Įžvalgos

Geroji Naujiena: Kristus prisikėlė! – Jis tikrai prisikėlė! Sveikiname visus su Šventom Velykom!

Tiesos.lt redakcija   2017 m. balandžio 16 d. 3:22

7     

    

Geroji Naujiena: Kristus prisikėlė! – Jis tikrai prisikėlė! Sveikiname visus su Šventom Velykom!

Kristus prisikėlė! – Jis tikrai prisikėlė!

Skleiskime šią džiugią žinią savo gyvenimais – tapkime ir mes, šv. Augustino žodžiais, Prisikėlimo žmonėmis.

Su Šventom Velykom, Tiesos.lt bendratiksliai.

Redakcijos vardu –

Ramutė Bingelienė

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“.

Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo.

Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. (Jn 20, 1–9)

Per Jėzaus Kristaus mirtį ant Kryžiaus ir garbingąjį Prisikėlimą atgavę Dievo vaikų orumą, dėkinga širdimi melskimės ir už Lietuvą Tiesoje. Dėkodami už laisvės, išvadavimo iš nuodėmės vergijos, dovaną prašykime Šventosios Dvasios atnaujinti ir mūsų Tėvynės veidą, o į Lietuvos žmonių širdis įlieti išganingųjų dovanų: drąsos stoti į dvasinę kovą ir ištvermės liudyti Jo meilę kasdieniais apsisprendimais, kad kurdami Lietuvą bendradarbiautume su Juo.

Viešpatie, išklausyk ir mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą už visus tuos brolius ir seseris, kurie yra persekiojami dėl savo įsitikinimų, sloginami nevilties, vienatvės ar skurdo, kurie, piktojo puolami ar Tavęs nepažinę, išgyvena savo tamsiąją naktį – sustiprink mūsų tikėjimą, viltį ir meilę, kad būtume verti Tavo šventosios kančios ir prisikėlimo vaisių.

Melskimės ir vieni už kitus, kad būdami Kristaus pergalės dalininkai, stiprintume vieni kitus, ypač kai esame gundomi netikėjimu, nusivylimu, nusigręžimu nuo savo brolio, kad rastume jėgų pasipriešinti blogio įžūlumui ir išgyventume tikrąjį Velykų džiaugsmą. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. Tikrasis gyvenimas

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“ (Jn 11, 25).

Jėzus ištarė šiuos nepaprastai svarbius žodžius mirus Lozoriui iš Betanijos. Lozoriaus sesuo Morta susirūpinusi sakė: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos.“ Jėzus jai atsakė: „Tavo brolis prisikels!“ Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis.“

Jėzus, kalbėdamasis su Lozoriaus seserimi Morta, nori, kad ši suprastų, jog Jis yra atėjęs dėl žmonių laimės. Nes Jėzus turi visų brangiausią turtą, kokio tik žmogus galėtų trokšti, – Gyvenimą. Gyvenimą, kuris nemiršta. Atidžiai skaitydami Jono evangeliją rasime, ką Jėzus kitoje vietoje yra pasakęs: „Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje“ (Jn 5, 26). Jėzus, turintis gyvybę savyje, gali ją ir mums suteikti. Žinoma, ir Morta tiki prisikėlimu: „Žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną.“ Tačiau čia Jėzus nuostabiai aiškiai užtikrina: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“ (Jn 11, 25). Kristus stengiasi padėti Mortai suprasti, jog Tikrasis Gyvenimas yra jau čia pat, o ne kažkokioje tolimoje ateityje, laikų pabaigoje. Kristus suteikia gyvenimą visiems į jį tikintiems, gyvenimą, kuris niekada daugiau nemirs. Nemirtingumo sąlyga yra tokia: jeigu Kristus bus juose, ir jie – Kristuje, jie nemirs.

Tad tas nepaprastasis amžinasis gyvenimas yra tavyje, mielas broli ir sese. Jis yra tavo tikėjime. Laikų pabaigoje tu tuo įsitikinsi, nes visas, su kūnu ir siela, tame dalyvausi.

Žinoma, Kristus kalbėdamasis su Lozoriaus seserimi, neneigia, jog egzistuoja fizinė mirtis. Bet pabrėžia, kad kūniška mirtis neturi jokios įtakos tikrajam Amžinajam Gyvenimui. „Kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės“ (Mk 8, 35). Mirtis palies mane, tave ir visus. Jos niekas neišvengsime. Bet ji po Kristaus prisikėlimo jau nereiškia visiško mūsų egzistencijos išnykimo. Velykos skelbia – daugiau nebebus gyvenimo beprasmybės absurdo. Mat kai kam atrodo, jog beprasmiška kentėti, aukotis ir vargti, jeigu vis tiek mirsime. Velykos skelbia, jog mirtis mums nebebus tikroji mirtis.

Kristus drąsina: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“ (Mt 10, 28). Čia mums Kristus aiškiai leidžia suprasti, jog amžinosios mirties tragedija mus ištinka per nuodėmę, per meilės ir gailestingumo stygių. „Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą“ (Jn 5, 28–29).

Kada gi mumyse radosi šis nepaprastas, nemirtingas gyvenimas? Per mūsų Krikštą. Krikštas suteikė tavo asmeniui amžinąjį gyvenimą Kristuje. Krikštu mes gavome Šventąją Dvasią, kuri prikėlė Jėzų. Todėl mes ir atnaujiname Krikšto pažadus, kuriuos anuomet, Krikšto metu, už mus davė Krikšto tėvai. Nes „kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“. Per Krikštą gautąsias malones mes stipriname Šventąja Eucharistija: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius [...] Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“ (Jn 6, 51. 54). Ar tu, broli, sese, tuo tiki? Tikėti tuo – labai rimtas, svarbus dalykas: tai nereiškia šalto, bejausmio Kristaus paskelbtų tiesų priėmimo ar išklausymo, bet pritarimą ir gyvenimą tomis tiesomis. Idant gautume amžinąjį gyvenimą, mes kasdien turime visuose savo veiksluose ištarti Jėzui, Jo valiai – Taip. Nes Kristus aiškiai pasakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, neragaus mirties per amžius“ (Jn 8, 51). Tad Kristaus mokymą mes turime priimti su didele meile ir paklusnumu. Ne rytoj, ne kažkada vėliau, ne sulaukę pensinio amžiaus, bet šiandien, šią minutę.

baznycioszinios.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Palaimintų šventų Velykų       2017-04-17 2:26

Tik nesustokit

Būkite pasveikinti!       2017-04-17 1:50

Dievo palaimos jūsų darbams

Algimantas       2017-04-16 20:43

Sveikinu tiesą ir šviesą skleidžiančią redakciją Velykų proga!

prisikėlė prisikėlė       2017-04-16 14:47

prisikėlė, iškeliavo į Indiją ir kapas Indijoje sako…Galit pasieškot internete kas netikit. Vienu žodžiu - apgavystė buvo su tuo numirimu ir prisikėlimu labai tiksliai komentatorius 2017-04-16 8:08 pastebėjo - siela nemiršta, vadinais Jėzaus Kristaus sielos prisikėlimas - nonsensas;prisikėlęs numiręs kūnas irgi nonsensas, jei prisikėlė numiręs kūnas vadinasi nebuvo miręs - na koma geriausiu atveju, ir jei Jėzui buvo koma tai jokio stebūklo - apie tai galit rasti knygoje ” Jėzaus Byla”. Gero skaitymo.

Marginalas        2017-04-16 13:48

Tikrai prisikėlęs!

Siūlyčiau vartoti perfektinį laiką: prisikėlė (vienąkart baigtinis) ir yra prisikėlęs (nepriklausomai nuo kalendorinių švenčių), tačiau kartu ir anapus laiko aukojasi ir prisikelia visuomet Savo Bažnyčios Kūne.
Pirmasis komentatorius parodo tipišką “graikišką” logiką: arba - arba. Dvasios pasaulį “graikai” nuo pat pradžių preparuoja savo logikos lentynėlėse lygiai taip, kaip medžiaginį pasaulį. Jau nesvajokim, kad komentatorius suprastų hebrajiškos Biblijos sąvokas, pvz., tai, kas verčiama “siela” (nafš-), bet yra kūno gyvybė, o tai, kas irgi verčiama “siela”, bet yra kažkas D-vo įkvėpta būtent į žmogų, žmogaus esybė (nišmat-), ir tai, kas yra DVASIA (rūah) - visai skiriasi nuo pirmųjų. Dvasia iš vienos pusės tikriausiai sutampa su nišmat-, t.y. su tuo, kas įkvėpta būtent į žmogų ir gali būti pavadinta “žmogui skirtas individualus jo “rūah”), o iš kitos - kas yra anapus žmogaus ir kartais “nuleidžiama” ant jo, bet jam nepriklauso.
Kas atsitinka mirties atveju ir kur kas “nukeliauja”, ginčytis beprasmiška: patirsim kiekvienas. Rodos, vad. “J. liudytojai” žmogų visai sumaterialina (savotiška kompromisinė kapituliacija prieš ateistų “mokslą”): mirtis yra visiška, tačiau žmogaus esybė išlieka D-vo Atmintyje. Išmjintinga, bet kartu ir primityvu.
Apreiškimas vis dėlto kalba (NT) apie rojų ir pragarą, arba (archajiškiausias ST) - apie neaiškų šeolą, kuriame tarytum graikų hade egzistuoja žmonių šešėliai, NORS yra ir mažai suprantamas “Abraomo prieglobstis” (iš tikrųjų - “bosom, лоно, viduriai”).
Kaip bebūtų, biblijiniu požiūriu žmogus yra “gyvas kūnas”, bet ne šešėlis, po mirties jis gali vėl tapti asmeniu tik prisikėlęs (todėl ir “atgaila po mirties” neįmanoma).
Jei taip sunku suvokti mūsų pačių prigimtį, kaip suvoksim JHS Prigimtį? Teologija vartoja JHS, kaip D-vo Asmens, “nusižeminimo (iki žmogaus)” sąvoką (gr. kenosis, sulotynintai - su “z”). Būdamas būtent TOKS tikras Žmogus, JHS vėl juo tampa TIKTAI prisikeldamas! Užtat teologijos nepažįstančio komentatoriaus klaida - nežinojimas visų plonybių apie PRIGIMČIŲ SANTYKĮ, pvz., ginčų apie JHS tarp mirties ir Prisikėlimo. Ir kas tuomet ta (tradicine kalba) “Žmogaus JHS siela”? Juk kaip D-vo Asmuo, JHS yra DVASIA, Kuriai nė prisikelti nereikia, nes niekur nedingsta ir neišnyksta, D-vas Jos neįkvepia Savo Paties Asmeniui. Čia begalė ginčų, iš eswmės nieko bendra su krikščionio pašaukimu neturinčių. Juokinga net pati mintis, neva žmogus gali “aiškinti” D-vo “sudėtį”, kaip daryta Bažnyčios susirinkimuose visu rimtumu.
Kad Dangus nėra fizinė teritorija, OK, bet kaip kas ten “priimamas” - vėlgi teologinių svarstymų dalykas. Pvz., “su kūnu į Dangų paėmimas”?, arba dar ST laikais - gyvojo Eliziejaus ėmimas į Dangų.

Mama sakydavo,kad       2017-04-16 10:21

Tiesa visada ateina,tik aplinkiniais keliais.Gražaus ir amžino jos laukimo.Su Šv.Velykomis.

Ar kūnas ar dvasia prisikėlė?       2017-04-16 8:08

Jei kūnas, tai tas prisikėlimas buvo beprasmiškas, nes dangus nėra fizinė teritorija, jame kūnai nepriimami, tik dvasios. O jei tik dvasia prisikėlė, tai čia jau visiškas absurdas, nes gi krikščionių tikėjimas skelbia kad dvasia yra nemirtinga, taigi kaip gali nemirtinga esybė prisikelti? Taigi, teiginys kad Kristus “trečią dieną prisikėlė iš numirusių, įžengė danguje ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje” yra iš esmės absurdiškas.


Rekomenduojame

Kviečiame į konferenciją „Šeimos instituto reguliavimo perspektyvos Lietuvoje: sociologiniai ir teisiniai aspektai“

Antanas Maceina. Liberalizmo kelias į bolševizmą (I)

Aušrinė Balčiūnė. Garliavos šturmo liudytojų byla tęsiasi – antros instancijos teismas pakartotinai tiria įrodymus

Aušra Maldeikienė. Briedžių medžioklė

Vidmantas Valiušaitis. Kodėl tylima apie likiminius dalykus?

Emmanuel Macron ir Marine Le Pen: dvi programos, kuriose beveik viskas kitaip

Kodėl ekonomika auga, o lietuvių pajamos mažėja? – VU mokslininkų atsakymas

Raimondas Navickas. Atvejo analizė: kuo mūsų valdžia, spauda ir visuomenė skiriasi nuo Estijos

Audrius Bačiulis. Apkalta Mindaugui Basčiui – tai apkalta visai Socialdemokratų partijai

Dovilas Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją

Džocharas Dudajevas. „Likime, grąžink man laisvės dvasią!“

Andrius Švarplys. Kelios Arvydo Šliogerio citatos: bulvė prieš visuotinį techno-biurokratinį-totalitarizmą

Geroji Naujiena. Antrasis Velykų sekmadienis: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Kas žinotina apie CETA, kuri įsigalios jau liepą

Laurynas Kasčiūnas. Keli pastebėjimai apie Prancūzijos prezidento rinkimus

Gintautas Paluckas: „Į partijos politinę darbotvarkę galų gale grįš socialdemokratija, o į partijos struktūras – demokratija“

Algimantas Rusteika. Dviguba pilietybė: dar viena imitacija

Kun. Algirdas Jurevičius. 15 kalėjimų Velykų

Irena Vasinauskaitė. „Kam kvapai, o kam – smarvė...“

Maršas už mokslą ir už žiniomis grįstą politiką

Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų Sąjūdžio deklaracija „Dėl Lietuvos mokslo politikos atnaujinimo“

Aurelijus Veryga: Vaistai atpigs trečdaliu

Žinių radijas: Ar esame pajėgūs sustabdyti didėjančią nelygybę ir skurdą?

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas atliks Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymų tyrimą

Andrius Švarplys. Technokratinė leftistinė Europos Sąjunga nepajėgi spręsti saugumo problemų

Filosofė Chantal Delsol: „Europa turi susinaikinti, kad atgimtų po šimto metų“

Algimantas Rusteika. Apie guminį teisingumą

Tomas Bakučionis. Ko valdžia negali daryti, jei nori sugrąžinti emigrantus

Tomas Čyvas. Privatumo naikinimas: kada jau bus gana?

Žinių radijas: Ką duos naujasis Darbo kodeksas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.