Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Mąstyti ne žmonių, o Dievo mintimis

Tiesos.lt redakcija   2015 m. rugsėjo 13 d. 1:50

6     

    

Geroji Naujiena: Mąstyti ne žmonių, o Dievo mintimis

Jėzus su mokiniais keliavo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?“ Jie atsakė: „Vieni – Jonu Krikštytoju, kiti – Eliju, treti – dar kuriuo iš pranašų“. Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras jam atsakė: „Tu esi Mesijas“. Tuomet Jėzus griežtai įsakė niekam apie jį nekalbėti.

Ir jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų. Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė jį drausti. Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“

Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės. O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?! Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais“ (Mk 8, 27–38).

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje dėkokime Jėzui Kristui, Mesijui, už Kryžių, per kurį esame gavę viską, ko reikia, kad įveiktume tai, kas mus veda į tamsą ir pražūtį.

Lillian Daniel. Tikri draugai

Tik itin geram draugui galėtum pasakyti: „Eik šalin, šėtone“.

Būtent tokiais žodžiais buvo atsikirsta Petrui, kai šis parodė susirūpinimą savo bičiuliu. Jėzus savo mokiniams buvo ką tik pasakęs, kad turėsiąs kentėti ir būsiąs nužudytas. Jis jiems pasakė ir tai, kad po trijų dienų prisikels, tačiau pastarųjų žodžių jie jau nesiklausė, mat buvo pernelyg sunerimę, kad jis skelbė apie savo mirtį. Ir aš būčiau sunerimusi.

Skaitome, kad Petras pasivadino Jėzų į šalį ir Jį sudraudė. Petras sudraudė Jėzų, ne atvirkščiai. Petras buvo šitoks artimas Jėzaus draugas, kad galėjo jį apibarti ir aiškinti, ką šis turėtų daryti. Įsivaizduoju Petrą sakant: „Jėzau, liaukis šitaip kalbėjęs. Keisk savo požiūrį. Tai kenkia tiek tau pačiam, tiek visai grupei.“

Tačiau Jėzus atsakė: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“ Šiandien tai galėtų nuskambėti ir taip: „Užsičiaupk. Tu manęs visiškai nesupranti.“

Man šis aštrus Petro ir Jėzaus pokalbis labai patinka. Jis primena, jog juos siejo tikras ryšys, kad jie ginčijosi, kaip ginčijasi artimi draugai. Šis ryšys – ypatingas. Jis reiškia, kad jie iš tiesų rūpinosi vienas kitu, nevengdami ir vienas kitą pabarti.

Kaip tai skiriasi nuo kitų, skystesnių, draugystės apibrėžimų. Pavyzdžiui, kas nors savo geriausią draugę apibūdins taip: „Kad ir ką jai sakyčiau, ji man visada pritars.“ Tačiau būti tokia drauge gali bet kas. Kas gi būtų lengviau, nei išklausyti ir besąlygiškai… ką? Argi tai „meilė“, kad leidi savo draugei pliurpti bet ką ir visiškai jai nepaprieštarauji? Vargu bau. Galbūt tai besąlygiškas išklausymas, bet ne besąlygiška meilė.

Meilė skatina kautis, klausti nepatogius klausimus, o retkarčiais ir sudrausti.

Kartais girdžiu žmones sakant: „Galime kalbėtis apie viską ir jis niekada neteisia.“ Aišku, kad su žmogumi, kuris niekada neprieštarauja, galima kalbėti apie viską. Bet kokia prasmė? Šitaip nieko nepasimokysi. Šitaip niekada nepasikeisi. Šitoks draugystės modelis sektinu pavyzdžiu tapti gali nebent narcizams. Leisti laiką su tokiu tuščiu žmogumi būtų lygiai tas pat, kas kiūtoti namie. Draugai yra tie, kurie Dievo dėka mus pamoko to, ko mūsų negali pamokyti giminaičiai.   

Dažnai laikomasi nuomonės, kad draugus pasirenkame, o giminių – ne. Nesutinku. Manau, kad gimines mes nuolat atsirenkame. Pavyzdžiui, kai Padėkos dienos vaišių pasikviečiame tetą Besę, o dėdės Džėjaus nekviečiame. Su vienu giminaičiu nuolat bendraujame telefonu ir elektroniniu paštu, o su kitu tik apsikeičiame mandagiais Kalėdų atvirukais. Gal ir nepasirinkome, kurioje šeimoje gimti, tačiau vėliau patys renkamės, su kuo ir kiek artimai bendrauti.

Nesu tikra ir dėl to, kad savo draugus pasirenkame patys. Nuodugniau panagrinėję, kaip užmezgėme draugystę su vienu ar kitu žmogumi, pastebėsime, jog daugeliu atveju tai lėmė aplinkybės. Susidraugaujame su žmogumi, su kuriuo vaikus leidžiame į tą pačią mokyklą. Su bendradarbiu. Su kolega parapijos taryboje. Galime pasirinkti, su kuo iš jų draugauti, tačiau žmonių, iš kurių galime rinktis, skaičius ribotas.

Vien Dievo malone galime pavadinti tai, kad susidraugaujame su žmonėmis, su kuriais mus sieja tik to paties amžiaus vaikai ar kurios nors specialybės magistro laipsnis. Natūralu, kad jų ir mūsų požiūris į pasaulį nesutaps, kartais pasiginčysim ir šitaip pagelbėsim vieni kitiems keistis ir augti.

Galbūt mylimiausias Jėzaus mokinys buvo Jonas, tačiau geriausiai dokumentuotas ginčas – Jėzaus ir Petro. Kai draugystė tokia artima kaip jų, visada atsiras vietos šventam sudraudimui.

Knygų lentynos lūžta nuo leidinių, kaip sustiprinti santuoką, kaip pagerinti lytinį gyvenimą, kaip elgtis per pasimatymą ir kaip išmokti geresnių manierų. Mūsų kultūra šlovina romantiškus santykius, tačiau beveik visiškai ignoruoja draugystę. Siekiame tapti geresniais partneriais bei tėvais, bet kur rasti knygų, kurios pamokytų būti geresniu draugu?

Viena tokių knygų galėtų būti Biblija. Joje ne kartą pateikiama įrodymų, kad Jėzus turėjo draugų, ir ši draugystė nebuvo lengva. Po Jėzaus ir Petro ginčo Jėzus miniai ištaria sunkią tiesą: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.“

Jėzus nesirinko savo draugų iš tobulų žmonių rato. Netobulas Petras vėliau tris kartus išsigynė draugystės su Jėzumi. Tą vienišumo ir nevilties akimirką Petras turėjo sudrausti save greta nesančio draugo vardu. Vėliau jis tapo Bažnyčios uola – uola, kurią nugludino ir suformavo draugystė.

Vienas labiausiai neįvertintų gyvenimo lobių yra vertinga draugystė žmonių, kurie vienas kitam rūpi tiek, kad nevengia ginčytis. Mano draugystėje su Dievu būtent tai, kad tarp malonės ir gailestingumo kartais sulaukiu ir sudraudimo, labiausiai primena, kad Jis mane myli.

„The Christian Century“ (2009-02-24)

Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Pulokas

Bernardinai.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vokietija       2015-09-13 21:01

verta Nobelio premijos,-už humanizmą.

Pasaulyje yra vienintele TIESA        2015-09-13 16:13

jog tiesos NERA! NEIESKOKITE TO KO NERA! Politika,prokuratura,teismai,anstoliai,bankai tai tik priemone mulkinti zmones ir istraukti is ju pinigus!Teisingas zmogus iseina is pasaulio i Dievo Tauta!Nes…teisingo ir pilietisko zmogaus pasaulis NEKENCIA.Net Kristus pasake:jie jusu NEKES,bet nebijokite manes nekente pirmiau JUSU! Tie kurie laikysis Dievo ir istvers iki galo bus gaudingai palaiminti ir apdovanoti.O pasaulio protingiesiams ir galingiesiams Dievas ateme protus.Nes jie ne tik nusikalba ,bet ir daro nesamones.Belieka laukti Armagedono per kuri Dievas sunaikins beprocius pasaulio galinguosius.Amen!

apie Dievo nešališkumą       2015-09-13 15:49

O štai kam dirbo Paulius : “10 Ir šlovė ir pagarbabei ramybė kiekvienam, kuris daro gera pirma žydui, paskui graikui.11 Juk Dievas nėra šališkas”-  Pauliaus laiškas Romiečiams 2: 10,11

kas kam dirbo        2015-09-13 15:34

Jėzus dirbo šėtonui : ” Jėzus sakė Petrui „Simonai, Simonai. Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius“ (Lk 22, 31).

Apie Petrą       2015-09-13 15:20

apie Petrą pasakysiu tiek - Petras tris kartus išsižadėjo Kristaus meluodamas, iš ko seka kad “melo tėvo”  melagiai vaikai. Melo tėvo todėl kad taip sakė J. Kristus- “Kristus sakė : „44… Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos,- jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“8 , 44 evangelija pagal Joną.
Ar gali melo medis duoti tiesos vaisius? Mąstykite Kristaus mintimis, jei Kristus yra Jums Dievas.

Lietuvoje uz mastyma       2015-09-13 11:56

Ir uz kalbejima tiesa yra keliamos baudziamosios bylos!!!TIK DIEVAS BEGALI APSAUGOTI LIETUVOS ZMONES NUO VALSTYBINIU UZPUOLIKU!


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.