Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Marija – Dievo Motina, mūsų tikėjimo Mokytoja

Tiesos.lt redakcija   2019 m. sausio 1 d. 5:51

5     

    

Geroji Naujiena: Marija – Dievo Motina, mūsų tikėjimo Mokytoja

Jie tesišaukia mano vardo, ir aš juos palaiminsiu

Viešpats kalbėjo į Mozę: „Pasakyk Aaronui ir jojo sūnums: štai kaip jūs laiminsite izraelitus, štai kaip sakysite jiems: ‘Tepalaimina ir tesaugo tave Viešpats! Te­šviečia tau Viešpats savo veidu, tebūna jis tau maloningas! Tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau gerovę’. Jie taip tesišaukia mano vardo izraelitams, ir aš juos palaiminsiu“. (Sk 6, 22–27)

* * *

Tebūna mums Dievas didžiai maloningas, telaimina mus ir tesaugo

telaimina mus, giedriu veidu težvelgia.
Tegu jo žygius pažįsta pasaulis,
visų tautų žmonės – jo išganingąjį darbą. –
Visa žmonija tegu linksminas, džiaugias,

kad tu tautose viešpatauji teisingai,
pasauly tautoms vadovauji. –
O Dieve, tave tegarbina tautos,

tešlovina visos tautelės.
Tegu mus laimina Dievas,
pasaulio kraštai tegu jį pagerbia. (Ps 66, 2–3. 5. 6 ir 8)

 

* * *

Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters

Broliai!
Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymų valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.
O kadangi esate įsūniai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“
Taigi tu jau nebe vergas, bet įsūnis; o jeigu įsūnis, tai Dievo valia ir paveldėtojas. (Gal 4, 4–7)

 

* * *

Jie rado Mariją, Juozapą ir kūdikį... Praslinkus aštuonioms dienoms, jam buvo duotas Jėzaus vardas

Piemenys nusiskubino į Betliejų ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.
Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.
Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta.
Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose. (Lk 2, 16–21)

 

* * *

Šią pirmąją Naujųjų metų dieną švenčiame Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Dievo Motinos, iškilmę – pagerbdami Jos dieviškąją motinystę džiūgaujame ir dėkojame: Marijos tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu mums grąžino dangų. Marija, leisk išmokti iš Tavęs vis labiau panašėti į Tavo Sūnų! 

Sekdami Marijos tikėjimo bei atsidavimo Dievui pavyzdžiu prašykime ir Jos užtarimo: telaimina ir tesaugo mus Viešpats ateinančiais metais!  Marija, patikėdami Tau savo ateitį, prašome: lydėk mus gyvenimo kelyje, kad Dievo malonės nepraeitų veltui, bet ugdytų šventumą, į kurį visi esame pašaukti. 

Dievo Motina, Tu pažįsti Bažnyčios ir pasaulio kančias bei viltis – pagelbėk savo vaikams kasdienybės bandymuose, ligose bei suspaudimuose ir paremk visų mūsų pastangas, kad tamsa neužgožtų šviesos. 

Šiandien meldžiamės ir už taiką pasaulyje: Marija, Taikos Kunigaikščio Motina, padėk įveikti susiskaldymus, sutramdyti blogį, melsk už mus savo mylimąjį Sūnų, kad Jis gausiai išlietų Šventosios Dvasios, Tiesos Dvasios, ir pripildytų mūsų širdis teisingumo ir meilės, vestų tautas į tarpusavio supratimą ir taikos troškimą.

Melskimės kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje ir už Lietuvą Tiesoje: Dievo ir Bažnyčios Motina, mūsų visų Motina, padėk mums išlaikyti tvirtą tikėjimą, negęstančią viltį, veiklią meilę ir šventą kantrybę. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

T. Robertas Dabkevičius OSB. Marija – mūsų tikėjimo Mokytoja

Šią pirmąją Naujųjų Metų dieną mes švenčiame Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Dievo Motinos iškilmę. Mišių skaitiniai leidžia mums pamąstyti apie Įsikūnijusį Dievo Žodį, gimusį iš Mergelės Marijos, tikrąjį Dievą ir tikrąjį žmogų, kuris savo gimimu atneša visai žemei Dievo palaiminimą. Tepalaimina ir tesaugo tave Viešpats … tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau ramybę – tokie yra palaiminimo žodžiai kuriuos mes girdėjome pirmame skaitinyje. Palaiminimas ir ramybės palinkėjimas geros valios žmonėms nuskamba Kalėdų naktį, kada pirmieji gerosios naujienos skelbėjai – Dievo angelai, praneša piemenims apie Mesijo gimimą Betliejuje.

Piemenys savo ruožtu atpasakoja kitiems, kas jiems buvo angelų pranešta apie kūdikį. Visa kūrinija, kuri iki tol buvo pajungta tuštybei, su viltimi, kad ir ji pati bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę (Rom 8, 20–21), yra kviečiama džiaugtis ir įgauti vilties, nes jau atėjo laiko pilnatvė ir išsipildė pranašų žodžiai apie ateisiantį Mesiją: pranašystės išsipildo, arba geriau sakant, tas, kuris kalbėjo pranašų lūpomis, gali pagaliau pats ištarti: „Štai, aš čia“, Žodis tapo kūnu. Dievas įsikūnija ir tampa žmogumi, kad atneštų savo ramybę – ne tokią ramybę kokią duoda pasaulis – bet ramybę, kuri, tiesą sakant, nėra atskiriama nuo jo asmens. Jis yra Ramybės Kunigaikštis – Princeps Pacis (cf. Iz 9, 6). Tai kas buvo vien tik angelų privilegija – apie kuriuos Šventame Rašte sakoma, kad jie be paliovos kontempliuoja Dievo veidą (cf. Mt 18, 10) – tampa įmanoma ir žmonėms, paprastiems mirtingiesiems, tai yra pažvelgti į Viešpaties veidą ir išlikti gyvais.

Išties, nuo Kalėdų nakties pats Viešpats, dar visiškai mažame kūdikyje, atgręžia savo veidą į žmogų. Šventasis evangelistas Jonas sako, kad Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė (Jn 1, 18). Ir tai liečia ne vien tik patį Dievo kaip Trejybės slėpinį, bet remiantis paties Jėzaus žodžiais: Kas regi mane, regi ir Tėvą (Jn 14, 9; cf. Jn 12, 45), galima teigti, kad Jėzaus, nuo Kalėdų laiko dar mažo kūdikio šypsenoje, atsispindi ir Dievo Tėvo šypsena geros valios žmonėms. Kristuje Dievas parodo savo veidą, o pasak šventojo Rašto, kai sakoma, kad Dievas atsuka ir parodo savo veidą, tai reikškia jo palankumą, o tuo tarpu nugręžti arba paslėpti savo veidą reikštų Dievo pyktį ir atmetimą. Dievas, kurio neriboja jokia erdvė nei laikas, panoro, atėjus laiko pilnatvei, įgyvendinti savo išganingąjį planą. Jeigu pasaulio sutvėrimo akte jis neturėjo nei padėjėjų nei patarėjų, dabar, atpirkimo plane jis pasitelkia kūriniją, tuo įrodydamas dar didesnę savo visagalybę.

Mes matėme, kad angelai ir dangiškosios galybės praneša ir skelbia žmonėms apie Mesijo gimimą, su kuriuo prasideda naujasis išganymo etapas ir su kuriuo sutampa laiko skaičiavimo atskaitos pradžia krikščioniškam pasauliui. Ir vis dėlto pagrindinis vaidmuo Dievo Įsikūnijimo plane atitenka žmogui – Mergelei Marijai. Jos dėka – kaip sako Bažnyčios Tėvai – Amžinasis tapo laikinuoju, Dievas tapo žmogumi, kad mus sudievintų. Šiandienos Aušrinėje mes giedojome priegiesmį O admirabile commercium!... „O kokie žadą gniaužiantys mainai! Žmonių giminės Kūrėjas, priėmęs gyvąjį kūną, teikėsi gimti iš Mergelės; žmogumi užgimęs be sėklos, jis mus apsčiai apdovanojo savo dieviškumu.“

O admirabile commercium! Išversti būtų galima žodžiais: O koks stulbinantis sandėris, komercija. Ir išties, remiantis analogija, jeigu kuris iš mūsų, eksperimento dėlei, nueitų į juvelyrinę parduotuvę ir pasakytų pardavėjui: „Duokite man, prašau, brangiausią vėrinį su deimantais, o aš jums už tai atiduosiu visas savo skolas, kurių turiu labai daug“, aš manau, kad tokiu atveju ir tokiomis sąlygomis sandėris ir mainai neįvyktų. O Dievas tuo tarpu taip pamilsta žmogų, kad net galima sakyti, jis apsigauna, apsiskaičiuoja. Teisingai sako liaudiškas priežodis, jog meilė apakina. Išties, įsikūnijęs Dievo Sūnus prisiima mūsų žmogiškos prigimties ribotumą, trapumą, o vėliau ant kryžiaus, jis prikala mūsų įsiskolinimo raštą, kurį mums buvo užtraukusios nuodėmės, o tuo tarpu iš savo pusės jis mums padovanoja Dievo vaikų kilmingumą ir malonę po malonės. Šventas Raštas mums sako, kad žmogus buvo sutvertas pagal Dievo paveikslą ir panašumą (cf. Pr 1, 27).

Šį paveikslą žmoguje suteršė nuodėmė. Kaip purvinas veidrodis gerai neatspindi žmogaus veido arba jį visaip iškraipo, taip ir Dievas jau neberegėjo savojo veido nuodėmes pažeistame žmoguje. Atėjus laiko pilnatvei, Įsikūnijęs Dievo Sūnus, atnaujino mumyse Dievo paveikslą ir padarė mus Dievo įsūniais. Jeigu dar prieš Įsikūnijimą kiekvienas žmogus turėjo neįkainuojamą vertę ir negalėjo būti sudaiktinamas, tai tuo labiau po to, kai Dievo Sūnus prisiėmė mūsų prigimtį ir ją amžinai susiejo su savo dieviškuoju asmeniu. „Krikščioni, pripažink savo kilmingumą“ – ragino šventasis Leonas. Už mūsų žmogiškosios prigimties sutaurinimą mes turime būti be galo dėkingi Mergelei Marijai, kuri būdama tikra Dievo Motina, yra kartu ir mūsų visų motina. Jeigu mes pripažįstame, kad iš jos gimęs Sūnus yra kartu ir Vienatinis Dievo Sūnus ir jeigu mes jį išpažįstame kaip mūsų Atpirkėją, tuomet mes tikrai galime vadintis ir tikrai esame Dievo vaikai.

Pripažinti ir išpažinti Kristų esant mūsų Atpirkėju tai yra ne kas kita, kaip visa mūsų esatimi tikėti jo vardą (Jn 1, 12), kaip sako šventojo Jono Evangelijos Prologas. Šiandienos Evangelijos skaitinyje mes girdėjome, kad Marijos kūdikiui buvo suteiktas vardas Jėzus. Šis vardas išvertus reiškia „Atpirkėjas, Gelbėtojas“. Be to, reikia pastebėti, kad semitiniame pasaulyje vardas reiškia ne tiek asmens skiriamąjį požymį, kiek jo pašaukimą, arba kitaip tariant, vardas siekia išreikšti, įvardinti pačią asmens prigimtį. Tokiu būdu, vardo „Jėzus“ suteikimas Betliejaus naujagimiui atskleidžia Dievo Įsikūnijimo galutinį tikslą, kurį mes skelbiame tikėjimo išpažinime – propter nos et propter nostram salutem (dėl mūsų ir dėl mūsų išganymo…).

Ypatingu būdu Jėzus buvo savo Motinos Atpirkėjas. Dėl savo dar būsiančios aukos nuopelnų jis apsaugojo Mariją nuo gimtosios nuodėmės dar prieš jos pradėjimą. Būtent todėl Marija, davusi savo Sūnui Jėzaus vardą – vardą, kurį buvo nurodęs angelas dar prieš jo pradėjimą įsčiose – ne vien tik tarsi pasyviai paklusta angelo nurodymui, bet visa savo širdimi jį išpažįsta esant jos Atpirkėju. Dar jam esant įsčiose Marija giedos: Mano siela šlovina Viešpatį, Mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju (Lk 1, 46-47), arba, pagal aukščiau pateiktą Jėzaus vardo etimologiją Mergelės Marijos žodžiai skambėjo: Mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Jėzumi. Marija mums tampa ir tikėjimo Mokytoja.

Evangelija sako, kad Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Graikiškas žodis συμβάλλω, kuris tekste yra išverstas žodžiu „svarstyti“, pažodžiui reiškia: „sudėti drauge į vieną, sugretinti“. Tai leidžia mums teigti, kad tikėjimas yra dinaminis procesas: jis turi nuolatos augti ir gilėti. O jis augs ir gilės, kada tikėjimo slėpiniai bus sugretinami vienas su kitu, nes tik tokiu būdu jie vienas kitą apšviečia. Mergelė Marija taip ir darė visą savo gyvenimą, nes ir ji gyveno tikėjimu. Įsikūnijusio Dievo Žodžio slėpinys, o kartu ir su juo neatsiejamai susijęs Marijos, kaip Dievo Motinos, slėpinys, pranoksta vien tik žmogišką racionalų protą. Į šiuos slėpinius įvesti mus gali tik tikėjimas, kuris savo ruožtu turi būti įkvėptas meilės. Kadangi tik meilė gali įvesti į kito asmens gelmes.

Brangūs broliai ir seserys, norėčiau jums palinkėti, kad šie naujieji metai jums visiems būtų Dievo dovanoti ramybės metai. Tikroji ramybė yra Dievo dovana, o kartu ir uždavinys mums visiems, nes kiekvienas turime tapti ramybės įrankiais mylinčiose Dievo rankose. Amen.

palendriai.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Theotokos 12:24 to Šiaip jau14:48       2019-01-1 20:05

dalykiškai teisingas pataisymas dėl Dievo Gimdytojos (gr. Theotokos).
Žinota, bet kažkaip užmiršta. Matyt, Naujųjų pasekmės… Ačiū.
Informacija buvo nekritiškai permesta iš http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-01-01-svc-mergele-marija-dievo-gimdytoja/7583

Šiaip jau        2019-01-1 13:48

gr. Theotokos yra Dievo Gimdytoja, o Dievo Motina - Meter Theou;).

ah1       2019-01-1 13:38

kaip gaila kad mūsų motinos nuvertinamos kaip mazulėlių mokytojos, moteris- motina sutrypta, paniekinta, o karjersitės, pasileidėlės,einančios iš vieno vyro rankų i kito vyro rankas,  bevaikės aukštinamos, statomos pavyzdžiu.

Theotokos – Dievo Motina       2019-01-1 11:24

431 metais Efese vykusio trečiojo visuotinio Susirinkimo metu
šiam Marijos titului buvo pripažinta visuotinė reikšmė.
Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, iškilmes visoje Katalikų Bažnyčioje
įvedė popiežius Paulius VI 1969 m. vasario 14 d.

Marija yra Taikos Kunigaikščio Motina,       2019-01-1 11:21

todėl šiandien, kai pasaulis intensyviai ginkluojasi ir ruošiasi III-iajam pasauliniam karui (kuris gal net jau prasidėjęs),
maldose dera kreiptis į Švč. Mergelę Mariją, Taikos Karalienę.
**************************************************************
Atsimink, maloningoji Mergele Marija,
jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie Tavęs,
šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas (šv. Bernardas).


Rekomenduojame

Lietuva švenčia! Kovo 11-oji Los Andželo Šv. Kazimiero lituanistinėje mokykloje

Geroji Naujiena: Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų (Mt 4, 4b)

Kodėl remiame Vytautą Radžvilą ir jo vadovaujamą sąrašą Europos Parlamento rinkimuose? Pasirašykite ir jūs

Nacionalinės eitynės „Už tikrą – Kovo 11-osios Lietuvą!“

Girios rauda: Dzūkija

Piketas: 12 val. prie G. Nausėdos štabo – prieš Lino Slušnio politiką vaiko teisių klausimais

Arvydas Juozaitis. Apie Kremliaus darbotvarkę ir nacionalinę vienybę

Algimantas Rusteika. Taip dirba tikros valstybės

Arvydas Juozaitis jauniesiems politologams: Lietuvoje turi būti daugiau Lietuvos (papildyta kokybiško garso video įrašu)

Audrius Bačiulis. Apie klastą ir klastūnus politikoje

Jurga Lago. Kodėl aš nesu feministė

Vytautas Radžvilas. Beliko žengti vieną mažyti žingsnelį…

Diskusija „Quo vadis, Europa?“ (R. Ozolo knygos „Pasaulis grįžta namo. Eurorealisto užrašai“ pristatymas)

Šeimos nepasiduoda – registruotos naujos pataisos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui

Česlovas Iškauskas. Nacionalizmas, patriotizmas, tautiškumas – atgyvenusios sąvokos?

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: jokia kita valstybė, prisijungusi prie ES drauge su Lietuva, per 15 metų nesugebėjo pasiekti tokio progreso

Algimantas Rusteika. Štai iš kur tas déjà vu

Sarah Kramer. Kolorado valstija nutraukė kovą prieš konditerį dėl jo religinių įsitikimų

Algimantas Rusteika. Politinės veidmainystės epocha

Arūnas Svitojus. Apie diskriminacinį ES žemės ūkio politikos pobūdį

Artūras Vaškevičius: Ar kada nors rasis politinė jėga, kuri turėtų drąsos Lietuvos savivaldai atiduoti savivaldą, atiduoti demokratiją?

LAT neskundžiama nutartimi nutraukė Laimutės Kedienės teisminį persekiojimą dėl himno išniekinimo ir prokuroro K.Betingio neva melagingo įskundimo

Žinių radijas: Ar Europa pavojuje?

Nuo bačkos. Emanuelis Macronas: Kartu privalome naujai išrasti mūsų civilizacijos formas šiame besikeičiančiame pasaulyje

Knygų mugės naujienos. „Europos Sąjunga civilizacinėje geopolitikoje“

Raimondas Navickas. Tai, ką jūs išdarinėjate, nėra joks Žodžio laisvės gynimas!

Kas ir kaip Europai [?] skambina varpais? Vido Rachlevičiaus požiūris

Rinkimų rezultatai. Tomo Baranausko pasidalijimai

Vytautas Radžvilas. Nelygybė ir skurdas – neišvengiama ekonominės kolonijos dalia

Algimantas Rusteika. Pabalsavom. O gal palaidojom. Bet estus ir vėl aplenksim

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.