mes, gali padaryti Dievas. Reikia tik mokėti nusižeminti, pripažinti savo klaidas ir melstis: drauge, ištikimai, su pasitikėjimu. Dievas yra meilė, bendrystė, broliškumas, solidarumas, užuojauta. Jis išklauso ir užtikrina, jog visada yra su mumis.

Svarbu, kad mes būtume drauge…

Jan       2020-09-6 8:46

Taip gerb. kardinole Sigitai Tamkevičiau “Kažkas turi pasakyti, kad šitaip elgtis nevalia, kažkas turi perspėti, nors už tai tektų ir nukentėti.” Klausimas, kas yra tas “kažkas”?
    O tas “kažkas” yra tas, kuris pats gyvena tiesoje, t.y. Viešpaties meilėje. Atminkite visi, kad tas, kuris jaučia baimę - gyvena draugystėje su velniu, nes tik jis duoda šį jausmą. O velnias prisistato per nuodėmę. Darai nuodėmę, tai baimės jausmas visada bus čia pat. Tam ir yra sąžinės atgaila, kad apsivalyti nuo nuodėmės, t.y. atsikratyti velniškos palydos.

Aciu       2020-09-6 7:42

uz sviesa ir tiesos zodi.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Pasirenkame kasdien ir kiekvienas. Ką?

Liudvikas Jakimavičius. Tema, kuria turėtų diskutuoti visos sisteminės ir nesisteminės partijos

Liudvikas Jakimavičius. Fokusas marokusas

Nida Vasiliauskaitė. Apie reklamą. Rimtai

Joana Noreikaitė. Tylioji tiesos akcija

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.